Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui F. S., jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal F. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palanga, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) 2016-09-23 nutarimo Nr. 60N-72618033-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, jog pagal ATPK 124² str. 2 d. administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tuo atveju, kai yra nustatyti šie būtinieji pažeidimo požymiai:

Skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad KET 4 ir 9 punkte įtvirtinti reikalavimai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ATPK 124² str. 2 d. KET 5 ir 18 punktų nuostatos taip pat yra bendro pobūdžio. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl ATPK 124² str. 2 d. pažeidimo, kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, o ne bendro pobūdžio KET nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-330-360/2015, ATP-328-255/2015 ir kt.). Be to, byloje nėra visiškai jokių įrodymų dėl KET 5 punkto pažeidimo, t.y. kad F. S. neišmanytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nemokėtų KET. Taip pat visiškai neaišku, kokiu pagrindu buvo konstatuotas KET 18 p. pažeidimas, nes visiškai nėra įrodymų ir duomenų, kad keleivių ir krovinio saugumas nebuvo užtikrintas, kad apskritai būtų kilęs koks nors pavojus F. S. ar keleivio (jokio krovinio gabenama nebuvo) saugumui.

Taip pat nėra būtinojo veikai kvalifikuoti požymio – chuliganiškų paskatų, tokių, kaip jos apibrėžiamos teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. 11-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010, kt.). Iš nutarimo turinio matyti, kad F. S. inkriminuotos chuliganiškos paskatos pasireiškė tariamu kitų eismo dalyvių ir policijos pareigūnų negerbimu. Apie tokią tariamą nepagarbą išvada padaryta dėl to, kad F. S., neva, stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą, dėl ko, neva, prasisuko varantieji automobilio ratai bei apvažiavo kitą, ta pačia kryptimi, važiuojančią transporto priemonę. Priimant skundžiamą nutarimą visiškai nebuvo atsižvelgta į policijos įstaigai pateiktame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog automobilio varantieji ratai prasisuko dėl objektyvių aplinkybių – po administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 124¹ str. 8 d. surašymo, F. S. sėdo į savo automobilį, kuris stovėjo Kretingos gatvės dešinėje šalikelėje, įjungė kairįjį posūkio signalą, pažiūrėjęs per veidrodėlį bei pamatęs iš galo artėjančias kito automobilio šviesas, skubiau pradėjo važiuoti į pirmąją gatvės juostą. Kadangi automobilio dešinės pusės ratai buvo ant biraus grunto, galinis dešinysis automobilio ratas prasisuko (ant sausos asfalto dangos kairieji ratai neprasisuko). Tai įvyko visiškai natūraliai, nes F. S. skubėjo įvažiuoti į asfaltuotą kelio dangą, kad nesukliudytų iš galo atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nutarimą priėmęs pareigūnas nepagrįstai atmetė argumentus bylos nagrinėjimo stadijoje, jog dėl automobilio ratų prasisukimo ant sausos asfalto dangos nėra ir negali būti jokių įrodymų, t.y. nėra padangų žymių ant asfalto, kas tikrai būtų likę, jei ratai būtų prasisukę ant sausos asfalto dangos. Peržiūrint vaizdo įrašą iš policijos automobilio girdimas tik automobilio išmetamųjų dujų vamzdžio garsas, o prasisukančių padangų ant asfalto garso nėra. Priimant nutarimą neatsižvelgta, jog F. S. automobilis buvo sustabdytas šalikelėje, kur kelio ženklu draudžiama net sustoti, kas ir sąlygojo tik galinio dešiniojo automobilio rato nežymų prasisukimą. Net pagal fizikos dėsnius ir automobilių konstrukcijas yra taip, jog prasisuka tas ratas, kuris turi blogesnį sukibimą su gruntu, t.y. šiuo atveju ratas galėjo prasisukti ant biraus šalikelės grunto, bet ne ant sauso asfalto.

