Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Erikui Rugieniui, atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmetamas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini) pervedė antstolei Rimai Gražienei 4 209,64 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,skola ir vykdymo išlaidos už (duomenys neskelbtini) <...>“. 2020 m. sausio 30 d. antstolė Rima Gražienė pateikė informaciją, kad antstolė nevykdė išieškojimo iš (duomenys neskelbtini), į antstolės depozitinę sąskaitą 2018 m. spalio 9 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo pervesta 4 209,64 Eur suma. 2020 m. sausio 7 d. sutartis, pasirašyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma: „Aš, (duomenys neskelbtini), gyv. adresu: (duomenys neskelbtini), įsipareigoju grąžinti 4 210 Eur (keturis tūkstančius du šimtai dešimt eurų), kuriuos man davė 2018 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini). Pinigus įsipareigoju grąžinti iki 2020.05.30.“. Po (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. birželio 2 d. atsiradusį palikimą priėmė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė įstatyminiai įpėdiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

7. Liudytojas (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 metais atsakovė (duomenys neskelbtini), liudytojo sugyventinė, turėjo skolą, kurios išieškojimą vykdė antstolė, ją mokėjo, bet buvo likęs likutis. Liudytojo motina (duomenys neskelbtini) pasisiūlė padovanoti pinigų, kad būtų sumokėta skola. Liudytojas vežė motiną į banką, kur (duomenys neskelbtini) padarė mokėjimo pavedimą. (duomenys neskelbtini) liudytojas ir atsakovė sakę, kad greit grąžinti negalės, tai (duomenys neskelbtini) sakiusi, kad ,,kai galėsit, tada grąžinsit“. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažinojo 8 metus, jų santykiai buvo geri. Liudytojas nurodė, kad dėl skolos raštelio surašymo tarėsi su (duomenys neskelbtini), jis parašė (duomenys neskelbtini), kad ši pasirašytų skolos raštelį. Skolos raštelio tekstą dalyvaujant liudytojui surašė (duomenys neskelbtini) savo ranka 2020 m. sausio 7 d., kitų asmenų tuo metu nebuvo. Jokios dovanojimo sutarties nebuvo, tiesiog (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus antstolei ir viskas. (duomenys neskelbtini) niekada neprašė pinigų grąžinti, ji žodžiu daug kartų sakė, kad pinigus dovanoja.

Dėl ieškinio

8. Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti skolą. Ieškinio reikalavimo faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo žodinis susitarimas padengti atsakovės skolą, kurios išieškojimą iš atsakovės vykdė antstolė Rima Gražienė. (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė 4 210,00 Eur eurų į antstolės sąskaitą, vėliau 2020 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės pasirašytas skolos apmokėjimo raštelis, tačiau iki raštelyje nurodyto termino skola nebuvo grąžinta.

9. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 9 d. bankiniu mokėjimo pavedimu į antstolės Rimos Gražienės depozitinę sąskaitą pervedė 4 209,64 Eur atsakovės skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas, nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimo teisės atsiradimo faktinis pagrindas, konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini), būdama trečiasis asmuo skolininkę – atsakovę (duomenys neskelbtini) ir kreditorius – išieškotoją vykdymo procese ir antstolę, siejančios prievolės atžvilgiu, įvykdė skolininkės prievoles kreditoriams, ir tai atitinka CK 6.50 straipsnio, reglamentuojančio trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę nuostatas (CPK 183, 185 straipsniai).

10. CK 6.50 straipsnyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, jog skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui. Vadovaujantis CK 6.50 straipsniu, kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, tačiau skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) tokiu atveju nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Atsakovės, liudytojo paaiškinimus, jog (duomenys neskelbtini) niekada neprašė grąžinti skolos paneigia byloje esantis laidos ,,TV pagalba“ vaizdo įrašas (laikas (duomenys neskelbtini). Be to, šiam atsakovės argumentui ir esant pagrįstam, tai savaime nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) atsisakė savo kreditorinio reikalavimo ir tai nedaro negalimu šioje byloje kilusio ginčo kvalifikuoti taikant CK 6.50 straipsnio nuostatas.

Dėl priešieškinio

11. Priešieškiniu prašoma 2020 m. sausio 7 d. sutartį pripažinti nesudaryta, kadangi pinigai atsakovei iš tikrųjų nebuvo perduoti, arba sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, kadangi ant sutarties esantis (duomenys neskelbtini) parašas galimai yra suklastotas, be to, atsakovė valios pripažinti 2018 m. spalio 9 d. antstolei sumokėtą sumą paskolintomis lėšomis neturėjo, dėl ko sutartis pripažintina negaliojančia, kaip turinti vienos iš sandorio šalies valios trūkumų.

12. CK 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pinigų perdavimas yra reikšmingiausia aplinkybė paskolos sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris apskritai pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Tik esant šioms sąlygoms yra pagrindas pripažinti tar šalių pripažįstami tarp šalių paskolos teisiniai santykiai.

