Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-24-613/2025 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11809-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.4 (S)

2025 m. sausio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. patikslintą ieškinį atsakovams butų savininkų bendrijai ,,Geodezininkas“ ir A. M., advokatei G. B., trečiasis asmuo B. J. R., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinęs prašė: 1) pripažinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės butų savininkų bendrijos (toliau – BSB) „Geodezininkas“ ir atsakovės advokatės G. B. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 18/08/21 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) priteisti iš atsakovo BSB „Geodezininkas“ pirmininko A. M. 1 365 Eur nuostolius (žalą) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“; 3) pripažinti 2020 m. rugsėjo 1 d., bendrijos pirmininko pareiginę instrukciją negaliojančia nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (jos pasirašymo momento) ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovui K. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovas yra BSB „Geodezininkas“ narys. 2022 m. gegužės 30 d. ieškovas pateikė prašymą BSB „Geodezininkas“ valdybos pirmininkui A. M., jame nurodė, kad 2022 m. balandžio 28 d. bendrijos narių susirinkime nebuvo pateikta informacija apie tai, už kokias teisines paslaugas G. B. 2021 metais buvo sumokėta 1 365 Eur iš bendrijos paramos ir kitų tikslinių lėšų. Pažymėjo, kad peržiūrėjus sutartį ieškovui paaiškėjo, kad BSB „Geodezininkas“ ir advokatė G. B. sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria advokatė įsipareigojo teikti klientui teisines paslaugas, o klientas įsipareigojo sumokėti advokatei už suteiktas teisines paslaugas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Nurodė, kad vienos advokatės darbo valandos įkainis už suteiktas paslaugas yra 100 Eur. Tačiau ieškovas gavo BSB ,,Geodezininkas“ atsakymą, kuriame nurodyta, jog bendrija 2021 m. nėra pasirašiusi jokių atskirų sutarčių su advokate G. B.. Ieškovas pažymi, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-382-1070/2022, tiek civilinėje byloje Nr. 2-264-454/2023 atsakovės BSB „Geodezininkas“ interesams buvo atstovaujama byloje prieš ieškovą. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2018 m. rugpjūčio 21 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 18/08/21 nuo jos sudarymo momento, nes ši teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta, bendrijos pirmininkui neturint tokią teisę patvirtinančių bendrijos narių susirinkimų ir (ar) bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sprendimų, tuo pagrindu bendrijos vardu buvo perkamos bendrijai nereikalingos teisinės paslaugos. Pažymėjo, kad bendrijos pirmininkas turėjo teisę bendrijos vardu sudaryti sutartis, jų galiojimą tęsti ir jų pagrindu atlikti mokėjimus bendrijos lėšomis tik bendrijos visuotiniam susirinkimui ar įgaliotinių susirinkimui nutarus. Būtent A. M., kaip bendrijos pirmininkas, turi kompetenciją atstovauti bendrijai teisme. Ieškovo įsitikinimu, kitu atveju bendrijos pirmininkas privalėjo gauti bendrijos narių ir (ar) įgaliotinių susirinkimo pritarimą, suteikiantį jam teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį, tęsti šios teisinės paslaugų sutarties galiojimą, sudaryti atstovavimo sutartis ir atlikti mokėjimus už suteiktas teisines paslaugas advokatei. Pabrėžia, kad bendrijos pirmininkas, tęsdamas 2018 m. rugpjūčio 21 d. teisinių paslaugų sutartį, jos pagrindu sudarydamas atstovavimo sutartis ir sumokėdamas bendrijos lėšomis atlyginimą advokatei G. B., viršijo savo įgaliojimus, todėl prašo pripažinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 18/08/21 negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

