Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui K. J. dėl vaiko išlaikymo dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo K. J. priešieškinį ieškovei D. P. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė teismui pateikė ieškinį (CBP-14580), kurio dalyką tikslino 2024-03-22 (DOK-45975). Ieškovė 2024-05-17 galutinai patikslintu ieškiniu (DOK-77449) teismo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų (toliau – Sutartis) 4 punktą, kuriame nustatytas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis ir mokėjimo tvarka; 2) pakeisti Sutarties 5 punktą, kuriame nustatyta atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 28 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką 2024 metų vasaros atostogų laikotarpiu.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 9 d. buvo gautas atsakovo K. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo K. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 25 d. gautas ieškovės D. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio 1 d. iki 2025 metų sausio 6 dienos.

8. Atsakovas K. J. 2024 m. rugpjūčio 9 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties.

9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovo K. J. atskirąjį skundą atmetė.

10. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-24198-1167/2022 nutraukė pareiškėjų K. J. ir D. P., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Be kitų susitarimų, Sutartimi buvo nustatytas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, jo mokėjimo tvarka (Sutarties 4 punktas) ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka (Sutarties 5 punktas).

11. Ieškovė nurodė, kad pastaruoju metu atsakovas ėmė itin dažnai pažeidinėti bendravimo tvarką: ne laiku paima ir grąžina vaiką, reikalauja leisti bendrauti su vaiku ieškovės ir vaiko bendravimo metu, teigdamas, kad ji nėra suplanavusi laiko su vaiku, dėl ko jis turi teisę pretenduoti į šį laiką, daugiau negu pusę metų negrąžina vaiko asmens dokumento. Atsakovas nuolat savaip interpretuoja teismo sprendimu nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos sąlygas, jų nesilaiko, o vėliau reikalauja išlygų, t.y. papildomo bendravimo su vaiku. Ieškovei sutikus ir susitarus dėl kitokios bendravimo tvarkos, atsakovas ją savavališkai keičia, o ieškovei pareiškus pretenzijas, kaltina ją nebendradarbiavimu, jo, kaip tėvo, teisių pažeidimu. Kadangi atsakovas skambina kada panorėjęs, o atsakovei neatsakant, skambina nepertraukiamai dešimtis kartų, ieškovės nuomone, turi būti nustatytas konkretus atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis laikas. Taip pat į bendravimo tvarką įtrauktinas punktas, kad atsakovui nepasinaudojus galimybe nustatytu laiku bendrauti su vaiku, šis laikas kitu laiku jam nekompensuojamas, nebent šalys iš anksto susitartų kitaip. Kadangi atsakovas nuolat pažeidinėja bendravimo tvarką, į bendravimo tvarką įtrauktinas ir punktas dėl atsakovui taikytinos baudos už bendravimo tvarkos nesilaikymą.

12. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-19 sprendimu šalių nepilnamečiui vaikui buvo priteistas 300,00 Eur dydžio išlaikymas, kuris šiai dienai yra mažesnis nei ½ dalis MMA mokama po mokesčių (317,00 Eur). Šiuo metu šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 902,00 Eur suma. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 2 600,00 Eur. Atsakovo pajamos sudaro apie 2 500,00 – 3 000,00 Eur per mėnesį. Ieškovė teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų 4 punktą, jį išdėstant sekančiai:“4. Priteisti iš K. J., a/k (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 450,00 (keturis šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, sumokant lėšas į D. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos, indeksuojant išlaikymo lėšas kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną D. P., a/k. (duomenys neskelbtini)“

13. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį (DOK-87629), kurį galutinai patikslinęs (DOK-139022) teismo prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-19 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, kuriame nustatyta atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

14. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai, susiję su vaiku, paskutiniu laikotarpiu paaštrėjo, kadangi ieškovė kuo toliau, tuo labiau stengiasi riboti atsakovo bendravimą su vaiku, taiko atsakovo bendravimui su vaiku skirtingus standartus lyginant su taikomais sau, savaip interpretuoja nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas.

15. Ieškovė pateikė atsiliepimą (DOK-140966) į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu sutinka tiek, kiek jis neprieštarauja ieškovės siūlomai tėvo ir vaiko bendravimo tvarkai.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadas (DOK-203823; DOK-86501; DOK-107346 ), kuriose nurodė, kad šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2024-02-23 buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnametės atžvilgiu. Taip pat nuo 2024-03-14 iki 2024-04-12, vaiko tėvui buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją bei minėtas teisės aktų nuostatas, Skyrius palaiko ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, o prašoma 450 Eur/mėn. suma, galėtų būti pakankama mergaitės kasdieniams bei papildomiems poreikiams patenkinti. Skyriaus nuomone, bendravimo tvarkos vykdymas turi būti įgyvendinamas geranoriškai abiem šalims laikantis savo teisių ir pareigų, tarpusavyje bendradarbiaujant, ieškant kompromiso ir svarbiausia, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus, nes prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje negalimas. Pažymėtina, jog baudos skyrimas asmeniui daugeliu atvejų atsiliepia visos šeimos biudžetui, taigi galimai turėtų įtakos nepilnametės interesų į saugią ir stabilią aplinką, tinkamą išlaikymą ir pan. užtikrinimui. Skyrius tik atkreipia dėmesį dėl Sutarties 5.13 punkto, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Pareiga tėvui rūpintis vaiku bei auklėti jį įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, CK 3.165 straipsnyje. Tai ne tik pareiga išlaikyti savo vaiką materialiai, bet ir tiesioginė pareiga auklėti vaiką, t. y. sistemingais nurodymais, pamokymais ar kitais veikimais ugdyti žmogaus įpročius, valią, jausmus ir pan. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos. Skyriaus specialistai primena, kad tėvai turi tartis, konstruktyviai ieškoti sprendimo būdų, kurie pirmiausia užtikrintų jų vaikų geriausius interesus, o ne išimtinai tenkintų tėvų asmeninius interesus. Skyriaus vertinimu, taikus tėvų bendravimas bei taikus klausimų, susijusių su vaiku, aptarimas bei išsprendimas, geriausiai atitiktų vaiko interesus. Skyriaus nuomone, ieškovės siūlomas bendravimo tvarkos papildymas – papildomai nurodytas laikas ir pažymėjimas, kad vaiko tėvas turi įspėti dėl kitokio vaiko grąžinimo laiko, nei yra nustatyta, galimai atitiktų mergaitės interesus, nes tokios sąlygos įtraukimas galimai sumažintų tikimybę kilti konfliktams tarp šalių ateityje.

17. Ieškovė teismo posėdžiuose palaikė patikslintame ieškinyje keliamus reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jos ir atsakovo tarpusavio santykiai yra labai konfliktiški, atsakovas ignoruoja būtinybę informuoti ieškovę apie vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką.

18. Atsakovas teismo posėdžių metu iš esmės sutiko dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dėl nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), tik prieštaravo, kad vaikui būtų perkami brangūs daiktai, rūbai ir kt. Atsakovas prašė tenkinti jo priešieškinyje nurodytą reikalavimą dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku pakeitimo.

19. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu palaikė Tarnybos išvadose pateiktą poziciją.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą B. J., gim. (duomenys neskelbtini).

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-24198-1167/2022 nusprendė nutraukti pareiškėjų K. J. ir D. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjų K. J. ir D. P. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis), kurios 4 punkte numatyta : ,,4. D. P. ir K. J. susitaria, kad K. J. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. teiks nepilnamečiam šalių vaikui B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant šiuos pinigus į uzufrukto teise šias lėšas valdančios motinos D. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos. Šalys susitaria, kad vaiko ir tėvo bendravimo metu du vasaros mėnesius, tėvas išlaikys dukrą faktiškai tiesiogiai apmokėdamas jos poreikius ir du vasaros mėnesius nemokės išlaikymo į vaiko motinos sąskaitą (tuo atveju, jeigu vaiko tėvas nepasiims dukters dviejų mėnesių vasaros laikotarpiu, tėvas turės mokėti sutartą išlaikymą vaiko motinai).“

