- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- 1-605-522/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44652-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- R. M., V. S., I. S.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Vladimiras Buslovičius, Dovilė Šakalienė
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. M., V. S. ir jų atstovams advokatams Laimonui Judickui ir Irinai Beleškienei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. – N. ir jos atstovei advokato padėjėjai Dovilei Šakalienei,
viešame teismo posėdyje teismo salėje ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.
A. P. 2022-11-24, apie 23.04 val., (duomenys neskelbtini), magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 21.8 km, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį krovininį automobilį S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>", 99 p. reikalavimus, numatančius, kad „Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse." ir 119 p. reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto", t. y. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi link (duomenys neskelbtini) važiavusiu automobiliu L. R. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. M.. Eismo įvykio metu žuvo automobilio L. R. D. keleivis G. S. ir buvo sužalotas šio automobilio vairuotojas R. M., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nurodė, kad 2022-11-24, apie 20.20 val., jis važiavo, greičio neviršijo. Vienintelis dalykas, ko neįvertino - betoninės kelio dangos. Reikėjo sumažinti greitį. Matė, kad yra eismo juosta, bet nepajuto, kaip jį pradėjo mėtyti. Paaiškino, kad tokioje situacijoje patariama padidinti greitį, kad išlygint automobilį, bet jis to negalėjo padaryti, nes iš priešpriešos važiuojantis automobilis buvo per arti ir jis pradėjo dėl to stabdyti. Nespėjo grįžti į savo juostą. Jo vairuojamą vilkiką išnešė į priešpriešinę juostą, o priekaba liko jo juostoje ir jis suprato, kad smūgio niekaip nepavyks išvengti. Jį užmetė, tuomet buvo smūgis. Po smūgio jis išėjo iš savo transporto priemonės, pribėgo prie lengvojo automobilio, su kuriuo susidūrė, atidarė dureles ir pamatė vairuotoją, jis buvo be sąmonės, bet kvėpavo. Taip pat ten buvo kitų liudytojų - iš kitų transporto priemonių važiuojančių. Jis jų paprašė, kad iškviestų pagalbą, policiją, medikus. Apie autoįvykį informavo savo darbdavį. Žuvusiojo nematė, pamatė tik vėliau. Galvojo, kad vairuotojas važiavo vienas. Tuomet atvažiavo greitoji pagalba, policija. Patikrino jį dėl blaivumo, apklausė, pasiūlė pagalbą, bet jis buvo sveikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad po eismo įvykio buvo tikrintas vairuotojų A. P. ir R. M. blaivumas. Abu vairuotojai buvo blaivūs (I t., b. l. 68, 69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (01) nustatyta, kad: 1) G. S. lavono tyrimo metu rasti šie sužalojimai: (duomenys neskelbtini). Sužalojimų pobūdis būdingas labai didelės kinetinės energijos traumoms, tokioms kaip auto traumos ar kritimai iš aukščio, todėl neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai nesuderinami su gyvybe - atitinka sunkų sveiktos sutrikdymo mastą. 2) G. S. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio aukščiau išvardintais sužalojimais. 3) Eismo įvykio metu patirti sužalojimai tiesiogiai sąlygojo G. S. mirtį. 4) G. S. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. 5) Sužalojimų lokalizacija rodo, kad pagrindinis trauminis poveikis veikė į viršutinės kūno dalies (galvos, krūtinės ir pilvo) priekinį-dešinį paviršių (I t., b. l. 60-67).
Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie eismo įvykį, įvykusį 2022-11-23 (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), kurio metu žuvo jos sūnus G. S., ji nieko nežino. Prašė pripažinti ją nukentėjusiąja dėl sūnaus mirties (I t., b. l. 99, 101-102).
Nukentėjusioji I. S. – N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie eismo įvykį, įvykusį 2022-11-24 (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), nieko nežino. Žuvus broliui patyrė didelę moralinę žalą, todėl prašė pripažinti ją nukentėjusiąja (I t., b. l. 110-111, 113-115).
Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-11-23, apie 23 val., vairuodamas UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį L. R. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Su juo važiavo draugas G. S., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir buvo prisisegęs saugos diržu. Buvo tamsu, pasnigę, ar tuo metu snigo, neprisimena, jam atrodo, kad nesnigo. Kelio danga - apsnigtas betonas. Važiavo dviese. Automobilį vairavo apie 80 km/h greičiu. Kylant į įkalnę pamatė, kad jo eismo juostoje priešpriešais atvažiuoja krovininis vilkikas, jo juosta buvo užtverta. Kokia krovininio vilkiko dalis, ar kabina, ar priekaba, buvo jo eismo juostoje, jis negali nurodyti, mano, kad priekaba. Iki krovininio vilkiko buvo labai mažas, apie 20 m, atstumas. Negali prisiminti, kokius veiksmus jis atliko bandant išvengt susidūrimo, nieko neprisimena. Prisimena prieš akis „sieną", t. y. krovininį vilkiką (I t., b. l. 83-84, 86-87).
Objektų apžiūros protokole, kuriuo Valstybinės teismo medicinos tarnybos eksperto J. M. P., pateiktoje išvadoje užfiksuota, kad R. M. 2022-11-25 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytos dvi viršugalvio srities žaizdos, kurios įvardintos kirstinėmis. Žaizdos galėjo būti padarytos kietu kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, nes duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra (I t., b. l. 93-94).
Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-11-24, apie 23.00 val., vairuodama automobilį N. Q., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Buvo tamsu, kelias apsnigtas, slidus, nevalytas, nebarstytas, stipriai snigo, matomumas blogas. Važiavo lėtai - 60-70 km/h greičiu. Staiga pamatė priešpriešinio eismo juostoje kažkokį veiksmą, kažkokį sūkurį, atrodė, kad tas sūkurys pakilęs virš kelio paviršiaus. Koks buvo atstumas nuo to sūkurio iki jos automobilio, ji negali nurodyti. Tada ji pamatė, kad skersai kelio į jos eismo juostą įvažiuoja krovininis vilkikas, jo priekinė dalis, kabina įvažiavo į griovį, o priekaba slysdama kelią užtvėrė ir apsivertė. Kai vilkiko kabina nulėkė į griovį, link jos artėjo priekaba ir iš priekabos pabiro maišai, link jos artėjo maišai. Išlipusi matė kelio viduryje gulintį kūną. Kairėje kelio pusėje stovėjo tamsios spalvos automobilis su nuneštu stogu. Automobilyje vairuotojo vietoje nejudėdamas sėdėjo vyras. Vėliau sėdėdama automobilyje pamatė, iš griovio kairėje pusėje išlendantį aukštą vyrą. Ji suprato, kad tai sumaitoto automobilio vairuotojas. Vyras keistai žingsniuodamas, svyruodamas perėjo į kitą kelio pusę už vilkiko priekabos (I t., b. l. 77-78).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuotos autoįvykio aplinkybės (I t., b. l. 10-26).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su priedais užfiksuoti keleivinio automobilio L. R. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai, techniniai duomenys (I t., b. l. 27-36).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su priedais užfiksuoti krovininio automobilio S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai, techniniai duomenys (I t., b. l. 41-47).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su priedais užfiksuoti puspriekabės S. SCS 24/L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai, techniniai duomenys, krovinys (I t., b. l. 48-52).