3. Atsakovės BSB „Geodezininkas“ pirmininkas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje visiškai nenurodo ir net neįrodinėja, kokios konkrečiai jo teisės yra pažeistos. Nurodė, kad ieškovas imasi atsakovės BSB „Geodezininkas“ atstovo „vaidmens“, nors tokiems veiksmas visiškai neturi jokių įgaliojimų. Pažymėjo, kad nesupranta, kaip ieškovas net nebūdamas ginčo sutarties šalis kelia reikalavimus ir teikia tokio pobūdžio patikslintą ieškinį teisme, nes ieškovas nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis, todėl ir reikalavimo teisės neturi. Ieškovas taip pat prašo priteisti žalos atlyginimą, t. y. 1 365,00 Eur, iš atsakovo BSB „Geodezininkas“ pirmininko A. M. kitai atsakovei BSB „Geodezininkas“. Nurodo, jog akivaizdu, kad ieškovas siekia teisinių materialinių padarinių ne sau, o atsakovei BSB „Geodezininkas“. Pabrėžė, jog ieškovas nori, kad būtų pripažintina, kad teisinių paslaugų sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, ir teigia, kad ją pasirašydamas atsakovas padarė žalą atsakovei BSB „Geodezininkas“, todėl 1 365,00 Eur prašo priteisti iš atsakovo. Pabrėžė, kad ginčo sutarties atsakovas BSB „Geodezininkas“ pirmininkas A. M. net nepasirašė. A. M. BSB „Geodezininkas“ pirmininku tapo tik 2020 m. rugpjūčio 12 d., o ginčo sutartis pasirašyta 2018 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, ne tik ieškovas yra netinkamas šioje byloje, į bylą įtrauktas ir netinkamas atsakovas, t. y. dabartinis bendrijos pirmininkas A. M.. Nurodė, kad ieškovas tariamą žalą kildina iš ginčo sutarties, jis žalos atlyginimo priteisimo turėtų reikalauti ne iš dabartinio bendrijos pirmininko A. M., o iš sandorį sudariusio ir sutartį pasirašiusio buvusio pirmininko J. R.. Pažymi, kad į bylą atsakovu neteisingai įtrauktas BSB „Geodezininkas“ pirmininkas A. M. ir jis turėtų būti pakeistas tinkamu atsakovu, t. y. J. R.. Pažymi, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nepagrindė, kad teisinių paslaugų sutarties sudarymas ar bendrijos pirmininko pareiginė instrukcija atsakovei BSB „Geodezininkas“ sukėlė kažkokią žalą, kad minėti dokumentai neva neteisėti. Ieškovo patikslintas ieškinys yra atmestinas visa apimtimi.

4. Atsakovė BSB „Geodezininkas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodo, kokios konkrečiai jo teisės yra pažeistos. Nors ieškovas prašo pripažinti negaliojančia sutartį, tačiau ji sudaryta tarp atsakovės BSB „Geodezininkas“ (toliau – atsakovė Nr. 1) ir atsakovės advokatės G. B. (atsakovė Nr. 2), t. y. ieškovas nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis. Taip pat 1 365,00 Eur žalos atlyginimo priteisimo ieškovas reikalauja ne sau, o atsakovei BSB „Geodezininkas“ iš atsakovo BSB „Geodezininkas“ pirmininko A. M. (toliau – atsakovas Nr. 3). Nurodė, kad pirmininko pareiginės instrukcijos pripažinimas negaliojančia ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad atsakovei Nr. 1 teisines pasekmes sukuria tik teisinių paslaugų sutartis, o ne atstovavimo sutartis. Atstovavimo sutartis sudaroma siekiant ją pateikti teismui, joje apibrėžiant, kokia apimtimi klientas paveda advokatui atlikti teisinius veiksmus, teikti teisines paslaugas ir kokiose institucijose. Sudarius atstovavimo sutartį klientui nekyla pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas, kadangi esminis dokumentas, kurio pagrindu klientui pateikiamos sąskaitos, yra teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp advokato ir kliento. Pažymėjo, kad vėliau atsirado poreikis išieškoti ir kitas skolas, būtent remiantis ta pačia ginčo sutartimi atsakovei Nr. 1 ir buvo teikiamos teisinės paslaugos. Pabrėžė, kad atsakovei Nr. 1 nutarus teisminiu keliu išsiieškoti skolas iš nemokių gyventojų, nėra būtina kas kartą sudaryti naujas teisinių paslaugų sutartis su advokatu, pakanka sudaryti atstovavimo sutartis, kurios suteikia teisę advokatui atstovauti klientui konkrečioje byloje, tačiau remiantis teisinių paslaugų sutartyje nurodytomis sąlygomis. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog bendrijos buvusio pirmininko J. R. kompetencija buvo pažeista, nes ginčo sandorius sudarė atsakovės Nr. 1 visuotinio bendrijos narių susirinkimo išrinktas ir įregistruotas bendrijos pirmininkas, kuris atstovavo bendrijai bendrijos įstatų pagrindu, todėl galėjo sudaryti visus bendrijos teisnumui priskirtus sandorius. Akcentavo, kad bendrijos pirmininkui įgaliojimus sudaryti sutartis suteikė įvardyti DGNSB įstatymo straipsniai ir bendrijos įstatų punktai. Prašo nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o netenkinus prašymo, atmesti ieškovo patikslintą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė advokatė G. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškovas klaidingai supranta bendrijos valdymą, klausimų sprendimą, neteisingai interpretuoja bendrijos valdymą reglamentuojančius įstatymus, todėl teikia nepagrįstus ieškinius teismui, į juos BSB „Geodezininkas“, įtraukta į bylą atsakove, ir turi ne teisę, o pareigą atsiliepti, todėl neišvengiamai samdosi teisės profesionalą advokatą. Pažymėjo, kad visi ieškovo patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai privalo būti sprendžiami pačioje bendrijoje, organizuojant susirinkimus, susirinkimuose keliant klausimus dėl sutarčių nutraukimo ir pan., o ne teikiant ieškinius teismams bendrijos vardu, nors ieškovas tam neturi nei jokių įgaliojimų, nei jokio kito teisinio pagrindo. Prašo nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o netenkinus prašymo, atmesti ieškovo patikslintą ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl žalos atlyginimo nutraukė, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“ iš ieškovo K. B. 3 190,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė atsakovui A. M. iš ieškovo K. B. 1 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo K. B. 19,18 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismo pagrindiniai motyvai:

