Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė M. V. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2022 m. gegužės 3 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį atlikta bausmė.

Iš M. V. priteista 717,92 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. V. nuteistas už tai, kad apiplėšė žmogų, t. y.: M. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2021 m. gegužės 29 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, priėjęs prie nukentėjusiojo A. N., žodžiu jam pagrasino, kad bus blogai, tuomet pargriovė nukentėjusįjį A. N. ant žemės, tyčia spirdamas ne mažiau kaip penkis kartus gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam A. N. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. N. fizinį skausmą, reikalavo atiduoti telefoną ir vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį tol, kol A. N. atidavė 50 Eur vertės telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio papildymo bevertė kortelė „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu M. V., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam A. N. priklausantį turtą ir padarė turtinę 50 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6.3. Papildomai pažymėtina, jog abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) principas nereiškia, jog kaltinamojo parodymais turi būti remiamasi būtent tais, kurie jam yra naudingesni, nes šis principas taikomas, kai užbaigus įrodymų tyrimą ir atlikus visus procesinius veiksmus, esant abejonių, kurios negali būti pašalintos, jos turi būti aiškinamos ir vertinamos kaltinamojo naudai. Teikdamas kardinaliai skirtingus parodymus, kaltininkas prisiima riziką, kad teismas apskritai nesivadovaus jo parodymais arba vadovausis tik ta parodymų dalimi, kurią patvirtina kitų proceso dalyvių parodymai ir rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje išsakytam vertinimui, jog kaltinamasis turi teisę bet kuriuo proceso metu keisti parodymus ar jų visiškai neduoti, jis nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau teismas, vertindamas įrodymus dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką, vertina įrodymų visumą ir nesivadovauja vien kaltinamojo parodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, kurie patvirtintų M. V. versiją, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis davė išprovokuotas tyrėjos ar kitaip įtakotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų duoti melagingus parodymus, neatitinkančius tikrųjų įvykio aplinkybių.

7. Sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytu tvirtinimu, jog proceso metu nukentėjusiojo A. N. parodymai kito, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, kad šią parodymų kaitą įtakojo nukentėjusiojo siekis padėti M. V. ir sušvelninti jo padėtį baudžiamajame procse. Be to, pats nukentėjusysis savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, visiškai neišsižadėjo, tiesiog juos bandė koreguoti, siekdamas padėti M. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką iš dalies pats ir pripažino teisiamojo posėdžio metu.

7.2. Pagarsinus nukentėjusio parodymus, teisiamajame posėdyje A. N. parodė, kad, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo labai girtas ir pavartojęs vaistų. Jį apklausė tą pačią dieną, o būdamas girtas, galėjo telefoną ir parduoti. Manė, kad tyrėja apklausos protokolo nesuklastojo, rašė tai, ką jis sakė. Jeigu būtų nematęs policijos ekipažo, gal būtų į policiją ir nesikreipęs. Į policiją kreipėsi todėl, kad norėjo, jog jį parvežtų namo. Turbūt tą dieną pareigūnams nurodė aplinkybes tokias, kokios įvyko. Teisiamojo posėdžio metu norėjo situaciją sušvelninti, nes nejautė nuoskaudos M. V. Ikiteisminio tyrimo metu nesitaikė su kaltinamuoju, nes abu buvo sulaikyti. Jei tyrėja būtų pasiūliusi susitaikyti, būtų susitaikę. Jis M. V. atleido tiek dėl sumušimo, tiek dėl telefono paėmimo, nenorėjo, kad M. V. padidėtų bausmės laikas. Ar M. V. jį buvo sumušęs, neprisiminė, gal pats buvo nuvirtęs. Į konkrečius klausimus apie įvykį atsakyti negalėjo (t. 2, b. l. 39). Matyti, kad, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, A. N. nebuvo nuoseklus, t. y. vienu metu tvirtino, kad telefoną galėjo parduoti ir neprisiminė, ar M. V. prieš jį smurtavo, tačiau taip pat teigė, kad M. V. tiek dėl smurto vartojimo, tiek dėl telefono paėmimo atleido. Galima daryti išvadą, jog nukentėjusysis, nuo įvykio praėjus nemažai laiko, situaciją vertina kitaip, kaltininkui nejaučia nuoskaudos ir pykčio, todėl stengiasi pastarajam padėti, kad būtų paskirta kuo švelnesnė bausmė arba apskritai M. V. nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tikėtina, jog nukentėjusysis A. N. gailisi savo spontaniškumo, jog įvykio dieną pamatęs policijos ekipažą papasakojo apie M. V. įvykdytą apiplėšimą, nepaisant to, pasikeitusi nukentėjusiojo pozicija ir situacijos vertinimas savaime nekeičia teisinio M. V. veiksmų kvalifikavimo. Vien tai, kad šiame proceso etape nukentėjusysis galbūt susitaikytų su nuteistuoju M. V., nereiškia, kad kaltininko neteisėti veiksmai nebeturėtų jam užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas ir tęsiamas ne vien tais atvejais, kai gaunamas nukentėjusio asmens prašymas. Pažymėtina, kad plėšimas yra pavojingas apysunkis nusikaltimas, galintis sukelti sunkių pasekmių tiek asmens sveikatai ir gyvybei, tiek jo turtui, todėl į tokius nusikalstamus asmenų veiksmus valstybė įstatymu yra įpareigojusi atsakingus subjektus reaguoti visais atvejais – vėlesnis kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymas nemažina atliktų veiksmų pavojingumo ir neturėtų turėti išimtinės įtakos surinktų įrodymų vertinimui bei baudžiamosios atsakomybės taikymui.

