Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Pranckevičienei, Rimai Gucaitienei, dalyvaujant ieškovui S. Z., jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, atsakovės atstovei advokato padėjėjai Sigitai Rubaževičiūtei-Sajonienei, nedalyvaujant atsakovei R. Z., UAB „4 finance“,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Z. ieškinį atsakovei R. Z. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bei atsakovės R. Z. priešieškinį ieškovui S. Z., trečiajam asmeniui UAB „4 finance“ dėl santuokos nutraukimo ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Su R. Z. priešieškiniu nesutinka visiškai. Įsitikinęs, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, o ne dėl to, kad jis negalėdamas gyventi uošvienės namuose ir kęsti pažeminimus, išvyko į Uteną, juolab kad pati atsakovė nuo 2007 m. po keletą mėnesių išvykdavo į Vokietiją. Atsisako teiki jai materialinį išlaikymą, nes atsakovė tapo neįgali ne dėl jo kaltės, todėl neturi pareigos jos išlaikyti. Jis nevertė dirbti sunkių darbų, praktiškai atsakovė dirbo tik epizodiškai, stažas yra labai nedidelis, mano, kad reikėjo pačiai rūpintis savo sveikata. Nuo 2007 m. R. Z. dirba Vokietijoje, slaugo senelius, per mėnesį užsidirba apie 1000 Eur, todėl pati užsidirba pragyvenimui ir save išsilaiko. Patvirtino, kad atsakovei gyvenant Vokietijoje, susiskambindavo, pas ją lankėsi kelis kartus 2012, 2013 metais, šventė Naujų metų sutikimą. Važiavo ketindamas taikytis, norėjo pailsėti, papramogauti. Tačiau šeima jau buvo iširusi. IĮ „Villita“ sąskaitoje esančios lėšos yra panaudotos įmonės verslo einamiesiems reikalams. Įmonė nėra nuostolinga, tačiau nėra ir labai pelninga, šiaip taip išsilaiko. Bendrabučio tipo butą, kuriame dabar įsirengęs įmonės ofisą (duomenys neskelbtini) pirko už uždirbtas įmonės lėšas, atsakovė prie pirkimo neprisidėjo, tuo nesidomėjo. Šiuo metu jis bute įsirengęs ir ofisą. Nusipirkęs butą jį palaipsniui remontavo, pirko buitinę techniką, baldus. Atsakovė bute niekada negyveno. Dirbdama Vokietijoje, niekada pinigų šeimai ir verslui nedavė, juos leisdavo savo reikmėms.

