- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- AN2-79-417/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00084-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. Z. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas M. Z. 2017 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą (toliau – Institucija) ir savo pareiškime nurodė, kad 2017 m. gegužės 15 d., apie 18.00 val. atvyko į Palangą, tačiau negalėjo naudotis savo turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), nes rūsio vartai buvo užrakinti, spyna pakeista. Namo bendraturtis A. Ž. nurodė, kad neleidžia ir neįleis į minėtą rūsį, pasidaryti raktų kopijos taip pat neleis, todėl M. Z., būdamas bendraturčiu, negalėjo laisvai disponuoti (patekti) bendro naudojimo patalpomis. Jokio dokumento, patvirtinančio bendro naudojimo patalpų – rūsio patalpų – priklausomybę A. Ž. ar kuriam kitam bendraturčiui nėra, A. Ž. taip pat nepateikė įgaliojimo, kad galėtų atstovauti kitiems bendraturčiams. M. Z. nurodė, kad spynos pakeitimas, rakto nedavimas, neįleidimas į bendro naudojimo patalpas ir mašinos užrakinimas yra psichologinis smurtas, patyčios, tokiu elgesiu A. Ž. žemina jo orumą, varžo teisę naudotis privačia nuosavybe. A. Ž. pasikartojantys nuolatinio pobūdžio tyčiniai veiksmai, pasižymintys aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu, įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu, siekimas naudoti psichinę prievartą, kad prarastų saugumo jausmą, sukurti bauginančio pobūdžio situaciją, yra neteisėti, prieštaraujantys įstatymams ir pavojingi, todėl prašė nubausti A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį ir paskirti jam nuobaudą. Su analogišku pareiškimu pareiškėjas į Instituciją kreipėsi ir 2017 m. gegužės 15 d.Institucijos veiklos skyriaus tyrėjo T. P. 2017 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas) A. Ž. nutraukta. Nutarime nurodyta, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl valdomo turto, veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, o yra civiliniai santykiai tarp ginčo šalių – M. Z. ir kitų namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių. Taip pat nutarime nurodoma, kad dėl analogiško M. Z. 2017 m. kovo 15 d. pareiškimo 2017 m. balandžio 27 d. taip pat buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį A. Ž., nutarimą 2017 m. birželio 29 d. Palangos miesto apylinkės teismas pripažino teisėtą ir paliko nepakeistą. Pareiškėjas M. Z., nesutikdamas su Institucijos 2017 m. liepos 12 d. nutarimu, šį nutarimą apskundė Palangos miesto apylinkės teismui. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. sausio 11 d. skundžiama nutartimi pareiškėjo M. Z. skundą atmetė ir Institucijos 2017 m. liepos 12 d. nutarimą, kuriuo A. Ž. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį, paliko nepakeistą.Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. Z. prašo panaikinti 2018 m. sausio 11 d. Plungės apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. P. 2017 m. liepos 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir A. Ž. paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 518 straipsnį dėl administracinio nusižengimo padarymo.Pareiškėjas skunde nurodo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 26 bendraturčiams įvairiomis dalimis. Pareiškėjo vaikams – dukrai A. V. ir sūnui P. Z. – nuosavybės teise (po 3/100 kiekvienam) iš viso priklauso 6/100 pastato dalys (t. y. 6/100 dalys visų Pastate esančių patalpų). Pareiškėjas yra dviejų minėto pastato bendraturčių tėvas, veikiantis pagal dukters A. V. 2017 m. kovo 10 d. ir sūnaus P. Z. 2017 m. kovo 31 d. išduotus įgaliojimus, patvirtintus notarine tvarka. Nuo pat turto įsigijimo 12 metų jokių ginčų dėl pastato naudojimosi nebuvo, ir su kitais 25 bendraturčiais nėra dabar. Pastato gyventojai turėjo savo ir bendrojo naudojimo patalpų pusrūsyje raktus, į pusrūsio patalpas – viso 593,73 kv. m – patenkama per vienus metalinius įėjimo vartus. Raktus turėjo ir pareiškėjas, anksčiau patalpomis naudojosi netrukdomai. 