Objektų apžiūros protokole nurodyti apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų Body kamerų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta bei dalyviai po eismo įvykio (I t., b. l. 117-119).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: 1) Vilkiko S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe S. SCS 24/L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo trajektorija prieš pat susidūrimą su automobiliu L. R. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir po susidūrimo pavaizduota tiriamosios dalies (12 pav.) Vilkiko S. su puspriekabe vairuotojas nesuvaldė vilkiko važiuodamas apie 85 km/h greičiu. 2) Automobilis L. R. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pat susidūrimą judėjo tiesiai pagal kelio (duomenys neskelbtini) trajektoriją, arba tam artima kryptimi, ir pradžioje su vilkiku S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, bazinės linijos - koordinačių ašies Xo, pradžios projekcijoje (žr. tiriamosios dalies 15 pav.). Nustatyti, kokiu greičiu prieš susidūrimą važiavo automobilio L. R. D. vairuotojas, negalima. 3) Į šį klausimą atsakyta šios išvados 2 punkte. 4) Pagal pateiktus duomenis atkurti eismo įvykio kilimo mechanizmo negalima. Tikėtini eismo įvykio kilimo mechanizmo elementai yra atvaizduoti tiriamosios dalies 15 pav. 5) Vilkiko S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe S. SCS 24/L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai: važiuodamas apie 85 km/h greičiu keliu (duomenys neskelbtini), esant slidžiai važiuojamosios dalies dangai, nesuvaldė vilkiko, dėl ko išvažiavo į kairę važiuojamosios dalies pusę, kur vilkikas susidūrė su priešpriešais link (duomenys neskelbtini) važiavusio vairuotojo automobiliu L. R. D., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po ko nuvažiavo nuo kelio sankasos jos kairėje pusėje, o puspriekabė nuvirto ant dešiniojo šono, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (II t., b. l. 6-14).
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis ir dėl šio įvykio žuvo žmogus. BK 281 straipsnyje numatyti nusikaltimai yra neatsargūs, todėl gali būti padaromi dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Sprendžiant kaltės klausimą teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą ir kitas aplinkybes, taip pat asmenines kaltininko savybes: fizinę būseną, profesinę ir gyvenimišką patirtį, adekvatų situacijos vertinimą, dėmesingumą ir pan.
Šioje byloje A. P. kaltinamas dėl neatsargumo, pažeisdamas KET 127, 99, 119 punktų reikalavimus, vairuodamas, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo lengvojo automobilio keleivis G. S. ir nesunkai sutrikdyta lengvojo automobilio vairuotojo R. M. sveikata. A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
A. P. kaltė yra įrodyta jo parodymais, nukentėjusiojo A. M. parodymais, liudytojos J. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolais, Bendrojo pagalbos centro skambučių įrašais, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais su priedais.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 8 metų.
Kaltinamasis A. P. padarė neatsargų nusikaltimą. Byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad A. P. anksčiau neteistas (II t., b. l. 49), administracine tvarka nebaustas (II t., b. l. 50), dirba, yra jauno amžiaus. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus bausmę laisvės atėmimą 3 metams.
Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Spręsdamas, ar tikslinga konkrečiu atveju atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi, be to, vertina bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. A. P. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi, neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, dirba, atsiprašė nukentėjusiųjų. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. P., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 metų terminui.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles: jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 99, 119 punktų reikalavimus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, slidžią kelio dangą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės su priekaba ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Dėl minėtų neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus, dar vienas sužalotas, todėl padaryta veika laikoma pavojinga. Posėdžio metu A. P. pripažino, kad neįvertino kelio dangos ypatumų ir nesugebėjo priimti teisingo sprendimo, atitinkančio KET reikalavimus.
Spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teismas vertina A. P. padarytos veikos pobūdį, kad eismo įvykio metu žuvo žmogus, dar vienas sužalotas ir tai nulėmė jo KET nesilaikymas, nesugebėjimas priimti teisingą sprendimą vairuojant tokią transporto priemonę. A. P. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. P. pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau dėl eismo įvykio metu sukeltų negrįžtančių pasekmių, teismo vertinimu 1 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Viena iš šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirčių yra identifikuojama materialinė pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims. Teismas vertina ir tai, kad teismų praktikoje vyrauja tendencija, jog baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje paprastai taikoma tuomet, kai neskiriamos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, netaikomas teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimas arba netaikoma turto konfiskacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019; kt.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Dėl civilinių ieškinių.