Pavardes palikti Z., Z., kreditorinį įsiskolinimą UAB „4Finance“ pripažinti jos asmeniniais įsipareigojimais. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu nutraukti santuoką dėi jos kaltės, nes mano, kad kaltas yra ieškovas. Ieškovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškė tuo, kad 2015 m. pradžioje paliko šeimą ir netikėtai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Šie ieškovo veiksmai buvo esminis santuokinių pareigų pažeidimas, po kurio santykių nebebuvo galimybės išsaugoti. Nors iki to laiko šeimoje buvo įvairių nesutarimų, tačiau šalys apie skyrybas niekada nebuvo kalbėję, todėl atsakovei toks ieškovo elgesys buvo netikėtas. Kategoriškai nesutinka, kad su ieškovu neveda bendro ūkio nuo 2010 m. rudens ar kt. Nors ji minėtu laikotarpiu po kelis mėnesius dirbdavo Vokietijoje, tačiau grįžus su atsakovu susitikdavo ir gyvendavo kaip šeima. Be to, nuo 2011-02-07 iki 2013-07-11 tiek ieškovas, tiek ir atsakovė pervesdavo vienas kitam pinigines lėšas, kurios buvo skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Toks ieškovo reikalavimas turi būti vertinamas kaip siekis dirbtinai išvengti santuokoje įgyto turto padalijimo. R. Z. nuomone, santuokos nutraukimo pasekmės taikytinos nuo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovas, pažeidęs sutuoktinių lojalumo vienas kitam, bei rūpinimosi vienas kitu pareigą, staiga, be lokios atsakovei žinomos dingsties palikęs šeimą, atsakovei sukėlė dideles dvasines kančias, savęs nepilnavertiškumo jausmą ir pan. Atsakovei teko ne tik pačiai susitaikyti su šeimos netikėtu iširimu, tačiau viską paaiškinti savo dviems sūnums, šeimos artimiesiems bei pažįstamiems. Todėl prašo teismo priteisti iš ieškovo 3 000 Eur neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kompensacija išmokėtina per 1 metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra neįgali (dėl stuburo išvaržos), šiuo metu nedirba, jos darbingumas yra 55 proc., prašo priteisti iš darbingo ir verslą turinčio sutuoktinio išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Mano, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo tokį turtą: prekybinį kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), individualią įmonę „VILLITA", autobusą MERSEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) butą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažą, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),esančias 351,50 Eur pinigines lėšas, Utenos kredito unijos sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), esančias 4484,37 Eur ir (duomenys neskelbtini), esančias 28,96 Eur pinigines lėšas. Šį turtą atsižvelgiant į tai, kad ji Lietuvoje negyvena, po santuokos nutraukimo prašo priteisti ieškovui S. Z., įpareigojant jai išmokėti jai 10 690,42 Eur piniginę kompensaciją per 1 metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Pripažinti atsakovės R. Z. asmenine nuosavybe automobilį AUDI (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1500 Eur. Kreditorinius įsipareigojimus UAB "4Finance" pripažinti asmeniniais atsakovės įsipareigojimais. Teismo sprendime nurodyti, kad iki ieškovas neišmokės kompensacijos, VĮ „Regitra‘ ir VĮ Registrų centras įregistruoti nurodytam turtui suvaržymus, draudžiančius S. Z. parduoti ar įkeisti aukščiau išvardytą turtą iki visiško prievolių pagal teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo atsakovei R. Z. įvykdymo. 2016-05-03 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji žinojo apie atsakovo nuo 2013 m. turimas kitas moteris. Laiko, kad atsakovas niekur neišėjo, tik jai dirbant Vokietijoje jis nepasilikdavo pas uošvę, o vykdavo į Uteną. Kai ji grįždavo iš Vokietijos, sutuoktinis atvykdavo iš Utenos į Kalvariją ir būdavo kartu. Pirmą kartą trumpam laikui dirbti į Vokietiją ji išvyko 2007-2008 m., pastoviai pradėjo išvažinėti nuo 2009 m. Patvirtino, kad ji darbo stažo turi apie 18 metų be to pastoviai platindavo kosmetiką. Ji rūpinosi šeima, atlikdavo visas sutuoktinės pareigas, augino vaikus, rūpinosi, kad vyras būtų sutvarkytas, aprengtas, į darbą išeitų tvarkingas. Vakare laukdavo su vakariene. Dabar jau paskutiniais metais su ieškovu mažiau bendrauja, nes jis Utenoje turi moterį ir ne vieną. Ieškovas smurtavo Utenoje, buvo pakėlęs ranką ne kartą ir mušdavo jaunėlį vaiką. Dėl to dabar ir yra konfliktai su jaunesniuoju sūnumi. Ieškovas 2011-2013 metais jai pervesdavo pinigų šeimos pragyvenimui, o ne kaip kompensaciją už turtą, nes jokios kalbos apie skyrybas nebuvo. Mano, kad jis naudojosi už bendras lėšas įsigytu autobusu, iš jo uždirbdavo, todėl ir privalėjo šeimai skirti dalį lėšų. Pinigus už parduotą šeimos namą panaudojo autobuso pirkimui, tuo autobusu daromas verslas. Jis išvažiuodamas iš Kalvarijos išsivežė apie 6000 Eur, juos pasiėmė iš namų. Butas pirktas iš bendrų pinigų, kuriuos išsivežė iš seifo. Įmonės lėšos yra taip pat bendros, nes uždirbtos iš veiklos pervežant keleivius autobusu, kuris yra bendras. Iki kreipimosi į tesimą ji naudojosi ieškovo perduotu mobiliuoju telefonu, S. Z. už pokalbius apmokėdavo. Pripažino, kad jos prašymu, gydymosi tikslams ieškovas paėmė iš Bigbank kreditą, kurį ji grąžino. Z ji siųsdavo pinigus, kai buvo Vokietijoje, o jis pervesdavo bankui. Ji per mėnesį uždirbdavo 200-400 Eur, tvarkydama senukams Vokietijoje namus, tačiau pastaruoju metu senukai mirė, pas kuruos ji valydavo namus ir ji dabar nebedirba dėl sveikatos būklės. Gyvena pas vaikus Anglijoje ir jos teigimu yra išlaikoma. Jos nuomone, bendras jos ir Z ūkis buvo vedamas 2011 m.- 2015 m., 2011 m. jo sesuo buvo svečiuose, atsakovo 50-metį šventė restorane Marijampolėje, su šeimos draugais M, po to grįžo į Kalvariją 2012 metais, nuo 2014 m. pusės jau bendravo mažiau. Kartu aptarė kad Utenoje pirks butą, nes su broliene sunku sugyventi, ten yra verslas, todėl reikia turėti ofisą, to buto lubos yra aukštos, ji pati sugalvojo, kad lovą reikia aukštai pakabinti, ji siūlė kokią pirkti, tame bute ji buvo ir viską žino, jis buvo pirktas už apytiksliai 6000 Eur. Be to žino ir kokie baldai ir kaip jis įrengtas. Be to atsakovas nuo 2010 m. Vokietijoje buvo 3 kartus savaitei ir daugiau, buvo Užgavėnių karnavale po to buvo kilę problemų su grįžimu. 2013 m. kartu Vokietijoje kartu šventė Velykas, tai jis liko pabūti pas ją. Jie nakvojo ir elgėsi kaip sutuoktiniai, S. Z. atvykdavo su dovanomis ir gėlėmis, pabūdavo po savaitę. Jos nuomone į motinos namą investavo apie 2000 Lt, dalį davė ir motina.