2017 m. gegužės 15 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. (pareiškimų institucijai datos) vienas iš bendraturčių A. Ž. (jo nuosavybė – 3/100 dalys) pakeitė vartų spyną, pusrūsio patalpas užrakino, rakto kopijai pasidaryti nedavė ir iki šiol neduoda nei pareiškėjui, nei jo vaikams – minėto pastato bendraturčiams. Taip pareiškėjas visus 2017–2018 metus negali patekti į pusrūsio patalpas, negali jomis naudotis. Savavaldžiavimą bei teismo negerbimą iliustruoja dar vienas faktas – Palangos apylinkės teismas savo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo A. Ž. netrukdyti A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovus) naudotis šiomis (rūsio) patalpomis bei perduoti A. V. ir P. Z. (įskaitant jų atstovams) raktus nuo pastato patalpos, namo plane pažymėtos indeksu P-18 (tai patalpa, į kurią patenkama per vartus su pakeista spyna). A. Ž. ignoruoja antstolės nurodymus, aiškiai pasakė, kad nurodymo nevykdys, ir nevykdo, iki šios dienos raktas kopijai padaryti neduodamas, į patalpas patekti neleidžiama.Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis, kuria buvo netenkintas jo skundas, yra nepagrįsta, iškreipianti teisingumo konstitucinę sampratą, paneigianti atsakingo sprendimo priėmimo principus, neatitinka sąžiningumo, protingumo, geros moralės, pagarbos privačiai nuosavybei, asmenų turtui reikalavimus.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės formuoja naują praktiką, kad bendrosios dalinės nuosavybės valdymui, naudojimuisi, disponavimui netaikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalis (reglamentuojanti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, juo naudojimąsi ir disponavimą bendraturčių sutarimu), kad vieno bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio veikimas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, yra toleruotinas ir leidžiamas. Faktiškai teismas formuoja praktiką, kad vieno bendraturčio savavaldžiavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, apribojimo kitų bendraturčių atžvilgiu yra teisėtas iki to momento, kol bendrojo naudojimo objektas – šiuo atveju pusrūsio patalpa – yra teisiškai nepasidalytas, kol bendraturčiai nėra nusistatę objekto naudojimosi tvarkos. Pagal teismo logiką, tai yra ne savavaldžiavimas, tai yra civilinių santykių reguliuojama sritis, iki to momento vienas iš bendraturčių gali savarankiškai apriboti bet kurio iš bendraturčio teisę į bendrąją dalinę nuosavybę. Tokios naujos praktikos formavimas iš esmės keičia teisingumo vykdymo sistemą Lietuvoje, nes keičiama ir ANK 518 straipsnio samprata.M. Z. teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas netinkamai taikė Konstitucijos, ANK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nuosavybės reglamentavimą, žmogaus pareigų apibrėžtumą, bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimąsi ir disponavimą, savavaldžiavimo sąvokos taikymą, taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiais klausimais, nutarties motyvus grindė ne įstatymo nuostatomis, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, faktines aplinkybes. Teismas teisingai nustatė, kad pastatas priklauso keletui (šiuo atveju – 26) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau nepadarė teisingos išvados, kad pagal CK 4.75 straipsnį Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nustačius tokį CK 4.75 straipsnio galiojimą, nekiltų jokių kitų klausimų, kaip valdomas, naudojamas bendrosios dalinės nuosavybės turtas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad A. Ž. veiksmai buvo savavališki, juos įgyvendinant nesilaikyta įstatymų nustatytos tvarkos. Tai buvo priešingas teisei, kaltas (tyčinis) veikimas, kuriuo pasikėsinta į privačią nuosavybę. A. Ž. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, nuosekliai pakartotinai tai vykdė. A. Ž. elgesys pažeidžia CK 4.75 straipsnio, 1.6 straipsnio, Konstitucijos 6, 23 straipsnių reikalavimus. Kitoks savo tariamos teisės vykdymas yra grynas savavaldžiavimas, todėl A. Ž. elgesys turi aiškius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius. Apklaustas A. Ž. patvirtino, kad raktą turi, spyna pakeista, patvirtino, kad neįleidžia ir neįleis į pusrūsį, patvirtino, kad neduoda rakto nuo pusrūsio pareiškėjui ir jo vaikams. Sąmoningi tęstiniai jo veiksmai, taip pat teismo posėdžio metu pateiktas A. Ž. paaiškinimas tik patvirtina, kad jis supranta savo elgesį, nesigaili dėl tokio savo elgesio, jaučiasi nebaudžiamas, mano, kad jo elgesys yra tinkamas, sąžiningas bei atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Pareiškėjo manymu, A. Ž. veiksmai visiškai atitinka administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyviąją pusę ir patvirtina jo kaltę, nes jis realizavo savo teisę nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdamas kitų bendraturčių teisę naudotis jiems priklausančiu turtu, todėl veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį ir kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti. Policijos pareigūnai netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Institucija įstatymo ir įstatymo įgyvendinamųjų aktų nustatyta tvarka nesurinko elementarios būtinos informacijos, byloje net nėra pagrindinio dokumento – Nekilnojamo turto registro išrašo, kuris yra pagrindas konflikto sprendimui. Jei byloje būtų patvirtinta, kad tai bendroji dalinė nuosavybė, tai Institucija negalėtų kitaip traktuoti bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, nei tai nurodo CK 4.75 straipsnis. Institucija netikrino A. Ž. pateiktų pasakojimų, netinkamai įvertino faktinių aplinkybių visumą, perkėlė sprendimo priėmimą dėl savavaldžiavimo teismui, kartu neatliko įstatyme numatytos prievolės tokio tipo nusižengimus nagrinėti operatyviai, nešališkai, pagal savo priklausomybę (ANK 589 straipsnio 49 dalis), padarė klaidingas išvadas, nepateikė motyvų, argumentų. Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato atstovas nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu, nes apeliacinis skundas yra nepagrįstas, byla išnagrinėta visiškai, įvertinus visas administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Išnagrinėjus teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso keliems bendraturčiams, pareiškėjo vaikams – dukrai A. V. ir sūnui P. Z. – priklauso po 3/100 pastato dalių, iš viso priklauso 6/100 pastato dalys (t. y. 6/100 dalys visų pastate esančių patalpų), pareiškėjas turi notaro patvirtintus įgaliojimus atstovauti savo dukrai ir sūnui visais klausimais, susijusiais su šios nuosavybės naudojimu ir valdymu. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad A. Ž., kurį pareiškėjas nori patraukti administracinėn atsakomybėn, taip pat priklauso 3/100 pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turtas bendraturčiams nėra padalytas ir nėra nustatyta jo naudojimo tvarka. Pareiškėjas A. Ž. administracinėn atsakomybėn nori patraukti už tai, kad jam 2017 m. gegužės 15 d., apie 18 val., bei 2017 m. gegužės 25 d., apie 19 val., atvykus prie anksčiau minėto pastato, negalėjo naudotis turtu – rūsio patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), nes A. Ž. pakeitė rūsio durų spynas, nedavė rakto ir neleido naudotis šiomis patalpomis. Dėl A. Ž. veiksmų Institucija administracinę teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, nutraukė. M. Z. vis dėlto mano, kad A. Ž. veikė neteisėtai, nes neleisdamas naudotis pareiškėjo vaikams priklausančia nuosavybe, A. Ž. savavaliavo ir ignoravo teisės aktus.ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl to neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikę įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinę netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinę įrodymų visumos. Kaip tik iš Institucijos nutarimų ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad juose visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas ir Institucija, ar pripažinti, kad jų sprendimuose išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie netinkamą įrodymų pakankamumo vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo bei Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu.Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.