6.1. Nurodė, kad atsakovė BSB „Geodezininkas“, atstovaujama tuometinio bendrijos pirmininko šios bylos trečiojo asmens J. R., ir atsakovė advokatė G. B. 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 18/08/21. Ieškovas šią sutartį prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovas mano, kad, pripažinus šią sutartį negaliojančia, atsiranda reikalavimas dėl 1 365,00 Eur žalos atlyginimo atsakovei BSB „Geodezininkas“. Ieškovas nurodė, kad teisinių paslaugų sutartis nebuvo sudaryta susirinkimo sprendimo pagrindu, o sudaryta pasitarus valdybos nariams ir tik vienam skolininkui dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad atsakovas A. M. šio susitarimo nepasirašė, nes bendrijos pirmininku tapo tik 2020 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pagal šią sutartį iš A. M. pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovas nesutiko pakeisti jo tinkama šalimi. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą, t. y. 1 365,00 Eur, iš atsakovo BSB „Geodezininkas“ pirmininko A. M. kitai atsakovei BSB „Geodezininkas“. Ieškovas siekia teisinių materialinių pasekmių ne sau, o atsakovei BSB „Geodezininkas“. Atsakovė BSB „Geodezininkas“ nurodė, kad nepatyrė kokios nors žalos ir nereiškia jokių materialinių reikalavimų atsakovui A. M. dėl tariamos žalos. Ieškovas pateiktame savo patikslintame ieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo, kokios konkrečiai jo teisės yra pažeistos. Ieškovas nurodo, kad jis ir bendrija patyrė žalą. Teismas nusprendė, kad patikslintas ieškinys pateiktas netinkamo ieškovo, todėl ši civilinės bylos dalis nutrauktina. Pažymėjo, kad ieškovo teisės ir interesai nėra niekaip pažeisti, bylos išnagrinėjimo rezultatas nesukels ieškovui jokių materialinių pasekmių, ieškovas nėra įgaliotas atstovauti atsakovės BSB „Geodezininkas“ interesams teisme, todėl šios bylos dalį nutraukė.

6.2. Pažymėjo, kad ieškovas žalą kildina iš ginčo sutarties, tačiau jis žalos atlyginimo priteisimo turėtų reikalauti ne iš dabartinio bendrijos pirmininko A. M., o iš sandorį sudariusio ir sutartį pasirašiusio buvusio pirmininko J. R.. Ieškovas nesinaudojo teise pakeisti atsakovo tinkamu atsakovu, t. y. J. R..

6.3. Akcentavo, kad ieškovas nėra teisinių paslaugų sutarties šalis, taip pat neturi įgaliojimų atstovauti bendrijos interesams, nenurodo, kokios jo konkrečios teisės pažeistos ar kokias pasekmes sukels pareiginės instrukcijos negaliojimas. Teisines pasekmes sukuria tik teisinių paslaugų sutartis, o ne atstovavimo sutartis. Atstovavimo sutartis sudaroma su advokatu siekiant ją pateikti teismui, apibrėžiant, kokia apimtimi klientas paveda advokatui atlikti teisinius veiksmus, teikti teisines paslaugas ir kokiose institucijose. Sudarius atstovavimo sutartį klientui nekyla pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas, kadangi esminis dokumentas, kurio pagrindu klientui pateikiamos sąskaitos, yra teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp advokato ir kliento. Buvęs bendrijos pirmininkas šios bylos trečiasis asmuo J. R. buvo visuotinio bendrijos narių susirinkimo išrinktas, įregistruotas bendrijos pirmininkas ir atstovavo bendrijai bendrijos įstatų pagrindu, todėl galėjo sudaryti visus bendrijos teisnumui priskirtus sandorius. Bendrijos pirmininkui įgaliojimus sudaryti sutartis suteikė ir DGNSB įstatymas ir bendrijos įstatai.

