Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Š. skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. Š. paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir K. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 4 d. 16.49 val. iki 2023 m. spalio 5 d. 18.15 val., tai yra, 2 paros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į K. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtas ir atliktas bausmės laikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkerius) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, K. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš K. Š. išieškant konfiskuotino turto, automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3040 Eur.

K. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nuspręsta valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš K. Š. neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuspręsta:

1) automobilį „Toyota Avensis“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintini IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini);

2) K. Š. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), – perduoti bausmę vykdančiai institucijai;

3) kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, – palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. Š. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. spalio 4 d., apie 16.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0356 (patikros sertifikato Nr. 1986054) jam buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis K. Š. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija. Nuteistasis nesutinka su paskirta galutine laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams, teigdamas, kad ji yra per griežta, todėl prašo sumažinti jos dydį arba paskirti švelnesnę bausmę – areštą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo K. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam K. Š. galutinę bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas K. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 3 kartus, įskaitant už dviejų analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) padarymą, teistumui neišnykus, po šios nusikalstamos veikos padarymo taip pat teistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu vėlgi už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą (2 t., b. l. 47-53). Šie duomenys patvirtina, kad K. Š. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, daugiausia – analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, K. Š. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka, jam taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad nagrinėjamo įvykio metu vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki stovėjusio automobilio, jį kliudė, apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (1 t., b. l. 116-118). Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo oficialiai nedirbantis (1 t., b. l. 164-165). Kadangi K. Š. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į veikos padarymo metu jam nustatytą neblaivumo laipsnį (2,69 promilės), menkavertį važiavimo tikslą (važiavo išsimiegoti į viešbutį) ir kitas aplinkybes (vairavo ne jam priklausantį automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė atimta), sukėlė avarinę situaciją, apgadino svetimą turtą, pasišalino iš eismo įvykio), nuteistajam K. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė kiek didesnį, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 9 mėnesius (vidurkis – 7 mėnesiai 15 dienų). Taip pat pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Be kita ko, bendrindamas sumažintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė nuteistajam palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą, ir pridėjo tik minimalią nurodytu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius (BK 50 straipsnio 2 dalis), bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis nėra aiškiai per didelis.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis K. Š. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, gailisi nusikaltęs, tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytą aplinkybes, taigi dar kartą jas vertinti ir šiuo pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija abejoja, ar nuteistojo gailestis gali būti laikomas nuoširdžiu, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Nuteistojo teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, taip pat laikytini deklaratyviais, kadangi jo elgesys neleidžia apibūdinti kaip linkusio pasimokyti iš savo netinkamo elgesio bei besistengiančio pasitaisyti asmens. Priešingai, nuteistasis savo elgesiu jau ne pirmą kartą kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nuteistasis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, prie apeliacinio skundo nepateikta. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis nori kuo greičiau įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto vertės konfiskavimą, pati savaime nėra pakankama lengvinti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos baudos bausmės, taip pat kelis kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, tarp jų ir analogiškas. Nei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimas, specialios teisės atėmimas), nei švelnesnės kriminalinės bausmės nuteistojo elgesio nekeičia – nors jis yra jauno amžiaus (29 m.), tačiau teisiamas net 5 kartą. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus K. Š. trumpesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę arba švelnesnę – apelianto prašomą arešto bausmę, nuteistasis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės 9 mėnesiams paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo K. Š. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

13. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, K. Š. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

14. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

15. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

17. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu K. Š. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (9 mėnesiai). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad K. Š. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo K. Š. teistumų (teisiamas 5 kartą) matyti, kad jam jau du kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio jis nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau pažeidinėjo įstatymus bei nesilaikė probacijos sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus K. Š. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą atmesti.