- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-456-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01404-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.16.11.1Bendrosios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui G. V. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. V. (toliau – ir atsakovas) 1 200 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis 2020 m. lapkričio 18 d. su atsakovu sudarė buto, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas, Kambarys) nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) dvylikai mėnesių, pagal kurią Butas atsakovui buvo išnuomotas už 149 Eur mėnesinį mokestį ir atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 60 Eur sumą, reikalingą padengti komunaliniams ir kitiems mokesčiams, – iš viso 209 Eur. Atsakovas nuolat vėluodavo laiku sumokėti nuomos mokestį, dėl to ne kartą buvo raštu įspėtas padengti įsiskolinimą, jis bute nuolat rūkė, sulaužė buto duris, pasibaigus nuomos sutarčiai paliko butą netvarkingą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašė pagal Nuomos sutartį priteisti iš atsakovo: 100 Eur baudą už tai, kad jis pažeidė draudimą rūkyti buto viduje; 100 Eur baudą už tai, kad jis paliko netvarkingą butą; 600 Eur baudą už tai, kad ieškovas buvo priverstas anksčiau laiko nutraukti Nuomos sutartį; 400 Eur baudą dėl to, kad atsakovas keturis kartus vėlavo sumokėti buto nuomos mokestį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nuomos sutartį sudarė skubėdamas, nes reikėjo pradėti dirbti Vilniaus mieste, dėl jauno amžiaus ir teisinių žinių neturėjimo jam ne visos Nuomos sutarties nuostatos buvo aiškios, o ieškovas nedėjo pastangų jas išaiškinti. Per visą Nuomos sutarties vykdymo laikotarpį ieškovas į Butą buvo atvykęs kelis kartus, tačiau jokių pastabų dėl patalpų naudojimo jam neišsakė. Kai pavykdavo, su ieškovu bendravo ir telefonu. Vilniuje įsidarbino statybų įmonėje, atlyginimas ne kartą vėlavo, kitų pajamų šaltinių neturėjo, todėl ne kartą vėlavo sumokėti nuomos mokestį, tačiau vykdyti sutarties sąlygų nevengė. Nutraukiant sutartį su ieškovu visiškai atsiskaitė, dėl to pretenzijų jis nereiškia. Reikalavimas sumokėti baudą už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį yra reiškiamas siekiant pasipelnyti, nes dėl to jokių nuostolių ieškovas nepatyrė. Butą perdavė tokios būklės kaip ir jo perėmimo metu, aplinkybės, kad butą jis paliko netvarkingą, su sugadintomis durimis, ieškovas neįrodė. Bute rūkančio jo ieškovas nėra matęs, nors ir yra rūkantis, Bute jis niekada nerūkė. Nutraukiant sutartį ieškovas neįvardijo, kad ji nutraukiama dėl jo padarytų pažeidimų, mano, kad tokiu būdu jis elgėsi nesąžiningai ir, siekdamas pasipelnyti, nepagrįstai reikalauja sumokėti baudas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. D. iš atsakovo G. V. 400 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o atsakovui G. V. iš ieškovo A. D. – 384,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas konstatavo, kad butų nuoma yra ieškovo nuolatinis verslas ar vienas iš jo verslų, kuriuo jis siekia gauti pelno – ieškovas teisminiuose posėdžiuose nedalyvavo, bylą vedė per atstovą, todėl šios aplinkybės teismui detaliai išsiaiškinti nebuvo galimybės. Nuomos sutartį parengė, jos sąlygas nustatė ieškovas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, neturėdamas tokių sutarčių sudarymo patirties, galbūt Nuomos sutartį pasirašė neįsigilinęs į jos nuostatas arba jų esmės nesuprasdamas. Jis pirmą kartą sudarė analogišką civilinę sutartį, ji niekaip nesusijusi su jo verslu, ją sudarydamas siekė tenkinti savo asmeninius poreikius – apsirūpinti gyvenamąja patalpa, todėl yra pagrindas jį pripažinti vartotoju.
4.2. Teismas nustatė, kad pagal Nuomos sutarties VI dalies 1 punktą, jei viena sutarties šalis neįvykdo arba netinkamai įvykdo Nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus, tai nukentėjusiosios šalies pasirinkimu pažeidusi prievolę šalis privalo atlyginti nukentėjusiajai šaliai dėl to atsiradusius nuostolius ir mokėti 100 Eur baudą už kiekvieno sutarties punkto nesilaikymo atvejį, nebent sutartyje nurodyta kitaip.