Šioje byloje nustatyta, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams nėra padalytas ir nėra nustatyta bendraturčių turto naudojimo tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Palangos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. spalio 31 d. šioje byloje paskelbtas sprendimas, kuriuo ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, patikslintas ieškinys tenkintas ir atidalytos ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, tenkančios 9/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat buvo tenkintas ir atsakovų A. V. ir P. Z. patikslintas priešieškinis, ir atidalytos A. V. 3/100 dalys ir P. Z. 3/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, A. V. bei P. Z. pripažįstant nuosavybės teisę į 166,33 m2 ploto nekilnojamojo turto kadastro objektą, A. V. ir P. Z. priskiriant po 1/2 šio nekilnojamojo turto kadastro objekto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra paduotas apeliacinis skundas, todėl iki šios dienos pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiams nėra padalytas ir nėra nustatyta bendraturčių turto naudojimo tvarka. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad A. Ž. savo veiksmais nesilaikė CK 4.75 straipsnio, kuriame nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tačiau tiek pats apeliantas teigia, tiek iš Palangos miesto apylinkės teisme išnagrinėtos bylos matyti, kad įvykių, dėl kurių pareiškėjas nori patraukti A. Ž. administracinėn atsakomybėn, metu (2017 m. gegužės 15 d. ir 2017 m. gegužės 25 d.) naudojimosi rūsiu tvarka nebuvo nustatyta, todėl tarp bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamą nutartį priėmusio Plungės apylinkės teismo nuomone, kad tik išsprendus civilinį ginčą dėl name esančių rūsių patalpų valdymo, naudojimosi ir disponavimo bei nustačius kiekvienam buto savininkui priklausančią rūsio dalį, būtų galima nustatyti, ar M. Z. teisės naudotis jo vaikams nuosavybės teise priklausančia rūsio patalpa, kuria šiuo metu naudojasi kitų butų savininkai, buvo pažeistos. Šiuo aspektu darytina išvada, jog A. Ž. savo veiksmais nepadarė žalos kitiems bendraturčiams (šiuo atveju pareiškėjo veiksmams) ir jokių nepagrįstų ar tyčinių veiksmų, kurie suponuotų savavaldžiavimo normos dispozijoje esančių požymių įgyvendinimą, neatliko. Be to, kaip pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, A. Ž. atsisakymas M. Z. duoti pakeistos rūsio spynos raktą ir leisti pasidaryti jo kopiją yra tęstinio pobūdžio, nes, kaip nurodo pareiškėjas, jis į rūsio patalpas nebuvo įleistas ir anksčiau, tačiau A. Ž. analogiški veiksmai jau yra įvertinti teisėsaugos institucijų, todėl pakartotiniai analogiški A. Ž. veiksmai, nesant išspręstam klausimui dėl pusrūsio patalpų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ir nenustačius, kokios konkrečiai pusrūsio patalpos kuriam iš bendraturčių priklauso, nelaikytini savavaldžiavimu ANK 518 straipsnio prasme, tuo labiau, kad jokių duomenų, jog ir kitiems patalpų bendraturčiams tokiu būdu buvo užkirstas kelias patekti į rūsį, nėra, taigi ginčas šiuo aspektu kilo tik tarp pareiškėjo ir A. Ž..Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, anksčiau nurodyti A. Ž. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo A. Ž. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Skunde tvirtinant, kad apylinkės teismo nutartis ir policijos tyrėjo nutarimai yra neteisėti, be kitų bendro pobūdžio nuostatų dėl būtinumo tinkamai ištirti skundus ir pareiškimus dėstymo, nurodoma tik tai, kad atliekant tyrimą pagal M. Z. pareiškimą nebuvo atlikti visi reikiami tyrimo veiksmai, neteisingai buvo išaiškintos ir pritaikytos teisės normos. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 15 d. M. Z. pareiškime nurodytos aplinkybės jau buvo ištirtos pagal ankstesnį analogišką jo pareiškimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas pareiškėjas, išklausytas A. Ž. bei Institucijos atstovas. Patikrinus bylos medžiagą, policijos tyrėjo bei apylinkės teismo priimtus procesinius dokumentus konstatuotina, kad tiek policijos tyrėjo, tiek apylinkės teismo priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir jų keisti ar naikinti jokio pagrindo nėra. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Plungės apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. Z. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.