Liudytoja D. Z. kuri yra atsakovo brolio sutuoktinė, nurodė, kad S. Z. atvyko pas juos gyventi 2009 m. ir gyveno 4 metus, vėliau persikraustė gyventi į bendrabutį. Maistą pirkdavosi pats, o prie komunalinių mokesčių prisidėdavo ketvirtadaliu. Per ketverius metus atsakovė buvo atvažiavusi tik vieną kartą. Apie ieškovo ir atsakovės sutuoktinių gyvenimą nieko nežino, mat jie apie tai niekuomet nešnekėdavo. Šiuo metu žino apie ieškovo turimą draugę.

Liudytojas A. Z., kuris yra ieškovo brolis, teigia, jog S. Z. 2009-2010 m. atsikraustė iš Kalvarijos į Uteną ir apsigyveno pas juos, t.y. tėvų namuose Utenoje. Jis gyventi atsikraustė dėl nesutarimų šeimoje, tačiau atsakovės lankant brolį nėra matęs. R. Z. išvažiavus dirbti į Vokietiją sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai ir šeima pradėjo irti. Broliai susitinka dažnai, todėl žino, jog grįžti jį paskatino ne tik nesutarimai su žmona, tačiau ir su uošve. Automobilį, kuris skirtas ieškovo verslui plėtoti, jis pirko pardavęs kitą transporto priemonę. Žino, jog atsakovė turėjo kitą draugą ir buvo išėjusi iš namų, todėl mano, jog ši buvo ieškovui neištikima. S. Z. santykiai su vaikais yra normalūs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Šalių santuoka sudaryta 1984-11-06 ir įregistruota Utenos raj. civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. 350 (t. 1 b.l. 6). Gyvenant santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

Šalys taikytis nepageidavo, abu pripažįsta, kad santuoka iširo galutinai, kiekviena nurodydama kitos pusės kaltę – ieškovo sprendimą palikti šeimą be paramos ir išlaikymo, jo neištikimybę ir pan., o ieškovas – atsakovės neprisidėjimą prie šeimos išlaikymo, nelojalumą, nepagarbą ir jo nepalaikymą visose gyvenimo srityse. Abu pripažino, kad santuokos iširimą iš dalies lėmė ir ilgalaikis atsiskyrimas atsakovei išvykus dirbti į Vokietiją. Patvirtino, kad nebepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, todėl jų šeima iširusi visiškai ir tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas neįmanomas.

