- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-1418-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05921-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- UAB „Girteka“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. K. ieškinį atsakovui UAB „Girteka“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, komandiruotpinigių, vidutinio darbo užmokesčio, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2014-01-28 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. APS-36-22639/2014, priimtą pagal ieškovo L. K. prašymą, kuriuo ieškovo prašymas buvo atmestas ir darbo byla nutraukta; priteisti iš atsakovo UAB „Girteka“ 17 179,66 Lt komandiruotpinigių, vidutinį darbo užmokestį už 3 metus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal 2004-07-30 sudarytą neterminuotą darbo sutartį nuo 2004-08-02 iki 2006-04-04 dirbo UAB „Girteka“ tolimųjų reisų vairuotoju. Darbo sutartimi jam buvo nustatyta ne mažesnė nei LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, be to, kadangi jo darbo pobūdis buvo susijęs su komandiruotėmis, jam turėjo būti mokami dienpinigiai, padengtos kitos su kelionėmis susijusios išlaidos. Dirbdamas įmonėje ieškovas pastebėjo, jog atsakovas nemoka visų ieškovui priklausančių sumų už komandiruotes, duoda pasirašyti ant nepilnai užpildytų dokumentų dėl pinigų gavimo, o vėliau prirašo neva išmokėtas sumas. 2006-04-04 ieškovas buvo atleistas iš darbo pačiam prašant (pagal DK 127 str.1d.), 2006-07-13 jo pareiškimo pagrindu Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriuje atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų išmokėjimo dokumentuose ieškovo parašo ir įrašų apie išmokėtas pinigų sumas suklastojimo. 2013-04-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus senaties terminams ir kitais BPK numatytais pagrindais, 2013-09-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi šis nutarimas paliktas nepakeistas. Ieškovas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011-07-05 išvada „Dėl UAB „Girteka“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/155“, nurodo, kad už komandiruotes per laikotarpį nuo 2004-08-03 iki 2005-01-04 atsakovas neišmokėjo jam 17 179,66 Lt komandiruotpinigių, kuriuos ieškovas prašo priteisti. Tvirtina, jog apie neišmokėtos sumos dydį sužinojo tik iš minėtos išvados. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2014-01-28 sprendimu ieškovo reikalavimus atmetė nurodžiusi, jog nėra faktinių duomenų apie su darbo santykiais susijusių išmokų nemokėjimą, ir Darbo bylą nutraukė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja neva jam neišmokėtų komandiruotpinigių, jo teiginiai apie tai, jog apie neva nesumokėtą prašomą priteisti sumą jam tapo žinoma tik susipažinus su 2011-07-05 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada „Dėl UAB „Girteka“ ūkinės finansinės veiklos N r. 5-1/155“ yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas pats savo 2006-06-24 skunde Vilniaus rajono policijos komisariatui nurodė, kad 2005-12-21 gavo iš atsakovo pažymą Nr. 345 apie visas išmokas už laikotarpį nuo 2004 metų rugpjūčio iki 2005 metų gruodžio, taigi, apie galimai pažeistas teises ieškovas sužinojo dar 2005 metais. Nutraukdamas savo noru su atsakovu sudarytą darbo sutartį, ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kas galėjo būti priežastimi darbo sutartį nutraukti ne pagal LR DK 127 str. 1 d. nuostatas, o kitais LR Darbo kodekso numatytais pagrindais (pvz. LR Darbo kodekso 127 str. 2 d. ar 128 str.). Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovo iniciatyva atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. l d., 300 str. l d., 301 str. l d. ir 222 str. l d. buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taigi, atsakovas nėra kaltas dėl jam ieškovo iniciatyva bandytų inkriminuoti veikų, taip pat dėl veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 222 str. l d., kurios pagrindu ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovo teigimu, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, t.y. neturėdamas jokių pagrįstų faktinių duomenų ar įrodymų apie neva jam neišmokėtą sumą, reikalauja ją išieškoti iš atsakovo
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-25 sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį atmesti bei Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-01-28 sprendimą Nr. APS-36-22639/2014, priimtą darbo byloje pagal ieškovo L. K. prašymą priteisti iš atsakovo UAB „Girteka“ 17179,66 Lt komandiruotpinigių, vidutinį darbo užmokestį už 3 metus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, palikti nepakeistą.
Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs, todėl teismas išnagrinėjo ieškinio reikalavimus iš esmės. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas nurodė, jog ieškovas ginčija Darbo ginčų komisijos sprendimą dėl atmestų reikalavimų bei prašo juos patenkinti. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, taigi, jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su išvykomis į užsienio šalis darbo reikalais, t.y. komandiruotėmis. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau - VDI) 2006-03-10 rašte Nr. 49-969 nurodyta, jog ieškovo prašymu atlikus patikrinimą, pagal UAB „Girteka“ pateiktus įsakymus dėl ieškovo komandiruočių bei kasos išlaidų orderius nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2004-08-03 iki 2005-12-08 ieškovas buvo komandiruotėse 24 kartus; iš įmonės pateiktos pažymos nustatyta, kad per minėtą laikotarpį ieškovui turėjo būti išmokėta 58 282,02 Lt dienpinigių ir kitų su kelionėmis susijusių išlaidų, faktiškai išmokėta 55 118,47 Lt, liko neišmokėta 3 163,55 Lt dienpinigių ir kitų su kelionėmis susijusių išlaidų. UAB „Girteka“ direktoriui D. K. buvo įteiktas privalomas vykdyti VDI reikalavimas Nr. 296-519, įpareigojantis jį iki 2006-04-10 išmokėti ieškovui visas su komandiruotėmis susijusias išlaidas, bei į atsiskaitymo lapelius įrašyti dienpinigių apskaičiuotas ir išmokėtas sumas. Šis faktas paneigia atsakovo teiginius apie tai, jog vairuotojų skundų pagrindu atliekamų patikrinimų metu jokių pažeidimų niekada nebuvo nustatyta. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiame dokumente buvo išdėstyta jo apskundimo tvarka bei terminai, tačiau ieškovas tokio VDI specialistų sprendimo neskundė, neginčijo jame nurodytų sumų dydžio.
Teismas taip pat nurodė, jog iš darbdavio į civilinę bylą pateiktos pažymos apie ieškovui priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2006 m. balandžio mėn. (t.y. už 3 mėnesius iki darbo santykių pabaigos) ieškovui iš viso priskaičiuota 1 609,79 Lt darbo užmokesčio, priskaičiuota išmokėti – 1 254,03 Lt, iš priedo prie minėtos pažymos matyti, kad 2006 metų kovo mėnesį ieškovui buvo išmokėta viso 10 087,56 Lt dienpinigių (1726,40 Lt išmokėta 2006-03-01 ir 8 361,16 Lt išmokėta 2006-03-24. 2012-01-30 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje apie L. K. 2004-08-02 - 2006-04-04 laikotarpio valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad darbo UAB „Girteka“ metu nuo 2004-08-02 iki 2004-12-31 ieškovo draudžiamosios pajamos sudarė 3 255 Lt, nuo 2005-01-01 iki 2005-09-30 - 6 072,65 Lt, nuo 2005-10-01 iki 2005-12-31 – 1 790 Lt, nuo 2006-01-01 iki 2006-03-31 – 1 920,88 Lt, nuo 2006-04-01 iki 2006-04-04 (atleidimo) - 98,05 Lt. Pažymėjo, kad yra akivaizdus neatitikimas skirtingų šaltinių nurodytuose duomenyse dėl ieškovui priskaičiuotų sumų, tačiau atkreipė dėmesį, kad atsiskaitymo fakto ir atleidimo iš darbo dieną išmokėtų sumų dydžio ieškovas neginčijo.
Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad už komandiruotes per laikotarpį nuo 2004-08-03 iki 2005-01-04 atsakovas neišmokėjo jam 17 179,66 Lt komandiruotpinigių. Nurodė, kad jau pasibaigus darbo teisiniams santykiams (2006-06-24) ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą su skundu dėl nusikalstamų darbdavio veiksmų, nurodydamas, kad atsakovas suklastojo kasos išlaidų orderiuose jo parašus ir tekstą ir tuo pagrindu 2006-07-13 Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-1177-06, pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 str. l d. Pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 19 p. laikoma, kad pinigai neišmokėti, jei kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo. Duomenų, jog kasos išlaidų orderiuose arba mokėjimo žiniaraštyje nebūtų ieškovo parašo, byloje nėra. Ieškovas, jau pasibaigus darbo teisiniams santykiams, kaip minėta, inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl pinigų išmokėjimo dokumentuose ieškovo parašo ir įrašų apie išmokėtas pinigų sumas suklastojimo. Minėto ikiteisminio tyrimo eigoje, 2007-01-10 Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyrius paskyrė Lietuvos teismo ekspertizių centro Rašysenos tyrimo skyriui atlikti dokumentu (kasos išlaidų orderių) rašysenos tyrimą. 2007-01-18 Lietuvos teisino ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. I1-100(07) nurodyta, kad ieškovo ginčijamuose 2005 metu kasos išlaidų orderiuose eilutėse „Gavėjo parašas“ pasirašė jis pats. Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013-04-09 nutarimu ieškovo pareiškimo pagrindu atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytu LR Baudžiamojo kodekso 182 str. l d., 300 str. l d., 301 str. l d. ir 222 str. l d. buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtoje baudžiamojoje byloje esančioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011-07-05 išvadoje „Dėl UAB „Girteka“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/155“, kuria, iš esmės, ieškovas ir grindžia savo reikalavimus šioje byloje, nurodyta, kad „ ...UAB „Girteka“ vadovo įsakymais vairuotojas L. K. buvo išsiųstas į komandiruotes 25 kartus. <...> L. K. 2009-04-29 teigė, kad jis negavo tokių sumų, kokios nurodytos 9 orderiuose, tačiau vėliau patikslino savo teiginius ir nurodė, kad negavo visos sumos pagal 4 kasos išlaidų orderius, iš viso 1 000 EUR ir 17 550 Lt, iš viso litais tai sudaro 21 002,50 Lt. L. K. nepatikslino, ar gavo visą sumą pagal likusius 5 kasos išlaidų orderius <...>. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kiek pinigų buvo išmokėta L. K.... “ Teismo manymu, šis teiginys reiškia, jog taip pat negalima tiksliai nustatyti, kiek pinigų ieškovui galėjo būti neišmokėta. Kadangi baudžiamojoje byloje nėra konstatuota įrašų išlaidų orderiuose falsifikavimo fakto, nėra pagrindo šioje byloje konstatuoti atsakovo veikos neteisėtumo ieškovo atžvilgiu. Nei rašytinių įrodymų, nei tikslių faktinių duomenų apie tai, kad ieškovui buvo neišmokėta jo prašoma priteisti suma, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui nepateikta, įrašų mokėjimo dokumentuose klastojimo faktas ir atsakovo darbuotojų kaltė dėl veiksmų L. K. atžvilgiu baudžiamojoje byloje nekonstatuota, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, padarė išvadą, jog tenkinti ieškovo reikalavimus dėl 17 179,66 Lt sumos priteisimo pagrindo nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 sprendimą bei Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-01-28 sprendimą ir jo ieškinį patenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad ieškovas neginčijo 2006-03-10 VDI rašte Nr. 49-969 išdėstytų aplinkybių bei atsiskaitymo su juo fakto ir atleidimo iš darbo dieną išmokėtų sumų dydžio. Nurodo, jog supratęs, jog atsakovas suklastojo dokumentus, t.y. duomenis apie ieškovui išmokėtas sumas, ieškovas kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2006-06-24 pareiškime ieškovas buvo aiškiai nurodęs, jog jo paskaičiavimais atsakovas jam nėra išmokėjęs visų komandiruotpinigių, todėl nepagrįsti sprendimo teiginiai, jog ieškovas sutiko ir neginčijo jam išmokėtų (neišmokėtų) sumų.
Taip pat nurodo, jog negali būti laikomas pagrįstu teismo motyvas, jog nėra duomenų, jog kasos išlaidų orderiuose nebūtų ieškovo parašo, kadangi nėra pačių kasos išlaidų orderių, t.y. atsakovas jų nepateikė nei ikiteisminiame tyrime, nei byla nagrinėjant teisme. Sprendime nurodyta aplinkybė, jog kasos išlaidų orderiuose pasirašė pats ieškovas, neatitinka tikrovės, kadangi tie orderiai nebuvo pateikti, nes, kaip nurodė atsakovas, jie neišliko.