22. Sutarties 5 punkte numatyta, kad: ,,5. D. P. ir K. J. susitaria dėl tokios konkrečios tėvo K. J. ir šalių vaiko B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos, kuri gali būti keičiama / pildoma bendru geranoriškų šalių susitarimu: 5.1. Tėvo bendravimas su vaiku iki vaikas pradės lankyti pirmą klasę: kiekvienų metų laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki darželio išleistuvių šventės tėvas bendrauja su dukra kas antrą ilgąjį savaitgalį / pusę savaitės (5 dienas: nuo trečiadienio iki sekmadienio), pradedant nuo pirmojo šio laikotarpio trečiadienio, pasiimdamas vaiką trečiadienį iš vaiko gyvenamosios vietos 20 val. ar iš ugdymo įstaigos iki 17:30 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val.; 5.2. Tėvo bendravimas su vaiku nuo to laiko, kai vaikas pradės lankyti pirmą klasę: kiekvienų metų laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 30 d. tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, pradedant nuo pirmojo šio laikotarpio penktadienio, pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos apie 17 val. (ar iš gyvenamosios vietos, jei tuo metu nelankoma ugdymo įstaiga), ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val. Šalių bendru susitarimu, vaiko tėvas galės bendrauti su dukra ir trečią papildomą mėnesio savaitgalį kas antrą mėnesį. 5.3. Kitos bendravimo su vaiku nuostatos, galiojančios nuo sutarties patvirtinimo teisme dienos neterminuotai ir šalims nesusitarus kitaip: 5.3.1. Tėvas bendrauja su vaiku tris mėnesius vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į mokslo metų grafiką, šalims geranoriškai susitarus tikslų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką; ikimokyklinio amžiaus vasaros atostogos skaičiuojamos po darželio išleistuvių šventės; Vasaros vaiko ir tėvo bendravimo metu vaiko motinai sudaroma galimybė bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, vaiką pasiimant iš tėvo gyvenamosios vietos, šalims susitarus konkretų paėmimo ir grąžinimo laiką bendru sutarimu; taipogi vaiko motina turi teisę atostogauti su dukra vieną savaitę vasaros laikotarpiu, pranešusi vaiko tėvui prieš savaitę iki atostogų pradžios. 5.3.2. Tėvas praleidžia su vaiku visas kitas Lietuvos Respublikoje patvirtintas mokslo atostogos (rudens, dvi žiemos, pavasario), išskyrus aukščiau esančiame punkte aptartas vasaros atostogas, kurių tvarka yra šalių atskirai aptarta, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną susitartu laiku ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val. Šalys gali susitarti dėl kitokio laiko bendru susitarimu. Bendru šalių sutarimu vaikas galės leisti dalį mokslo atostogų tiek su seneliais, tiek su motina. Šalys susitaria, kad toliau nurodomos šventinių dienų bendravimo tvarka turi pirmenybę prieš nurodomą atostogų tvarką. 5.3.3. Šventinės dienos dalijamos per pusę (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Naujieji metai ir Velykos): pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su vaiku bendrauja Šv. Kūčių dienomis, t. y. neporiniais metais Šv. Kūčias vaikas švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su vaiku bendrauja Šv. Kalėdų dienomis, t. y. poriniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su tėvu, o neporiniais – su motina; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su vaiku bendrauja gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. (švenčiant naujus metus), t. y. neporiniais metais naujuosius metus švenčia su tėvu, o poriniais – su motina; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su vaiku bendrauja Šv. Velykų dieną, t. y. neporiniais metais Velykų dieną vaikas švenčia su motina, o poriniais – su tėvu; konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 3 dienoms. Šalys gali bendru susitarimu susitarti dėl kitokios tvarkos. 5.3.4. Su vaiku motina ir tėvas turi teisę susisiekti elektroninėmis ryšio priemonėmis, vaikui esant su kitu iš tėvų. 5.3.5. Abu vaiko tėvai turi teisę atostogauti su vaiku užsienyje ar Lietuvoje iki trijų savaičių trukmės laikotarpiui, tėvams iš anksto susitarus. Su vaiku kitas iš tėvų atostogų metu susisiekia elektroninėmis ryšio priemonėmis. 5.3.6. Pirmenybė teikiama specialiajai (švenčių, atostogų) prieš bendrąją (kasdieninę) bendravimo tvarką.“

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

23. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

24. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

26. Ieškovė teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų 4 punktą, jį išdėstant taip: ,,4. Priteisti iš K. J. nepilnamečiui vaikui B. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 450,00 (keturi šimtai penkiasdešimt Eur 00 ct) Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, sumokant lėšas į D. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos, indeksuojant išlaikymo lėšas kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną D. P. Ieškinyje ieškovė nurodė 902 Eur sumą, reikalingą dukters poreikių patenkinimui.

27. Ieškovė rašytiniuose parodymuose ir teismo posėdžių metu teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad prašo padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai, nes vaikui augant didėja jo poreikiai. Taip pat ieškovė ne kartą pažymėjo, kad jos patiriamos išlaidos vaiko poreikių tenkinimui yra didesnės nei iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma.

28. Atsakovas iš esmės sutiko su šiuo patikslinto ieškinio reikalavimu. 2023 m. lapkričio 7 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turėtų būti palikta Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto nuostata, kad 2 vasaros mėnesius atsakovas nemoka vaikui išlaikymo į vaiko motinos sąskaitą, nes ieškovė patiria tik minimalias išlaidas tuomet, kai dukra būna pas tėvą. Teismo posėdžių metu atsakovas teigė, jog vaikui perkami daiktai, rūbai ir kt. priemonės, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių, galėtų būti pigesni.

29. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) atsižvelgia į ieškovės ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, aplinkybę, kad atsakovas sutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma. Pastebėtina, kad nuo 2025 m. didinama minimali mėnesinė alga, kuri sudarys 1038 Eur neatskaičius mokesčių ir 777 Eur atskaičius mokesčius. Nesutiktina su atsakovu, kad gali būti palikta jo teisė 2 vasaros mėnesius nemokėti dukrai išlaikymo, nes šiuo teismo sprendimu yra keičiama tėvo bendravimo su dukra tvarka, dėl kurios pakeitimo argumentia pateikiami toliau. Teismas atkreipia ieškovės ir atsakovo dėmesį, kad nors ir gyvendami skyrium, vaiko tėvai turėtų siekti tarpusavio sutarimo spręsdami su vaiku susijusius klausimus ir siekti, kad atsižvelgiant į tėvų galimybes, būtų patenkinami vaiko poreikiai ir atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas. Pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų 4 punktą, iš atsakovo dukrai B. priteisiamas 450,00 Eur periodinis išlaikymas iki jos pilnametystės.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

33. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

34. Ieškovė 2024 m. gegužės 17 d. patikslintame ieškinyje teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų 5 punktą, jį išdėstant sekančiai: “5.1. Tėvas su vaiku bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį, tėvui paimant vaiką penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą (pvz. ketinant su vaiku bendrauti savaitgalį, tėvas vaiko motiną turi informuoti trečiadienį iki 19.00 val., nurodydamas iš kur (ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos) bus paimamas vaikas), o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį, nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. 5.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš lavinimo įstaigos nuo 15 val. iki 17 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tėvas bendravimo laiku privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą jo lankomuose lavinimo užsiėmimuose. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val.; 5.3. Pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, Motinos dieną, vaikas praleidžia su motina, todėl tėvas su vaiku pirmą gegužės savaitgalį, jeigu jis sutampa su jo bendravimo laiku pagal šios tvarkos 5.1 p., bendrauja penktadienį ir šeštadienį, paimant vaiką 5.1 punkte nustatyta tvarka ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą šeštadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. 5.4. Pirmą birželio mėnesio sekmadienį, Tėvo dieną, vaikas praleidžia su tėvu, todėl Tėvas su vaiku pirmą birželio savaitgalį, jeigu jis nesutampa su jo bendravimo laiku pagal šios tvarkos 5.1 p., bendrauja sekmadienį, paimant vaiką Tėvo dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val., iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. 5.5. Tėvas su vaiku per didžiąsias metų šventes – Šv.Velykas ir Šv. Kalėdas bendrauja sekančiai: 5.5.1. nelyginiais metais Šv.Kūčias ir abi Šv.Kalėdų dienas (gruodžio 24-26 d. tėvas paima vaiką Šv.Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį gruodžio 26 d. nuo 18 val. iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina. 5.5.2. lyginiais metais abi Šv. Velykų dienas tėvas paima vaiką Šv.Velykų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą antrą Šv.Velykų dieną nuo 18 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina. 5.6. Tėvas su vaiku jo atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) metu bendrauja sekančiai: 5.6.1. nelyginiais metais rudens atostogų metu (vaikui pradėjus lankyti mokyklą) tėvas bendrauja su vaiku, tėvui vaiką paimant pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18 val. iki 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina. 5.6.2 nelyginiais metais Kalėdų atostogų (nuo gruodžio 27 d. iki sausio 6 d.) metu tėvas su vaiku bendrauja penkias pirmas atostogų dienas, tėvui paimant vaiką atostogų išvakarėse (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val., iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą gruodžio 31 d. nuo 18 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina. 5.6.3. lyginiais metais pavasario atostogų (vaikui pradėjus lankyti mokyklą) metu tėvas bendrauja su vaiku, tėvui paimant vaiką atostogų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą paskutinę atostogų dieną nuo 18 val. iki 19.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina. 5.6.4. jeigu tėvas bendrauja su vaiku 5.5.1 p. ir 5.6.2 p. nustatyta tvarka nepertraukiamai, tai vaiko paėmimui taikoma 5.5.1 p. nustatyta tvarka, o grąžinimui 5.6.2 p. nustatyta tvarka, analogiška vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarka taikoma ir tėvui bendraujant su vaiku 5.5.2 p. ir 5.6.3 p. nustatyta tvarka. 5.6.5. vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 15 (penkiolika) dienų pakaitomis su vaiko motina: lyginiais metais nuo kiekvieno vasaros mėnesio 1 d. iki 15 d., nelyginiais metais nuo kiekvieno vasaros mėnesio 16 d. iki 31 dienos, tėvui paimant vaiką pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos ir grąžinant jį paskutinę atostogų dieną nuo 18 val. iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. 5.6.6. Jeigu birželio mėnesį (vaikui pradėjus lankyti mokyklą) ugdymo procesas vyktų ir birželio mėnesį, tuomet ugdymo proceso metu tėvas su vaiku bendrauja Tvarkos 5.1 p. ir 5.2 punktuose nustatyta tvarka, o ugdymo procesui pasibaigus tą mėnesį tėvas su vaiku bendrauja pusę atostogų laiko Tvarkos 5.6.5 p. nustatyta tvarka. 5.6.7. Vaikui išvykus į stovyklą (-as), kurios laiko savo nuožiūra tėvai pasirinkti negalėjo (pvz. lankytų užsiėmimų surengta stovykla, organizuojama vasaros metu organizatorių nustatytu laiku), tėvo ir motinos bendravimo su vaiku 5.6.5. punkte numatytos atostogų dienos kitu laiku nekompensuojamos. 5.6.8. Bendravimo tvarkos 5.1. ir 5.2. punktai taikytini jeigu nesikerta su tvarkos 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 punktais ir papunkčiais, t.y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 5.1 ir 5.2 punktuose nustatytą tvarką. 5.7. Jeigu vaiko tėvas nevykdo pareigos informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku 5.1 - 5.6. punktuose ir papunkčiuose nustatyta tvarka, vaiko motina įgyja teisę tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatytu laiku laiką su vaiku planuoti savo nuožiūra. 5.8. Tėvui nepasinaudojus teise bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu metu, šis laikas tėvui nekompensuojamas, nebent šalys iš anksto susitartų atskirai. 5.9. Tėvai įsipareigoja bendravimo su vaiku metu sudaryti vienas kitam galimybę susiekti su vaiku bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, “skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus. 5.10. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.30 iki 20.00 val. 5.11. Tėvų atostogų metu tėvas ir motina kiekvieno iš jų bendravimo su vaiku metu turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 15 dienų išvykti su vaiku už Lietuvos ribų, apie išvykimą informuodami vienas kitą raštu (SMS, elektroniniu paštu) prieš 7 dienas, nurodydami konkrečią užsienio šalį. Tuo tikslu vaiko tėvui perduodami vaiko asmens dokumentai, kurie grįžus iš kelionės grąžinami vaiko motinai per 3 dienas; 5.12. Motina įsipareigoja informuoti vaiko tėvą apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje prieš 15 dienų, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą. 5.13. Vaiko tėvui pažeidžiant nustatytą bendravimo tvarką (nustatytu laiku negrąžinant vaiko, negrąžinant vaiko asmens dokumento, nustatytu laiku nebendraujant su vaiku, nesilaikant bendravimo nuotoliniu būdu bendravimo tvarkos, nustatytu terminu negrąžinus vaiko dokumento), už kiekvieną pažeidimą atsakovui skirtina 50,00 Eur bauda, kuri atitenka vaikui.“

35. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 18 d. patikslintame priešieškinyje teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-19 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, jį išdėstant sekančiai: „5.1. Tėvas su vaiku bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį, tėvui paimant vaiką penktadienį laikotarpiu po vaiko ugdymo pabaigos iki 19.00 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant jį tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje sekmadienį ne vėliau kaip iki 20.30 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie planuojamą bendravimo su vaiku pradžią bei vaiko pasiėmimo vietą prieš ne mažiau kaip 24 valandas iki planuojamo bendravimo laiko su vaiku pradžios (pvz. tėvui ketinant su vaiku bendrauti nuo penktadienio 17.00 val., tėvas vaiko motiną turi informuoti ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 17.00 val., nurodydamas iš kur ir kada bus paimamas vaikas). 5.2. Tėvas turi teisę su vaiku bendrauti kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, tėvui paimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos po vaiko ugdymo pabaigos, ir grąžinant jį vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.30 val. Tėvas, ketindamas pasinaudoti tokia teise, privalo informuoti vaiko motiną apie planuojamą bendravimo su vaiku dieną ir laiką prieš ne mažiau kaip 24 valandas iki planuojamo bendravimo laiko su vaiku pradžios. Šiame punkte nustatyta teise tėvas gali pasinaudoti ne daugiau nei du kartus per savaitę. 5.3. Pirmą gegužės mėnesio sekmadienį - Motinos dieną vaikas praleidžia su motina, todėl tėvas su vaiku pirmą gegužės savaitgalį, jeigu jis sutampa su jo bendravimo laiku pagal šios tvarkos 5.1 p., bendrauja penktadienį ir šeštadienį, paimdamas vaiką šios tvarkos 5.1 p. nustatyta tvarka ir terminais penktadienį bei grąžindamas jį šios tvarkos 5.1 p. nustatyta tvarka ir terminais šeštadienį. 5.4. Pirmą birželio mėnesio sekmadienį - Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, todėl tėvas su vaiku pirmą birželio savaitgalį, jeigu jis nesutampa su jo bendravimo laiku pagal šios tvarkos 5.1 p., bendrauja sekmadienį, paimdamas vaiką Tėvo dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 20.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos ir grąžindamas jį tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje sekmadienį ne vėliau kaip iki 20.30 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie konkretų vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo laiką prieš ne mažiau nei 24 valandas iki vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo. 5.5. Tėvas su vaiku per didžiąsias metų šventes – Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas bendrauja sekančiai: 5.5.1. nelyginiais metais Šv. Kūčias ir abi Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 24-26 d.) vaikas praleidžia su tėvu, todėl tėvas paima vaiką Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18.00 val. iki 20.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir grąžina jį tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje gruodžio 26 d. ne vėliau kaip iki 20.30 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie konkretų vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo laiką prieš ne mažiau nei 24 valandas iki planuojamo vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina. 5.5.2. lyginiais metais abi Šv. Velykų dienas vaikas praleidžia su tėvu, todėl tėvas paima vaiką Šv. Velykų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 20.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir grąžina jį tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje antrą Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 20.30 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie konkretų vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo laiką prieš ne mažiau nei 24 valandas iki planuojamo vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina. 5.6. Tėvas su vaiku jo atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) metu bendrauja sekančiai: 5.6.1. rudens atostogų metu (vaikui pradėjus lankyti mokyklą ar priešmokyklinę grupę) tėvas bendrauja su vaiku, tėvui paimant vaiką pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 20.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir grąžinant jį tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip iki 20.30 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie konkretų vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo laiką prieš ne mažiau nei 24 valandas iki planuojamo vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo. 5.6.2. nelyginiais metais žiemos atostogų metu (vaikui pradėjus lankyti mokyklą ar priešmokyklinę grupę) tėvas su vaiku bendrauja 5 (penkias) pirmas atostogų dienas, tėvui paimant vaiką gruodžio 26 d. nuo 18.00 val. iki 20.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje gruodžio 31 d. nuo 12.00 val. iki 16.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie konkretų vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo laiką prieš ne mažiau nei 24 valandas iki planuojamo vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina. 5.6.3. pavasario atostogų metu (vaikui pradėjus lankyti mokyklą ar priešmokyklinę grupę) tėvas bendrauja su vaiku, tėvui paimant vaiką pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 20.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos ir grąžinant jį tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip iki 20.30 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie konkretų vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo laiką prieš ne mažiau nei 24 valandas iki planuojamo vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo. 5.6.4. vasaros atostogų metu (birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais) su vaiku bendrauja tėvas, suteikiant vaiko motinai teisę šiuo laikotarpiu praleisti su vaiku 3 (tris) kalendorines savaites (kartu ar atskirai) jos pasirinktu laikotarpiu. Motina privalo informuoti tėvą apie bendravimo su vaiku laikotarpio vasaros atostogų metu pradžią ir pabaigą prieš ne mažiau nei 2 (dvi) savaites iki pageidaujamo bendravimo laiko pradžios bei užtikrinti vaiko paėmimą ir grąžinimą tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko tėvu sutartoje vietoje, apie konkretų vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo laiką informuojant tėvą prieš ne mažiau nei 24 valandas iki planuojamo vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo. Atėjus vasaros atostogoms, tėvas paima vaiką pirmos vasaros atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 20.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos ir grąžina jį tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje su vaiko motina sutartoje vietoje paskutinę vasaros atostogų dieną ne vėliau kaip iki 20.30 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie konkretų vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo laiką prieš ne mažiau nei 24 valandas iki planuojamo vaiko paėmimo ir/ar grąžinimo. 5.6.5. Vaiko ugdymo procesui vykstant ir birželio mėnesį, vaiko ugdymo proceso metu tėvo bendravimas su vaiku vyksta Tvarkos 5.1 p. ir 5.2 p. nustatyta tvarka, o vaiko ugdymo procesui pasibaigus, - Tvarkos 5.6.4 p. nustatyta tvarka. 5.6.6. Vaikui bendru motinos ir tėvo sprendimu atostogų metu išvykus į stovyklą (-as), kurios (-ių) laiko savo nuožiūra tėvai pasirinkti negalėjo (pvz. lankytų užsiėmimų surengta stovykla, organizuojama vasaros metu organizatorių nustatytu laiku), Tvarkos 5.6.1 – 5.6.4 p. numatytos tėvo bendravimo su vaiku dienos kitu laiku nekompensuojamos. 5.6.7. Bendro pobūdžio nuostatos, nustatytos Tvarkos 5.1 - 5.2 p., taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja Tvarkos 5.3 - 5.6 p. ir papunkčių nuostatoms, t.y. pastaruosiuose punktuose ir papunkčiuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 5.1 - 5.2 p. nustatytą tvarką. 5.7. Vienam iš tėvų pažeidus šios Tvarkos 5.1 - 5.6 p. ir papunkčiuose nustatytą informavimo tvarką, kitas tėvas įgyja teisę ne savo bendravimo su vaiku laiku laiką su vaiku planuoti savo nuožiūra. 5.8. Bet kuriam iš tėvų nepasinaudojus teise bendrauti su vaiku šioje Tvarkoje nustatytu metu, šis laikas kitu laiku nėra kompensuojamas, išskyrus atvejus, kai šalys dėl to atskirai susitaria arba egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių bet kuris iš tėvų negali pasinaudoti tokia teise. Objektyviomis priežastimis šios nuostatos prasme laikytina vaiko liga ar kiti sveikatos sutrikimai, dėl kurių vaikas turi laikytis lovos-namų režimo, o taip pat bet kurio iš tėvų komandiruotė. Šiais atvejais bet kurio tėvo prarastas bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas artimiausių vaiko atostogų metu, prarastų bendravimo dienų skaičiumi padidinant to iš tėvų bendravimo laikotarpį artimiausių vaiko atostogų laikotarpiu. 5.9. Tėvai įsipareigoja savo bendravimo su vaiku metu kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki 21.00 val. sudaryti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku bent viena tarpusavio ryšio priemone (telefonu, „skype“ programa ir pan.) arba specialiai vaikui suteikta ryšio priemone (telefonu, laikrodžiu „Gudrutis“) ne mažiau kaip kartą per dieną. Tėvai taip pat įsipareigoja neriboti vienas kito laiko, praleidžiamo bendraujant su vaiku šiame punkte nustatytomis priemonėmis ir laiku. Vykdydami šiame punkte nustatytus įsipareigojimus, tėvai privalo atsižvelgti į jiems žinomą vaiko užimtumą (privalomas ugdymas, papildomas ugdymas, draugo gimtadienio šventė ir pan.). 5.10. Tėvai įsipareigoja savo bendravimo su vaiku metu nedelsiant informuoti vienas kitą apie bet kokį vaiko sveikatos sutrikimą. Jei dėl sveikatos sutrikimo vaikas negali lankyti ugdymo įstaigos, vaiką slaugo ir prižiūri tas iš tėvų, kuriam tuo metu priklauso bendrauti su vaiku pagal šios Tvarkos sąlygas. Jei tas iš tėvų, kuriam tuo metu priklauso bendrauti su vaiku pagal šios Tvarkos sąlygas, neturi galimybės slaugyti ir prižiūrėti vaiko, jis privalo nedelsiant perduoti vaiką kitam tėvui, o jei tokios galimybės nėra, - seneliams iš to tėvo pusės, pas kurį vaikas pas kurį vaikas tuo metu yra. 5.11 Tėvų atostogų metu tėvas ir motina kiekvieno iš jų bendravimo su vaiku metu turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 15 dienų išvykti su vaiku už Lietuvos ribų, apie išvykimą informuodami vienas kitą raštu (SMS, elektroniniu paštu) prieš ne mažiau kaip mėnesį iki planuojamo išvykimo pradžios, nurodydami konkrečią užsienio šalį. Tuo tikslu vaiko tėvai įsipareigoja perduoti vienas kitam vaiko asmens dokumentus 5.12. Tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš ne mažiau nei 2 (du) mėnesius, nurodydami konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą. 5.13. Nepriklausomai nuo kitų Tvarkos sąlygų, Tėvas turi teisę dalyvauti visose vaiko gimtadienio šventėse bei jas organizuoti, o taip pat dalyvauti visose vaiko ugdymo įstaigų organizuojamose šventėse. 5.14. Tėvas turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl vaiko papildomo ugdymo parinkimo bei lankymo laiko derinimo. Vaiko motinai priėmus su tuo susijusius sprendimus vienašališkai, tėvo bendravimas su vaiku papildomo ugdymo užsiėmimo metu nelaikomas šios Tvarkos sąlygų pažeidimu“.