Tačiau akivaizdu, kad tarp sutuoktinių esant nesutarimams dėl darbų pasidalinimo, dėl pajamų trūkumo ir iš to kylančių problemų, abu sutuoktiniai turi imtis veiksmų, kad šeimai būtų lengviau išgyventi.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismo nuomone, abu sutuoktiniai per mažai stengėsi vienas dėl kito, per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, pasirinko lengvesnį kelią gyventi skyrium, o ne ieškoti problemų sprendimo būdų. Atsakovės nelojalumas ir pagarbos sutuoktiniui stoka, gyvenimas kitose vietovėse, taip pat galėjo įtakoti šeimos iširimą. Todėl atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vertindamas ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, santuoka, sudaryta tarp S. Z. ir R. Z. nutrauktina, nustatant, kad ji iširo dėl ieškovo ir atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2, 3 d.). Nutraukus santuoką, ieškovei paliktina santuokinė pavardė Z, atsakovui Z (CK 3.60 str.).

Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai teismas, pripažinęs, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl atsakovės reikalavimo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes ji šioje byloje negali būti priteisiama.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento

Lietuvos teismų praktikoje dėl CK 3.67 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms, išaiškinta, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94-916/2015)

Ieškovas savo teiginius dėl gyvenimo skyrium pradžios įrodinėjo liudytojų, kurie yra jo artimi giminaičiai (brolis ir jo sutuoktinė), parodymais, tačiau ir jie kategoriškai nepatvirtino, kad nuo 2011-01-01 S. Z. su R. Z. negyveno kaip sutuoktiniai. Liudytoja R. Z. patvirtino, kad apie jų šeimyninius santykius ji nežinojo. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, R. Z. nuo 2007 m. pradėjo važinėti į Vokietiją slaugyti senelių. Ji dirbdavo po 2 mėnesius o po to grįždavo namo. Nuo 2009 m. dirbti Vokietijoje pradėjo intensyviau, tačiau kaip ji aiškino, darbas buvo tokio pobūdžio, kad daugiau kaip du mėnesius ištverti buvo neįmanoma, reikėdavo grįžti pailsėti. Atsakovės teigimu, jai grįžus į Lietuvą, atsakovas atvažiuodavo į Kalvariją, arba ji nuvažiuodavo į Uteną. Be to, atsakovas darbo reikalais ar siekdamas švęsti kartu šventes, atvažiuodavo pas ją ir į Vokietiją. Kad ne kartą 2012-2013 metais lankėsi pas atsakovę Vokietijoje, patvirtino ir ieškovas. Be to, abu patvirtino, kad su šeimos draugais M 2012 m. spalio mėn. Marijampolėje restorane kartu šventė ieškovo 50-metį, po to grįžo į Kalvariją. 2011 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo ieškovo giminaičių vestuvėse ir kaip matyti iš foto nuotraukų ir pridėto vaizdo įrašo (t.2 b.l. 156), jų santykiai buvo šilti. Neatmetama galimybė, kad 2011-2014 metais tarp šalių buvo nesutarimų, santykių atšalimo, ką įtakojo darbo pobūdis, tačiau atsakovei buvo žinomos buto ir kt. turto įsigijimo Utenoje aplinkybės, ji žino ir teismui galėjo paaiškinti kokia buitinė technika, baldai buvo perkami tam butui. S. Z. 2016-07-12 teismo posėdyje išsamiai aiškino kad prieš kreipiantis į teismą dėl skyrybų dar pirko čiužinius lovoms butui Utenoje ir namui Kalvarijoje ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, jog su R. Z. negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011-01-01. Aplinkybė, kad atsakovas 2011-2013 m. reguliariai pervesdavo atsakovei į sąskaitą pinigų pragyvenimui, jai buvo paėmęs paskolą iš Bigbank (t.2 b.l.85 ), kad leido naudotis ir iki 2015 m. apmokėdavo sąskaitas už įmonės vardu paimtą ir atsakovei perduotą mobilųjį telefoną, tik patvirtina bendro ūkio vedimo faktą. O aplinkybė, kad šalys dirbo ir gyveno atskirai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog jie kaip šeima jau nebegyveno. Be to ir pats ieškovas patvirtino, kad bandė taikytis ir vis tikėjosi išsaugoti šeimą 2011 metais ir po jų, sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ieškovo ryšiai su atsakove nenutrūko, tokiu būdu ieškovui neįrodžius, kad jie su R. Z. nustojo kartu gyventi 2011-01-01, netenkinamas ieškovo reikalavimas nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2011-01-01, o visuma pateiktų įrodymų teismui leidžia daryti išvadą, jog santuokos nutraukimo pasekmės taikytinos nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-04-17 (LR CPK 178 str.)

Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo

Ieškovė kaip iš dalies nedarbinga (darbingumas 55 proc.) prašo priteisti jai materialinį išlaikymą iš sutuoktinio po 100 Eur kas mėnesį pradedant jį skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka visiškai.

Vadovaujantis LR CK 3.72 str. 2 d., preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Įrodžius bent vieną iš šių aplinkybių, pripažįstama kad išlaikymas sutuoktiniui reikalingas. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėja tas sutuoktinis, kuris jo prašo. Esant CK 3.72 straipsnio 2 dalies sąlygoms, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi) keičiasi: prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai.

Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei nuo 2003 m. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (t. 3 b.l.23, t.2. b.l.53-55). Bet nežiūrint to, ji nuo 2009 m. dirbo Vokietijoje ir slaugė senelius bei tvarkė namus (t. 2 b.l.1-4, 76-79), t.y. dirbo nelengvus fizinius darbus. Šiuo metu R. Z. kaip ieškanti darbo Lietuvoje darbo biržoje nėra įsiregistravusi, gauna netekto darbingumo pensiją. Bet pagal amžių ir sveikatos būklę gali dirbti lengvus, sveikatos būklę atitinkančius darbus, juolab, kad teismo posėdyje žodžiu paaiškino, jog turi medicininį išsilavinimą. Todėl ieškovei neįrodžius poreikio materialiniam išlaikymui ir visiško nedarbingumo, jos priešieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygiomis dalimis principo, to neprašo ir patys sutuoktiniai.

Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-269/2012)

Tarp šalių ginčo dėl turto vertės ir balanso sudarymo nėra, iš esmės nesutariama dėl 2006 metais įsteigtos individualios įmonės „Villita“ vardu registruoto buto bei garažo, esančių Utenos m. padalinimo, kompensacijos mokėjimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgiję šį nekilnojamąjį turtą: prekybinį kioską u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 46 Eur vertės (t.3 b.l.4,5,6). Ieškovas prašo šį turtą priteisti atsakovei, nes jis Kalvarijos m. nebūna, ten verslo nevykdo, todėl prekybinis kioskas tapo nereikalingas. Gi atsakovė jo taip pat nepageidauja, nes ji Lietuvoje negyvena ir neketina savo ateities sieti su Kalvarija, kioskas buvo pirktas atsakovo sumanymu, siekiant jame vykdyti verslą. Priešieškiniu prašo jį priteisti ieškovui, o jai 23 Eur kompensaciją. Priešieškinys šioje dalyje tenkintinas, prekybinis kioskas priteistinas ieškovui, kadangi jis vykdo verslą Lietuvoje ir turi didesnes galimybes kioską realizuoti ar jame vykdyti veiklą, o atsakovei iš S. Z. priteistinas 23 Eur dydžio kompensacija už pusę kiosko vertės.

Dėl santuokos metu įsteigtos individualios įmonės ir jos turto padalinimo

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe inter alia pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos nutraukimo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra šios įmonės nuosavybėn perduotas jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮĮ 8 straipsnio 2 dalis). Taigi individualios įmonės turtas yra šios įmonės nuosavybė, tuo pačiu tai yra vienas iš komponentų, lemiančių pačios įmonės vertę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol neįrodyta priešingai – kad tai yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. Juknevičiaus autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012).