6.4. Atkreipė dėmesį į tai, jog bendrijos patirtos bylinėjimosi išlaidos kitoje byloje buvo priteistos, todėl bendrija nepatyrė neigiamų pasekmių. Pripažino, jog ieškovas neįrodė šios dalies reikalavimo, todėl patikslintą ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Apeliantas pažymi, kad šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas nenustatė, jog apeliantas yra netinkamas ieškovas ir (ar) pasirinko netinkamus atsakovus, ir nepasiūlė apeliantui pakeisti netinkamą ieškovą ir (ar) atsakovus tinkamais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnį ir nukrypo nuo šį įstatymą aiškinančios teismų praktikos.

7.2. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos duomenys nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą dėl to, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo (K. B.) ir netinkamam atsakovui (A. M.), įvykdė savo procesinę pareigą pasiūlyti K. B. netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu, netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ir (ar) patikslinti ieškinio dalyką.

7.3. Akcentuoja, kad teismas nurodė nutraukiantis bylos dalį dėl netinkamo ieškovo (K. B.) ir netinkamo atsakovo (BSB „Geodezininkas“ bendrijos pirmininko A. M.), tačiau nenurodė konkretaus teisės akto ar vieno iš CPK 293 straipsnyje numatytų pagrindų.

7.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė BSB „Geodezininkas“ naudojosi advokatės G. B. paslaugomis ginčijamos 2018 m. rugpjūčio 21 d. teisinių paslaugų sutarties Nr.18/08/21 pagrindu tik tada, kai bendrijai atsirado poreikis išieškoti skolas iš kitų nemokių gyventojų teisminiu keliu.

7.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nenurodė, kokios jo konkrečios teisės buvo pažeistos. Apeliantas pažymi, kad patikslintame ieškinyje pažymima, kad šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta ieškovo teisė balsuoti dėl teisinių paslaugų pirkimo sutarties, atstovavimo sutarčių ir mokėjimo už advokatės paslaugas klausimų. Taip pat buvo pažeista ieškovo teisė siūlyti kitą advokatą, gauti informaciją apie teisinių paslaugų ar atstovavimo sutarčių sąlygas, teikti pasiūlymus ir balsuoti dėl 2021 metų bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos.

7.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrija nepatyrė neigiamų pasekmių / žalos, nes visos bendrijos išleistos lėšos advokatės G. B. teisinėms paslaugoms buvo priteistos iš ginčo šalių / bendrijos oponentų tokiose bylose.

7.7. Kaip matyti iš šioje civilinėje byloje pateikto revizijos akto, už teisines paslaugas advokatei G. B. buvo sumokėta iš viso 1 365 Eur, tačiau šioje civilinėje byloje nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad minėta 1 365 Eur suma buvo sugrąžinta bendrijai, nes ją pavyko prisiteisti iš ginčo šalių oponenčių bendrijos naudai.

7.8. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. teisinių paslaugų pirkimo sutartį Nr. 18/08/21 šios bylos trečiasis asmuo B. J. R. sudarė būdamas visuotinio bendrijos narių susirinkimo išrinktas ir įregistruotas bendrijos pirmininkas.

7.9. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrija dėl tokių savavališkų bendrijos pirmininko veiksmų nepatyrė neigiamų pasekmių. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad bendrija patyrė mažiausiai 6 225 Eur išlaidų, kas prilygintina turtinei žalai, patirtai dėl neteisėtų bendrijos pirmininko veiksmų. Tuo tarpu teismas priešingas išvadas padarė nepagrįstai, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

7.10. Nurodo ir tai, kad advokatė, teikdama sąskaitas už teisines paslaugas, nesilaiko teisinių paslaugų sutartyje nurodyto valandinio įkainio, sąskaitose pateikia neaiškius ir skirtingus paslaugų apmokėjimo skaičiavimus, todėl apeliantui kyla pagrįstų abejonių dėl mokėjimo už advokatės suteiktas teisines paslaugas tvarkos bei skaidrumo.

8. Atsakovės BSB „Geodezininkas“ pirmininkas A. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Pažymi, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės civilinėje byloje, jo pareikšti ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas byloje yra pripažįstamas netinkamu ieškovu, be to, ieškinys buvo pareikštas netinkamiems atsakovams.

8.2. Akcentuoja, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nesivadovavo jokiais atidumo bei protingumo principais ir ne kartą teigė, jog ieškovas bei visi trys atsakovai civilinėje byloje, jo įsitikinimu, yra pripažįstami tinkamomis proceso šalimis.