36. Dėl ieškovės ir atsakovo siūlomų bendravimo su dukra tvarkos pakeitimų laikytina labiau priimtina ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Dėl 5.1 punkto. Siūlydama bendravimo tvarkos pakeitimą ieškovė nurodė kad atsakovas išvakarėse turi informuoti vaiko motiną apie kitą, nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime į priešieškinį paaiškino, atsakovas turi informuoti apie ankstesnį, o ne vėlesnį vaiko grąžinimo laiką, kai vaiką reikia grąžinti po pabendravimo su tėvu. Poreikis nustatyti tokią sąlygą yra kilęs būtent dėl atsakovo elgesio ir netinkamo komunikavimo, kuomet atsakovas neinformavo ieškovės apie vaiko grąžinimo ankstesnį laiką, o ją parvežęs anksčiau ir neradęs ieškovės namuose, vėl išvažiavo į Uteną, taip sukeldamas vaikui didelį stresą. Atsakovas iš esmės su šiuo punktu sutinka, tačiau nurodo kitokį vaiko paėmimo laiką - “laikotarpį po vaiko ugdymo pabaigos iki 19.00 val.“ Ieškovės nuomone, taip būtų netinkamai nustatoma vaiko paėmimo laiko riba, kadangi pagal tokį laiko rėmų nebuvimą vykdant teismo sprendimą priverstine tvarka, jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Neapibrėžus vaiko paėmimo iš ugdymo įstaigos laiko, atsakovas sau galėtų leisti vaiką paimti kada panorėjęs, neatsižvelgdamas nei į užsiėmimų, nei į poilsio laiką. Nors ieškovas nurodo, kad paėmimo iš ugdymo įstaigos laikas yra labai trumpas, tačiau jis nurodomas toks dėl poilsio ir maitinimosi režimo, t.y. vaikai iki 16 valandos ilsisi ir po to valgo, o grupės darbo laikas yra iki 17 valandos, todėl tai normalus laiko tarpas, per kurį, savo laiką planuojantis asmuo, nesunkiai suderins savo darbotvarkę. Dukteriai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, panašiu laiku vaikas lankys ir prailgintą grupę, kurioje bus galimai kitoks užimtumas, tačiau tai paaiškės tik po daugiau nei metų laikotarpio. Be to, tai nėra vienintelis laikas, kuomet atsakovas gali pasiimti vaiką. Tai jis gali padaryti ir vėliau, t.y. motinai su vaiku grįžus iš ugdymo įstaigos nuo 18 iki 19 valandos. Šis valandos laikas taip pat yra pakankamas, atsižvelgiant į tai, kad po dienos užsiėmimų dukters dar lauktų valandos laiko kelionė į Uteną. Atsakovas sutinka su vaiko motinos informavimu apie paėmimo laiką ir vietą, tačiau nurodo kitokį informavimo iš anksto terminą – “ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki planuojamo bendravimo laiko“. Ši situacija, ieškovės nuomone, parodo, kad atsakovas bet kokiu būdu siekia padaryti, kad tvarka būtų pagal jį, nors tai ir nėra racionalu. Ieškovė apibrėžė pranešimo laiką likus dviem dienoms iki paėmimo (trečiadienį) iki 19 valandos, kas yra pakankamai aišku, konkretu, o svarbiausia stabilu ir lengvai įsimenama. Kadangi informavimo laikas yra numatytas ir kituose punktuose, tai ieškovė ir kituose Tvarkos punktuose prašo nustatyti jos siūlomą informavimo laiką. Ieškovė nesutinka su atsakovo pageidavimu perkelti vaiko motinai pareigą pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Dėl atsakovo pasirinkimo persikelti į kitą gyvenamąją vietovę ieškovė neturėjo teisės prieštarauti. Tačiau dėl to ieškovei neturėtų atsirasti našta dėl tokio atsakovo pasirinkimo kompensuoti jo patiriamas išlaidas arba neturėtų atsirasti jai su tuo susijusių nepatogumų ir išlaidų. Atsakovas nesutinka su ieškovės pasiūlytu vaiko grąžinimo laiku sekmadienį. Atsakovas teigia, kad nustačius vaiko grąžinimo laiką į jos gyvenamąją vietą nuo 18 iki 19 val., jis neva tai praranda dalį bendravimo dienos sekmadienį, nes nuo pietų turi pradėti ruoštis kelionei į Vilnių. Atsakovas, prašydamas nustatyti, kad vaiko motina turi pasiimti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, nurodo, kad ji tai turi padaryti ne vėliau kaip iki 20.30 val. Ieškovė nurodė, kad teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, pagal kurį atsakovas pristato dukrą į jos gyvenamąją vietą, teismas neturėtų vėlinti vaiko grąžinimo laiko, kadangi prieš naują darbo savaitę vaikas turėtų spėti nusimaudyti, esant poreikiui pavalgyti, susidėti daiktus pirmadienio užsiėmimas ir laiku atsigulti miegoti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys pareigą vaiko motinai paimti vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos, tai turėtų nustatyti, kad vaiką ieškovė turi paimti nuo 16.30 iki 17.30 val., kad galėtų iki 19 val. sugrįžti į namus, be to, turi numatyti, kad atsakovas turi kompensuoti ieškovei papildomai patirtas išlaidas kelionei. Tokiu atveju vaiko motina, o ne vaiko tėvas turėtų informuoti atsakovą, t.y. vaiko tėvą, apie vaiko pasiėmimo laiką ir tik tuo atveju, jeigu vaiko motina neturėtų galimybės paimti vaiko bendravimo tvarkoje nustatytu laiku. Teismas daro išvadą, kad ieškovės 5.1 punkte nurodytos bendravimo tvarkos nuostatos nustatytinos. Teismo nuomone vaiko paėmimas 16 -17 val. iš ugdymo įstaigos arba 18-19 val.iš vaiko gyvenamosios vietos yra apibrėžtas pakankamai konkrečiu laiku ir tai leis iš anksto geriau planuoti kaip ieškovės, taip ir atsakovo laiką. Manytina, kad informavimas vaiko motinos labiau iš anksto (prieš 2 dienas), o ne prieš 1 dieną, taip pat informavimas apie vietą, iš kur bus paimamas vaikas, nekenkia šalių interesams ir atsakovas yra pajėgus tą vykdyti. Ši nuostata skirta tam, kad atsakovas iš anksto informuotų apie kitą - ankstesnį, nei numatytas Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Atsakovas su 2024 m. rugsėjo 24 d. prašymu pateikė įrodymus, jo teigimu, patvirtinančius, kad jie abu su ieškove turėjo realius planus persikelti gyventi į Uteną. Ieškovė visą laiką neigė, kad ketino nuolatos apsigyventi Utenoje su atsakovu. Teismo nuomone, iš pateiktų įrodymų kategoriškai negalima daryti išvados, jog ieškovė realiai planavo su atsakovu apsigyventi Utenoje, dėl ko laikytina, jog tai labiau buvo paties atsakovo apsisprendimas. Ta aplinkybė, kad vaiko tėvas – atsakovas gyvena ne tame pačiame mieste, kaip ir dukra, sudaro papildomus keblumus rasti racionaliausią bendravimo tvarką, pagal kurią skyrium gyvenantis vaiko tėvas galėtų tinkamai realizuoti savo teisę bendrauti su dukra, kartu ir pareigą rūpintis dukters vystymųsi. Teismas mano, kad šioje situacijoje nėra tikslinga nustatyti ieškovei pareigą paimti vaiką Utenoje po vaiko tėvo bendravimo su dukra tėvo bendravimo savaitgalį. Dėl to reikėtų koreguoti dukters paėmimo laiką, atsirastų kelionės išlaidų galimo kompensavimo klausimai, be to, kaip minėta, apsigyvenimo kitame mieste aplinkybė labiau yra susijusiu su atsakovo planais ir apsisprendimu. Dėl dukters grąžinimo į jos gyvenamąją vietą sekmadienį teismas, iš vienos pusės, sutinka su ieškove, jog vaikui reikia pasiruošti naujai savaitei. Bet iš kitos pusės, kadangi vaiką turi grąžinti atsakovas, iš dalies su juo sutiktina, kad sekmadienį po pietų reikia pradėti ruoštis kelionei, todėl vaiko grąžinimo laikas nustatytinas viena valanda vėlesnis, t.y. ne 18 – 19 val., o 19 – 20 val. Teigtina, kad, nors ir po kelionės, bet iki kokios 22 val. yra įmanoma susiruošti miegui ir pasiruošti ateinančiai darbo savaitei, ypač iš anksto žinant, kad šalių dukrą tą savaitgalį bus su tėvu Utenoje.

