Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1384-422/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-04
Bylos Nr.: I-1384-422/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02613-2018-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: A. P.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų

Kategorijos

37.2Kalinamųjų ir suimtųjų apgyvendinimas
20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I-1384-422/2019Proceso Nr. 3-62-3-02613-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 2–8) ir atsiliepimuose į atsakovo atsiliepimą (b. l. 119–121, 136) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo kalinamas Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus avarinės būklės 2 bendrabučio patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo, jam buvo apribota galimybė judėti. Teigė, kad kalint 2 bendrabutyje buvo netinkama apšvieta, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos buvo pažeistos grybelio, nuo drėgmės daugelyje vietų nukritęs tinkas, sienos pajuodusios, apipelijusios, langai supuvę, išsikraipę, nesandarūs, durys neužsidarė, grindys ištrupėjusios, todėl ant jų kaupėsi dulkės, dėl drėgmės buvo pastoviai drėgnos. Teigė, jog laiptų pakopos buvo ištrupėjusios, vos laikėsi. Žiemos metu jos buvo apledėjusios, tai kėlė pavojų pareiškėjui. Tvirtino, kad jam, kaip neįgaliam asmeniui, tokios kalinimo sąlygos buvo ypač kenksmingos. Nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų). Reiškė pretenzijas dėl to, kad apgyvendinant jį 2 bendrabučio patalpose nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo sveikatos būklę, jam nebuvo taikyti izoliavimo reikalavimai. Teigė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d. buvo paskirtas gyventi į 51 miegamąją vietą, kuri buvo antrame lovos aukšte, tačiau nebuvo kopėtėlių, todėl jo, kaip neįgalaus asmens saugumui, buvo keliamas pavojus. Tvirtino, kad dėl patalpų perpildymo 2 bendrabutyje trūko sanitarinių įrenginių (klozetų, praustuvių), todėl teko stovėti triukšmingose eilėse, buvo jaučiama socialinė įtampa. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus nusiprausti duše galėjo kartą per savaitę 15 minučių, taip jam, kaip asmeniui turinčiam trofines opas kojose, nebuvo užtikrinta tinkama higiena.

Tvirtino, kad nuo 2016 m. vasario 25 d. buvo perkeltas į 2 socialinės globos būrį, kuriame kalinimo sąlygos sąlyginai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau jame nebuvo užtikrinta tinkama oro temperatūra, švari nuo buitinių parazitų aplinka bei gyvenamojo ploto norma, kuri, jo nuomone, turėtų būti prilyginama laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose taikomai gyvenamojo ploto normai – 5,1 kv. m. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė fizinių skausmų, papildomų psichologinių išgyvenimų, kančių, dvasinių, emocinių išgyvenimų, tapo nesivaldantis, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, pablogėjo jo sveikata (sumažėjo darbingumo lygis) ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 12 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.

Pažymėjo, kad iki 2018 m. vasaros Alytaus PN nuteistiesiems buvo ribojama prieiga prie teisinės informacijos, kuri leistų suprasti apie vykdomus teisės pažeidimus. Tvirtino, kad jam už skundų rašymą buvo daromas psichologinis poveikis. Šią aplinkybę, pareiškėjo teigimu, patvirtina teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1476-406/2018, kuriuo buvo panaikinta jam paskirta drausminė nuobauda. Pareiškėjo nuomone, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą teismų praktiką senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nustatytos paskutinės dienos, – nagrinėjamu atveju – nuo 2016 m. sausio 28 d., jei šis veiksmas buvo pasibaigęs. Nurodė, kad iki 2018 m. vasaros nežinojo apie savo teisių pažeidimus, t. y., kad yra laikomas avariniame, jo sveikatai ir gyvybei pavojų keliančiame pastate.

Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 18–24) ir atsiliepimuose į pareiškėjo atsikirtimus (b. l. 73–74, 141–145) nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus PN 4 būrio 1 miegamajame ir 2 būrio 1 ir 3 miegamuosiuose reglamentuota vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pastebėjo, kad pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepšinio, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo paskirtas į pirmame aukšte buvusias lovas, pretenzijų dėl lovos vietos nereiškė. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitiko higienos normų reikalavimus. Tvirtino, kad Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, jog 2 bendrabutis yra ne avarinės, o blogos būklės. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą. 2016 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas Teisingumo ministro valdymo sričių 2017-2019 m. strateginis veiklos planas, kuriame numatytas tikslinis finansavimas. Alytaus PN 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 2018 m. liepos mėn. Nuteistiesiems sudaryta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu. Nuteistieji turi galimybę persirengti persirengimo kambaryje, tualetuose ar savo miegamuosiuose. Galiojančiuose teisės aktuose reikalavimų persirengimo kabinų įrengimui dušuose nėra nustatyta. Tualetuose ir dušinėse įrengtos 1,5 m aukščio pertvaros. 4 būrys galėjo naudotis dviem prausyklomis, kuriose buvo įrengta po 8 praustuves, 4 praustuves kojoms, sanitariniuose mazguose buvo po 8 tualetus, 8 pisuarus ir 1 praustuvę. Alytaus PN sudarę sutartį su trečiaisiais asmenimis, kurie pagal poreikį įstaigoje atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. jį kalinant Alytaus pataisos namų 1 lokalinio sektoriaus 2 bendrabučio patalpose netinkamomis kalinimo sąlygomis: avarinės būklės patalpose, pažeidžiant higienos normų reikalavimus, neužtikrinant reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, taip pat nuo 2016 m. vasario 25 d. kalinant 2 socialinės globos būryje, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant higienos reikalavimų (tinkamo apšvietimo bei saugios nuo buitinių parazitų aplinkos).

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 136) pareiškėjas patikslino skundo dalyką, nurodydamas, kad jam padarytą neturtinę žalą kildina laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. jį kalinant netinkamomis sąlygomis Alytaus PN. Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2018 m. spalio 16 d. nekelia, šis laikotarpis nesusijęs su skundo esme ir dalyku.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais Alytaus PN pareigūnų veiksmais (neveikimu) atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, sužinojimo apie teisių pažeidimą momentas siejamas su paties pareiškėjo patirtais subjektyviais išgyvenimais, nes asmuo neturtinę žalą patiria subjektyviai.

Pareiškėjas tvirtino, kad jo teisė kreiptis į teismą buvo apribota Alytaus PN pareigūnų neteisėto elgesio – t. y. teisinės informacijos ribojimu, negalėjimu susipažinti su kalinimo sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais, o tuo pačiu ir sužinoti apie pažeidžiamas teises. Šios aplinkybės nagrinėjamame kontekste neturi esminės reikšmės, nes kaip buvo nurodyta, kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos, o ne su tokio asmens sužinojimu apie galimus pažeidimus iš teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus kalinimo sąlygoms, nustatančių kalinamų asmenų teises ir pareigas, nuostatų. Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog jo teisė kreiptis į teismą buvo apribota Alytaus PN pareigūnų neteisėto elgesio - skiriamomis drausminėmis nuobaudomis, suvaržomomis teisėmis ir laisvėmis, daromu psichologiniu poveikiu. Nors pareiškėjas nurodė bylą (Nr. I-1476-406/2018), kurioje buvo skundžiama pareiškėjui skirta drausminė nuobauda, tačiau, susipažinus su šios bylos medžiaga, nustatyta, jog byloje ginčijama drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Šioje byloje faktinių duomenų, jog ši nuobauda buvo paskirta pareiškėjui dėl siekio ginti pažeistas teises (rašyti skundus, prašymus ir pan.) nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 6 d. (b. l. 15), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 5 d. pareikšti.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Esant šioms aplinkybėms, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. spalio 5 d. šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. sausio 28 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatyta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka, sąlygos ir principų įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, numatančių ploto normas.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. sausio 28 d. kalėjo 1 lokalinio sektoriaus 4 būrio 1 miegamajame (2 bendrabutis), kurio gyvenamasis plotas 21,02 kv. m, jame įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui teko 4,2 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 26–28).

Pareiškėjas atsikirtimuose į atsiliepimą su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nesutiko, tvirtino, kad nurodytos 5 lovos buvo dviejų aukštų.