7.3. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas girtas tą pačią dieną, todėl davė parodymus, kad M. V. jį apiplėšė, vis dėlto pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus pagrįstai įvertino kaip siekimą M. V. sušvelninti atsakomybę, ką ir pats A. N. nurodė teisiamojo posėdžio metu, t. y., jog M. V. atleido ir nenori, kad pastarajam padidėtų bausmės laikas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog turi būti vadovaujamasi nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių esmę A. N. patvirtino teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus jo parodymus. Atsakydamas į klausimus, teisiamojo posėdžio metu A. N. nurodė, kad turbūt tą dieną pareigūnams nurodė aplinkybes tokias, kokios įvyko, o tyrėja rašė tai, ką jis sakė. Aplinkybė, kad A. N. tyrėjos buvo apklausiamas neblaivus įvykio dieną, neatitinka tikrovės, nes nusikalstama veika buvo įvykdyta 2021 m. gegužės 29 d., o nukentėjusysis pas tyrėją buvo apklaustas 2021 m. birželio 2 d. Apeliacinės instancijos teismas netiki, kad A. N. būtų buvęs apklausiamas tyrėjos neblaivus, to nepatvirtina ir jokie kiti bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusysis A. N. dažnai būna neblaivus, nes veda tokį gyvenimo būdą, yra tik nuteistojo M. V. pasvarstymas, siekis sukompromituoti nukentėjusįjį, kad jo parodymai būtų laikomi neatitinkančiais tikrovės, t. y. svarstymais apie nukentėjusiojo asmenybę ir neva turimą priklausomybę nuo alkoholio, todėl negebėjimą tinkamai vertinti susidariusią situaciją įvykio metu, M. V. siekia išvengti atsakomybės, diskredituodamas nukentėjusįjį kaip nepatikimą liudytoją.

8. M. V. kaltė ar nekaltumas negali būti grindžiami, išimtinai remiantis vien tik kaltininko arba vien tik nukentėjusiojo parodymais, todėl yra būtina aptarti ir kitus liudytojų pateiktus parodymus, susijusius su reikšmingomis įvykio aplinkybėmis ir galinčius patvirtinti arba paneigti nusikaltimo faktą.