8.3. Nurodo, kad ieškovas materialinių pasekmių siekia ne sau, o atsakovei Nr. 2. Taip pat pažymi ir tai, jog sprendime aiškiai pasisakoma, kad ieškovo prašymas dėl teisinių paslaugų sutarties Nr. 18/08/21, sudarytos tarp atsakovės Nr. 2 ir atsakovės Nr. 3, pripažinimas negaliojančia yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovas nėra teisinių paslaugų sutarties Nr. 18/08/21 šalis, neturi įgaliojimų atstovauti bendrijos interesams ir niekaip nenurodo, kokios konkrečiai ieškovo teisės yra pažeistos.

8.4. Bendrijos pirmininkui nėra uždrausta sudaryti teisinių paslaugų sutartis. Priešingai, bendrijos įstatuose nurodyta, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijai santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir atstovauja bendrijai teismuose bei kitose valdymo institucijose. Kadangi bendrijos įstatuose nurodyta bendrijos pirmininko kompetencija, akivaizdu, kad teisė atstovauti bendrijai teismuose bei kitose valdymo institucijose suteikia teisę pasirinkti, ar bendrijos pirmininkas bendrijai atstovaus pats, ar per teisininką, advokatą, turintį specialiųjų teisinių žinių.

8.5. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas Nr. 3 pažeidė bendrijos įstatų 4.1 punkto principą. Priešingai, bendrijos pirmininkas veikia ir visuomet veikė išskirtai bendrijos naudai ir interesams, vadovavosi bei vadovaujasi bendrijoje galiojančiais įstatais ir DNSBĮ nuostatomis, griežtai laikėsi bei laikosi CK nustatytų normų ir savo, kaip bendrijos pirmininko, pareigas atlieka ir visuomet atlikdavo atsakingai.

8.6. Ieškovas teigia, kad atsakovas Nr. 3 pažeidė bendrijos įstatų 5.1.7 punktą, kuriame nurodyta, jog bendrijos narių visuotinis susirinkimas nustato disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, sprendžia pajamų paskirstymo klausimus. Akivaizdu, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas patvirtino disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką ir sprendė pajamų paskirstymo klausimus patvirtindamas bendrijos revizorės ataskaitą (aktą) 2022 m. balandžio 28 d. BSB „Geodezininkas“ pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo Nr. 2022-04-28 protokole.

8.7. Pabrėžia, jog 2021 m. panaudotos bendrijos lėšos advokatės G. B. paslaugoms apmokėti bendrijai buvo grąžintos, atsižvelgdamas į visą tai, mano, kad bendrijos pirmininkas atsakovas Nr. 3 nepažeidė savo, kaip pirmininko, teisių bei įgaliojimų, suteiktų pagal bendrijos įstatus.

8.8. Nurodo, kad civilinėje byloje ne kartą buvo pasisakoma apie tai, jog ginčo sutartį pasirašęs bendrijos pirmininkas B. J. R. turėjo įgaliojimus. Pažymi, jog į bylą buvo pateiktas ir jau minėtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, kuriame nurodytas ir teisėtai įregistruotas bendrijos pirmininkas. Skirtingai, nei teigia ieškovas, atsakovai į civilinę bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius procesiniuose dokumentuose dėstomus dokumentus.

9. Atsakovė advokatė G. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1. Ieškovas neturi reikalavimo teisės civilinėje byloje, pareikšti ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas byloje yra pripažįstamas netinkamu ieškovu, be to, ieškinys buvo pareikštas netinkamiems atsakovams.

9.2. Ieškovas neturi reikalavimo teisės keldamas ginčo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir ginčo reikalavimą dėl teisinių paslaugų sutarties Nr. 18/08/21 pripažinimo negaliojančia, mano, kad, ginčą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ginčo tarp proceso šalių apskritai neliktų, nes tarp atsakovų visiškai jokio ginčo nėra ir niekuomet nebuvo, nė vienas iš atsakovų pretenzijų vienas kitam visiškai neturi bei nereiškia, o šiuo atveju ieškovas reikalavimo teisės į keliamus ieškinio reikalavimus taip pat neturi.

9.3. Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir bendrijos įstatais, ieškovo teisės niekaip nebuvo pažeistos, 2018 m. rugpjūčio 21 d. tarp atsakovės Nr. 1 ir atsakovės Nr. 2 sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 18/08/21 yra pagrįsta ir teisėta, todėl mano, kad šie ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra visiškai nepagrįsti.