Byloje esančioje Alytaus PN pažymoje apie pareiškėjo perkėlimus (b. l. 27–28) nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 23 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 2-307 buvo paskirtas gyventi į 4 būrio 40 brigados 7 miegamąją vietą, o tai prieštarauja Alytaus pateiktiems Kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenims, pagal kuriuos šioje gyvenamojoje patalpoje buvo 5 miegamosios vietos (b. l. 26). Pareikalavus iš atsakovės atstovo paaiškinti susiklosčiusią situaciją, teismui buvo pateiktas atsakymas, kad duomenys apie perkėlimus nėra tikslūs (b. l. 70, 73–74). Pažymėtina, jog šis atsakymas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, esant prieštaringiems duomenims apie gyvenamųjų vietų skaičių 4 būrio 1 miegamajame, visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai ir tikėtina, kad šioje patalpoje buvo įrengtos 5 dviaukštės lovos su 10 miegamųjų vietų, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam asmeniui šiame miegamajame teko 2,1 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. konstatuotas reglamentuotas gyvenamojo ploto normos pažeidimas, kuris sudaro pagrindą atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl pataisos namų perpildymo buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla, dušu, nepakako laiko nusiprausti, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su avarine pastato, kuriame buvo 4 būrys (2 bendrabutis 1 lokalinis sektorius) būkle, t. y. techniškai netvarkingomis pastato grindimis, langais, durimis, apipelijusiomis, pajuodusiomis gyvenamųjų patalpų sienomis ir lubomis, aptrupėjusiais, slidžiais laiptais.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Reikalavimai patalpų fizikiniams duomenims įtvirtinti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte, kuriame nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas), patvirtina, kad, atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) ir t. t. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 13–14).

Alytaus PN nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo būryje buvo atlikti remonto darbai, kuriais būtų pašalinti minėtame Akte konstatuoti pažeidimai.

Nors į bylą pateiktas 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. PA-436 (b. l. 47–49), iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo atliktas patikrinimas ir Alytaus PN ir higienos normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau analogiškose bylose atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12), kuriame nurodyta, jog 2 bendrabučio patalpoms būtinas kapitalinis remontas ( pvz., administracinė byla I-509-423/2019 ). Taigi akivaizdu, kad 2 bendrabučio patalpų techninė būklė ginčo laikotarpiu nepagerėjo, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl blogos gyvenamųjų patalpų, jos įrenginių būklės bei dėl to pareiškėjui sukeltų nepatogumų (patalpose buvo šalta, drėgna, tamsu, veisėsi pelėsis) lieka nepaneigti.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su gyvenamojoje patalpoje buvusiais buitiniais parazitais (tarakonais).

Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].

Alytaus PN pateikė teismui su V. M. individualia įmone sudarytą sutartį dėl buitinių kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 42–46), taip pat 2015 m. spalio 13 d. dezinsekcijos darbų atlikimo aktą (b. l. 117). Byloje esančiame 2015 m. gruodžio 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PA-436 nurodyta, kad Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius buvimo pėdsakus, - jie naikinami (b. l. 47–49).

Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl buitinių parazitų keliamų nepatogumų byloje nėra, taip pat į bylą nepateikė jokių duomenų apie aukščiau nurodytų sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą ar jų netinkamą laikymąsi, todėl, nesant tokių duomenų, atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl jo, kaip neįgalaus asmens, neizoliavimo.

Nuteistųjų izoliavimą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis, kurio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius.

Taigi, akivaizdu, kad minėtoje teisės normoje pataisos įstaigos administracijai neįtvirtinta pareiga laikyti izoliuotais asmenis, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, tai yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė.

Į bylą nepateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas prašė atsakovės atstovo taikyti jam izoliaciją, kad Sveikatos priežiūros specialistai būtų rekomendavę atsakovės atstovui izoliuoti pareiškėją, o Alytaus PN administracija nebūtų reagavusi ar netenkinusi tokių prašymų, todėl, teismo nuomone, nesant tokių duomenų, atsakovės atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti pareiškėjui izoliaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spainir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad jis 115 dienų buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpoje, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, blogos techninės būklės, higienos reikalavimų neatitinkančiose 2 bendrabučio patalpose.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais nepatogumais, fiziniais skausmais, papildomais psichologiniais išgyvenimais, dvasiniais, emociniais išgyvenimais, pablogėjusia sveikata (sumažėjusiu darbingumo lygiu).

Teismui pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatą patvirtina, kad jam 2012 m. spalio mėn. buvo nustatytas 40 pro. darbingumo lygis, kuris 2016 m. lapkričio mėn. sumažėjo iki 35 proc. (b. l. 10–12, 124), pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus, gydėsi, jam skirti vaistai dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–30, 89–90, 123). Nors duomenų, jog pareiškėjo susirgimas, jo sveikatos būklės pablogėjimas buvo sąlygotas byloje nustatytų pažeidimų, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinus tai, kad, pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą, blogos būklės, higienos reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas kalėjo gana ilgai (115 dienų), šis pažeidimas buvo nuolatinio pobūdžio, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko 2,1 kv. m), atsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę, spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 950 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė