Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. K. ir G. K., kuri atstovaujama įstatyminio atstovo R. K., pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. K., kurios gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 1998 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. liepos 1 d., buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini). Šeimyninė padėtis – mirusi santuokoje. Sutuoktinis – R. K.. Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Vaikai: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini) V. K. yra pareiškėjo R. K. sutuoktinė ir nepilnamečio vaiko G. K. motina.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad palikėja V. K. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, taip pat pagal tuo metu pareiškėjui R. K. žinomą informaciją jokio kito turto taip pat neturėjo, pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėjo, kad V. K. buvo suteiktas 862,13 Eur kredito limitas ir pagal nurodytą prievolę iki šiol akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui nėra grąžinta 906,33 Eur suma. 2023 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro notarei Svajonei Šaltauskienei buvo pateiktas pranešimas dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo, pažymos Nr. SEBLT/23/CR11240. Dėl palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, priėmimo pareiškėjas R. K. kreipėsi tik tuomet, kai jam tapo žinomos aplinkybės, kad palikėjos V. K. vardu, AB SEB banke yra pensijos kaupiamoji sąskaita Nr. VB10720599 ir turimų fondo vienetų vertė 2023 m. rugsėjo 13 d. ataskaitos dienai sudaro 7 714, 90 Eur. Iš notarės šias aplinkybes apie kaupiamąją pensijos sąskaitą sužinojo 2023 m. spalio 25 d.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) yra pradėjusi paveldėjimo procedūras dėl V. K. galimo turto paveldėjimo valstybės vardu. VMI 2023 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. RVPT-10624 kreipėsi į Vilniaus miesto 29-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau liudijimas nebuvo išduotas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. balandžio 8 d. 9:00 val.

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjų sutuoktinė ir motina V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Mirties vieta – Lietuva, Vilnius.

7. Iš 2023 m. gruodžio 14 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-14510 nustatyta, kad V. K. sutuoktinis – R. K., vaikai – A. K., D. K. ir G. K.. V. K. mirė santuokoje.

8. Iš 2023 m. gruodžio 18 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėja nebuvo registravusi jokių testamentų, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas iš įpėdinių nesikreipė.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų sutuoktinės ir motinos V. K. mirties. Terminas palikimui priimti po V. K. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjams.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

13. Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjai nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes palikėja V. K. neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, taip pat neturėjo jokio kito turto, todėl nebuvo kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo. Tik tuomet, kai tapo žinomos aplinkybės, kad palikėjos V. K. vardu, AB SEB banke yra pensijos kaupiamoji sąskaita Nr. VB10720599 ir turimų fondo vienetų vertė 2023 m. rugsėjo 13 d. ataskaitos dienai sudaro 7 714, 90 Eur, pareiškėjas R. K., atstovaujamas savo ir savo nepilnametės dukros G. K. interesus, kreipėsi į notarę. Iš notarės šios aplinkybės apie kaupiamąją pensijos sąskaitą paaiškėjo tik 2023 m. spalio 25 d. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę ar kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo.

14. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjams atnaujintinas terminas palikimui po V. K. mirties priimti pagal paveldimo turto apyrašą (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

15. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad egzistuoja tikimybė, jog pareiškimą paduodantis asmuo gali nežinoti apie visą egzistuojantį palikėjo turtą ir kreditinius įsipareigojimus, o palikimas priimamas ir nepilnamečio vardu, daro išvadą, kad, siekiant apsaugoti pareiškėjų turtinius interesus, tikslinga leisti palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Tokiu būdu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

16. Pareiškėjams išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą vardu jie turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą. Visus duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti apie palikėjo turtą, kreditorius, skolininkus ir kt. įpėdinis (šiuo atveju globėja) privalo pateikti apyrašą sudarančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, atsiradusį po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išduoti pareiškėjui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidimą nepilnamečio vaiko G. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, įstatyme nustatyta tvarka sudarius turto apyrašą.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.