Byloje nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje 2006-12-04 buvo įsteigta individuali įmonė „Villita“ (t.3, b.l.9). Įmonės savininku nuo 2006-12-04 paskirtas ieškovas S. Z., įmonės buveinės adresas (duomenys neskelbtini), pagrindinė įmonės veikla – keleivių pervežimas. Duomenų, kad įmonė turėtų kreditorių, būtų skolinga valstybei ar kitiems biudžetams, nėra. Ginčo įmonė buvo įgyta santuokos metu, todėl santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Įmonės vardu esančiose sąskaitose kreipiantis į teismą iš viso buvo 4864,83 Eur (t. 1 b.l.50-53 ) Ieškovas prašo šias lėšas palikti jam, nes teigia, kad atsakovė prie įmonės veiklos nei darbu, nei lėšomis visiškai neprisidėjo, tai yra jo kaip savininko uždirbtos lėšos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2015-04-17, įmonės turtas dalintinas lygiomis dalimis ir ieškovui priteistina Eur piniginių lėšų, esančių AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos kredito unijos sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso lėšų už 4864,83 Eur. įmonės veiklą vykdo ieškovas, ji priteistina ieškovui, o atsakovei kompensacija už pusę turto.

Iš VĮ Regitra duomenų (t.1 b.l. 42) nustatyta ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad santuokos metu už bendras lėšas įgytas automobilis Mersedes Benz, šiuo metu 10 000 Eur vertės yra registruotas IĮ Villita vardu ir įmonės veikla vykdoma pervežimų keleivius šiuo autobusu. Šalys patvirtino, kad 18 vietų autobusas Mersedes Benz įsigytas už 130 000 Lt, gautų pardavus šeimos gyvenamąjį namą Utenoje ir tuomet pradėtas vykdyti keleivių pervežimo verslas. Todėl minėta transporto priemonė laikytina bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalintina lygiomis dalimis.

Dėl asmeninio turto

CK 3.89 str. 1d. 1p. numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio paveldėtas po santuokos sudarymo, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovas prašo pripažinti asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą IĮ „Villita" vardu pagal 2011-10-10 pirkimo-pardavimo sutartį, 5180 Eur vertės; garažą (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), įgytą IĮ„Villita" vardu pagal 2013-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį, 1290 Eur vertės ir 4353/42484 dalis pastato-garažo u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) registruotą IĮ„Villita" vardu, 2428 Eur vertės (t. 1 b.l. 10-11), nurodydamas, kad už garažą ir butą sumokėjo savo įmonės lėšomis, atsakovei prie to neprisidedant nei lėšomis, nei darbu.

Atkreiptinas dėmesys, jog 4353/42484 dalis pastato-garažo u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) registruotas IĮ „Villita" vardu, 2428 Eur (t. 3 b.l. 1-3) vertės yra įsigytas jau iškėlus santuokos nutraukimo bylą teisme, todėl jo dalinti atsakovė nereikalavo, savo priešieškiniu pripažindama, jog jis įgytas už ieškovo asmenines lėšas, todėl nesant ginčo, jis pripažintinas ieškovo S. Z. asmenine nuosavybe ir nedalintinas.

Kaip paaiškino atsakovė, perkant butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jie abu tarėsi, kad jis reikalingas ieškovo veiklai vykdyti (jame įrengtas ir IĮ „Villita“ ofisas), butas buvo bendrabučio tipo, nebrangus. Tam buvo panaudotos lėšos, kurias atsakovas pasiėmė išvažiuodamas iš Kalvarijos ir santuokos metu įgytu autobusu Mersedes Benz uždirbtos lėšos. Gi ieškovas teigia kad šis turtas pirktas už jo uždirbtas IĮ „Villita“ priklausančias lėšas.

Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti jį asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju buto įsigijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta S. Z. valia jį įgyti asmeninėn nuosavybėn, butas įgytas santuokos metu, už lėšas, uždirbtas vieninteliu santuokos metu įsigytu įmonės autobusu, atsakovei įsigijimo, buto įsirengimo aplinkybės buvo žinomos, kaip ir žinomos jo apstatymo, įrengimo detalės, interjeras ir kt. Ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad R. Z. šiame bute lankėsi, tarėsi dėl jo įrengimo (t. 3 b.l. 108,109) todėl teismas minėtus nekilnojamuosius daiktus pripažįsta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-52/2012), kuri dalintina lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas IĮ„Villita" vardu pagal 2013-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį, 1290 Eur vertės, kadangi jis taip pat pirktas santuokos metu, iš įmonės lėšų, buvo reikalingas įmonės veiklai vykdyti.