4.3. Nuomos sutarties III dalies 32 punktu nuomininkas įsipareigojo užtikrinti, kad patalpų viduje nebūtų rūkoma. Šią Nuomos sutarties sąlygą laikė esmine. Teismas, remdamasis ieškovo pateiktomis fotonuotraukomis, liudytojų R. K. ir K. C. parodymais, nusprendė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo Bute buvo rūkoma, todėl tenkino ieškovo reikalavimą iš atsakovo priteisti 100 Eur baudą už nuomos sutarties III dalies 32 punkto nuostatos pažeidimą.
4.4. Nuomos sutarties III dalies 1 punktu atsakovas įsipareigojo tvarkingai ir rūpestingai naudotis perduotu Butu ir turtu. Atsakovas taip pat įsipareigojo tinkamai naudoti patalpas, palaikyti jose švarą ir ramybę, palaikyti švarą bendro naudojimo patalpose tiek buto, tiek namo (bendrame namo hole ir laiptinėje) (12 punktas); laikytis bendro gyvenimo tvarkos, gaisrinės saugos ir triukšmo prevencijos taisyklių (14 punktas); savo sąskaita atlikti Buto ūkio priežiūrą, (buto valymas bei šiukšlių šalinimas; vandentiekio, kanalizacijos įrengimų priežiūra, Buto elektros įrengimų priežiūra ir kt. (15 punktas).
4.5. Aplinkybę, kad atsakovas Butą paliko netvarkingą, patvirtino ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos šiukšlės kambaryje, suterštas čiužinys, apgadintos kambario durys, taip pat liudytojo R. K. ir K. C. paaiškinimai. Atsakovas sutiko, kad nešdamas džiovyklę apgadino kambario duris, kad išeidamas Bute paliko dulkes, tačiau neigė sugadinęs čiužinį, negalėjo paaiškinti, kas suniokojo Butą – jį rugpjūčio 14 d. paliko atvirą, nes nebuvo gavęs Buto rakto, o su ieškovu laikotarpiu nuo liepos 28 d. iki rugpjūčio 14 d. telefonu nepavyko susisiekti. Buto perduoti ieškovo nustatytu laiku neatvyko, nes dirbo. Negalėjo paaiškinti, kodėl apie išvykimą neinformavo ieškovo el. paštu. Teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas nesilaikė Nuomos sutarties nuostatų, įpareigojančių atsakovą butą laikyti tvarkingą, tinkamai jį prižiūrėti. Iš 2020 m. lapkričio 18 d. Buto priėmimo–perdavimo akto matyti, kad atsakovui buvo perduoti du raktai. Liudytojas R. K., Bute apsigyvenęs po atsakovo išsikraustymo, parodė, kad turi du raktus – vieną nuo pagrindinio įėjimo ir vieną nuo savo Kambario. Juos gavo iš ieškovo. Abi spynos veikiančios. Liudytojas K. C. parodė, kad rugpjūčio 20 d. jam buvo perduoti du raktai, Kambariuose yra spynos. Teismo įsitikinimu, atsakovas turėjo galimybę rakinti savo Kambarį ir apsaugoti jį nuo kitų gyventojų lankymosi. Duomenų, kad koks kitas buto gyventojas būtų lankęsis atsakovo Kambaryje ar, juo labiau, jį prišiukšlinęs, byloje nėra. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku buvo informuotas apie tai, kad Kambaryje blogas kvapas, sulaužytos durys, buvo prašoma per dvi dienas Kambarį sutvarkyti. 2021 m. rugpjūčio 29 d. el. laišku atsakovas informuotas, kad trūkumai nepašalinti, kad į Buto perdavimą atsakovas neatvyko. Pridėtos netvarkingo Kambario nuotraukos. 2021 m. rugpjūčio 30 d. el. laišku atsakovas informuotas, kad dar nėra perduotas Buto raktas, perspėta jį kuo greičiau grąžinti. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas su ieškovu ar jo įgaliotais asmenimis nebendravo, elgėsi neatsakingai, todėl jam kyla pareiga sumokėti 100 eurų už Nuomos sutarties III dalies 1, 12, 14, 15 punktų nuostatų nesilaikymą.
