Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jos atstovui advokato padėjėjui V. B.

Nedalyvaujant Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo byloje: Kauno apskrities VPK atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. S., skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK Nr. 24242571230, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2024 m. rugsėjo 30 d. gautas pareiškėjos B. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais - savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Dovanojimo sutartyje, dalyje „III UZUFRUKTO NUSTATYMAS“ nurodyta:

3.1. Šia sutartimi Dovanotojo gyvenimo trukmei nustatomas uzufruktas - teisė neatlygintinai naudotis Turtu ir gauti iš jo pajamas, deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą.

3.10. Apdovanotasis įsipareigoja iki uzufrukto pabaigos, be išankstinio rašytinio Uzufruktoriaus sutikimo, Turto niekam neparduoti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ir nesuvaržyti savo teisių į Turtą.

V. S. sąmoningai ignoruodama aukščiau aptartus teisės reikalavimus, tyčia, pakeitus Buto durų spyną nedavė Buto rakto pareiškėjai, tokiu būdu apribodama pareiškėjos galimybę patekti į šį Butą, ir perleido Butą kitiems asmenims gyventi negavusi pareiškėjos sutikimo bei sąmoningai ir tyčia palikdama pareiškėją be gyvenamojo ploto, kuris jai priklausytų.

Nagrinėjant administracinį nusižengimą ne teismine tvarka, V. S. teikė nenuoseklius paaiškinimus, akivaizdžiai kiekvieną kartą bandydama gerinti savo padėtį. Pačios V. S. paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems. Iš pradžių apklausos metu V. S. pripažįsta, kad į Butą įleisti gyventi svetimi žmonės (jos draugė), vėliau teikdama raštiškus paaiškinimus jau nurodo, kad Bute planavo gyventi pati ir tuo tikslu šiame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą, tačiau iš pateiktų pačios V. S. duomenų akivaizdu, kad iki šios dienos ji šiame Bute negyvena.

Iš pateiktų V. S. paaiškinimų (8 lapai paaiškinimų ir 44 lapai priedų) akivaizdu, kad V. S. bando sudaryti įspūdį, kad ši situacija yra neva vien tik civiliniai santykiai, analizuodama kas būtų, jeigu būtų po pareiškėjos mirties, tačiau akivaizdu, kad ši administracinio nusižengimo byla yra nagrinėjama dėl savavaldžiavimo požymių, kurie šioje byloje yra akivaizdūs. Visų pirma, šioje byloje yra įrodyta, kad Butas buvo padovanotas su uzufrukto teise suteikiant pareiškėjai teisę jame gyventi visai jos gyvenimo trukmei. Antra, įrodyta, kad pareiškėja kito gyvenamojo ploto jai priklausančio nuosavybės teise neturi. Trečia, įrodyta, kad Bute beveik tris metus gyveno nuomininkai, kuriuos įleido V. S.. Ketvirta, 2024 m. gegužės 21 pareiškėja kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl savavaldžavimo, kad negali gyventi ir naudotis Butu, nes jame gyvena jai nepažįstami asmenys.

Tik policijai pradėjus tyrimą, V. S. pradėjo aktyvius veiksmus vykdama kartu su atstovu pas pareiškėją, kuriai nurodė, kad nuo 2024 m. rugsėjo mėn. pareiškėja galės Bute gyventi, nes Butas bus atlaisvintas nuo nuomininkų. Kaip minėta, iki šios dienos, pareiškėja neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių į gyvenamąjį plotą adresu: (duomenys neskelbtini), ir tai yra akivaizdus savavaldžiavimas.

ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, tai yra jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos, matyti, kad tarp V. S. ir B. S. susiklostę civiliniai santykiai. V. S. mokėjo už butą mokesčius, nors mokėti mokesčius prievolė kyla uzufruktoriui. B. S. iš buto išsiregistravo. Į butą be B. S. žinios buvo apgyvendinta V. S. draugė su vaikais. Taigi, jei tarp uzufruktoriaus ir savininko kilusio ginčo nepavyksta išspręsti taikiu būdu, yra galimybė savininkui kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises teisminiu keliu. V. S. pateikė informaciją, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir restitucijos taikymo. Ieškovė B. S., atsakovė – V. S.. Kaip matyti tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Šiuo atveju nustatyta, kad V. S. administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 str. 1 d. nepadarė.