8.1. R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 m. gegužės 29 d. ji išgirdo, kad kažkas drasko jų buto duris. Jos sūnus, (duomenys neskelbtini), priėjęs prie buto durų ir pažiūrėjęs per skylutę, pamatė, kad jų buto duris drasko A. N. Tuo metu E. J. namuose nebuvo, jis buvo kažkur išvažiavęs dviračiu. Kai A. N. nuėjo nuo jų buto durų, po kiek laiko namo grįžo E. J., kuris buvo blaivus. Praėjus gal 10 minučių laiko, pažiūrėjusi per savo buto langą, pamatė prie jų daugiabučio namo, po jų langais, ant žolės gulintį A. N. Jis buvo vienas, šalia jo nieko nebuvo. Matė, kaip A. N. atsistojo ir nuėjo kažkur už jų namo kampo. Praėjus gal pusvalandžiui, per savo buto langą liudytoja pamatė atvykusius policijos pareigūnus ir A. N. Netrukus išgirdo šaukiant A. N., kuris kvietė išeiti jos sūnų E. J., tačiau ji neleido sūnui eiti prie lango. Pati priėjusi prie virtuvės lango, kuris buvo atidarytas, pasakė A. N., kad liautųsi šūkavęs, nes E. J. namuose nėra. Tik tada liudytoja pamatė, kad A. N. kakta paraudonavusi. 2021 m. gegužės 29 d. M. V. liudytoja nematė, taip pat nematė jokių muštynių ir niekam neliepė liautis spardžius A. N. (t. 1, b. l. 90-92). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė kiek kitokias aplinkybes, t. y. tvirtino, jog matė, kaip A. N. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jis buvo nesudaužytas, o tik labai girtas. Ji jokio incidento nematė, tik girdėjo, kaip iškvietęs pareigūnus, A. N. pradėjo šaukti jos sūnų „(duomenys neskelbtini) “. Anksčiau tą pačią dieną A. N. pas ją atėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 179-180). Pažymėtina, jog, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja R. J. teigė, jog į duris belsti A. N. galėjo anksčiau, o kakta taip pat galėjo būti paraudonavusi, kai nukentėjusysis dėl neblaivumo pargriuvo, t. y. liudytoja iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš jų matyti, kad liudytoja R. J. siekia, kaip įmanoma, mažiau kištis į kilusį konfliktą, itin neigiamai vertina nukentėjusiojo A. N. asmenybę, dėl to yra nelinkusi prisidėti prie išsamaus tikrųjų įvykio aplinkybių atskleidimo, galbūt siekia, kad ir jos sūnus E. J. būtų į konfliktą įtrauktas kuo mažiau, pergyvena, jog nekiltų jo atsakomybės klausimas. Nepaisant to, liudytoja patvirtino, jog įvykio dieną matė A. N. jo paties nurodytoje užpuolimo vietoje, t. y. matė jį pargriuvusį ir sužalotą (paraudusia kakta).

8.2. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. J. įvykio detalių neprisiminė, tvirtino, kad jokių muštynių ir telefono pagrobimo nebuvo (t. 2, b. l. 39). Vis dėlto liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog žinojo, kad 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje A. N. buvo sumuštas prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. Apie tai jam pasakojo jo mama R. J., kuri matė prie jų namo atvykusius policijos pareigūnus ir kruviną A. N., tačiau, kaip pati sakė, pačių muštynių nematė. Jis apie muštynes nieko papasakoti negalėjo, nes jų nematė. Tą dieną, tikslaus laiko neprisiminė, jis su M. V. buvo nuėję į (duomenys neskelbtini) mokyklos teritoriją, kur buvo A. N. Nukentėjusysis buvo labai girtas ir miegojo ant žemės. Vakare mama R. J., įėjusi į jo kambarį, pasakė, kad A. N. girtas šūkauja prie jų namo, sakė, kad kviečia jį išeiti. Jis pats A. N. šauksmų negirdėjo, nes jo kambario langai yra kitoje pusėje, nei įėjimas į daugiabutį namą, kuriame gyvena. Kodėl A. N. sakė, kad tą dieną, kai buvo sumuštas, (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje jis ir M. V. kartu su A. N. gėrė alų, negalėjo paaiškinti, nes to nebuvo. Liudytojas taip pat nežinojo, kodėl A. N. sakė, kad E. J. buvo šalia tuo metu, kai M. V. jį spardė ir pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 96-98). Nors liudytojas E. J. nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, tačiau pažymėtina, jog tokią jo poziciją galėjo įtakoti siekis kaip įmanoma sumnekinti savo vaidmenį konflikte arba noras visiškai paneigti jo dalyvavimo nusikalstamuose veiksmuose galimybę. Neatmestina, kad liudytojas gali siekti padėti pažįstamam M. V. sušvelninti savo padėtį, kad pastarasis nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn arba jam būtų paskirta minimali bausmė.

8.3. Nors šių liudytojų parodymai tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia kaltinime išdėstytas M. V. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų aplinkybes, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Taigi liudytojos R. J. parodymai patvirtina A. N. tuoj po nusikalstamos veikos padarymo policijos pareigūnams nurodytas aplinkybes. Nors R. J. nurodė, kad A. N. buvo neblaivus ir dėl neblaivumo galėjo nugriūti bei susižaloti, tačiau jos nurodomos aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis prie namo laiptinės nugriuvo būtent nuo nuteistojo M. V. suduotų smūgių. Be to, E. J. patvirtino, kad aplinkybes, jog A. N. buvo sumuštas prie jo namų, jam papasakojo mama R. J., kuri matė prie jų namo atvykusius policijos pareigūnus ir kruviną A. N., tačiau nematė pačių muštynių.