Skunde taip pat vadovaujamasi teismų praktika, kurioje yra nurodoma, kad vien tik staigus automobilio greitėjimas su varančiųjų ratų prasukimu vietoje, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavyzdžiui, pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo; kitų eismo dalyvių aptaškymo purvu ar vandeniu ar kitokio kitų eismo dalyvių pažeminimo, įžeidimo ir pan.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, todėl atsakomybė pagal ATPK 124² str. 2 d. negalima (Panevėžio apygardos teismo 2016-10-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-719/2016).

Anot skundo autoriaus, aiškiai matyti, kad F. S. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. sudėties, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Iš policijos tarnybinio automobilio pateikto CD laikmenos matyti, kad jame užfiksuotas F. S. automobilio važiavimo vaizdas ir garsas (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

F. S. skundas tenkinamas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Būtent pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, N575-2237/2011).

F. S. pagal ATPK 124² str. 2 d. nubaustas už chuliganišką vairavimą, tai yra, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

F. S. su pažeidimu kategoriškai nesutiko, tiek surašant nutarimą, tiek teisme kaltę neigė, tvirtino jokių chuliganiškų paskatų neturėjęs.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas – būtina nustatyti. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. N-444-1242/2010). Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), o ATPK 124² str. 2 d. numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tačiau šio normos, kaip ir inkriminuojamų KET 5 p. 18 p. nuostatos, yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-182-360/2016). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, tiek surašant protokolą, tiek nutarimą, KET specialiosios dalies normos pažeidimas net nebuvo nurodytas, todėl visiškai neaišku kokias KET specialiosios dalies normas F. S. pažeidė, dėl ko yra baudžiamas už chuliganišką vairavimą. Sprendžiant iš skundžiamo nutarimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, F. S. chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad jis išvažiuodamas iš stovėjimo vietos Kretingos gatvėje, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų, į kelią, tyčia stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir privertė prasisukti varančiuosius ratus ant sausos asfalto dangos bei dideliu greičiu nuvažiavo link šviesoforu reguliuojamos sankryžos, tuo sukeldamas realu pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams. Pradėdamas važiuoti per sankryžą ir bandydamas apvažiuoti kitą, ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, taip pat tyčia stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir privertė prasisukti varančiuosius ratus, tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Taigi, F. S. inkriminuojamas chuliganiškas vairavimas pasireiškė iš esmės tuo, kad jis du kartus stipriai spausdamas akseleratoriaus pedalą, privertė prasisukti varančiuosius ratus ant sausos asfalto dangos. Institucijos pateiktame įraše (b. l. 44) girdėti pakankamai didelis automobilio darbinis garsas, tačiau jis labiau panašus į automobilio išmetamųjų dujų vamzdžio garsą, o ne į prasisukančioms padangoms būdingą cypimą, nesigirdi ir variklio didesnių apsukų garso. Jokių žymių ant asfalto taip pat nefiksuota. Nors F. S. teismo posėdyje pripažino, kad iš tos vietos, kur buvo sustabdę policijos pareigūnai, išvažiavo kiek staigiau, nes per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad atvažiuoja transporto priemonė ir ratas kažkiek prasisuko, tačiau neigė tai daręs tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Vaizdo įraše taip pat fiksuota, kad policijos pareigūnai į nuvažiuojančio automobilio garsą reaguoja nevienodai, vienam pasirodo, kad poelgis chuliganiškas, kitam pareigūnui – ne. Liudytojas G. L. parodė, kad jokio ratų prasisukimo apskritai nebuvo. Kita vertus, vien tai, kad vairuotojas, važiuodamas iš vietos, stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilio varantieji ratai galėjo prasisukti, nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad buvo pasielgta chuliganiškai ir buvo sukeltas realus pavojus sau bei kitiems eismo dalyviams, nes jokie kiti pažeidimai nefiksuoti, o automobilio ratai prasisukti galėjo ir dėl nedidelės vairuotojo vairavimo patirties.

KET 101 p. nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir bylos medžiagos, nefiksuota, jog E. S., pradėdamas važiuoti iš sustabdymo vietos Kretingos g. ir pradėdamas važiuoti per sankryžą, šias nuostatas nepažeidė – kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis į kelią įvažiavo įsitikinęs, kad arti nėra transporto priemonės, kuriai jis galėtų sutrukdyti, per sankryžą pervažiavo taip pat leidžiama kelio juosta, degant žaliam šviesoforo signalui, kelių ženklinimo nepažeidė. Šių aplinkybių nepaneigė ir Institucija. Nors nutarime nurodoma, kad E. S. iš stovėjimo vietos nuvažiavo dideliu greičiu, ši aplinkybė yra tik subjektyvus policijos pareigūno vertinimas, neužfiksuotas jokiomis objektyviomis priemonėmis – greičio viršijimas nebuvo nustatytas matavimo priemonėmis.

Nors policijos pareigūno P. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis buvo sunkiai valdomas, tačiau nei protokole, nei nutarime ši aplinkybė, kaip pagrindžianti F. S. veiksmuose esant pažeidimo sudėtį, nenurodoma, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytojas G. L. ją kategoriškai paneigė. Jie nurodė, kad iš vietos nuvažiavo leistinu greičiu, o automobilis buvo stabilus ir valdomas. Jie važiavo tiesiai, link sankryžos, ištisinių kelio linijų nekirto. Taigi, ši aplinkybė taip pat grindžiama vieninteliais P. B. parodymais, nes vaizdo įraše to taip pat nėra užfiksuota.

Galima būtų daryti prielaidą, kad F. S. pažeidė KET 106 p., kuris reglamentuoja, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kaip nurodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. B., užsidegus žaliam signalui, F. S. sankryžą pervažiavo dideliu greičiu, o pravažiavęs apie 10-20 metrų, staigiai pasuko į kairę, apvažiuodamas kitą automobilį. F. S. ir liudytojas G. L. neigė, kad per sankryžą važiavo dideliu greičiu ir ši aplinkybė objektyviai nėra užfiksuota, tačiau F. S. pripažino, kad važiavo dešine kelio juosta. Taip pat nurodė, kad už sankryžos, žinodamas, jog jam tuoj reikės sukti į kairę, į namų kiemą, persirikiavo į šią juostą prieš jį važiuojantį automobilį. Tačiau vėlgi, byloje nėra objektyviai užfiksuota, jog toks manevras sukėlė kažkokių trukdžių kairiąja kelio juosta važiavusiam automobiliui – kad jis turėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Dar daugiau, nei protokole, nei nutarime apskritai nėra nurodoma, kad F. S. kitą ta pačia kryptimi kita juosta važiuojančią transporto priemonę apvažiavo ar aplenkė ir tokiu savo manevru sutrukdė jos saugų važiavimą. Be to, byloje nefiksuota, kad jis manevrą atliko draudžiamoje vietoje, neparodydamas posūkio signalo, ar kitais veiksmais pažeisdamas KET reikalavimus. Taigi, byloje niekaip nepagrįsta, kad bandymas apvažiuoti kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kad ir stipriai spaudžiant akseleratoriaus pedalą ir priverčiant varantiems ratams prasisukti, sukėlė kokį nors realų pavojų eismo dalyviams.

Atsižvelgus į tai, kad Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prisiima pareigą įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė – iš byloje esančių duomenų daryti vienareikšmiškos išvados, kad F. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje – negalima. Pagal byloje turimus duomenis, pripažinti, kad F. S. 2016-09-16, 23.55 val. Kretingos-Klaipėdos pl. Palangoje, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, teismas neturi pagrindo, nes tai nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta nei F. S. pavojingo manevravimo kelyje, nei jo chuliganiškų paskatų, kaip būtinojo šio pažeidimo požymio.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ATPK 124² str. 2 d., nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl ko skundas tenkinamas ir byla F. S. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 6 d., 250 str. 1 d. 1 p., 302² str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

F. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2016-09-23 nutarimą Nr. 60N-72618033-16, kuriuo F. S. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., numatyto pažeidimo padarymą paskirta 289 eurų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių, ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.