Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Ginčas kilęs dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 str. įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 str., o BVK 12 straipsnyje nustatytos bendrosios nuteistųjų pareigos, t. y. pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 d.). Specialiąsias nuteistųjų teises nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio Kodekso skyriai (BVK 12 str. 2 d.). BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos (1 d.) ir draudimai (2 d.) Nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai. Už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 str. 3 d.).

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims įstatymu nustatytas pri­valomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstaty­mu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - drausminėmis nuobaudomis, kurių rūšis ir skyrimo tvarką taip pat nustato BVK (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-589/2010; 2013 m. rug­pjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013). Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 str.). Pabrėžtina, kad nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes. Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos negatyvios pasekm ės. Tokiu būdu yra sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, kuri leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę.

BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurio pažeidimą pareiškėjui skirta nuobauda, nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Akcentuotina, kad skundžiamame nutarime pareiškėjas nenubaustas už tai, kad jis vartojo psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. Toks reikalavimas iš esmės įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje, kuris nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui (BVK 143 str. 3 d.). Nutarimas skirti vieną iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 str.1 d.). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; taip pat žr. 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 56 str. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

Aplinkybę, kad SPT gydytojas V. M. nuo 2017 m. spalio 3 d. skyrė pareiškėjui A. P. benzodiazepino grupei priklausantį medikamentą – Lorafen po 2,.5 mg., vartojant vakare septynias dienas, patvirtina medicininiai dokumentai, t. y. išrašas iš sveikatos priežiūros kortelės (b. l. 8) ir 2017 m. spalio 20 d. Medicinos pažymėjimas (b. l. 9). Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, tretysis suinteresuotas asmuo (b. l. 7). Akcentuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2017 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. 2S-6964 nurodyta, kad „remiantis benzodiazepino grupės vaistų farmakokinetinėmis savybėmis šlapime jie randami praėjus 1—2 dienoms po vienkartinio pa preparato panaudojimo. Kartais gali būti randami praėjus 3 – 7 dienoms po vienkartinio pavartojimo. Tai priklauso nuo organizmo savybių (organizmo konstitucijos, kūno svorio, inkstų, kepenų funkcijų ir kt.) ir suvartotos vaisto dozės bei vartojimo trukmės“. Taigi, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos iš esmės sutinka su pareiškėjo skundo teiginiu apie jo vartoto vaisto išlikimą organizme 2 – 7 dienas, tuo tarpu skiriant pareiškėjui nuobaudą šios aplinkybės nebuvo vertintos. Akivaizdu, kad pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad testavimo metu jo organizme rastos medžiagos buvo gydytojo išrašytų vaistų pasekmė, atsakovas netyrė, ar pareiškėjo paaiškinime nurodytas iš vakaro vartotas medikamentas buvo psichotropinis ir ar galėjo turėti įtakos testo rezultatams, nenustatinėjo, šiuo aspektu turėjusių kilti pagrįstų abejonių nepašalino. Tokio vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Kolegijos vertinimu, pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų turinį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali būti baudžiami ir už bet kokių medikamentų vartojimą be gydytojo leidimo. Tačiau pabrėžtina, kad pareiškėjas nubaustas būtent už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, skundžiamame nutarime konkretus kaltinimas dėl kitokių medikamentų vartojimo be gydytojo leidimo, nesuformuluotas. Tai leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius A. P. veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą, ar pan.), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, ar pan.). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai (lot. – in dubio pro reo). Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.

Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo versiją bei patvirtinančių, kad pareiškėjas savavališkai vartojo psichiką veikiančias medžiagas ir tokiu būdu pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatytą draudimą ir padarė nusižengimą, nėra.

Esant minėtoms aplinkybėms nuobaudos skyrimas pareiškėjui už Bausmių vykdymo kodekso Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiami aktai - Alytaus pataisos namų 2017 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo A. P. skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvos grupės į paprastąją ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus pataisos namų 2017 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 49-3231 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo A. P. skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš lengvos grupės į paprastąją ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 2S-6964 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.