Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Kaunas, Lietuva, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. 2007-10-19 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, 290 straipsnį, paskirta 6 MGL bauda;

2. 2021-02-15 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 44 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – buvimo vietos, (duomenys neskelbtini) , Kaunas, pagal nustatytą laiką, nuo 22 val. iki 6 val. kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmė atlikta;

3. 2022-11-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto. Nuosprendis įsiteisėjo 2023-05-17 Kauno apygardos teismui palikus nuosprendį nepakeistą;

4. 2023-05-31 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį - 300 MGL (15 000 EUR) dydžio bauda, kuri pagal BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 EUR) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę (baudą) D. J. įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL (100 eurų) dydžio baudai ir laikoma, kad neatliktoji bausmės dalis yra 198 MGL (9 900 eurų) dydžio bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs;

5. 2023-06-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį - 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą, nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už keleivio sėdynės, tarp tuščių įvairių gėrimų skardinių ir butelių laikė plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio kiekis milteliuose yra 0,299 g (39,8 %) iki 2022-06-05 apie 11.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) . artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini) . 11, šias medžiagas, minėtame automobilyje, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. jis žvejojo prie Lampėdžių karjero, paskambino draugas G. J., pasiūlė alaus išgerti. Kai draugas atvyko, jie sėdėjo mašinoje ir atvažiavo policija, klausė ką veikiam, klausė ar neturime draudžiamų daiktų. Jis pasakė pareigūnams, jog nieko draudžiamo neras. Apžiūrėjo jį, paskui mašiną. Apie save nieko neturėjo, policija pradėjo apžiūrėti mašiną ir rado mažus telpančius į delną tuščius maišiukus. Pareigūnai minėjo, kad viename iš jų rado kokaino. Tie maišeliai buvo ne jo, net fiziškai ten buvo nepatogu juos padėti, nes sėdėjo priekyje mašinos. Pareigūnams radus maišelius, pareigūnai iš karto paaiškino, jog tai narkotinės medžiagos. Žinojo ir pats, jog ten narkotinės medžiagos, nes yra susidūręs, žino kaip jie atrodo, yra vartojęs narkotinių medžiagų, buvo vartojęs narkotikų prieš savaitę laiko iki to įvykio, bet tą dieną nevartojo. Narkotinės medžiagos, kurios buvo mašinoje - ne jo, nežino ar jos galėjo būti draugo, kuris buvo tuo metu su juo mašinoje. Kai policija jį apžiūrinėjo, rankose jis nieko nelaikė. Buvo sulankstytas pinigas, nepamena tiksliai kur, dėtuvėje kairėje pusėje atrodo. Sulankstytas pinigas buvo 10 eurų vertės, priklauso jam. Po to, juos buvo išvežę į klinikas, reikėjo atlikti šlapimo tyrimus. Žino, jog buvo rasta narkotinių medžiagų ir pas jį ir pas draugą, bet jis sakė, jog buvo vartojęs prieš savaitę. Kad ir pas jį šlapime ir mašinoje rastos narkotinės medžiagos, to negali pakomentuoti, bet ne jis vienas naudojosi tuo automobiliu. Automobilis Škoda priklauso G. K., kuris jam davė mašiną naudotis ir tuo pačiu dar palaikyti mašiną pas save kieme. Ta mašina naudojausi maždaug pusę metų. Naudojausi tuo automobiliu iki to laiko, kol policija apžiūrėjo tą kartą. Su ta mašina ir daugiau žmonių važinėdavo, kam reikėdavo, tas važiuodavo. Pagarsinus teisme ikiteisminio tyrimo metu duotus D. J. parodymus dėl automobilio naudojimo, kaltinamasis teisme nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, kad tuo automobiliu niekas nesinaudojo be jo pačio. Dabar sako tiesą, kad tuo automobiliu, kol buvo jis pas jį, naudojosi ir jis ir kiti asmenys, tame tarpe pats G. K., jo žmona. Po to jam automobilį grąžindavo, nuvažiuodavo pats pasiimti mašiną, arba Gabrielius prie savo firmos palikdavo. Nežinau kaip tyrėja taip užrašė ikiteisminio tyrimo metu, kad mašina jis naudojosi du mėnesius, nes negalėjo pasakyti tiksliai kiek laiko stovėjo ta mašina pas jį, ikiteisminio tyrimo metu pasakė apytiksliai tą laiką, kiek mašina buvo pas jį.

3. Liudytojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu, kad yra G. J. ir D. J. pažįstamas. Su D. J. yra draugai, bendrauja, su G. J. draugas nėra. Automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini) “, šiuo metu įmonė yra bankrutuojanti. Nuo maždaug 2021 metų pavasario iki dabar yra minėtos įmonės vadovas. Automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo žinioje ir visą laiką nuo tada, kai buvo įmonės vadovas minėtas automobilis buvo ir yra jo žinioje, automobilis dar kol kas nėra perduotas bankroto administratoriui. Kadangi su D. J. yra draugai ir jam reikėjo automobilio, jis jam davė jo žinioje esantį įmonės „(duomenys neskelbtini) “ automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudoti. Įmonei priklausantis automobilis pas D. J. buvo apie pusė metų, kiek dažnai jis naudodavosi automobiliu jis pasakyti negali, kadangi nežino. Automobilis buvo pas jį, kadangi įmonė bankrutuojanti ir nebuvo, kur palikti automobilio. Nurodyti kas automobiliu naudojosi prieš D. J. jis negali, kadangi kaip ir minėjo automobilis priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini) “ ir su juo, kol įmonė veikė, važinėdavo įvairios brigados darbininkų. Nori pasakyti, kad prieš einant į apklausą jam D. J. nurodė, kad yra kviečiamas į policiją, nes automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, jis jį įspėjo dėl ko bus apklausiamas, kadangi kaip minėjo yra draugai. Tačiau pasakyti kam jos gali priklausyti negali, kadangi kaip ir minėjo automobiliu naudojosi daug įvairių žmonių. Nurodyti ar D. J. yra vartojantis narkotines medžiagas jis negali, nes nežino, niekada nėra jo matęs vartojant. (1 t., b. l. 51-54).

4. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su D. J. yra draugai. Automobilis Škoda priklauso bankrutuojančiai įmonei „(duomenys neskelbtini) “, įmonės akcijos priklauso jo žmonai. Mašina buvo pastatyta pas D. J., kadangi negalėjo jos laikyti įmonės teritorijoje, nes buvo pasibaigusi nuomos sutartis. Pas J. buvo didelis kiemas, prašė, kad pasaugotų mašiną, bet neleido naudotis tuo automobiliu D. J. ir jis pats to neprašė jo. Kai atvažiuodavo pas D. J., nesinaudodavo automobiliu, jo žmona irgi nesinaudojo nei karto, ji iš vis arti to automobilio nėra buvusi. Tuo automobiliu niekas nesinaudojo daugiau ir niekas negalėjo naudotis, nes jis su žmona neleido niekam naudotis. Nors automobilio rakteliai buvo palikti pas D. J., bet naudotis automobiliu D. J. jis neleido, prašė jo tik leisti pasiparkuoti Škoda, todėl patikslina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patvirtina, kad minėtu automobiliu nebuvo leista naudotis D. J.. Šis automobilis įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas darbui. Kai nuvežė automobilį pas draugą į kiemą, automobilyje galėjo būti įvairių pakuočių, bankių, nes jis nebuvo išvalytas. Nebuvo patenkintas tuo, kad draugas naudojosi automobiliu, nes jam nebuvo to leista.