9.4. Nurodo, kad, pagal 2022 m. balandžio 28 d. BSB „Geodezininkas“ pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo Nr. 2022-04-28 protokolo (toliau tekste – protokolas) 5 punktą, visuotinis bendrijos narių susirinkimas svarstė revizijos komisijos ataskaitą, kurioje, be kita ko, nurodytos ir bendrijos išlaidos iš paramos ir kitų tikslinių lėšų per 2021 m. už teisines paslaugas advokatei G. B. sudarė 1 365,00 Eur. Pažymi, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas nutarė patvirtinti bendrijos revizorės ataskaitą (aktą), už kurią balsavo 23 bendrijos nariai, vienas bendrijos narys balsavo „prieš“. Akivaizdu, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas, patvirtindamas bendrijos revizorės ataskaitą (aktą), nekvestionavo ir neprieštaravo revizijos akte nurodytoms bendrijos išlaidoms už teisines paslaugas advokatei G. B., taip iš esmės pritarė tam, jog bendrijos lėšos buvo išleistos bendrijos teisinėms paslaugoms.

9.5. Pažymi, jog į civilinę bylą atsakovė Nr. 1 pateikė 2023 m. lapkričio 10 d. ataskaitą Nr. S-90apie patirtas teisines išlaidas per 2021 m., kurioje nurodyta, jog dauguma 2021 m. susidariusių teisinių išlaidų buvo sumokėtos atsakovei Nr. 2 atstovaujant teisiniame ginče su vienu iš nemokių buto savininkų ir teisminiame ginče su ieškovu K. B.. Atsakovė Nr. 1 susigrąžino patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinių bylų baigtys buvo pateiktos 2023 m. lapkričio 10 d. ataskaitoje Nr. S-90 apie patirtas teisines išlaidas per 2021 m.). Todėl ieškovo pateikiami argumentai, neva ši teismo išvada yra nepagrįsta jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais, yra visiškai nepagrįsti.

9.6. Ieškovas reikalauja atlyginti žalą, neva kilusią dėl 2021 m. sumokėtų lėšų už teisines paslaugas. Iš pateikiamų duomenų (2023 m. lapkričio 10 d. ataskaita Nr. S-90 apie patirtas teisines išlaidas per 2021 m.) matyti, jog ieškovo minimoje civilinėje byloje Nr. e2-382-1070/2022 per 2021 m. buvo sumokėta 320,00 Eur suma, kuri ir buvo sugrąžinta bendrijai. Ieškovas teigia, jog teismas priteisė iš bendrijos ieškovo naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nutyli faktą, kad atsakovei Nr. 1 iš ieškovo buvo priteista 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl akivaizdu, kad bendrijos per 2021 m. advokatei sumokėta 320,00 Eur suma buvo grąžinta bendrijai priteisus bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.

9.7. Pažymi, jog bendrijos pirmininkas B. J. R. bendrijai atstovavo teisėtai būdamas įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip atsakovės Nr. 1 pirmininkas. Tai patvirtina į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, kuriame nurodyta, jog B. J. R. atstovavo bendrijai nuo paskyrimo (išrinkimo) datos – 2014 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d.

9.8. Akcentuoja, kad advokatės G. B. valandinis darbo užmokestis už suteiktas teisines paslaugas neviršija rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

10. Atsakovė BSB „Geodezininkas“, atstovaujama advokatės G. B., atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1. Visų atsakovų atsiliepimuose į procesinius dokumentus ir baigiamosiose kalbose ne kartą buvo aiškiai išdėstyta, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, jo pareikšti ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovas byloje yra pripažįstamas netinkamu ieškovu, be to, ieškinys buvo pareikštas netinkamiems atsakovams.

10.2. Pažymi, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu visiškai nesivadovavo jokiais atidumo bei protingumo principais ir ne kartą teigė, jog ieškovas bei atsakovai civilinėje byloje, jo įsitikinimu, yra tinkami.

10.3. Nurodo ir tai, jog 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendime aiškiai pasisakoma, jog ieškovo prašymas dėl teisinių paslaugų sutarties Nr. 18/08/21, sudarytos tarp atsakovės Nr. 1 ir atsakovės Nr. 2, pripažinimo negaliojančia yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovas nėra teisinių paslaugų sutarties Nr. 18/08/21 šalis ir neturi įgaliojimų atstovauti bendrijos interesams, taip pat niekaip nenurodo, kokios konkrečiai ieškovo teisės yra pažeistos.

10.4. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas, patvirtindamas bendrijos revizorės ataskaitą (aktą), nekvestionavo ir neprieštaravo revizijos akte nurodytoms bendrijos išlaidoms už teisines paslaugas advokatei G. B., taip iš esmės pritardamas tam, jog bendrijos lėšos būtų išleistos bendrijos teisinėms paslaugoms.