9. Aptarus aktualius parodymus, taip pat būtina aptarti ir įvertinti bylos medžiagoje esančius objektyvius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog itin išsamiai visus įrodymus jau yra aptaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, aptaria ir apibendrina tik tuos duomenis, kurie yra labiausiai susiję su M. V. kaltinime inkriminuojamais veiksmais:

9.1. Iš 2021 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog 2021 m. gegužės 29 d., apie 20.50 val., prie policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priėjęs A. N. nurodė, kad maždaug prieš dvidešimt minučių, t. y. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) laiptinės, pažįstamas asmuo M. V., būdamas kartu su E. J., priėjęs liepė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Jam telefono nedavus, M. V. ėmė jį spardyti. Po pirmų smūgių A. N. nuvirto ant žemės ir M. V., suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dar kartą liepė atiduoti telefoną. Norėdamas, kad M. V. jo nebemuštų, nukentėjusysis iš džinsų kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) “ (juodos spalvos su suskilusiu ekranu viršuje ir apačioje) bei atidavė jį M. V. į rankas. Telefono vertė 100 Eur. Kai nukentėjusysis atidavė telefoną, M. V. dar sudavė keletą smūgių koja ir nuėjo link buvusių (duomenys neskelbtini) namų. Ar E. J. sudavė smūgius, A. N. tiksliai nurodyti negalėjo, kadangi bandė dengtis veidą nuo M. V. spyrių. Įvykį matė R. J., kadangi nukentėjusysis girdėjo, kaip ji šaukė M. V., jog baigtų spardyti. A. N. veide matėsi nubrozdinimai (t. 1, b. l. 8-11). Šis tarnybinis pranešimas patvirtina nukentėjusiojo A. N. parodymus, duotus 2021 m. birželio 2 d. apklausos metu, t. y. šie parodymai patvirtina tokias aplinkybes, kad į policijos pareigūnus A. N. kreipėsi įvykio dieną, pastabėjęs jų ekipažą pakeliui į ligoninę, nurodė, kad prieš jį buvo vartotas smurtas, kurį vartojo M. V., siekdamas pasisavinti nukentėjusiojo telefoną. Nukentėjusysis A. N. nurodė policijos pareigūnams tą pačią įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., panašų įvykio laiką – 2021 m. gegužės 29 d., 20.30 val., jog M. V., vartodamas fizinį smurtą, spardė jį pargriuvusį ant žemės, o įvykį stebėjo šalia buvęs E. J. Taigi matyti, jog nukentėjusiojo A. N. parodymai tuoj pat po įvykio, jam esant neblaiviam, ir apklausos metu, praėjus jau kelioms dienoms po įvykio, sutapo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais abejoti.

9.2. 2021 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiuojama prie (duomenys neskelbtini) aukštų, baltų plytų daugiabučio pastato, paženklinto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pravažiavus sukama į dešinę ir važiuojama iki (duomenys neskelbtini) pastato laiptinės nuo kairės pasato pusės. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą, nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (t. 1, b. l. 12-18). Iš 2021 m. gegužės 29 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus A. N. kūną, matomi nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, paraudimas. Kaktos viduryje matomas įdrėskimas (t. 1, b. l. 22-25). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog asmens apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusiojo A. N. 2021 m. gegužės 29 d. patirtus sužalojimus. Nuteistojo M. V. svarstymai apie tai, kad, panaudojus tokio intensyvumo fizinį smurtą, koks jam inkriminuojamas kaltinime, nukentėjusyis turėjo patirti daugiau sužalojimų ir jie turėjo būti labiau išreikšti, yra jo subjektyvi nuomonė. Visų pirma, būtina pažymėti, kad po spyrių į įvairias kūno vietas kraujosruvos galėjo susidaryti ne iš karto, o po kurio laiko, be to, jos galėjo likti ant neapnuogintų kūno vietų. Atkreiptinas dėmesys, jog spiriant į mažiau jautrias kūno vietas, akivaizdžiai matomų žymių galėjo ir nelikti. Antra, nuteistojo vertinimas, jog prieš nukentėjusįjį jo vartoto fizinio smurto nepatvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Penki spyriai į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas savaime nereiškia, kad atitinkamai jie turėtų atsispindėti įvykio aplinkoje, t. y. fizinio smurto intensyvumas nebuvo toks, dėl kurio turėtų kisti dalyvaujančius asmenis supanti aplinka, nes tai nėra muštynės, kurių metu sugadinami aplinkoje esantys daiktai. Nagrinėjamu atveju pati aplinka nebuvo niokojama, be to, atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusysis netvirtina, kad po vartoto prieš jį smurto būtų bėgęs kraujas – tai rodo, kad įvykio vietoje jokių dėmių ir kitokių žymių galėjo nelikti, nebuvo išvartyti aplinkui esantys daiktai. Vien tai, kad įvykio dieną M. V. nukentėjusįjį matė girtą ir gulintį ant žemės, neįrodo, jog nukentėjusysis susižalojo pats, toks tvirtinimas yra tik nuteistojo bandymas perkelti atsakomybės naštą pačiam nukentėjusiajam ir išvengti jam pateiktų kaltinimų dėl A. N. sužalojimo, tačiau M. V. versijos, kad nukentėjusysis susižalojo pats, o tam įtakos turėjo jo neblaivumas, nepatvirtina kiti bylos medžiagoje esantys duomenys.