4.6. Nuomos sutarties VI dalies 10 punkte buvo nustatyta, kad šalis, nutraukusi Nuomos sutartį, nesilaikydama nustatyto termino, moka 600 Eur dydžio baudą. Nuomininkas moka nuomotojui 600 Eur dydžio baudą ir tais atvejais, kai nuomotojas vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį nepasibaigus nuomos terminui ir nesilaikant nurodyto vieno mėnesio įspėjimo termino, kai nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį; nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina Buto būklę; nuomininkas naudojasi Butu ne pagal sutartį ar paskirtį; nuomininkas blogina buto ar jame esančių inžinerinių tinklų būklę; nuomininkas nuolatos pažeidinėja Nuomos sutarties sąlygas.
4.7. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 29 d. pranešime atsakovui dėl Nuomos sutarties nutraukimo buvo nurodyta: „Pranešame, jog nutraukiame 2020-11-18 su jumis sudarytą buto nuomos sutartį pagal nuomos sutartį įspėjant apie tai prieš 30 dienų. Prašome perduoti butą 2021-08-28 d. 12:00 val.“. Teismas pažymėjo, kad pranešimas nepasirašytas, duomenų, kas konkrečiai jį išsiuntė atsakovui, nėra. Pranešime taip pat nenurodytas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, nenurodyta, dėl kokių priežasčių sutartis nutraukiama. Šiuo atveju atsakovas buvo informuotas, kad Nuomos sutartis bus nutraukta apie tai įspėjant atsakovą prieš 30 dienų. Todėl atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad tokiu būdu su juo nutraukiant nuomos sutartį jokių baudinių sankcijų dėl nuomos sutarties nutraukimo anksčiau joje nustatyto termino jam nebus taikoma. Juolab, kad pagal Nuomos sutarties VI dalies 2 punktą bet kokios šalių pretenzijos viena kitai dėl žalos atlyginimo turėjo būti pateiktos raštu. Atsakovas teigė, kad ieškovas, jam gyvenant nuomojamame Bute, buvo atvykęs 3–4 kartus, jokių pretenzijų dėl netinkamo Buto naudojimo jam nepareiškė. Šių argumentų ieškovas, išskyrus dalyje dėl vėlavimo mokėti nuompinigius, nepaneigė. Teismas tokią Nuomos sutarties sąlygą vertino kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą įvykdymą, todėl ją laikė nesąžininga ir ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 600 Eur baudą Nuomos sutarties VI dalies 10 punkto pagrindu atmetė.
4.8. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip nuomininko, pareigą laiku mokėti pagal Nuomos sutartį priklausančias įmokas ieškovui. Aplinkybė, kad jam buvo vėluojamas mokėti atlyginimas, nesudaro pagrindo šią prievolę vykdyti pažeidžiant nuomos sutartyje nustatytus terminus. Tačiau teismas įvertino ir aplinkybes, kad į raginimus sumokėti įsiskolinimus atsakovas sureaguodavo, įsiskolinimai susidarydavo ne dėl jo piktnaudžiavimo ar sąmoningo vengimo laiku mokėti Nuomos sutartyje sulygtas įmokas. Nuomos sutarties nutraukimo dieną atsakovas su ieškovu buvo atsiskaitęs. Nuomos sutartyje nėra aptarta, kaip dažnai galėjo būti siunčiami priminimai apmokėti susidariusią skolą. Įvertinęs aplinkybes, kad, pavyzdžiui, tarp pirmojo ir antrojo priminimo dėl įsiskolinimo buvo tik penkių dienų tarpas, o tarp priminimų apmokėti skolą įmokos atsakovo buvo daromos, nors ir nereguliariai, teismas darė išvadą, kad šia įsiskolinimo išreikalavimo priemone ieškovas naudojosi pernelyg dažnai, todėl laikė, kad ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo baudinės netesybos dėl Nuomos sutarties III dalies 21 punkto nuostatos pažeidimo yra akivaizdžiai per didelės ir mažintinos iki 200 Eur.