Institucija pažymi, kad vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisių santykių nagrinėjimui. Pažymėtina, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas. Tokia praktika formuoja ir Lietuvos Aukščiausiais teismas savo nutartyje Nr. 2K-P-451/2011. Atsižvelgiant į visą tai, prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja B. S. nurodė, kad pagyvenus pusmetį pas dukterį iš jos buvo paimti buto raktai. Kada kreipėsi į policiją neprisimena, Apie patekimą į butą kalbėjo tik su sūnumi V. S., su V. S. jokių ryšių nepalaikė. Nežinojo, kad jos daiktai išvežti – išmesti, kad bute gyvent nuomininkai. Apie triukšmaujančius nuomininkus sužinojo iš kaimynų, kurie gyvena apačioje. Pas dukterį deklaravo gyvenamąją vietą, nes reikėjo gauti pensiją, tvarkyti žemes ir kt.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovė advokatė J. A. nurodė, kad skundą palaikė pilna apimtimi. Papildė, kad Pareiškėja iš savo buto išsikėlė laikinai, tol kol vyko remontas. Šiuo metu raktai yra grąžinti, bet realiai butu naudotis negali, nes nėra baldų, nuomininkų taip pat nėra. Šiuo metu toliau gyvena pas dukrą. Yra užvesta civilinė byla dėl dovanojimo panaikinimo. Prašo skundą tenkinti, panaikinti nutarimą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu V. S. nurodė, kad su skundu nesutinka. Netrukdė B. S. naudotis butu. Kalba apie butą su B. prasidėjo kai jos iniciatyva buvo parašyta dovanojimo sutartis. Po dovanojimo sutarties pasirašymo prasidėjo remontas, viską remontavo V. S.. Ji į butą kaip naudotoją buvo įleidusi draugę su vaikais, kuri po santuokos nutraukimo neturėjo kur gyventi. Remontas baigėsi 2022 m. kovo mėnesį. B. S. į butą nesikrausto, su jokiomis sąlygomis nesutinka.

Teismo posėdžio metu V. S. atstovas advokato padėjėjas V. B. parodė, kad sutinka su policijos nutarimu. B. S. po protokolo surašymo kreipėsi civiline tvarka kitą dieną. Mano, kad administracinė teisena pradėjo, kad sutvirtinti civilinį ieškinį. Nėra jokių aktyvių V. S. veiksmų. Be to B. S. viską derino su V. S.. Nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrįsiančių jog B. S. kreipėsi į V. S. dėl grįžimo į butą. Pati Pareiškėja patvirtino, kad V. 2024 m. rugsėjo 1 d., leido grįžti į butą, tačiau į butą nesikelia nes nėra baldų. Prašo skundą atmesti, palikti institucijos nutarimą nepakeista, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo apie paskirto posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos (ANK 636 straipsnis). Nukentėjusiajam nepriimtinos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, pačios savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada ir konstatuoja, jog V. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas), požymių.

Vertindamas administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, teismas atsižvelgia, kad tarp pareiškėjos B. S. ir V. S. veiksmuose yra susiklostę konfliktiški santykiai. Tai pagrindžia apklausos metu, bei pareiškime išsakyti abipusiai nesutarimai dėl buto naudojimo ir gyvenimo jame. Teismas į šiuos nesutarimus atsižvelgia tiek, kiek jie atspindi pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų santykius. Tas faktas, kad bylos duomenimis nustatyta, jog B. S. gyvena pas dukrą L. M. ir ten deklaravo savo gyvenamąją vietą, teigdama, jog negali grįžti gyventi į savo butą nes to jai neleidžia V. S., parodo, jog asmenys konfliktuoja, gražiuoju asmeninių nesutarimų nesprendžia. Pareiškėja tiek pareiškime policijai, tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu nurodo, jog dovanojimo sutartimi butą padovanojo anūkei V. S., nustatant uzufrukto teisę toliau jai leisti naudotis ir gyventi bute, tačiau ji bute gyventi negali, nes ten yra kiti nuomininkai. Kurie ten apsigyveno be jos sutikimo. Tuo tarpu V. S. nurodo, jog butas jai yra padovanotas močiutės, dovanojimo sutartyje yra numatytas uzufruktas, tačiau pati močiutė nesutinka keltis gyventi į butą. Ankščiau grįžti gyventi į butą, taip pat nebuvo išreiškus noro. Butas niekada nebuvo išnuomotas, jame laikinai buvo leidusi apsistoji draugei su vaikais, kuri neturėjo kur gyventi, visa tai žodžiu buvo derinama tar močiutės B. S. ir jos tėvo V. S.. Esant nurodytai situacijai, teismas turi pareigą itin kruopščiai vertinti pareiškėjos paaiškinimus, bei nustatyti ar jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais duomenimis.

ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už savavaldžiavimą, t. y. savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nurodytais motyvais, dėl analizuojamo nusižengimo sudėties požymių nebuvimo. Iš bylos duomenų matyti, kad J. M. 2022 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo įeiti į namus t. y., namo antrą aukštą, nes buvo pakeistos durų spynos, o L. M. įleistas į namus buvo iškvietus policijos pareigūnus. Pareiškėja teigia, jog V. S. pažeidžia dovanojimo sutartyje numatytą uzufrukto teisę ir neleidžia jai gyventi jos pačios bute. Teismas atkreipia dėmesį, jog norint konstatuoti ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, svarbi ne tik pažeidimą galimai padariusio asmens kaltė, bet ir tai, ar asmuo vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu, tuo tarpu tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti, tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Ši teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, nesivadovautina vien tik kaltininko subjektyviu gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimu, bet būtina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo suprasti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės (2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-518/2018). Tyčia neįžvelgtina V. S. veiksmuose, kadangi jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ji siekė vykdyti tikrą ar tariamą savo teisę. Priešingai, kaip ir nurodė V. S., jog kai tik prasidėjo konfliktas su močiute, ji nuvyko pas ją į kaimą ir sutarė, jog ji nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. keliasi gyventi į minimą butą, tačiau pati Pareiškėja nenori persikelti į butą. Byloje nėra duomenų, jog Pareiškėjas ir ankščiau prašė leidimo grįžti gyventi į butą, o būtent V. S. to neleido.

Iš (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, Dovanojimo sutartyje, dalyje „III UZUFRUKTO NUSTATYMAS“ nurodyta: 3.1. Šia sutartimi Dovanotojo gyvenimo trukmei nustatomas uzufruktas - teisė neatlygintinai naudotis Turtu ir gauti iš jo pajamas, deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą. 10. Apdovanotasis įsipareigoja iki uzufrukto pabaigos, be išankstinio rašytinio Uzufruktoriaus sutikimo, Turto niekam neparduoti, neišnuomoti, neperleisti kitokiais būdais tretiesiems asmenims ir nesuvaržyti savo teisių į Turtą. Tačiau tai neįrodo, V. S. savavaldžiavimo, kadangi nėra jokių įrodymų, jog B. S. panorėjus, ji nebuvo įleista gyventi į butą.

V. S. 2024 m. rugsėjo 4 d. paaiškinimuose nurodo, jog mano, kad B. S. veikia ne savo valia, o savo dukros, kuri būtų vienintelė B. S. turto paveldėtoja, interesais, patvirtina faktas, kad pretenzijos buvo pradėtos reikšti tik tuomet, kai 2023 m. spalio 23 d., mirė Pareiškėjos tėvas ir B. S. sūnus V. S..

Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO, matyti, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19555-722/2024, dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo. Taigi iš minimos civilinės bylos, matyti, jog tarp šalių vyksta konfliktas, kuris sprendžiamas civiline tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Minėtame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės. Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas yra viena iš daiktinių teisių, pagal kurią uzufruktorius įgyja teisę valdyti daiktą ir jį naudoti pagal paskirtį. Nustatant uzufruktą uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Taigi uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Teisės disponuoti daiktu uzufruktorius neturi. Vienu iš galimu uzufrukto objektų yra butas arba gyvenamasis namas. Uzufruktas nėra atlygintinis. Pažymėtina, jog įstatymas asmeniui, kuris gyvena bute uzufrukto teise, nustato tam tikras pareigas. Uzufruktorius privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti, privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas. Asmuo sandoriu nustatantis uzufruktą gali numatyti ir kitas pareigas uzufruktoriui. Uzufruktorius atsako už uzufrukto objekto būklės pablogėjimą dėl uzufrukto netinkamo įgyvendinimo. Uzufruktorius neturi teisės perduoti uzufrukto kitam asmeniui. Teisė perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui gali tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.150 str. nurodyti pagrindai ir momentas kada Uzufruktas pasibaigia

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog V. S. veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas ANK 518 straipsnio 1 dalies prasme.

Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tarp nukentėjusiojo (pareiškėjo) ir L. M. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie yra išspręsti civilinio proceso tvarka. Dėl to teismas daro išvadą, kad nei vieno iš prašomų patraukti administracinėn atsakomybėn asmenų veikoje nėra 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) numatytų administracinių nusižengimų požymių, todėl institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną ir naikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK Nr. 24242571230, nėra pagrindo.

Skunde pareiškėja prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą byloje, tačiau atmetus pareiškėjos skundą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. prašo priteisti iš B. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 508,20 Eur.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Taigi, vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-362-383/2021).

Teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, Pareiškėjo atstovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nekeliami sudėtingi faktiniai ir teisiniai klausimai, o pati byla nėra didelės apimties ar sudėtinga. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad V. S. atstovo advokato G. Č. prašyme nurodyta išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos B. S. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK Nr. 24242571230, palikti nepakeistą.

Priteisti V. S., gimusios (duomenys neskelbtini) naudai, iš B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) – 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus ir 20 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.