5. Liudytojas J. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad asmens apžiūrą atliko pareigūnas Š. B., jis palaiko ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kuriuos teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsniu pagarsino, kad 2022 m. birželio 5 d. patruliavo radijo ryšio šaukiniu „K1902“ kartu su specialistu Š. B., kai apie 11 val. 20 min. adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) . artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini) . 11, aikštelėje prie Lampėdžio tvenkinio, kartu su kolega pastebėjo stovintį automobilį Škoda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo du asmenys. Privažiavus prie transporto priemonės, nustatė, kad už jos vairo sėdėjo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) šalia keleivio vietoje sėdėjo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Jam ir kolegai bendraujant su asmenimis, jie atrodė labai neramūs, jaudinosi, patikrino anketinius duomenis per POLIS II duomenų bazę ir nustatyta, kad D. J. buvo sulaikytas, kai su savimi turėjo narkotinės medžiagos. Dėl to nusprendė asmenims atlikti dalinę apžiūrą. Prieš ją atliekant, asmenų paklausė ar prie savęs ar automobilyje turi narkotinių medžiagų, jie atsakė, kad neturi. Išlipant D. J. iš automobilio jis rankoje laikė 10 eurų kupiūrą, kuri buvo susukta, o jos vidinė dalis buvo apkibusi baltos spalvos biriais milteliais. Paklausus D. J., kodėl jo rankoje laikytas banknotas apkibęs baltos spalvos milteliais jis nieko neatsakė. Dalinės apžiūros metu pas D. J. ir G. J. draudžiamų daiktų ir medžiagų nerasta. Apžiūrint transporto priemonę, kur sėdėjo D. J. durų daiktadėžėje buvo du permatomi užspaudžiami maišeliai, kurių viduje taip pat buvo baltos spalvos miltelių pėdsakų. D. J. nurodė, kad nežino kieno tai maišeliai, nes automobilis yra įmonės. Toliau apžiūrint transporto priemonę, už keleivio sėdynės, tarp tuščių įvairių gėrimų skardinių ir butelių rastas permatomas, užspaudžiamas maišelis, kurio viduje baltos spalvos, sintetinės kilmės biri medžiaga – galimai narkotinės medžiagos. Paklausė pas asmenis kas tai ir kam priklauso jie nurodė, kad nežino, nes automobilis yra įmonės. Asmenys sulaikyti apie 11 val. 40 min. ir patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Apie įvykį informuotas Kauno apskr. VPK OVS budėtojas. (1 t., b. l. 37-38).

6. Liudytojas Š. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kupiūra, kuri buvo pas D. J. rankose, nebuvo paimta, nes jie neturėjo teisės paimti, tam atvažiavo kitas padalinys ir tyrėjas pagal kompetenciją išėminėja rastas medžiagas, daiktus. Kadangi praėjo metai laiko, negali pasakyti, kaip tiksliai atrodė kaltinamasis, nuo ko buvo apsvaigęs. Tarnybinis pranešimas rašomas tą pačią dieną, beveik tą pačią valandą ir ten yra jų šviežiausios mintys, kolega J. T. sukūrė ROIK tą pačią įvykio dieną.

7. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo Š. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. patruliavo radijo ryšio šaukiniu „K1902“ kartu su specialistu J. T., kai apie 11 val. 20 min. adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) . artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini) . 11, aikštelėje prie Lampėdžio tvenkinio, kartu su kolega pastebėjo stovintį automobilį Škoda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo du asmenys. Privažiavus prie transporto priemonės, nustatė, kad už jos vairo sėdėjo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) šalia keleivio vietoje sėdėjo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Jam ir kolegai bendraujant su asmenimis, jie atrodė labai neramūs, jaudinosi, kolegai patikrinus anketinius duomenis per POLIS II duomenų bazę ir nustatyta, kad D. J. buvo sulaikytas, kai su savimi turėjo narkotinės medžiagos . Dėl to nusprendė asmenims atlikti dalinę apžiūrą. Prieš ją atliekant, asmenų kolega paklausė ar prie savęs ar automobilyje turi narkotinių medžiagų, jie atsakė, kad neturi. Išlipant D. J. iš automobilio jis rankoje laikė 10 eurų kupiūrą, kuri buvo susukta, o jos vidinė dalis buvo apkibusi baltos spalvos biriais milteliais, kas sukėlė įtarimų. Paklausus D. J., kodėl jo rankoje laikytas banknotas apkibęs baltos spalvos milteliais jis nieko neatsakė. Dalinės apžiūros metu pas D. J. ir G. J. draudžiamų daiktų ir medžiagų nerasta. Apžiūrint transporto priemonę, kur sėdėjo D. J. t. y. vairuotojo vietoje, durų daiktadėžėje buvo du permatomi užspaudžiami maišeliai, kurių viduje taip pat buvo baltos spalvos miltelių pėdsakų. D. J. nurodė, kad nežino kieno tai maišeliai, nes automobilis yra įmonės. Toliau apžiūrint transporto priemonę, už keleivio sėdynės, tarp tuščių įvairių gėrimų skardinių ir butelių rastas permatomas, užspaudžiamas maišelis, kurio viduje baltos spalvos, sintetinės kilmės biri medžiaga – galimai narkotinės medžiagos. Tiek jam ir kolegai paklausus pas asmenis kas tai ir kam priklauso jie nurodė, kad nežino, nes automobilis yra įmonės. Asmenys įvykio vietoje atrodė apsvaigę, asmuo sėdėjęs vairuotojo vietoje elgėsi neadekvačiai. Asmenys sulaikyti apie 11 val. 40 min. ir patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Apie įvykį informuotas Kauno apskr. VPK OVS budėtojas. Kūno kamera buvo įjungta pradėjus bendrauti su asmenimis, tačiau įvykio eigoje negirdėjo nuolatinio kameros pypsėjimo, todėl atkreipė į tai dėmesį ir pastebėjo, kad ji yra išsijungusi, todėl įjungė dar kartą. Daugiau neturi ko pasakyti. (1 t., b. l. 57-60).

8. Liudytojas R. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini) “, 2019 m. pabaigoje išėjo iš įmonės. Tuo metu, kai buvo minėtos įmonės vadovas, įsigijo mašiną Škodą, valst. Nr. nepasakys, žino, kad buvo baltas automobilis. Akcijas pardavė G. K. žmonai. Pats G. K. buvo pažįstamas, dirbo prieš tai pas jį. Automobilis liko įmonėje, tai buvo įmonės turtas, perleistas kartu su akcijomis. Jo žiniomis automobiliu naudojosi projektų vadovas Aidas.

9. Liudytojas G. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad D. J. yra jo draugas, su kuriuo 2022 m. birželio 5 d. susiskambino. Tą dieną jis žvejojo prie Lampėdžių, jam atvykus, jie sėdėjo mašinoje Škoda, kurioje yra tik dvi sėdimos vietos, jis keleivio vietoje sėdėjo, D. J. sėdėjo vairuotojo vietoje, išgėrė alaus. Škoda priklauso pažįstamui G. K.. Išgėrus alaus už kokių 5 min. atvyko policija. Atvykus pareigūnams buvo atlikta krata mašinoje, jos metu rado mažų maišiukų, kurie gali tilpti į delną. Kiek pamena maišeliai - buvo tušti, nežino kas juose buvo laikoma ir kam jie skirti. Tuos maišelius pareigūnai pasiėmė. Pareigūnai nuvežė į klinikas atlikti tyrimo. Jis pareigūnams sakė, kad iš vakaro vartojo narkotikų klube, kokainą turbūt. D. J. prie jo nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Kai buvo daroma krata, stovėjo lauke, tačiau matė minimaliai kas vyko mašinos viduje. Kai atlikinėjo D. J. kratą, stovėjo šalia, bet neprisimena ar jis turėjo rankoje pinigų, ar iš D. J. buvo paimta pinigų. Tikrai nedaug išgėrė alkoholio, nes vos pradėjo iškart atvažiavo policininkai. Nežino kokio girtumo laipsnio buvo D. J., nes jis atėjo nuo vandens, nežino kiek laiko jis žvejojo, gal jis daugiau gėrė iki jiems susitinkant.

10. Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra pareigūnė, kuri atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, pareiškė įtarimą, paskyrė kardomąją priemonę, atliko apklausas, tame tarpe ir D. J. ir G. K. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, kuomet kaip įprastai asmuo pasakoja laisvu tekstu, atsako į klausimus, tada asmenys susipažįsta su užrašytu tekstu: arba patys perskaito, arba jiems būna perskaitoma, jei būna pastabų, papildymų - papildo, ir tada asmenys pasirašo tik susipažinę. Apklausose nedalyvavo kiti asmenys, išskyrus apklausiamuosius asmenis, gynėjo įtariamasis atsisakęs buvo, apklausiant nebuvo naudota jokios įtakos, jokios psichinės ar fizinės prievartos.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

11. BK 259 straipsnio 1 dalis įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno arba siuntė narkotines arba psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi šio straipsnio dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti minėto straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti vieną iš šio straipsnio dalies normos dispozicijoje numatytų alternatyviųjų požymių.

12. Formuojamoje teismų praktikoje BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo 260 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų yra atribojamos ne tik pagal objektyvųjį nusikaltimo sudėties požymį – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, bet ir subjektyvųjį požymį – nusikalstamos veikos padarymo tikslą, kuris suprantamas kaip kaltininko noras atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2009, 2K-166/2010, 2K-157/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą dėl kaltininko kaltės, jo turėto tikslo disponuojant narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-35-1073/2019, 2K-52-942/2022).

13. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija), kaltinimas D. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino.

14. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.

15. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi, nenuoseklūs, juolab jie prieštaravo bylos duomenų visumai. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. nurodė, jog automobiliu Škoda jis iki šio įvykio viso naudojosi apie du mėnesius, naudojosi tik jis vienas, niekas kitas nesinaudojo tol kol automobilis buvo pas jį. Tuo tarpu, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, jog automobiliu jis naudojosi maždaug šešis mėnesius iki šio įvykio, tačiau šiuo laikotarpiu kuomet automobilis buvo pas jį ne jis vienas naudojosi, bet ir kiti asmenys. D. J. savo parodymus derino prie bylos medžiagos, nes kaip matyti ikiteisminio tyrimo pradžioje pirminės apklausos metu jis nurodė, jog narkotinių medžiagų nevartoja, vėliau, kuomet jau buvo gauta specialisto išvada, patvirtinanti, jog jo šlapime rasta narkotinių medžiagų, tame tarpe ir kokaino, kuris buvo rastas jo naudotame automobilyje, D. J. pakeitė parodymus ir teigė, kad kartais narkotinių medžiagų pavartoja, bet tą įvykio dieną nevartojo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimo D. J. įrodomąjį pagrindą sudaro ne pats narkotinių medžiagų vartojimo, o jų laikymo automobilyje faktas. Kaltinamasis neigdamas kaltę nurodė, kad automobilyje rastos narkotinės medžiagos ne jo, nes automobilis jam nepriklauso, tai įmonės automobilis, juo naudojosi ne tik jis, bet ir kiti asmenys. Teismas šiuos jo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją byloje ir jais spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą nesivadovauja, juolab kaltinamojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, yra prieštaringi tarpusavyje, skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, be to, jų nepatvirtina, o priešingai juos paneigia bylos medžiaga.

16. Kaltinamojo kaltė yra įrodyta visiškai teisme aukščiau išvardintų, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių.

17. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikas ir vieta, laikytų draudžiamų narkotinių medžiagų kiekis. Tiek rašytinė bylos medžiaga (tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada dėl rastos narkotinės medžiagos – kokaino kiekio milteliuose 0,299 g, įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis, kitų objektų apžiūros protokolas, apžiūrint ir aprašant vaizdo įrašus, ir kt.), tiek proceso dalyvių parodymai teismo posėdžio metu (kaltinamojo, liudytojų parodymai) patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta iki 2022 m. birželio 5 d. apie 11:20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ., artimiausias pastatas (duomenys neskelbtini) .11, rastos narkotinės medžiagos – kokaino kiekis milteliuose 0,299 g, kuris pagal aukščiau minėtą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą viršija nedidelį kiekį, bet neviršija didelio kiekio.