4.9. Teismas konstatavo, jog ieškovas, deklaratyviai teigdamas, kad patyrė nuostolių dėl atsakovo sulaužytų durų, lovos čiužinio sugadinimo, buto apgadinimo ir nuolatinio atsakovo rūkymo, raktų negrąžinimo, poreikio atlikti buto generalinį valymą bei remontą, taip pat nuomininkų paiešką, nepateikė jokių tuos nuostolius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas nuostolių dėl naujų nuomininkų paieškos objektyviai nepatyrė arba jie buvo minimalūs, nes liudytojas R. K. parodė, kad į kambarį, kurį anksčiau nuomojo atsakovas, jis įsikėlė rugpjūčio 29 d., tai yra kitą dieną po Nuomos sutarties nutraukimo. Detaliai aptarta ir teismo sumažinta iki 400 Eur priteistina iš atsakovo ieškovui netesybų suma, teismo įsitikinimu, yra ne tik logiška, nepažeidžianti sutarties šalių interesų derinimo principo, atitinkanti sąžiningą verslo praktiką, bet ir laikytina kaip pakankamai kompensuojanti ieškovo nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 600 Eur baudos priteisimo iš atsakovo, visiškai ar iš dalies panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir jas perskirstyti, taip pat priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas nustatė sistemingus, tyčinius atsakovo, kaip nuomininko, veiksmus darant žalą Butui, tačiau 600 Eur baudos nepriteisė remdamasis formaliais argumentais dėl to, kad pranešime dėl Nuomos sutarties nutraukimo nėra nurodytas Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, o atsakovui suteiktas 30 dienų terminas išsikraustyti. Ieškovas geranoriškai suteikė 30 dienų terminą išsikraustyti, nemanydamas, kad toks ieškovo elgesys duodant protingą terminą išsikraustyti bus vėliau vertinamas kaltininko (atsakovo) naudai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių daugiau nei akivaizdu, kad ieškovas buvo priverstas nutraukti Nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, itin neatsakingo ir elementarių protingumo reikalavimų neatitinkančio elgesio darant tyčinę žalą Butui. Apleisdamas Butą ir jo neperduodamas atsakovas puikiai suprato ar kaip vidutiniškai apdairus asmuo turėjo suprasti, kad jam bus taikoma atsakomybė už tokius veiksmus.
5.2. Teismas be pagrindo atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 130 Eur pagal sąskaitą faktūrą, serija DJ Nr. 19, kurią išrašė individualią veiklą vykdantis teisininkas ne advokatas ar advokato padėjėjas.
5.3. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad buvo pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsakovui nepriteisiant dalies ar visų bylinėjimosi išlaidų, kadangi šis akivaizdžiai piktybiškai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas buvo nesąžiningas teismui nurodydamas melagingas aplinkybes, jog jis Bute nerūkė, o cigarečių dūmų kvapas Bute atsirado po to, kai jis Butą grąžino ieškovui, kad jis Būtą paliko tokį, kokį buvo perėmęs iš ieškovo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas G. V. prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo 375 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Atsakovas nuo Nuomos sutarties sudarymo iki jos nutraukimo iš ieškovo nebuvo gavęs jokios pretenzijos ar kito rašytinio reikalavimo dėl atsakovo netinkamų veiksmų arba kreipęsis į policijos pareigūnus ar kitą instituciją, siekdamas užkirsti kelią tariamam turto niokojimui.
6.2. R. N. sutarties nuostatomis, akivaizdu, kad sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra buvo itin pažeista, kadangi vartotojui perkeltos visos pareigos, tuo tarpu teisių, gyvendamas nuomojamame kambaryje, atsakovas faktiškai neturėjo.
6.3. Skundžiamu sprendimu atsakovui jau pritaikyta civilinė atsakomybė ir atsakovas skundžiamą sprendimą yra įvykdęs. Taigi šiuo atveju 600 Eur bauda už tai, kad ieškovas savo iniciatyva nutraukė Nuomos sutartį, būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovui civilinė atsakomybė už tuos pačius pažeidimus taikoma du kartus.
6.4. Atsakovo įsitikinimu, jis bylos nagrinėjimo metu neatliko nė vieno procesinio veiksmo, kuriuo būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, priešingai, atsakovas dalyvavo teismo posėdžiuose, nustatytu laiku teikė teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, teikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo ir naudojosi kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo teikiami paaiškinimai neatitiko ieškovo dėstomų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas byloje būtų teikęs teismui melagingus paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ieškovo reikalavimus dėl atsakovo sutartinės atsakomybės pagal Nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl Nuomos sutarties nutraukimo pagrindo
10. Ieškovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, dėl to tik dėl formalių argumentų nepriteisė ieškovo prašomų 600 Eur. Ieškovo teigimu, jis tik geranoriškai atsakovui suteikė 30 dienų terminą išsikraustyti, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad jis buvo priverstas nutraukti Nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, atsakovo itin neatsakingo ir elementarių protingumo reikalavimų neatitinkančio elgesio darant tyčinę žalą Butui. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti tokiems ieškovo argumentams.