Byloje nekilo ginčo, kad VĮ Regitra įregistruotas automobilis AUDI A4/S4, v/n (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (b.l. 20) vertės pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe, ieškovas į jį pretenzijų nereiškė, nes kaip paaiškino R. Z. čia yra pilnamečio sūnaus automobilis, tik registruotas jos vardu.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą ieškovui S. Z. priteistinas santuokoje įgytas turtas - butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas IĮ „Villita" vardu, 5180 Eur vertės; garažas (duomenys neskelbtini), įgytą IĮ„Villita" vardu, 1290 Eur vertės, prekybinis kioskas u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 46 Eur vertės; autobusą MERSEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 10 000 Eur; pinigines lėšas, esančias AB Swedbank sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Utenos kredito unijos sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrai 4864,83 Eur sumai, iš viso turto priteisiama už 21 380,83 Eur.

Toki atveju, vienam iš sutuoktinių priteisus turtą natūra, kitam sutuoktiniui turi būti priteisiamas piniginė kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovas S. Z. kompensacijos išmokėti nesutinka, laikydamas kad jis R. Z. 7479 Eur kompensaciją už turtą yra išmokėjęs laikotarpiu 2011-2013 m. šalims gyvenant kartu (t. 1 b.l. 66) Atsakovė nurodė, kad 1902,80 Eur pervestos lėšos buvo iš verslo gaunamo pajamos, kurias ieškovas skyrė šeimos poreikiams tenkinti, jai ir vaikams pragyventi ir kt. Jokių susitarimų apie kompensaciją ar išperkamą turtą nebuvo

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų (t.1 b.l. 98-117), S. Z. minimu laikotarpiu yra pervedęs R. Z. 1902,80 Eur (6570 Lt), kuriuos jis įvardindavo kaip pakiša, pavedimas ir etc. Tačiau negalima nepastebėti, jog mokėjimai dažniausiai būdavo atliekami periodiškai sumomis po 300-200 Eur, todėl labiau tikėtina, jog jų paskirtis buvo šeimos ar sutuoktinės poreikių tenkinimas, o ne kompensacija. Juolab, kad pačiuose mokėjimo nurodymuose nebuvo nurodyta tokia piniginių lėšų paskirtis.

Ieškovas teigia kad apie 20 000 Lt (5792 Eur) jis yra panaudojęs ieškovės motinos namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimui (sudėjęs langus, ištapetavęs kambarius, pirkęs šildymo katilą ir kt.), kurie turi būti įskaityti į kompensaciją, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai atsakovė pateikė fotonuotraukas, iš kurių negalima spręsti apie tokio dydžio lėšų panaudojimą.

Todėl atmestinas ieškovo reikalavimas įskaityti kompensaciją už turtą ir visą turtą priteisus ieškovui, atsakovei priteistina piniginė kompensacija, lygi ½ turto, t.y. 10 690,42 Eur (CK 3.117 str. 3 d.), ją išmokant per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iki prievolė nebus įvykdyta, siekiant kad ieškovas neperleistų turto ir nebūtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, įregistruoti draudimą Nekilnojamojo turto registre ir VĮ Regitra S. Z. perleisti minėtą turtą.

4353/42484 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini) u/n (duomenys neskelbtini) nedalintina ir lieka ieškovo nuosavybe kaip ir automobilis Audi A4/S4 v/n (duomenys neskelbtini) atsakovės asmenine nuosavybe.

Kreditoriniai įsipareigojimai UAB „4Finance“ dėl to nekilus ginčo ir sutinkant kreditoriui (t. 3 b.l. 37-38) lieka asmeniniais atsakovės R. Z. įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Sutinkamai su CPK 93 straipsniu šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teisinę pagalbą.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: ieškinį apmokėjo 361 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., b.l. 46,71), taip pat patyrė 850 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (2 t. b.l. 187,188, 118-121, t.3 b.l. 119).

Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio (1 t., b.l. 118), likusi – 273 Eur žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi jam buvo atidėta iki sprendimo priėmimo (1 t., b.l. 151). Taip pat patyrė 640 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (1 t. b.l. 56).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminis mokestis šioje dalyje nė vienai iš šalių nepriteisiamas.