9.3. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde tvirtina, jog vien ta aplinkybė, kad jis naudojosi nukentėjusiojo A. N. mobiliojo ryšio telefonu, tik patvirtina patį mobiliojo ryšio telefono turėjimo ir naudojimosi juo faktą, tačiau nepatvirtina, kad šį telefoną M. V. gavo (įgijo) nusikalstamu būdu, t. y. apiplėšęs A. N. Su tokia nuteistojo M. V. išvada apeliacinės instancijos teismas negali sutikti:

9.3.1. Iš 2021 m. liepos 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog tuoj pat po sulaikymo nuteistojo M. V. mobiliojo ryšio telefonas “(duomenys neskelbtini)” su SIM kortele buvo perduotas jo broliui T. V. (t. 1, b. l. 57-58). Šį mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele nuteistojo brolis T. V. pateikė tyrimui (t. 1, b. l. 39-40). Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimo mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kodas – (duomenys neskelbtini). Įėjus į mobiliojo ryšio telefone esančią adresų knygą, rastas adresatas, pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, kurio numeris – (duomenys neskelbtini). Iš tarnybinio stacionaraus telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esančio kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), skambinant numeriu, kuris telefone adresų knygoje nurodytas kaip „(duomenys neskelbtini)“, t. y. (duomenys neskelbtini), pasigirsta kvietimo signalas, todėl galima teigti, kad mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, kurio (duomenys neskelbtini) kodas – (duomenys neskelbtini), yra įdėta SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-48).

9.3.2. 2021 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad iš A. N. pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“ ,(duomenys neskelbtini), iki 2021 m. gegužės 29 d. 20.28.33 val. naudojosi abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), galimai pats A. N., o nuo 2021 m. gegužės 30 d. 07.30.34 val. iki 2021 m. birželio 1 d. 17.03.57 val. naudojosi abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). M. V. parodė, kad mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), turėjo gal prieš penkis mėnesius. T. V. parodė, kad jo brolis jau seniai naudojosi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kito numerio neturėjo. 2021 m. birželio 10 d. iš (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus gautos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) skyriui M. V. žinomi kontaktai yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 14 d. buvo atliktas paklausimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. V. pateikto M. V. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), kontrolės. Nustatyta, kad šiuo telefonu nuo 2021 m. birželio 1 d. 17.15.04 val. iki 2021 m. birželio 10 d. 09.08.59 val. naudojosi abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), t. y. M. V. (t. 1, b. l. 52-54).