11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Nuomos sutarties IV dalies Sutarties galiojimo terminas ir nutraukimo tvarka 3 punktu šalys susitarė, kad nuomotojas (ieškovas) turi teisę nutraukti Nuomos sutartį raštu įspėjęs apie tai kitą šalį (atsakovą) prieš vieną mėnesį. Tos pačios Nuomos sutarties IV dalies 4 punkte šalys sutarė ir dėl kito pagrindo ieškovui nutraukti vienašališkai Nuomos sutartį nepasibaigus Nuomos sutarties terminui ir nesilaikant vieno mėnesio įspėjimo termino, kai: nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį; nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina Buto būklę; nuomininkas naudojasi Butu ne pagal sutartį ar paskirtį; nuomininkas blogina buto ar jame esančių inžinerinių tinklų būklę; nuomininkas nuolatos pažeidinėja Nuomos sutarties sąlygas.
13. Kaip matyti iš ieškovo 2021 m. liepos 29 d. pranešimo atsakovui dėl Nuomos sutarties nutraukimo, priešingai nei teigia ieškovas, pranešime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota, kad Nuomos sutartis nutraukiama pagal Nuomos sutartį įspėjant apie tai prieš 30 dienų, t. y. pirmuoju pagrindu su 30 dienų įspėjimu, nenurodant jokių Nuomos sutarties pažeidimų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškovas yra nuomotojas (verslininkas) ir stipresnioji Nuomos sutarties šalis, o atsakovas yra nuomininkas (fizinis asmuo) – silpnesnioji Nuomos sutarties šalis, todėl tokio ieškovo pranešimo turinio vertinimas silpnesniosios šalies nenaudai neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo principų. Be to, pagrindinius Buto būklės trūkumus (dėl rūkymo, sulaužytų durų ir netvarkos), kaip galima suprasti iš bylos medžiagos ir paties ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių, ieškovas pamatė tik perėmus Butą iš atsakovo. Vadinasi, 2021 m. liepos 29 d. pranešimo atsakovui išsiuntimo metu ieškovui šios aplinkybės objektyviai negalėjo būti žinomos ir negalėjo sudaryti pagrindo Nuomos sutarties nutraukimui. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas atsakovui dėl turto naudojimo (turto būklės bloginimo) ar įspėjęs ieškovą apie galimą sutarties nutraukimą dėl to.
14. Ieškovas šioje byloje taip pat akcentavo atsakovo vėlavimus sumokėti nuomos mokestį kaip pagrindą Nuomos sutarties nutraukimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas arba ieškovo vardu veikiantis asmuo atsakovui siuntė priminimus dėl įsiskolinimo pagal Nuomos sutartį. Tačiau atsakovas po kiekvieno pranešimo gavimo operatyviai reaguodavo ir greitai pervesdavo atitinkamas pinigų sumas, pvz., po ieškovo 2021 m. vasario 17 d. pranešimo atsakovas 2021 m. vasario 18 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovui 267 Eur už nuomą, po ieškovo 2021 m. balandžio 7 d. pranešimo atsakovas 2021 m. balandžio 8 d. bankiniu pavedimu pervedė ieškovui 209 Eur už nuomą, po ieškovo 2021 m. birželio 4 d. pranešimo atsakovas 2021 m. birželio 6 d. ir 2021 m. birželio 10 d. bankiniais pavedimais atitinkamai pervedė ieškovui 149 Eur ir 76 Eur už nuomą. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš karto reaguodavo į ieškovo arba ieškovo vardu veikiančio asmens pranešimus dėl įsiskolinimo, pagal galimybes juos padengdavo ir byloje nėra duomenų, kad tokius ieškovo pranešimus būtų atsakovas ignoravęs ar su ieškovu nebūtų atsiskaitęs. Todėl ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti buvus pakankamam pagrindui vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį. Juolab kad pagal CK 6.611 straipsnį gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta tik jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors ieškovas nutraukė nuomos sutartį prieš terminą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis dėl to patyrė nuostolių. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po sutarties su atsakovu pabaigos atsakovo nuomotame kambaryje apsigyveno kitas nuomininkas. Savo ruožtu už atitinkamų sutarties punktų pažeidimą pirmosios instancijos teismas ieškovui jau priteisė atitinkamo dydžio netesybas.
16. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 600 Eur baudos pagal Nuomos sutartį priteisimo, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokio sprendimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia ieškovo dėmesį, jog nors ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl sutartinės atsakovo atsakomybės, vis dėlto ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai galėtų sudaryti pagrindą ieškovui kreiptis į teismą dėl nuostolių, padarytų ieškovui ir viršijančių ieškovui priteistų netesybų sumą, atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
18. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovo naudai iš ieškovo priteisė 130 Eur pagal sąskaitą faktūrą, serija DJ Nr. 19, kurią išrašė individualią veiklą vykdantis teisininkas ne advokatas ar advokato padėjėjas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu ieškovo argumentu.
19. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
20. Nors CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 56 straipsnyje nustatytas baigtinis ratas asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatyme nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas netaikytinas. CPK 88 straipsnio 3 dalyje konkrečiai nurodyta, kad būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo |2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovo 130 Eur pagal sąskaitą faktūrą, serija DJ Nr. 19, kurią išrašė individualią veiklą vykdantis teisininkas. Vadinasi, pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proprociją iš ieškovo atsakovui galėjo būti priteista 725,36 Eur (1 087,50 Eur x 66,7 proc.).
21. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje buvo pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsakovui nepriteisiant dalies ar visų bylinėjimosi išlaidų, kadangi šis akivaizdžiai piktybiškai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas buvo nesąžiningas teismui nurodydamas melagingas aplinkybes, jog jis Bute nerūkė, o cigarečių dūmų kvapas Bute atsirado po to, kai jis Butą grąžino ieškovui, kad jis Butą paliko tokį, kokį buvo perėmęs iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovo argumentais.
22. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ieškinio tenkinimo iš dalies atveju įtvirtintos CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
23. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
24. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paprastai, kai vienos iš šalių nurodytos aplinkybės byloje nepasitvirtina, tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Vis dėlto šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į specifines šios bylos aplinkybes.
26. Pirma, ši civilinė byla buvo dėl nedidelės sumos (ieškinys buvo pareikštas dėl 1 200 Eur baudos pagal Nuomos sutartį priteisimo), o tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos gali paneigti teisę į reikalavimo patenkinimą, jeigu jos bus labai didelės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylose dėl nedidelių sumų yra labai svarbus šalių sąžiningumas siekiant, kad šalys nepatirtų papildomų išlaidų. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškovo ieškinį, atsakovas neigė visas ieškovo nurodytas aplinkybes (išskyrus vėlavimą mokėti nuompinigius) ir teigė, kad Butą perdavė ieškovui tokį, kokį buvo gavęs. Šie atsakovo argumentai bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir netgi pats atsakovas pripažino, kad Buto duris buvo sulaužęs, nors atsiliepime tai neigė.
27. Antra, būtent dėl minėtų atsakovo atsiliepimo į ieškovo ieškinį argumentų ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, nes tuomet ieškovo atstovui iškilo būtinybė pateikti papildomus paaiškinimus kartu su papildomais įrodymais, teikti prašymą dėl liudytojų apklausos. Dėl tokių papildomų ieškovo atstovo veiksmų ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovo paliktos Buto būklės, kurias atsakovas kategoriškai neigė, pasitvirtino. Taigi ieškovo patirtos papildomos išlaidos buvo dėl atsakovo neigtų byloje nustatytų aplinkybių ir tokios papildomos išlaidos pasiteisino, nes ieškovas įrodė ieškinio aplinkybes dėl atsakovo paliktos Buto būklės.
28. Trečia, ieškovas pirmosios instancijos teismė kėlė klausimą dėl atsakovo procesinio sąžiningumo (žr. 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovo prašymą. 2022 m. sausio 20 d. ieškovo paaiškinimus), todėl aptariamas ieškovo argumentas negali būti laikomas nauju ir neleistinu apeliacinės instancijos teisme.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina dar 200 Eur.
30. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sumažina atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 90,27 Eur (725,36 Eur (atsakovui priteistina suma pagal atmestų reikalavimų proporciją) – 435,09 Eur (ieškovui priteistina suma pagal patenkintų reikalavimų proporciją: 1306,58 Eur x 33,3 proc) – 200 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 3 dalis),
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016, 43 p.) išaiškinta, kad:
32.1. reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo;
32.2. pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje;
32.3. jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui išsprendimo, tai reiškia, kad apeliacinėje instancijoje byla išspręsta ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis ieškovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis turėjo šios instancijos teisme;
32.4. jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl materialinio teisinio reikalavimo, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas.
33. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, atmetus ieškovo apeliacinį skundą dėl materialiųjų ieškinio reikalavimų, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
34. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas G. V. patyrė 375 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą (2022 m. kovo 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 7/2022, 2022 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl materialiųjų reikalavimų atmetamas, atsakovo G. V. patirtos 375 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinės dalies ketvirtą pastraipą išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovui G. V. 90,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.
Kitą Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovui G. V. 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.