Teigia, jog teismas sprendimu 2011-07-05 specialisto išvadą pripažino oficialiu rašytiniu įrodymu. Joje nurodoma, jog negalima teigti, kad atsakovas su ieškovu už komandiruotes laiku neatsiskaitė. Teismo sprendimo motyvas, jog negalima tiksliai nustatyti, kiek pinigų ieškovui galėjo būti neišmokėta, esmės nekeičia, kaip ir aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje nėra konstatuota įrašų išlaidų orderiuose falsifikavimo fakto ir dėl to negalima konstatuoti atsakovo veikos neteisėtumo ieškovo atžvilgiu. Atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog su ieškovu yra atsiskaitęs, o tokių nepateikus specialisto išvadoje nustatytos dėl atsakovo neatsiskaitymo su ieškovu laikytinos visiškai įrodytomis. Teismas sprendime visiškai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas visai nepateikė jokių dokumentų (išlaidų orderių), patvirtinančių, jog ieškovui išmokėjo reikalaujamą sumą. Atsakovas, neišsaugojęs kasos išlaidų orderio, iš esmės pažeidė jam teisės aktais nustatytas pareigas, ir todėl negali gintis pateisinant savo elgesį savo paties neteisėtais veiksmais. Laiko, jog atsakovui nepateikiant šių dokumentų bei teismui sprendimu konstatavus akivaizdžius neatitikimus skirtinguose šaltinių duomenyse dėl priskaičiuotų sumų ieškovui, turėtų būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija, t.y. bylos šalis, kuri nepateikė ar atsisakė pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Dėl šių priežasčių apeliantas daro išvadą, jog teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo reikalavimo pripažinimo nepagrįstu yra neteisėtas bei naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog sprendime konstatuojant faktą, jog „<...> yra akivaizdus neatitikimas šaltinių nurodytuose duomenyse dėl ieškovui priskaičiuotų sumų“ buvo vertinami 2014-03-31 atsakovo, kaip darbdavio, į civilinę bylą pateiktos pažymos bei 2012-01-30 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos duomenys. Atkreipia dėmesį, kad akivaizdus neatitikimas šiuose šaltiniuose dėl ieškovui priskaičiuotų sumų kilo dėl 2006 metų kovo mėnesį ieškovui išmokėtų dienpinigių, kurie 2014-03- 31 atsakovo pateiktoje pažymoje yra nurodyti, o 2012-01-30 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje jų nėra. Šis neatitikimas kilo todėl, kad pagal tuo metu galiojančius LR teisės aktus dienpinigiai gyventojų pajamų mokesčiu ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis buvo neapmokestinami ir VSDFV šie duomenys nebuvo teikiami. Dėl šios priežasties jie ir nebuvo nurodyti 2012-01-30 VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje, todėl pabrėžia, kad aplinkybės buvo vertinamos kartu ir visapusiškai, o ne išskirtinai atsakovo naudai, kaip tai nori pabrėžti ieškovas, o ieškovo mėginimas klaidinti teismą ir interpretuoti teismo sprendime konstatuotą faktą sau palankia linkme turėtų būti vertinamas neigiamai.
Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminis tyrimas dėl pinigų išmokėjimo dokumentuose, ieškovo parašo ir įrašų apie išmokėtas pinigų sumas, buvo pradėtas pagal pateiktą ieškovo skundą. Ikiteisminio tyrimo objektu buvo ne tik bendrovėje nerasti kasos išlaidų orderiai, bet visi kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos ieškovui buvo išmokami pinigai. Dėl šio priežasties 2007-01-18 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad atsakovo 2005 metų kasos išlaidų orderiuose, eilutėse „Gavėjo parašas" pasirašė ieškovas. Todėl ieškovo teiginys, kad atlikta rašysenos ekspertizė nepatvirtina aplinkybės, kad ginčijamuose kasos išlaidų orderiuose pasirašė ieškovas, yra nepagrįstas.