9.3.3. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog pagal surinktus duomenis matyti, kad iš A. N. pagrobtu mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, kurio (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 30 d. 07.30.34 val. iki 2021 m. birželio 1 d. 17.03.57 val. naudojosi abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), t. y. nuteistasis M. V. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog faktą, kad nukentėjusiojo telefoną plėšimo būdu užvaldė būtent M. V., patvirtina ne vien A. N. ir M. V. naudotų telefonų ryšių duomenų patikra, o surinktų ir bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų visuma. Visų pirma, fizinio smurto aktą, t. y. faktą, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nuteistasis M. V. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. N., patvirtina nuoseklūs paties nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu – duoti pareigūnams tiek iš karto po įvykio, tiek praėjus kelioms dienoms, 2021 m. birželio 2 d. apklausos metu. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, nukentėjusiojo parodymų dalinį pasikeitimą teisiamojo posėdžio metu įtakojo jo siekis padėti M. V. ir sušvelninti nuteistojo padėtį, nes pastarajam atleido. Fizinio smurto vartojimą priš nukentėjusįjį patvirtina ir jo 2021 m. gegužės 29 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina A. N. patirtus sužalojimus (nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir įdrėskimą kaktos viduryje), be to, šiuos nukentėjusiojo kaktos sužalojimus savo parodymuose patvirtino ir liudytoja R. J. Nors konkretus nukentėjusiojo A. N. sužalojimų mastas specialisto nebuvo nustatytas, plėšimo atveju tai nėra būtina – svarbiausia, kad bylos duomenimis yra užfiksuotas fizinio smurto vartojimas, siekiant pasisavinti kito asmens turtą. Nors nuteistasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė įvykio dieną A. N. nematęs ir su juo nebendravęs, vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu pats nurodė, kad 2021 m. gegužės 29 d. su nukentėjusiuoju buvo susitikęs, be to, būtent po to įvykio ir buvo užfiksuota aplinkybė, kad M. V. naudojosi nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonu.

9.3.4. Nepaisant to, jog nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde teigia iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ įgijęs teisėtai, t. y. jį iš nukentėjusiojo nusipirkęs, kaip matyti, objektyvūs duomenys to nepatvirtina, tad tokia versija laikytina paskutiniu nuteistojo bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aptariamą versiją nuteistasis M. V. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme, kai jam tapo žinoma, kad yra užfiksuotas jo naudojimosi nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonu faktas, t. y. nuteistasis priremtas bylos medžiagoje surinktų duomenų bando kelti versiją, kurią teismui yra sudėtinga ir beveik neįmanoma patikrinti, nes ir pats nukentėjusysis A. N., atleidęs nuteistajam už jo neteisėtus veiksmus, bando sušvelninti pastarojo padėtį. Vis dėlto, įvertinus visus bylos medžiagoje esančius duomenis, būtent fizinio smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį A. N. faktas neleidžia teismui susiformuoti įsitikinimo, kad nuteistasis M. V. nukentėjusiojo telefoną galėjo įgyti teisėtu būdu, t. y. nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad M. V. fizinį smurtą prieš A. N. vartojo, būtent siekdamas neteisėtai įgyti jo turtą – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Nors įvykį tiesiogiai galėję matyti liudytojai siekia išvengti kišimosi į konfliktinę situaciją ir savo parodymuose nepateikia daugiau nusikalstamus veiksmus patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybių, tačiau M. V. neteisėti veiksmai prieš nukentėjusįjį ir jo kaltė, padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyti jau anksčiau aptartais įrodymais, kurie nors ir ne visi tiesiogiai patvirtina neteisėtą veiką, tačiau jų visų kartu nuoseklus vertinimas ir tarpusavio loginės sąsajos leidžia teismui daryti vienraikšmišką išvadą, kad būtent M. V. 2021 m. gegužės 29 d. apiplėšė nukentėjusįjį A. N.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl M. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su M. V. inkriminuota nusikalstama veika, nekelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais M. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje nesama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turėtų būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, daro išvadą, kad nėra pagrindo dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir M. V. išteisinti.

Dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo

11. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu iš nuteistojo M. V. buvo priteista valstybei 717,92 Eur proceso išlaidų atlyginimas, su kuo nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

11.1. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, M. V. buvo paskirta gynėja (duomenys neskelbtini) A. Z. (t. 1, b. l. 170), nes M. V. buvo suimtas, t. y. atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį, ir negalėjo pats pasinaudoti savo teise į gynybą. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui 2022 m. balandžio 19 d. pateikus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36) ir paprašius valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 717,92 Eur, už teiktą antrinę teisinę pagalbą M. V., pirmosios instancijos teismas šį prašymą, vadovaudamasis eksplicitiniu Baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimu, tenkino.

11.2. Vis dėlto kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais (duomenys neskelbtini) tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir atsižvelgdamas į tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, M. V. atliko laisvės atėmimo bausmę pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį, nusprendžia panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 717,92 Eur – pagal (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktą pažymą buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš M. V.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 nuosprendį pakeisti:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kuria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 717,92 Eur – pagal (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. balandžio 19 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš M. V.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.