Atsakovei priteista 10 690,42 Eur piniginė kompensacija, todėl ji į valstybės biudžetą turėtų įmokėti 321 Eur žyminį mokestį, yra sumokėjusi 100 Eur, taigi turėtų įmokėti 221 Eur, tačiau teismo nutartimi žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas. Kadangi priešieškinys šioje dalyje patenkintas, jos sumokėtas žyminis mokestis, t.y. 100 Eur priteistinas iš ieškovo, o valstybei iš ieškovo priteistina 221 Eur žyminio mokesčio.

Atmetus atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos 3000 Eur, ieškovė turi įmokėti 90 EUR žyminį mokestį valstybei, o už atmestą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo po 100 Eur kas mėnesį, iš jos priteistinas 36 Eur žyminis mokestis (100x12 mėn. x 3 proc.) Iš viso už atmestus reikalavimus priteistinas 136 Eur žyminis mokestis.

Ieškovas yra sumokėjęs 324 Eur žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 46,71). Jam priteista turto už 21 380,83 Eur, todėl jis į valstybės biudžetą turėtų įmokėti 641 Eur žyminį mokestį. Iš viso yra sumokėjęs 324 Eur, todėl privalo sumokėti likusią dalį 317 Eur. Kadangi šioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimai sutapo, iš atsakovės sumokėtas žyminis nepriteistinas.

Atmetus atsakovo reikalavimą dėl prekybinio kiosko priteisimo atsakovei, atsakovas turi įmokėti į valstybės biudžeto pajamas 3 Eur žyminio mokesčio ( 3 proc. x 46 Eur) žyminį mokestį.

Galutiniais paskaičiavimais iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 320 Eur žyminis mokestis; iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 136 Eur žyminis mokestis.

Kadangi ieškinys ir priešieškinys yra patenkinti iš dalies, dėl turto padalinimo sutapo reikalavimai visą turtą natūra priteisti ieškovui, o atmesti reikalavimai sudaro apie 25 proc. reikalavimų, šalys patyrė panašias išlaidas advokato pagalbai apmokėti - ieškovas 850 Eur, o atsakovė – 640 Eur, ieškiniai ir priešieškiniai buvo tikslinami dėl šalių ir jų atstovų kaltės ir dėl to susidarė papildomų išlaidų, išlaidos už teisinę pagalbą lieka kiekvienai iš šalių.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 26,12 Eur. Minėtos išlaidos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais iš šalių priteistinos valstybei lygiomis dalimis, tai yra po 13,06 Eur iš kiekvieno (CPK 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.,96 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270, 282 str. 2 d. 1 p., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 1984-11-06 d. Utenos rajono CMS, akto įrašo Nr. 350 tarp S. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir R. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę - Z, atsakovei - Z.

Padalinti santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą: ieškovui S. Z. priteisti IĮ „Villita“, įm. k. 300622090, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ir jos vardu registruotą turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5180 Eur vertės; garažą (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), 1290 Eur vertės, autobusą MERSEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur vertės; pinigines lėšas, esančias AB Swedbank sąskaitoje (duomenys neskelbtini), Utenos kredito unijos sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrai 4864,83 Eur sumai, prekybinį kioską u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 46 Eur vertės.

Pripažinti asmenine S. Z. nuosavybe IĮ „Villita“ vardu registruotas 4353/42484 dalis pastato-garažo u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

Pripažinti asmenine R. Z. nuosavybe automobilį Audi A4/S4 v/n (duomenys neskelbtini), 1500 Eur vertės.

Priteisti atsakovei R. Z. iš ieškovo S. Z. 10 690,42 Eur (dešimt tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt eurų, 42 ct) kompensaciją už didesnę tenkančią turto dalį, įpareigojant atsakovą ją išmokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ įregistruoti draudimą S. Z. perleisti ir/ar įkeisti IĮ „Villita“ vardu registruotus daiktus - autobusą MERSEDES BENZ 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki visiško prievolių pagal šį teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo atsakovei R. Z. įvykdymo.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „4Finance“ asmenine atsakovės R. Z. prievole.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. Z. 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) žyminio mokesčio bei 13,06 Eur (trylika eurų, 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės R. Z. - 136 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio bei 13,06 Eur (trylika eurų, 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui bei VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.