2022-11-24 (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu įvykio kaltininko transporto priemonės S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini)e (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), todėl draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. 2023-06-28 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 4508,60 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 45000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti ir patirtas teisines išlaidas (II t. 139-146). Nurodė, kad avarijos metu žuvo jos sūnus G. S., dėl ko ji patyrė dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų. Ją ir jos jau mirusį sūnų siejo itin artimas ryšys, jie kasdien itin artimai ir šiltai bendraudavo, sūnus padėdavo finansiškai. Dėl patirtų išgyvenimų ji kreipėsi į psichiatrus. Po sūnaus žūties ji pasidarė jautri, verksminga, nerimastinga, itin prislėgta dėl sūnaus žūties, negalėjo dirbti, paūmėjo jos liga.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S.-N. 2023-04-28 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 15000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ją su žuvusiuoju broliu siejo itin artimas ryšys. Brolis jai padėdavo finansiškai, buvo jos vyresniojo sūnaus krikšto tėvas ir palaikė su berniuku labai artimą ryšį nuo pat berniuko gimimo ir buvo jam labai dėmesingas - G. S. savo asmeninės šeimos neturėjo. G. S. rūpinimasis motina ieškovei labai pagelbėdavo. Dabar pačiai ieškovei reikės padėti savo senstančiai mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė (duomenys neskelbtini), todėl reikės skirti daugiau asmeninio laiko. Ieškovė, netekusi mylimo ir artimo brolio, buvusio itin artimu ir mylimu jos vyresniojo sūnaus krikšto tėčiu, patiria itin sunkius išgyvenimus. Po G. S. žūties ieškovė turėjo paaiškinti mažamečiam sūnui, kur dingo jo krikšto tėvas. Vaikas pasidarė piktesnis ir dirglus. G. S. netektį išgyvena visa ieškovės šeima, tačiau savo skausmo ieškovė namuose reikšti atvirai negali, kad nuo dar didesnio emocinio sukrėtimo apsaugotų savo vaikus
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. M. 2023-04-28 pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl nežymiai sutrikdytos sveikatos ir artimo draugo netekties. Taip pat prašo atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvykio metu jis ne tik pats nukentėjo, bet ir jo akivaizdoje jo artimas draugas G. S. buvo mirtinai sužalotas. Ieškovas patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką, sužinojęs, jog G. S. žuvo, kadangi su žuvusiuoju ieškovą siejo nuolatiniu pobūdžiu, artimu emociniu tvirtumu, nuoširdumu paremtas ryšys. Ieškovą slegia vis pasikartojančios mintys, kad tądien ieškovas nebūtų važiavęs, kad tik G. S. būtų buvęs gyvas. Didžiulį emocinį sukrėtimą ieškovas patyrė ir dėl eismo įvykio metu G. S. patirtų kūno sužalojimų. Ieškovas matė nukentėjusįjį, matė ikiteisminio tyrimo nuotraukas.
Civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovė atsiliepime ir teisiamojo posėdžio metu nesutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais. Paaiškino, kad nukentėjusiai V. S. pagal pateiktus dokumentus pagrindžiančius išlaidas 2023-05-25 ir 2023-08-29 buvo išmokėtos draudimo išmokos, kompensuojant patirtą turtinę bei neturinę žalą susijusią su aukščiau minėtu eismo įvykiu. Nukentėjusiajai išmokėta 15000 Eur neturinė žala ir 4062,02 Eur patirta turtinė žala. Nukentėjusioji V. S. pateikdama vaistų įsigijimo kvitą 29,94 Eur sumai, nepridėjo jokių dokumentų pagrindžiančių šių vaistų vartojimo būtinumą. V. S. patyrė 416,64 Eur išlaidų pavadinimu „sumuštiniai", tačiau nepateikta dokumentų pagrindžiančių šių išlaidų patyrimą, apmokėjimą. Be to reikalaujama 416,64 Eur suma nepagrįsta, nes pagal pateiktą kvitą matyti, kad išlaidos - 64 Eur - 4 vnt. po 16 Eur. Pagrįstas išlaidas, patirtas dėl G. S. laidojimo, civilinė atsakovė V. S. yra atlyginusi. Civilinio atsakovo nuomone šioje byloje civilinės ieškovės V. S. prašomas priteisti 45000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, prieštaraujantis bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose, viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinė atsakovė taip pat nesutiko su I. S. – N. reikalavimu atlyginti 15000 Eur neturtinę žalą, kadangi ieškovė su žuvusiuoju negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, jų bendravimas apsiribodavo labiau epizodiniais susitikimais, bei skambučiais telefonu ar bendravimu mobiliomis aplikacijomis. Ieškovė turi sukūrusi savo šeimą, todėl „itin artimo ryšio", kaip sąlygos priteisti neturtinę žalą, byloje nustatyti nėra pagrindo.