10.5. Pažymi, jog atsakovas Nr. 3 jam pavestas ir teisės aktuose numatytas funkcijas atlieka vadovaudamasis visais jam suteiktais įgaliojimais, jų neviršija, taigi ir žalos fakto atsiradimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas visiškai neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės visiškai neįrodytos ir nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, dėl šios priežasties laikoma, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

10.6. Ieškovas nurodo, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki šiol buvo išleista mažiausiai 6 225,00 Eur advokatės G. B. suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovas kelia ginčą tik dėl 2021 m. sumokėtų bendrijos lėšų už advokatės G. B. suteiktas teisines paslaugas ir prašo žalos atlyginimo priteisimo, motyvuodamas būtent per 2021 m. sumokėta suma už teisines paslaugas advokatei G. B.. Atkreipia dėmesį į tau, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas negali kelti naujų reikalavimų arba pateikti naujų pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Apeliacijos objektas – sprendimo, kuriuo ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, žalos atlyginimo priteisimo ir pareiginės instrukcijos pripažinimo negaliojančia nuo pasirašymo momento atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Ieškovas po apeliacinio skundo pateikimo pateikė papildomus dokumentus ir prašo juos pridėti. Nurodė, kad, susipažinęs su advokatės G. B. atsiliepimu į apelianto pateiktą apeliacinį skundą, siekia paneigti pateiktą informaciją, todėl teikia Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-382-1070/2022.

17. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus savo pozicijai pagrįsti ir siekdamas atsikirsti į atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus argumentus, tačiau įstatymo nustatytas 30 d. terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs, todėl pateiktus rašytinius paaiškinimus su pridėtais įrodymais teisėjų kolegija atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).

19. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės BSB „Geodezininkas“ ir atsakovės advokatės G. B. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 18/08/21 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) priteisti iš atsakovo BSB „Geodezininkas“ pirmininko A. M. 1 365 Eur nuostolius (žalą) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“; 3) pripažinti 2020 m. rugsėjo 1 d. bendrijos pirmininko pareiginę instrukciją negaliojančia nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (jos pasirašymo momento).

20. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo pateiktas netinkamo ieškovo, o bylos išnagrinėjimo rezultatas nesukels ieškovui jokių materialinių pasekmių, todėl šios bylos dalį nutraukė. Pažymėjo, kad ieškovas nesinaudojo teise pakeisti tinkamą atsakovą. Nurodė, kad ieškovas nėra teisinių paslaugų sutarties šalis, taip pat neturi įgaliojimų atstovauti bendrijos interesams, nenurodė, kokios jo konkrečios teisės pažeistos ir kokias pasekmes sukels pareiginės instrukcijos negaliojimas, todėl šią patikslinto ieškinio dalį atmetė.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

21. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio nuostatas, kadangi nenustatė, jog apeliantas yra netinkamas ieškovas ir (ar) pasirinko netinkamus atsakovus, ir nepasiūlė apeliantui pakeisti netinkamą ieškovą ir (ar) atsakovus tinkamais.

22. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad netgi abstraktus CPK 42 straipsnyje įtvirtintų šalių teisių ir pareigų išaiškinimas yra nepakankamas teismui nustatytos priedermės įgyvendinimas, kada bylą nagrinėjančiam teismui akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. tam asmeniui negali atsirasti pareigos atsakyti pagal ieškovo pareikštą reikalavimą. Kada bylą nagrinėjančiam teismui yra akivaizdu, teismas neturi, apsiribojęs tik abstrakčiu šalių procesinių teisių išaiškinimu, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovo valios dėl šalies procesinės padėties nustatymo, tęsti bylos nagrinėjimą pagal reikalavimą, pareikštą netinkamam atsakovui. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Teismas turi išaiškinti ieškovo teisę pakeisti netinkamą atsakovą ir išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius ir, tiktai ieškovui atsisakius įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo teisę, nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).

25. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovui nebuvo pasiūlyta pakeisti netinkamą ieškovą ir (ar) atsakovus tinkamais, taip pat nebuvo paaiškintos aplinkybės dėl galimų procesinių padarinių kilimo. Nors atsakovai, kaip matyti iš pateiktų procesinių dokumentų turinio, kėlė klausimus dėl netinkamos šalies, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo pareigos atlikti pirmiau aptartus veiksmus ir informuoti ieškovą dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama ir išaiškinti galimas tinkamos procesinės šalies nenurodymo teisines pasekmes. Tokios išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir tai, kad ieškovui atstovavo profesionalus teisininkas, kadangi tai negali paneigti bylą nagrinėjančio teismo pareigos tinkamai nagrinėti civilinę bylą ir vadovautis CPK nuostatomis dėl netinkamos šalies keitimo tinkama, kuri, kaip minėta pirmiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, iš esmės yra imperatyvi teismo pareiga. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad patikslintas ieškinys pateiktas netinkamo ieškovo, ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, akcentuotina, kad, ieškovui išaiškinus procesinius padarinius ir jam atsisakius įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo teisę, teismas turi reikalavimo dalį atmesti, o ne bylos dalį nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokiu atveju teismas turėjo pareigą išaiškinti ieškovui jo teisę pakeisti ieškovą / atsakovą tinkamu, tačiau pirmosios instancijos teismui to nepadarius buvo pažeistos procesinės teisės normos.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės BSB „Geodezininkas“ ir atsakovės advokatės G. B. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 18/08/21 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) priteisti iš atsakovo BSB „Geodezininkas“ pirmininko A. M. 1 365 Eur nuostolius (žalą) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“; 3) pripažinti 2020 m. rugsėjo 1 d. bendrijos pirmininko pareiginę instrukciją negaliojančia nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (jos pasirašymo momento). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo pripažinti 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės BSB „Geodezininkas“ ir atsakovės advokatės G. B. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 18/08/21 negaliojančia, iš esmės pažymėjo, kad ieškovas nėra teisinių paslaugų sutarties šalis ir neturi įgaliojimų atstovauti bendrijos interesams, tačiau iš esmės neanalizavo pačios teisinių paslaugų sutarties, nepasisakė dėl ieškovo kaip BSB „Geodezininkas“ nario turimų teisių (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 28 straipsnis, kuriame iš esmės numatyta, kad bendrijos narys turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas atitiktų bendrijos narių teises ir teisėtus interesus). Teismas taip pat neanalizavo ieškovo reikalavimo, susijusio su žalos atlyginimu, nors ir nurodė, kad žalos atlyginimo ieškovas turėtų reikalauti ne iš dabartinio bendrijos pirmininko A. M., o iš sandorį sudariusio ir sutartį pasirašiusio buvusio pirmininko J. R. ir kad ieškovas nesinaudojo teise pakeisti tinkamą atsakovą (anksčiau aptarta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, susijusias su netinkamos šalies pakeitimu tinkama), tačiau iš esmės nevertino nė vieno byloje esančio įrodymo, susijusio su žalos atlyginimu, t. y. ieškovas reikalavimus dėl žalos grindė 2018 m. rugpjūčio 21 d. teisinių paslaugų sutartimi, 2022 m. kovo 9 d. BSB „Geodezininkas“ revizijos aktu, BSB „Geodezininkas“ įstatais, tačiau nė vieno iš minėtų įrodymų teismas neanalizavo, be kita ko, teisiškai nekvalifikavo bylos šalių teisinių santykių. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą pripažinti 2020 m. rugsėjo 1 d. bendrijos pirmininko pareiginę instrukciją negaliojančia nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (jos pasirašymo momento), tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės šio reikalavimo net nenagrinėjo, pažymėdamas, kad ieškovas nenurodė, kokias pasekmės sukels pareiginės instrukcijos negaliojimas. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo ir teisiškai nekvalifikavo nagrinėjamos bylos šalių teisinių santykių, neįvykdė pareigos užtikrinti tinkamą įrodinėjimo procesą, nepasiūlė ieškovui aiškiai apibrėžti ieškinio faktinio pagrindo, galutinai suformuluoti reikalavimus, kad atsakovai turėtų galimybę tinkamai suformuluoti gynybos argumentus, surinkti jiems pagrįsti reikalingus įrodymus, dėl to liko neatskleista šalių ginčo esmė.

27. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes; jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

28. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškinio reikalavimų nagrinėjimas, išaiškinant ieškovui teisę bei galimybę pakeisti netinkamą ieškovą / atsakovą tinkamu, taip pat jiems nusprendus netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, reikštų ieškinio nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl pateiktų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo ir teisiškai nekvalifikavo nagrinėjamos bylos šalių teisinių santykių, nenustatė, neištyrė, neįvertino faktinių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, taip pat dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo išaiškinimo pareigą, pažeidimų nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl apskųstas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

30. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje nepasiūlė ieškovui aiškiai apibrėžti ieškinio faktinį pagrindą, galutinai suformuluoti reikalavimus, nagrinėdamas ginčą iš esmės nenustatė, netyrė ir nevertino esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, konstatuoja, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija neabejotinai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo teisinių santykių kvalifikavimu, reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

32. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovui priteistų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydžio pagrįstumu, nes, išnagrinėjus bylą iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas iš naujo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.