18. Kaltinamasis iškėlė gynybos versiją, kad rastos narkotinės medžiagos automobilyje jam nepriklauso, nes jam nepriklauso automobilis, automobilis yra įmonės. Teismas pažymi, kad vien tas faktas, kad automobilio savininkas yra ne D. J., o įmonė, nepaneigia fakto, kad narkotinės medžiagos buvo rastos minėtame automobilyje, kuomet jį naudojo būtent D. J., o ne kitas asmuo.

19. Kaltinamojo gynybos versija, kad automobiliu naudojosi ne jis vienas, o ir kiti asmenys, paneigta bylos medžiaga. Visų pirma, narkotinės medžiagos automobilyje rastos ir paimtos tuo metu, kuomet juo naudojosi pats D. J., dėl to ginčo byloje nekilo, tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, kad tą dieną jis atvažiavęs su minėtu automobiliu prie Lampėdžių, žvejojo, vėliau susitiko su draugu ir su juo sėdėjo minėtame automobilyje, gėrė, kol atvažiavo policijos pareigūnai ir juos patikrino. Tai patvirtina ir liudytojų J. T., R. S., Š. B., G. J., G. K. parodymai, rašytinė bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, vaizdo medžiaga, jos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai). Be to, tai, kad minėtu automobiliu naudojosi kiti asmenys paneigta bylos duomenų visuma. Pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog automobiliu naudojosi maždaug šešis mėnesius iki šio įvykio, kas rodo, jog kaltinamasis automobiliu naudojosi pakankamai ilgą laiką, o ne trumpalaikiai - tik tą įvykio dieną. Tai, kad minėtu laikotarpiu niekas kitas be D. J. nesinaudojo automobiliu patvirtino liudytojas G. K., parodęs, kad automobilis, kaip bankrutuojančios įmonės „(duomenys neskelbtini) “, kurios vadovas buvo jis, o akcininkė – jo sutuoktinė, turtas D. J. sutikimu buvo priparkuotas jo kieme, tačiau juo niekas negalėjo naudotis, nei jis nei jo sutuoktinė niekam neleido naudotis minėtu automobiliu, nei jis nei jo sutuoktinė juo taip pat nesinaudojo. Taigi, šio liudytojo, prisiekusio dėl melagingų parodymų davimo teisme, parodymai paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad automobiliu naudojosi ir G. K., jo sutuoktinė.

20. Kaltinamasis taip pat iškėlė gynybos versiją, kad rastos narkotinės medžiagos ne jo, nes jos rastos ir paimtos iš už keleivio sėdynės, kur jam būtų buvę nepatogu ten jas laikyti. Pastebėtina, kad vien tas faktas, jog minėtos medžiagos rastos kaip nurodė kaltinamasis nepatogioje jam ten laikyti jas vietoje, nepaneigia paties minėtų narkotinių medžiagų laikymo fakto. Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis, iš kitų objektų apžiūros protokolo, iš tarnybinių pranešimų, liudytojų J. T., Š. B., G. J. parodymų, specialisto išvados, prieš randant policijos pareigūnams šias narkotinės medžiagas, supakuotas į plastikinį maišelį, prieš tai automobilio vairuotojo pusės durelių daiktadėžėje buvo rasti du plastikiniai maišeliai su narkotinės medžiagos - kokaino pėdsakais, o D. J. apžiūros metu jis rankoje laikė susuktą į ritinėlį 10 Eur kupiūrą, apkibusią baltos spalvos milteliais, kaip specialisto išvadoje nustatyta kokainu. Šiuos duomenis kartu sugretinus juos su neginčijamai nustatytu faktu, jog tik D. J. pastaruosius šešis mėnesius iki įvykio kuomet buvo rastos ir paimtos narkotinės medžiagos naudojo minėtą automobilį, taip pat susiejus šiuos duomenis su specialisto išvada, jog D. J. šlapime rasta ta pati narkotinė medžiaga – kokainas, konstatuotina, jog būtent kaltinamasis minėtas medžiagas laikė automobilyje, kol jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

21. Įvertinus visus ištirtus įrodymus, tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, taip pat susiejant juos į vientisą loginę grandinę, vertinant jų visumą, teismas konstatuoja, kad būtent D. J. padarė inkriminuotą jam veiką, jo veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimas

22. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

23. Kaltinamasis D. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios sunkinančios aplinkybės pripažinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz. kasacinio teismo nutartys: Nr. 2K-15-489/2019, Nr. 2K-304-648/2019 ir kt.).