Civilinė atsakovė laiko nepagrįstu ir R. M. reikalavimą atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą. Pažymėjo, kad ieškovui R. M. buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau, ilgalaikių, itin reikšmingų sveikatos sutrikdymo pasekmių, netekto darbingumo nebuvo nustatyta. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPD) 15 straipsnio 5 ir 7 dalis, ieškovas R. M. nepatenka į sąrašą asmenų, turinčių teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo TPVCAPDĮ prasme. Iš pateiktų įrodymų negalima teigti, kad R. M. turėjo itin artimą ryšį su mirusiuoju.
Žemesnės instancijos teismas
Nusikaltimu buvo padaryta 4508,60 Eur turtinė žala, kurios dalį 4062,02 Eur V. S. atlygino civilinė atsakovė. Teismas, spręsdamas klausimą dėl likusios neatlygintos turtinės žalos 416,64 Eur (už sumuštinius) ir 26,94 Eur suma (už vaistus) pažymi, kad reikalaujamos sumos nepagrįstos išlaidas įrodančiais dokumentais ir medicininiais išrašais, todėl nepriteistinos. Darytina išvada, kad turtinė žala yra civilinio atsakovo atlyginta visiškai.
Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką dėl asmens žūties eismo įvykio metu dėl KET pažeidimų žuvusiojo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25 000 Eur (žuvusiojo tėvams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-4/2011, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-346-511/2016), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra tapačios.
Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, jog turi būti atsižvelgiama į ryšį bei santykius tarp civilinio ieškovo ir mirusio asmens, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų išgyvenimų stiprumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui. Byloje nustatyta, kad civilinius ieškovus ir žuvusįjį siejo itin glaudūs, artimi ir emociškai stabilūs santykiai. Kaip jau minėta, net sūnui esant jau suaugusiam ir gyvenant atskirai, jis su motina bendraudavo labai dažnai, nuolat ją lankydavo, rūpinosi, padėdavo finansiškai, kas neabejotinai įtakojo glaudų motinos ir sūnaus bendravimą, atitinkamai ir tvirtą emocinį tarpusavio ryšį. Žuvusysis buvo jaunas, sveikatos sutrikimų neturėjo, gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, todėl jos mirtis motinai ir seseriai buvo ypatingai sukrečianti. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinė ieškovė V. S. įvykio metu jau buvo našlė, kas labai svarbu jos ryšiui su žuvusiuoju sūnumi, kuris ja nuolat rūpinosi, įvertinimui. Teismas laiko įrodytu ir tai, kad buvo ypatingas ryšys ir tarp žuvusiojo ir jo sesers – ieškovės I. S. – N., ką ji patvirtino aukščiau nurodytos ir aprašytos aplinkybės apie žuvusiojo ir jo motinos bei sesers itin glaudų emocinį ryšį, dažną laiko leidimą drauge, susitikimus, pagalbą ūkio darbuose ir finansiškai, motinos amžių, jos ligą (onkologinė) ir paūmėjimą po nelaimės, kreipimąsį pas specialistus, iki šiol kankinant nemigai dėl emocinių išgyvenimų netekus sūnaus, artimą žuvusiojo bendravimą su sesers šeima, rėmimą morališkai ir finansiškai, visokeriopą pagalbą ir palaikymą, glaudų ir artimą bendravimą su krikšto sūnumi, teismui nekyla abejonių, kad dėl netikėtos sūnaus ir brolio mirties nukentėjusiosios patyrė didelį dvasinį sukrėtimą bei skausmą, emocines kančias ir didelius išgyvenimus. Teismas daro išvadą, kad žuvusiojo motinai neturtinės žalos dydis, išmokėtas atsakovo, yra per mažas, todėl jai priteistina papildomai 10000 Eur. Žuvusiojo seseriai taip pat priteistinas neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į jau aukščiau aprašytas jos nurodytas aplinkybes 5000 Eur sumoje. Nukentėjusiųjų prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai – 45000 Eur ir 15000 Eur yra per dideli, todėl mažinami, t. y. ieškiniai tenkinami iš dalies.