37. Dėl 5.2 punkto. Atsakovas prašo nustatyti, kad jis turi teisę darbo dienomis bendrauti su vaiku nuo pirmadienio iki ketvirtadienio imtinai paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po vaiko ugdymo pabaigos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.30 val. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 23 d. atsiliepime į tai nurodė, kad atsakovas anksčiau iš viso nepageidavo bendravimo darbo dienomis, o pirmą šių metų rugsėjo trečiadienį atsakovas informavo ieškovę, kad vaiko nepasiims, dėl ko būtina įvertinti, ar atsakovas iš viso turės galimybę bendrauti su dukra darbo dienomis. Atsakovo pasiūlymas laikytinas nekonkrečiu ir numatančiu šalių poreikį papildomai derinti tėvo bendravimo su vaiku darbo dieną laiką. Nors atsakovas nurodė, kad jis dažnai būna komandiruotėse, t.y. važinėja po įvairius Lietuvos regionus, tačiau pažymėtina, jog šalims iki šiol labai sunkiai sekėsi rasti bet kokį kompromisą bendravimo su dukra klausimais. Dėl to, nenustačius konkrečios dienos (ų), kuomet atsakovas bendrauja su dukra ir palikus erdvės vaiko tėvų deryboms dėl vaiko bendravimo su tėvu darbo dieną, laikytina, jog tai pastoviai sudarys sąlygas kilti naujiems konfliktams. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytina bendravimo tvarka tokia, kaip tai suformuluota ieškovės 5.2 punkte, t.y. tėvo bendravimas darbo savaitės trečiadienį, tik nurodomas viena val. vėlesnis, nei nurodytas ieškovės laikas, vietoj 18-19 val. – 19-20 val., kad būtų kiek ilgesnis laikas ir bendravimą labiau būtų galima realiai įgyvendinti. Teismo nuomone, dažnesnį bendravimą atsakovui sunkiai sektųsi įgyvendinti, nes jo išvykos po Lietuvą nebūtinai sutaps su dukters darbotvarke.

38. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, numatyta 5.3 ir 5.4 punktuose (per Motinos ir Tėvo dieną), tačiau jis nurodė vėlesnį vaiko grąžinimo laiką. Teismo nuomone, yra tikslinga, kaip ir savaitgalinio bendravimo metu vaiko gražinimo (po tėvo bendravimo su vaiku) laiką nustatyti vėlesnį – 19.00 - 20.00 val.

39. Atsakovas su ieškovės siūloma tvarka dėl bendravimo švenčių (Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų) metu iš esmės sutinka, tačiau jis prašo nustatyti kitokį vaiko grąžinimo laiką. Teismo nuomone per Šv. Kalėdas dėl ilgo tamsaus paros meto vaiko grąžinimo laikas paliktinas 18 – 19 val., o per Šv. Velykas nustatytinas vėlesnis - 19.00 - 20.00 val.

40. Dėl 5.6.1 ir 5.6.3 punktuose nurodyto bendravimo per rudens ir pavasario atostogas, atsakovas iš esmės sutinka, kad rudens ir pavasario atostogos nebūtų skaidomos dalimis, tik atsakovas pageidauja vėlesnio vaiką paėmimo/grąžinimo laiko - nuo 18.00 iki 20.30 val. Teismo nuomone, taikytini ieškovės nurodyti punktai, nes bendravimas per rudens ir pavasario atostogas nėra tais pačiais metais (lyginiais ir nelyginiais), o suteikimas teisės tais pačiais metais visas (rudens ir pavasario) atostogas praleisti su vaiku tik atsakovui būtų neproporcinga ieškovės atžvilgiu, taip būtų pažeidžiamos vaiko ir jo motinos teisės ir teisėti interesai. Dėl labiau suvienodinimo su kt. Tvarkos punktais nustatytinas vėlesnis vaiko grąžinimo laikas iki 19 - 20 val.

41. Pagal ieškovės 5.6.2 punkte nurodomą bendravimo tvarką per žiemos atostogas skiriasi šalių nurodytas vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas ir terminas, prieš kiek laiko atsakovas turi informuoti ieškovę apie ankstesnį vaiko gražinimo laiką. Teismo nuomone, žiemą esant trumpesniam šviesiam paros laikotarpiui nustatytinas ieškovės nurodytas vaiko paėmimo laikas, tačiau vaiko grąžinimo laikas nurodomas pagal atsakovą - ankstesnis, nes gruodžio 31 diena yra Naujųjų metų išvakarės ir pasirengimas jų sutikimui.