24. D. J. dirba, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, anksčiau teistas viso 5 kartus, tame tarpe ir už tapačią nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamasis per pastaruosius vienerius metus nebaustas administracine tvarka, tačiau praeityje administracine tvarka baustas viso 25 kartus (2 t., b. l. 38-39, 45). Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėlei teisiamas (šeštą kartą) už tyčinio nusikaltimo padarymą, netrukus po 2021 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės atlikimo kaltinamasis vėlei padarė tyčinį nusikaltimą, praeityje eilę kartų buvo baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

25. Pažymėtina, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, be to, kaip minėta kaltinamasis anksčiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais viso buvo teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su realiu laisvės atėmimu, - bauda, areštas su šios bausmės vykdymo atidėjimu, tačiau jos jam jokios įtakos neturėjo, nes neilgai trukus po arešto bausmės vykdymo laikotarpio pasibaigimo D. J. vėlei nusikalto, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo D. J. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padaryto nusikaltimo apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti baudą arba areštą kaltinamajam yra netikslinga, juolab D. J. 2022-11-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta reali 90 parų arešto bausmė yra neatlikta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad skiriama griežčiausia savo rūšimi bausmė, į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą minimaliam (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

26. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės baudos bausmės, tiek griežtesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. D. J. jau buvo suteikta galimybė su Probacijos tarnybos priežiūra koreguoti savo elgesį ir bandyti resocializuotis, tačiau kaltinamasis nusikalstamas tyčines veikas padarė teistumui neišnykus, netrukus po probacijos laikotarpio, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam taikomus bausmės atlikimo sąlygas gerinančius institutus, jų tikslus. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas tris kartus, dar du baudžiamieji įsakymai jo atžvilgiu neįsiteisėję, ne kartą baustas administracine tvarka, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

27. Šio nuosprendžio priėmimo dienai D. J. atžvilgiu yra priimti trys teismų procesiniai sprendimai: 1) 2022-11-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendis pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskiriant 90 parų arešto bausmę (nuosprendis įsiteisėjęs); 2) 2023-05-31 Kauno apygardos teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – skiriant galutinę bausmę – 200 MGL (10 000 EUR) dydžio baudą, į kurią įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikoma, kad neatliktoji bausmės dalis yra 198 MGL (9 900 eurų) dydžio bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs); 3) 2023-06-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį - 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą (nuosprendis neįsiteisėjęs). Kadangi iš minėtų teismų procesinių sprendimų yra įsiteisėjęs tik vienas – 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuris nebuvo subendrintas su vėliau dviem priimtais teismų baudžiamaisiais įsakymais, kurie šio nuosprendžio priėmimo dieną yra dar neįsiteisėję, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme, ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį minėtu ankstesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendį. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kokią nusikalstamą veiką padarė D. J. (nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), į jo teistumų skaičių, jauną darbingą amžių, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad asmuo dirba, turi kaip pats nurodė valstybei mokėtinų baudų, antstolių vykdomųjų bylų. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal minėtą teismų nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

V. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

28. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

29. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal BK 94 straipsnio nuostatas (1 t., b. l. 69-70, 72, 74-75).

30. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi, nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju pas kaltinamąjį automobilyje rastos medžiagos tyrimas, po kurio buvo pateikta specialisto išvada, buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras, todėl priteisti tyrimui išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš kaltinamojo nėra teisinio pagrindo.

31. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, D. J. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme ir D. J. skirti subendrintą galutinę bausmę – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2022 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. J. atvykimo atlikti bausmę arba faktinio D. J. sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Proceso išlaidų, kurias sudaro 366,99 Eur, iš D. J. nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su pakuotėmis ir objektais, saugomi Kauno apskrities VPK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.