Civiliniam ieškovui R. M. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų metu buvo nustatyta nepatikslinta smegenų liga (duomenys neskelbtini), nepatikslintų galvos sužalojimų padariniai (duomenys neskelbtini) bei sukrėtimas (duomenys neskelbtini), kelias dienas dvejinosi akyse, netrumpiau nei 15 dienų jis negalėjo skaityti bei išlaikyti dėmesio, jautė bendrą silpnumą bei galvos svaigimą, sulėtėjo koordinacija bei sutriko dėmesys, jam buvo paskirti vaistai atminties sutrikimams gydyti, kamavo prislėgta nuotaika ir kiti nemalonūs pojūčiai. Be to, eismo įvykyje žuvus artimam draugui G. S., R. M. patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką. TPVCAPD 15 straipsnio 5 ir 7 dalys apibrėžia ratą asmenų, kurie turi teisę kreiptis į draudiką ar teismą, reikalaudami atlyginti dėl eismo įvykio jų patirtą neturtinę žalą: žuvusiojo nepilnamečiai vaikai, po mirties gimę vaikai; sutuoktiniai; nedarbingi tėvai; kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Kaip matyti, ieškovas R. M. nepatenka į sąrašą asmenų, turinčių teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo TPVCAPDĮ prasme, tačiau jis asmeniškai fiziškai nukentėjo šio įvykio metu, todėl jam turi būti priteista neturtinė žala, ieškinį tenkinant iš dalies 1000 Eur sumoje.
Tokio dydžio piniginės kompensacijos atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiesiems šia veika sukeltų padarinių, užtikrinti teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių.
Civiliniai ieškovai prašo iš civilinio atsakovo priteisti jų patirtas proceso išlaidas pagal pateiktus dokumentus: V. S. 544,50 Eur (PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), I. S. – N. 1205,10 Eur (PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. M. 2992,33 Eur (PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 40, 43, 46). Šios išlaidos yra susijusios tik su civilinių ieškinių pateikimais teismui ir jų nagrinėjimu teisme, todėl priteistinos pagal CPK normas iš civilinio atsakovo.
Nukentėjusiųjų interesus byloje atstovavo advokatai Laimonas Judickas, Irina Beleškienė ir advokato padėjėja Dovilė Šakalienė. Baudžiamosios bylos duomenys bei advokatų ir advokato padėjėjos pateiktos ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas patvirtina, kad nukentėjusiesiems buvo teikiamos konsultacijos, ruošiami dokumentai, atstovavo nukentėjusiuosius teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė civilinius ieškinius. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų patirtos išlaidos, susijusios su jų interesų atstovavimu yra pateisinamos ir atlygintinos, jų dydis proporcingas, todėl kiekvienam nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (II t., b. l. 40-41).
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Voką su tachografo lapu laikomą su baudžiamosios bylos medžiaga ir voką su 3 kompaktiniais diskais su nuotraukomis ir vaizdo įrašais laikomą su baudžiamosios bylos medžiaga, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini) V. S. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini) I. S. - N. 5000 neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini) R. M. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
V. S. priteisti iš (duomenys neskelbtini) 120 Eur atstovavimo išlaidų.
I. S. – N. priteisti iš (duomenys neskelbtini) 400 Eur atstovavimo išlaidų.
R. M. priteisti iš (duomenys neskelbtini) 600 Eur atstovavimo išlaidų.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: voką su tachografo lapu laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga ir voką su 3 kompaktiniais diskais su nuotraukomis ir vaizdo įrašais laikomus su baudžiamosios bylos medžiaga, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.