42. Dėl 5.6.5 punkto dėl bendravimo per vasaros atostogas. Atsakovo siūloma tvarka, teigtina, neatitinka geriausių vaiko interesų. Pagal atsakovo priešieškinio 5.6.4 punktą, atsakovas pageidauja praleisti su vaikų esminį vasaros atostogų laikotarpį, t.y. daugiau, kaip 2 mėnesius, o vaiko motinai nori palikti teisę su vaiku vasaros atostogų metu praleisti 3 kalendorines savaites. Panaši bendravimo tvarka vasaros atostogų metu buvo nustatyta ir teismo 2022-10-19 sprendime (5.3.1 punkte), kuriuo buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal ją vaiko motinai sudaryta galimybė vasaros metu bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, bei teisė vasarą atostogauti su dukra vieną savaitę, prieš savaitę laiko iki atostogų pradžios pranešant vaiko tėvui. Teigtina, kad atsakovo siūloma tvarka būtų pažeistas tėvų lygybės ir proporcingumo principas, todėl tokia tvarka nelaikytina teisinga nei vaiko, nei ieškovės, vaiko motinos atžvilgiu. Ieškovės siūloma tvarka sudaro iš esmės vienodas tėvų galimybes abiem tėvams vaiko vasaros atostogų metu bendrauti su vaiku. Atsakovo argumentas, kad ieškovė, kaip gydytoja daug dirba ir negalėtų vasarą užtikrinti buvimo su vaiku, nelaikytinas pagrįstu argumentu, nes atsakovas taip pat yra dirbantis ir nėra pagrindo teigti, jog jis kelis vasaros mėnesius turės galimybę visą laiką būti su vaiku. Ieškovė kaip pavyzdį nurodė situaciją 2023 metų vasarą, kuomet pagal galiojusią tvarką vasaros atostogų metu vaikas buvo pas atsakovą, tačiau, kadangi atsakovas dirbo, vaikas du vasaros mėnesius lankė vietinį darželį, kuris pagal sutartį buvo pavadintas vasaros stovykla. Teismas pažymi, kad teismas negali pritarti tokiai bendravimo su vaiku laiko vasaros metu tarp ieškovės ir atsakovo disproporcijai (pagal priešieškinio reikalavimą), nes kaip atsakovas, taip ir ieškovė – vaiko mama turi teisę turėti proporcingą bendravimo su vaiku laiką. Ši motinos teisė nesietina su jo galimybėmis turėti ilgesnes ar trumpesnes atostogas.

43. Dėl 5.7 punkto, pagal kurį vaiko motina įgyja teisę tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatytu laiku laiką su vaiku planuoti savo nuožiūra, jeigu vaiko tėvas nevykdo pareigos informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku 5.1 - 5.6. punktuose ir papunkčiuose nustatyta tvarka. Ieškovė teigė, kad atsakovo siūlomas formuluotės pakeitimas (vienam iš tėvų pažeidus...) nereikalingas, kadangi iš esmės šis punktas išimtinai taikomas tam iš tėvų, kuris gyvena skyrium, o būtent atsakovui, nes bendravimo tvarka nustatoma tėvo su vaiku, todėl atitinkamai jam dėl bendravimo tvarkos ir atsiranda pareiga informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku. Su tokia ieškovės pozicija teismas pilnai sutikti negali. Teismo nuomone, 5.1 - 5.6. punktuose ir papunkčiuose numatyta tėvo bendravimo tvarka savaitgaliais, darbo dienomis, per šventes, ugdymo ir vasaros atostogas. Šiuo atveju nebūtų aišku, kokią prasmę turi formuluotė „jeigu tėvas nevykdo pareigos informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku“. Taikant ieškovės siūlomą nuostatą gali gautis taip, kad esant nevienkartinam atsakovo nepranešimui, pavėlavimui pranešti ar pan., ieškovė planuotų laiką su vaiku savo nuožiūra. Tačiau minėtuose punktuose numatytas terminas, prieš kurį laiką tėvas turi infomuoti vaiko motiną apie ankstesnį vaiko paėmimo/grąžinimo laiką, bet ne apie vaiko nepaėmimą iš viso. Teismo nuomone, ieškovės ieškinyje nurodytas 5.7 punktas Tvarkoje neturi būti nurodomas, nes jis sudarytų daug daugiau neaiškumų ir keblumų įgyvendinant tėvo bendravimo su dukra tvarką, nes kiekvienas motinos mėginimas planuoti laiką savo nuožiūra sukeltų naują konfliktą ir sutrikdytų visą bendravimo tvarką.

44. Dėl 5.8 punkto, kad atsakovui nekompensuojamas bendravimo laikas, jei tėvas nepasinaudoja teise bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu metu. Pagal ieškovę, šis punktas išimtinai susijęs su atsakovu, o atsakovas priešieškiniu nori šio punkto kitokios formuluotės, nurodant, kad tėvo nebendravimo laikas būtų kompensuojamas tais atvejais, jeigu egzistuoja objektyvios priežastys (vaiko liga ar kiti sveikatos sutrikimai, dėl kurių vaikas turi laikytis lovos-namų rėžimo, taip pat bet kurio iš tėvų komandiruotė), dėl kurių bet kuris iš tėvų negali pasinaudoti tokia teise. Atsakovo manymu, tokiais atvejais bet kurio tėvo prarastas bendravimo su vaiku laikas turėtų būti kompensuojamas artimiausių vaiko atostogų metu, prarastų bendravimo dienų skaičiumi padidinant to iš tėvų bendravimo laikotarpį artimiausių vaiko atostogų laikotarpiu. Šiuo atveju, su atsakovu nesutiktina, nes toks kompensavimo mechanizmas išbalansuotų bendravimo tvarką, tai sudarytų papildomas prielaidas kilti konfliktinėms situacijoms, kadangi šalys, tikėtina, nesutartų, kokį skaičių dienų reikia kompensuoti, neretai tai trikdytų vieno iš tėvų atostogų planus ir pan. Pastebėtina, kad vaikui sergant, yra galimybė vaiką lankyti jo namuose ir su juo bendrauti ir vaiko tėvas pats turi rūpintis vaiko slauga ar prie to nors prisidėti. Pripažintina, kad atsakovo komandiruotės negali būti priežastimi, suteikiančia atsakovui teise gauti bendravimo su vaiku laiko kompensavimą. Dėl nurodyto manant, kad 5.8 punktas skirtas skyrium nuo vaiko gyvenančiam tėvui, jis formuluotinas pagal ieškovę, tik rezoliucinėje dalyje jis nurodomas 5.7.

45. 5.9 ir 5.10 punktai dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis. Dėl šių punktų nuostatų atsižvelgtina į ieškovės pateiktus duomenis (telefono skambučių išklotines), t.y., kad buvo atvejų, kai atsakovas be saiko vaikui per ieškovės mobilaus ryšio telefoną skambino po kelis kartus per dieną, kartais ieškovei dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatsiliepus, atsakovas „paleidžia“ skambučių virtinę, kas rodo vaiko tėvo nesupratingumą ir net gali sukelti abejones dėl atsakovo adekvatumo. Dėl nurodyto yra tikslinga nustatyti, kad tėvas vaikui gali paskambinti konkrečiu laiku, kaip siūloma ieškovės 5.10 punkte, tik pailginamas laikas – nustatoma viena valanda. Kadangi ieškovė nesutinka su atsakovo pageidavimu, kad jis galėtų su vaiku susisiekti specialiai jam suteikta ryšio priemone laikrodžiu “Gudrutis“, nes jis gali turėti aplinkos stebėjimo, pasiklausymo funkcijas, GPS, o atsakovo elgesiui būdingas persekiojimas (pvz., šių metų birželio mėnesį atsakovas ieškovės ir vaiko laukė gatvėje sankryžoje 2 val. kol jos grįš į namus, o sužinojęs iš dukters, kad važiuojama pas ieškovės tėvus, kelis kartus atvyko ten ir t.t.), ši susisiekimo priemonė Tvarkoje nenurodoma.

46. Atsakovas priešieškinyje nurodė 5.10 punktą, pagal kurį „tėvai įsipareigoja savo bendravimo su vaiku metu nedelsiant informuoti vienas kitą apie bet kokį vaiko sveikatos sutrikimą. Jei dėl sveikatos sutrikimo vaikas negali lankyti ugdymo įstaigos, vaiką slaugo ir prižiūri tas iš tėvų, kuriam tuo metu priklauso bendrauti su vaiku pagal šios Tvarkos sąlygas. Jei tas iš tėvų, kuriam tuo metu priklauso bendrauti su vaiku pagal šios Tvarkos sąlygas, neturi galimybės slaugyti ir prižiūrėti vaiko, jis privalo nedelsiant perduoti vaiką kitam tėvui, o jei tokios galimybės nėra, - seneliams iš to tėvo pusės, pas kurį vaikas pas kurį vaikas tuo metu yra“. Šiuo atveju atsakovas savo pareigos nevykdymą ar negalėjimą jos vykdyti siekia perkelti savo tėvams, nors yra vaiko motina (ieškovė), kuri vaiko slaugos pareigą gali be jokios problemos perimti. Teismo nuomone, vaiko tėvams negalint vaiko ligos atveju pasirūpinti vaiku, ši pareiga negali būti perkeliama vaiko seneliams, tuo labiau, kad nėra šių asmenų sutikimo ir įstatymas jiems nenumato panašių pareigų. Be to, toks punktas prieštarautų bendravimo tvarkai, numatytai 5.1-5.6 punktuose. Vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaiko motina, todėl jeigu vaikas susirgtų būnant pas atsakovą savaitgalį, o jos sveikatos būklė leistų ją transportuoti, vaikas turėtų būti pristatytas į jo gyvenamąją vietą, t.y. motinai, kuri atitinkamai organizuotų jos gydymą pagal šeimos gydytojo, pas kurį vaikas yra nuolat gydomas, rekomendacijas. Šioje situacijoje vaiko tėvas slaugyti vaiką galėtų tik tuo atveju, jeigu vaiko grąžinimas į jo nuolatinę gyvenamąją vietą nebūtų galimas dėl vaiko sveikatos būklės. Manant, kad tokia Tvarkos nuostata sudarytų daugiau neaiškumų, ji Tvarkoje nenurodoma.