13. Aukščiau konstatuota, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini remiantis CK 6.50 straipsnio nuostatomis. Pagal 2020 m. sausio 7 d. sutartį paskolos dalykas 4 210,00 Eur nebuvo perduotas atsakovei (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas 2020 m. sausio 7 d. sutarties surašymo aplinkybes, t. y. kad sutartis buvo surašytas pačios atsakovės, dėl jos surašymo buvo tartasi su sugyventiniu, visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, vertina pagrįstu ieškovų argumentą, kad šia sutartimi (duomenys neskelbtini) sutiko, jog prievolė būtų įvykdyta iki sutartyje nurodyto termino (CK 6.35 straipsnis). Byloje atsakovė palaikė nuoseklią poziciją, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo už atsakovę skolą, sumokėtus pinigus atsakovei padovanodama, kas tik patvirtina, kad pati atsakovė pripažino, jog tarp jos ir (duomenys neskelbtini) jokie paskolos teisiniai santykiai susiklostę nebuvo (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnis).

14. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-876-464/2020, aiškiai nurodė ir išaiškino (nutarties 28 punktas), kad nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje pateikė ir gausią kasacinės instancijos teismo praktiką šiuo klausimu. Teismas sprendžia, kad sutartimi įvardintas atsakovės surašytas raštelis nesukėlė (duomenys neskelbtini) ir atsakovei jokių teisių ir pareigų, grįstų paskolos teisiniais santykiais, dėl ko atsakovės ginčijama sutartis nėra ir negali būti sandorio pripažinimo negaliojančiu objektu (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis dėl 2020 m. sausio 7 d. sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindais atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 183, 185 straipsniai).

15. Atsakovė pripažino, kad (duomenys neskelbtini) už atsakovę įvykdė 4 209,64 Eur prievolę, tačiau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šiuos pinigus (duomenys neskelbtini) padovanojo žodiniu susitarimu. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata – pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.469 straipsnis numato, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 1 500,00 Eur suma, turi būti rašytinės formos. Byloje duomenų, patvirtinančių rašytinės ginčo pinigų sumos dovanojimo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės sudarymą nėra. Atsakovė pinigų dovanojimo faktą grindė ir liudytojo paaiškinimais, tačiau CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodyme nurodyta pinigų pervedimo paskirtis, 2020 m. sausio 7 d. sutarties turinys ir jos sudarymo motyvai, neteikia jokio pagrindo vertinti, kad (duomenys neskelbtini) būtų siekusi padovanoti atsakovei pinigus. Dėl to spręsti, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos CK 6.465 straipsnyje dovanojimo sutartį reglamentuojančios teisės normos tai pat nėra pagrindo (CPK 178, 183, 185 straipsniai).

16. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu priešieškinis atmetamas, o ieškinys, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimu į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 4 209,64 Eur, o ne 4 210,00 Eur, tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovams, įstatyminiams (duomenys neskelbtini) įpėdiniams, 4 209,64 Eur skola priteistina lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 2 104,82 Eur (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.2 straipsnis, 6.17 straipsnis, 6.50 straipsnio 3 dalis).

17. Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovės ieškovams priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos skyrimo

18. Ieškovų atstovas teismo posėdyje prašė skirti atsakovės atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – neatvykimą į 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdį.

19. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas). CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

20. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 8 d. byloje gautas atsakovės atstovo prašymas atidėti posėdį (2022 m. balandžio 8 d. 9:30 val.) dėl staiga pakilusios aukštos temperatūros ir jaučiamų ūmių Covid19 infekcijai būdingų simptomų; kartu su prašymu buvo pateiktas pranešimas, jog asmuo registruotas COVID-19 PGR tyrimui (2022-04-08, 11:39). 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdis atidėtas, o 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovės atstovas įpareigotas pateikti duomenis, patvirtinančius negalėjimą dalyvauti 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje dėl nedarbingumo. 2022 m. balandžio 13 d. teisme gautas E200-ats laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolas iš kurio matyti, kad Tomas Ryzgelis dėl tyrimo kreipėsi 2022 m. balandžio 8 d. 11:39 val., atsakymas gautas – 2022 m. balandžio 8 d. 19:05 val. Pažymėtina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija nustojo galioti 2022 m. gegužės 1 d. Esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19 plitimo grėsmės asmenys turėjo laikytis tam tikrų reikalavimų bei rekomendacijų, kaip ir nagrinėjamu atveju byloje atsakovę atstovaujantis advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas, neatvykęs į posėdį dėl jaučiamų ligos simptomų, procese elgėsi nesąžiningai ar neteisėtai, sąlygų piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl ieškovų atstovo prašymas dėl baudos skyrimo atsakovės atstovui atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidos sudaro 135,00 Eur žyminis mokestis ir 2 008,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos, viso 2 143,60 Eur. Atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidos sudaro 95,00 Eur žyminis mokestis ir 1 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, viso 1 895,00 Eur. Teismo vertinimu, tenkinus ieškovų reikalavimą ir priteisus 4 209,64 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, ieškinys iš esmės tenkintas pilnai, todėl, priešieškinį atmetus, visos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 143,60 Eur, priteisiamos iš atsakovės, t. y. kiekvienam ieškovui po 1 071,80 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 47,62 Eur, kurios ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 104,82 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturių eurų ir 82 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 071,80 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt vieno euro ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 104,82 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto keturių eurų ir 82 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 071,80 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt vieno euro ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 47,60 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Ieškovų prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.