Atsakovas nesutinka su apelianto pozicija, jog 2011-07-05 specialisto išvada yra patvirtinantis įrodymas, kad atsakovas ieškovui nėra išmokėjęs komandiruotpinigių, kadangi šioje Specialisto išvadoje nurodoma, kad: „<...> L. K. 2009-04-29 teigė, kad jis negavo tokių sumų, kokios nurodytos 9-se orderiuose, tačiau vėliau patikslino savo teiginius ir nurodė, kad negavo visos sumos pagal 4 Kasos išlaidų orderius, iš viso 1 000 EUR ir 17 5550 Lt, iš viso tai sudaro 21 002,50 Lt. L. K. nepatikslino ar gavo visą sumą pagal likusius 5 kasos išlaidų orderius <...>. Taip pat Darbo ginčų komisijos sprendime akcentuota, kad: „<...> iš minėtos pažymos matyti, kad ieškovo reikalavimai buvo nekonkretūs, o parodymai nenuoseklūs, todėl remtis tik vienu šaltiniu, kuriame įvardijama tik prielaida apie tai, kad komandiruotpinigiai galbūt ir neišmokėti ieškovui, nepakanka <...>“.
Nurodo, jog ieškovas contra spoliatorem prezumpciją siūlo taikyti, neatsižvelgiant dėl kokių priežasčių nepateikti įrodymai (dokumentai), nors 2013-09-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. IS-771-318/2013 buvo konstatuota, kas atsakovas visą ikiteisminio tyrimo laiką neslėpė, nenaikino ir jokiu būdu neatsisakinėjo pateikti prašomų įrodymų ar kitų duomenų bylos nagrinėjimui. Pažymi, kad visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį atsakovas stropiai vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus, prašymus, bendradarbiavo ir kartu siekė greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, todėl akivaizdu, kad ieškovas nepagrįstai siekia išplėsti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo ribas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 sprendimo sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo L. K. ieškinį atmetė ir konstatavo, jog tenkinti ieškovo reikalavimų nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs. Dėl šios teismo išvados ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau tuo klausimu nepasisako.
Ieškovas ieškiniu ginčijo ir prašė panaikinti 2014-01-28 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. APS-36-22639/2014 (toliau – DGK Sprendimas), kuriuo ieškovo prašymas buvo atmestas ir darbo byla nutraukta, bei priteisti iš atsakovo UAB „Girteka“ 17 179,66 Lt komandiruotpinigių. Kaip matyti iš DGK Sprendimo, ieškovo prašymas buvo netenkintas iš esmės dėl to, jog komisijai nepakako duomenų nustatyti, jog ieškovui buvo neišmokėta jo įvardijama suma. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo ieškinį, ginčijamame sprendime taip pat konstatavo, jog byloje negalima tiksliai nustatyti, kiek pinigų galėjo būti neišmokėta ieškovui. Apeliantas nurodo, jog teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog kasos išlaidų orderiuose pasirašė pats ieškovas, neatitinka tikrovės, kadangi tie orderiai nebuvo pateikti, nes, kaip nurodė atsakovas, jie neišliko. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, vykstant ikiteisminiam tyrimui, tyrimo objektu buvo ne tik bendrovėje nerasti kasos išlaidų orderiai, bet visi kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos ieškovui buvo išmokami pinigai. Iš 2007-01-18 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvados matyti, kad tyrimui buvo pateikti 15 kasos išlaidų orderių, kurie buvo išspausdinti arba surašyti specialiuose blankuose. Išvadoje nurodoma, jog UAB „Girteka“ kasos išlaidų orderių eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė pats L. K., kas paneigia apelianto nurodytus teiginius.
Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, jog teismo sprendimo motyvas, jog negalima tiksliai nustatyti, kiek pinigų ieškovui galėjo būti neišmokėta, esmės nekeičia, kaip ir aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje nėra konstatuota įrašų išlaidų orderiuose falsifikavimo fakto ir dėl to negalima konstatuoti atsakovo veikos neteisėtumo ieškovo atžvilgiu. Teigia, jog atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog su ieškovu yra atsiskaitęs, o tokių nepateikus specialisto išvadoje nustatytos dėl atsakovo neatsiskaitymo su ieškovu laikytinos visiškai įrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2013-09-18 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-01177-06 (t. 12, b. l. 165-169), joje konstatuota, jog „atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepasitvirtino pareiškėjo L. K. teiginiai, jog buvo klastojami UAB „Girteka“ apskaitos dokumentai ar apskaitos registrai bei kad jie buvo slepiami, sunaikinti ar sugadinti; byloje surinkti faktiniai duomenys paneigia, jog inkriminuojamu laiku tvarkant UAB „Girteka“ buhalterinę apskaitą buvo naudojama apgaulė. Šiuos faktinius duomenis paneigiančių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir teismo posėdyje dalyvavęs L. K. atstovas, kuris paaiškino, jog faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dokumentai buvo kokiu nors būdu slepiami ar naikinami, jis nežino“. Taigi, nei ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nei šioje civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų slėpęs, naikinęs ar atsisakęs pateikti kokius tai reikalaujamus dokumentus. 2011-07-05 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje „Dėl UAB „Girteka“ ūkinės finansinės veiklos Nr.5-1/155“, kuria remiasi ieškovas, yra nurodyta, jog „…L. K. 2009-04-29 teigė, kad jis negavo tokių sumų, kokios nurodytos 9-se orderiuose, tačiau vėliau patikslino savo teiginius ir nurodė, kad negavo visos sumos pagal 4 Kasos išlaidų orderius, iš viso 1 000 EUR ir 17 5550,00 Lt, iš viso tai sudaro 21 002,50 Lt. L. K. nepatikslino ar gavo visą sumą pagal likusius 5 kasos išlaidų orderius…“. Taigi šioje išvadoje nėra konkrečiai patvirtinama, jog ieškovui atsakovas nėra išmokėjęs komandiruotpinigių. Tai patvirtina ir ieškovo ginčijamas DGK Sprendimas, kuriame konstatuota, kad: „…iš minėtos pažymos matyti, kad ieškovo reikalavimai buvo nekonkretūs, o parodymai nenuoseklūs, todėl remtis tik vienu šaltiniu, kuriame įvardijama tik prielaida apie tai, kad komandiruotpinigiai galbūt ir neišmokėti ieškovui, nepakanka“. Dėl tų pačių priežasčių apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti contra spoliatorem prezumpciją, laikytini nepagrįstais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nei rašytinių įrodymų nei tikslių faktinių duomenų apie tai, kad ieškovui buvo neišmokėta jo prašoma priteisti suma, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui nepateikta, įrašų mokėjimo dokumentuose klastojimo faktas ir atsakovo darbuotojų kaltė dėl veiksmų L. K. atžvilgiu baudžiamojoje byloje nekonstatuota, todėl pagrįstai ieškovo ieškinio netenkino.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimo motyvu, kad ieškovas neginčijo 2006-03-10 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (VDI) rašte Nr. 49-969 išdėstytų aplinkybių bei atsiskaitymo su juo fakto ir atleidimo iš darbo dieną išmokėtų sumų dydžio, kadangi supratęs, jog atsakovas suklastojo dokumentus, t.y. duomenis apie ieškovui išmokėtas sumas, ieškovas kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ieškovas, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą su skundu dėl nusikalstamų darbdavio veiksmų, nurodydamas, kad atsakovas suklastojo kasos išlaidų orderiuose jo parašus ir tekstą ir tuo pagrindu 2006-07-13 Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr., 57-1-1177-06, pagal LR Baudžiamojo kodekso 300 str. l d.. Tačiau ieškovo kreipimasis į policiją nepatvirtina apelianto argumentų, jog jis pasinaudojo VDI rašte nurodyta galimybe, nesutinkant su tyrimo išvada ir priimtais sprendimas, juos apskųsti Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui, nors 2006-03-10 rašte Nr. 49-969 buvo nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminai, ką pagrįstai nurodė sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog ieškovas ginčijo atsiskaitymo su juo faktą ir atleidimo iš darbo dieną išmokėtų sumų dydį. Tokiu būdu teisėjų kolegija aukščiau nurodytus apelianto argumentus laiko nepagrįstais.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurių nepaneigia apelianto skunde išdėstyti argumentai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.