47. 5.11 punkto apie kelionės į užsienį atostogų metu. Atsakovas iš esmės su šiuo punktu sutinka, tačiau siūlo ilgesnį informavimo laikotarpį vieną mėnesį vietoje ieškovės siūlomų 7 dienų, bei panaikina dokumento grąžinimo terminą. Atsakovas nepaaiškino, kam reikalingas ilgesnis informavimo iš anksto terminas. Teigtina, kad taip iš tėvų atimama galimybė spontaniškai suplanuoti atostogų išvyką už Lietuvos ribų (pvz. išvykti į poilsinę kelionę už „paskutinės minutės“ kainą), juo labiau, kad atostogų išvyka gali būti tik trumpalaikė. Nepateikus atsakovui jokių tokį ilgą terminą pagrindžiančių priežasčių, jis paliktinas toks, kokį pasiūlė ieškovė. Kadangi tarp šalių buvo konfliktas dėl vaiko asmens dokumentų grąžinimo, todėl manytina, jog yra būtina nustatyti vaiko asmens grąžinimo terminą.

48. 5.12 punkte skiriasi tik šalių nurodytas terminas, prieš kurį ieškovė turi informuoti atsakovą apie motinos ir vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą. Pagal ieškovę – prieš 15 dienų, pagal atsakovo priešieškinį – prieš 2 mėnesius. Nesant šalių sutarimo nustatinas 1 mėnesio terminas, kad atsakovas labiau iš anksto galėtų derinti savo planus pagal numatomą vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą.

49. Dėl atsakovo priešieškiniu siūlomo 5.13 punkto, kuriame nurodyta „tėvas turi teisę dalyvauti visose vaiko gimtadienio šventėse bei jas organizuoti, o taip pat dalyvauti visose vaiko ugdymo įstaigų organizuojamose šventėse“ ieškovė sutinka iš dalies. Ieškovė nurodė, kad ji neturi galimybės atsakovui uždrausti dalyvauti bet kokioje vaiko ugdymo įstaigų organizuojamoje šventėje. Tokia tėvo teisė į bendravimo tvarką neturi būti įtraukta, nes ji nepriklauso nuo ieškovės valios. Ieškovė taip pat nesutinka, kad atsakovas dalyvautų visose vaiko gimtadienio šventėse bei jas organizuotų. Tokią ieškovės poziciją sąlygoja konfliktiškas atsakovo elgesys, nes jo buvimas bendroje šventėje sudaro realias prielaidas konfliktams iš atsakovo pusės kilti, nes jų metu atsakovas bando aiškintis santykius su ieškove, kas vaikui kelia papildomą stresą. Pritartina, kad šalių duktė turi draugių ar draugų tiek Vilniuje, tiek Utenoje. Be to, ji turi teisę švęsti gimtadienius kiekvieno iš tėvų artimųjų aplinkoje. Teismo nuomone, siekiant kiek įmanoma pašalinti prielaidas kilti ginčams organizuojant vaiko gimtadienų šventes į Tvarką įtraukimas tėvo ir vaiko bendravimo laikas, susiję su vaiko gimtadieniais, nustatant, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę vaiko gimtadienį organizuoti kas antrus metus. 5.6.8. punktas, kuris išdėstytinas taip: “lyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, paimdamas vaiką darbo dieną iš lavinimo įstaigos nuo 15 val. iki 17 val. ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Jeigu vaiko gimtadienis patenka į savaitgalį (skaičiuojant savaitgalį pagal 5.1 punktą, t.y. nuo penktadienio), ir jeigu jis nesutampa su to tėvo/motinos bendravimo savaitgaliu, tuomet pagal 5.1 punktą nustatyti bendravimo savaitgaliai pakeičiami vietomis: tam tėvui, kuriam atitinka tais metais teisė bendrauti su vaiku per jo gimimo dieną, kai vaiko gimtadienis sutampa su savaitgaliu, tačiau nesutampa su to tėvo/motinos bendravimo savaitgaliu, to tėvo/motinos sekantis bendravimo savaitgalis atkeliamas savaite atgal (t.y. sukeičiamas su po to sekančiu savaitgaliu). Tokiu būdu tėvas vaiko gimimo dienos savaitgalį su vaiku bendrauja, paimdamas vaiką penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą (pvz. ketinant su vaiku bendrauti savaitgalį, tėvas vaiko motiną turi informuoti trečiadienį iki 19.00 val., nurodydamas iš kur (ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos) bus paimamas vaikas, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (ankstesnį) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Nelyginiais metais atitinkamai su vaiku bendrauja vaiko motina. Pagal ieškovės siūlomą 5.6.8. punktą gali susiklostyti tokia situacija, kad vasario mėnesį kiekvienas iš tėvų, kai jų bendravimo savaitgaliai nesutaps su vaiko gimimo dienos savaitgaliu, tą mėnesį bendraus su vaiku du savaitgalius iš eilės. Pagal ieškovės siūlymą 2025 metais, t.y. nelyginiais metais, vaiko gimtadienis bus penktadienį, ši savaitė yra nelyginė, todėl sutaps su motinos bendravimo savaitgaliu, dėl tos priežasties atitinkamai suformuluotas iš 5.6.8. punktas. Pažymėtina, kad nei vienam iš tėvų nedraudžiama jo bendravimo laiku, kuris nesutaps su vaiko gimimo diena, organizuoti ir švęsti vaiko gimtadienio savo nuožiūra (kitą dieną, nei vaiko gimtadienis), tačiau, skirtingai nei pageidauja atsakovas, dėl konfliktų grėsmės (dėl ko gali būti ir sugadinta vaiko gimtadienio šventė) nėra būtina abiems tėvams dalyvauti dukters kiekvienoje vaiko gimtadienio šventėje, nebent būtų gautas šventę organizuojančio tėvo/motinos kvietimas.

50. Atsakovas siūlo į Tvarką įtraukti 5.14 punktą, kuriuo prašo nustatyti, kad “tėvas turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl vaiko papildomo ugdymo parinkimo bei lankymo laiko derinimo. Vaiko motinai priėmus su tuo susijusius sprendimus vienašališkai, tėvo bendravimas su vaiku papildomo ugdymo užsiėmimo metu nelaikomas šios Tvarkos sąlygų pažeidimu“. Su tokia atsakovo siūloma Tvarkos nuostata ieškovė nesutinka nurodydama, kad vaiko papildomas lavinimas yra išimtinai susijęs su vaiko interesais, kurie nebūtinai gali sutapti su tėvų interesais. Jokie sprendimai dėl vaiko papildomo lavinimo nepriimami nesuderinus jų su vaiko norais ir interesais. Pagal atsakovo siūlomą tvarką yra akivaizdu, kad jeigu vaiko lankomų užsiėmimų laikas bus atsakovui neparankus, jis įgis teisę prieštarauti tokių užsiėmimų lankymui, nors tai prieštarautų vaiko norams ir interesams. Nepaneigta, kad atsakovas iki šiol buvo informuojamas apie vaiko norimus lankyti užsiėmimus. Teismas pažymi, kad jei vaikas užsinori lankyti kokią nors papildomo ugdymo priemonę ir noriai ją lanko (nes vaikui patinka), tai tos priemonės užsiėmimų grafiko sudarymas nuo tėvų valios nepriklauso (grafiką sudaro atitinkama įstaiga), galima nebent rinktis kiek įmanoma patogesnį užsiėmimų laiką. Tačiau tėvai turi pareigą ne tik bendrauti su vaiku, bet ir jų bendravimo su vaiku laiku užtikrinti vaikų dalyvavimą tiek ugdymo procese, tiek papildomo lavinimo procese, dėl ko vaiko teisė į papildomą ugdymą dėl tėvams galinčio atsirasti nepatogumo negali būti ribojama aiškiai neapibrėžtomis priežastimis. Dėl nurodyto minėtas atsakovo siūlomas punktas į bendravimo tvarką neįtrauktinas.

51. Ieškovė siūlo Tvarkos 5.13 punktą, kuriame numatyta atsakomybė atsakovui, jei jis, kaip vaiko tėvas pažeis bendravimo tvarką - nustatytu laiku nepaims/negrąžins vaiko, nustatytu laiku nebendraus su vaiku, nesilaikys bendravimo nuotoliniu būdu tvarkos, nustatytu terminu negrąžins vaiko dokumento ir pan. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovas visada laiku grąžins vaiką, nurodytu laiku bendraus su vaiku ir vykdys visas kitas bendravimo tvarkos sąlygas, jokia atsakomybė jam neiškils. Ieškovės nuomone, nustačius baudą, neliks konfliktų priežasties, nes tarp šalių buvo būtent tokių konfliktų, kai atsakovas negrąžino vaiko asmens dokumento, kai ne kartą nesilaikė bendravimo su vaiku bei vaiko grąžinimo grafiko, o nustatyta bauda turėtų atsakovą nuo tokio neteisėto elgesio atgrasyti. Teismas mano, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovui bauda už būsimus galimus Tvarkos pažeidimus nesumažins galinčių kilti konfliktų, nes šalių konfliktinių santykių neįmanoma pakeisti jokiomis baudomis. Be to, nustačius taikytiną sankciją atsakovui, teismas, laikydamasis šalių lygiateisiškumo principo turėtų numatyti ir ieškovei sankciją už galimus Tvarkos pažeidimus. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad vaiko tėvams nuolat konfliktuojant, kiekvienas iš jų netiesioginiu būdu, iškeldami aukščiau visko savo asmeninius interesus be jokios priežasties „baudžia“ savo vaiką ir to neigiamos pasekmės, tikėtina, gali vaikui pasireikšti ateityje formuojantis požiūriui į šeimą, tėvų teises ir pareigas bei pan. Dėl nurodyto manant, kad Tvarkos nesilaikymo klausimai gali būti sprendžiami pagal teismo sprendimų nevykdymo tvarką, ieškovės siūlomas 5.13 punktas į Tvarką neįtraukiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

52. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta laikina tėvo ir vaiko bendravimo tvarką nuo 2024 metų rugsėjo mėnesio 1 d. iki 2025 metų sausio 6 dienos.

53. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

55. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, todėl, tenkinant ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteistinas 122 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 daleis 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149, 150, 259, 263, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų 4 punktą, jį išdėstant taip: ,,4. Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 450,00 (keturis šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, mokant vaiko išlaikymo lėšas į D. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos, indeksuojant išlaikymo lėšas kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).“

2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų 5 punktą, jį išdėstant sekančiai :

5.1. Tėvas su vaiku bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį, tėvui paimant vaiką penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą (pvz. ketinant su vaiku bendrauti savaitgalį, tėvas vaiko motiną turi informuoti trečiadienį iki 19.00 val., nurodydamas iš kur (ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos) bus paimamas vaikas), o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką.

5.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val., tėvui paimant vaiką iš lavinimo įstaigos nuo 15 val. iki 17 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas bendravimo laiku privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą jo lankomuose lavinimo užsiėmimuose. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val.

5.3. Pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, Motinos dieną, vaikas praleidžia su motina, todėl tėvas su vaiku pirmą gegužės savaitgalį, jeigu jis sutampa su jo bendravimo laiku pagal šios tvarkos 5.1 p., bendrauja penktadienį ir šeštadienį, paimant vaiką 5.1 punkte nustatyta tvarka ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą šeštadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas privalo vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką.

5.4. Pirmą birželio mėnesio sekmadienį, Tėvo dieną, vaikas praleidžia su tėvu, todėl Tėvas su vaiku pirmą birželio savaitgalį, jeigu jis nesutampa su jo bendravimo laiku pagal šios tvarkos 5.1 p., bendrauja sekmadienį, paimant vaiką Tėvo dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val., iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką.

5.5. Tėvas su vaiku per didžiąsias metų šventes – Šv.Velykas ir Šv. Kalėdas bendrauja sekančiai:

5.5.1. nelyginiais metais Šv.Kūčias ir abi Šv.Kalėdų dienas (gruodžio 24-26 d. tėvas paima vaiką Šv.Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį gruodžio 26 d. nuo 18 val. iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina;

5.5.2. lyginiais metais abi Šv.Velykų dienas tėvas paima vaiką Šv.Velykų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą antrą Šv.Velykų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina;

5.6. Tėvas su vaiku jo atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) metu bendrauja sekančiai:

5.6.1. nelyginiais metais rudens atostogų metu (vaikui pradėjus lankyti mokyklą) tėvas bendrauja su vaiku, tėvui vaiką paimant pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18 val. iki 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina;

5.6.2 nelyginiais metais Kalėdų atostogų (nuo gruodžio 27 d. iki sausio 6 d.) metu tėvas su vaiku bendrauja penkias pirmas atostogų dienas, tėvui paimant vaiką atostogų išvakarėse (gruodžio 26 d.) nuo 18.00 val. iki 19.00 val., iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą gruodžio 31 d. nuo 16 val. iki 17.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina;

5.6.3. lyginiais metais pavasario atostogų (vaikui pradėjus lankyti mokyklą) metu tėvas bendrauja su vaiku, tėvui paimant vaiką atostogų išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos, ir pristato jį į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaiku bendrauja motina;

5.6.4. jeigu tėvas bendrauja su vaiku 5.5.1 p. ir 5.6.2 p. nustatyta tvarka nepertraukiamai, tai vaiko paėmimui taikoma 5.5.1 p. nustatyta tvarka, o grąžinimui 5.6.2 p. nustatyta tvarka, analogiška vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarka taikoma ir tėvui bendraujant su vaiku 5.5.2 p. ir 5.6.3 p. nustatyta tvarka;

5.6.5. vasaros atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 15 (penkiolika) dienų pakaitomis su vaiko motina: lyginiais metais nuo kiekvieno vasaros mėnesio 1 d. iki 15 d., nelyginiais metais nuo kiekvieno vasaros mėnesio 16 d. iki 31 dienos, tėvui paimant vaiką pirmos atostogų dienos išvakarėse nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina sutartos vietos ir grąžinant jį paskutinę atostogų dieną nuo 19 val. iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (jeigu vaikas būtų grąžinamas anksčiau) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką;

5.6.6. jeigu birželio mėnesį (vaikui pradėjus lankyti mokyklą) ugdymo procesas vyktų ir birželio mėnesį, tuomet ugdymo proceso metu tėvas su vaiku bendrauja Tvarkos 5.1 p. ir 5.2 punktuose nustatyta tvarka, o ugdymo procesui pasibaigus tą mėnesį tėvas su vaiku bendrauja pusę atostogų laiko Tvarkos 5.6.5 p. nustatyta tvarka;

5.6.7. vaikui išvykus į stovyklą (-as), kurios laiko savo nuožiūra tėvai pasirinkti negalėjo (pvz. lankytų užsiėmimų surengta stovykla, organizuojama vasaros metu organizatorių nustatytu laiku), tėvo ir motinos bendravimo su vaiku 5.6.5. punkte numatytos atostogų dienos kitu laiku nekompensuojamos;

5.6.8. lyginiais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, paimdamas vaiką darbo dieną iš lavinimo įstaigos nuo 15 val. iki 17 val. ir pristatydamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Jeigu vaiko gimtadienis patenka į savaitgalį (skaičiuojant savaitgalį pagal 5.1 punktą, t.y. nuo penktadienio), ir jeigu jis nesutampa su to tėvo/motinos bendravimo savaitgaliu, tuomet pagal 5.1 punktą nustatyti bendravimo savaitgaliai sukeičiami vietomis: tam tėvui kuriam atitinka tais metais teisė bendrauti su vaiku per jo gimimo dieną, kai vaiko gimtadienis sutampa su savaitgaliu, tačiau nesutampa su to tėvo/motinos bendravimo savaitgaliu, to tėvo/motinos sekantis bendravimo savaitgalis atkeliamas savaite atgal (t.y. sukeičiamas su po to sekančiu savaitgaliu). Tokiu būdu tėvas vaiko gimimo dienos savaitgalį su vaiku bendrauja, paimdamas vaiką penktadienį nuo 16 val. iki 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos arba nuo 18.00 val. iki 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina sutartą vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie ketinimą bendrauti su vaiku prieš 2 dienas, ne vėliau kaip iki 19.00 val., informuojant apie vaiko paėmimo laiką ir vietą (pvz. ketinant su vaiku bendrauti savaitgalį, tėvas vaiko motiną turi informuoti trečiadienį iki 19.00 val., nurodydamas iš kur (ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos) bus paimamas vaikas, o taip pat vaiko grąžinimo dienos išvakarėse iki 19.00 val. informuoti vaiko motiną apie kitokį (ankstesnį) nei nustatyta Tvarkoje vaiko grąžinimo laiką. Nelyginiais metais atitinkamai su vaiku bendrauja vaiko motina;

5.6.9. bendravimo tvarkos 5.1. ir 5.2. punktai taikytini jeigu nesikerta su tvarkos 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 punktais ir papunkčiais, t.y. pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 5.1 ir 5.2 punktuose nustatytą tvarką.

5.7. Tėvui nepasinaudojus teise bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu metu, šis laikas tėvui nekompensuojamas, nebent šalys iš anksto susitartų atskirai.

5.8. Tėvai įsipareigoja bendravimo su vaiku metu sudaryti vienas kitam galimybę susiekti su vaiku bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, “skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus.

5.9. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 iki 20.00 val.

5.10. Tėvų atostogų metu tėvas ir motina kiekvieno iš jų bendravimo su vaiku metu turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 15 dienų išvykti su vaiku už Lietuvos ribų, apie išvykimą informuodami vienas kitą raštu (SMS, elektroniniu paštu) prieš 7 dienas, nurodydami konkrečią užsienio šalį. Tuo tikslu vaiko tėvui perduodami vaiko asmens dokumentai, kurie, grįžus iš kelionės grąžinami vaiko motinai per 3 dienas;

5.11. Motina įsipareigoja informuoti vaiko tėvą apie savo ir vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje prieš 1 (vieną) mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą.“

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškino netenkinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 122 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas – 5660).

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.