- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- 1-480-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43306-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, pagrindinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2020 m. spalio 29 d. apie 13.18 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. E. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną (2020 m. spalio 29 d.), iš vakaro iki vėlumos vartojo alkoholį (alų). Namuose alkoholį vartojo vienas. Sugyventinė miegojo, kadangi jai reikėjo į darbą. Po to susipyko su sugyventine ir nusprendė važiuoti pas tėvus. Ryte išgėrė pusę butelio ir važiavo. Pažymėjo, kad gailisi, laidavimo esmę supranta. Teigia, kad sugyventinė gali daryti jam teigiamą įtaką. Tuo metu, kai jis išvažiavo, ji buvo darbe. Konfliktuoja nedažnai, alkoholio vartojimo problemų neturi. Būna du metus visai nevartoja alkoholio, tačiau išgeria kelias dienas ir vėl metus ar du negeria. Iki susipažinimo su sugyventine, vartojo alkoholį, tačiau susipažinus bei gimus vaikui, nustojo. Papildomai paaiškino, kad automobilis yra registruotas J. B. vardu, bet jis yra bendras, kadangi jau 10 metų jie kartu gyvena. Automobilis pirktas už jo pinigus, tik registruotas J. B. vardu. Pažymi, jog tą mašiną vairuodavo jis. Turi virš 15 metų vairavimo stažą.
Liudytoja J. B., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad minėtas automobilis registruotas jos vardu, tačiau pirktas už vyro lėšas. Ji ta mašina nesinaudoja. Nurodė, kad kartu su E. K. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Pažymi, kad jis yra geras žmogus, padedantis šeimoje. Mano, kad gali būti laiduotoja, kadangi yra stipraus charakterio, o E. K. jos klauso. Be to, paaiškino, kad jam nėra būdinga sėsti už vairo girtam. Ji tuo metu dirbo, o jie telefonu apsipyko. Po to, apie įvykį E. K. pats jai papasakojo, gailėjosi. Nurodo, kad pati alkoholio nevartoja, o E. K. vartoja retai. Dirba (duomenys neskelbtini).
Kadangi kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020 m. spalio 29 d. 12.58 val. gautas pranešimas, jog iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo automobilis ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. K., kuris yra neblaivus (b. l. 12-13).
Iš 2020 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) tyrėjos G. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. spalio 29 d. apie 13.00 val., palaikant viešąją tvarką bei užtikrinant saugų eismą, kartu su tyrėju J. T., (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio vairuotojo buvo pareikalauta pateikti dokumentus. Automobilio vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, pagal kurį buvo nustatyta, kad automobilį vairavo E. K.. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Bendraujant su E. K., matėsi, kad jis neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudę, kalbėjo nerišliai, todėl patikrinus vairuotojo E. K. blaivumą, pirmuoju patikrinimu buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas, antruoju patikrinimu – 2,10 promilių girtumas. 13.25 val. E. K. buvo sulaikytas (b. l. 15).
Iš 2020 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos nuotraukos (b. l. 16-20).
Iš VĮ ,,Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra J. B. (b. l. 22).
Iš ,,Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto nustatyta, kad automobilio ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 1360 Eur (b. l. 23).
Iš 2020 m. spalio 29 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad E. K. nustatyti neblaivumo požymiai bei antruoju tikrinimu nustatytas 2,10 promilių girtumo laipsnis (b. l. 33-34).
Iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 6810“ kvito matyti, kad E. K. 2020 m. spalio 29 d. nustatytas 2,10 promilių girtumo laipsnis (b. l. 34).
Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 6810“ patikros sertifikato Nr. 1298799 kopiją šio alkotesterio patikra galiojo iki 2020 m. gruodžio 29 d. (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu E. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. 2020 m. spalio 29 d., iš vakaro iki vėlumos vartojo alkoholį (alų). Namuose alkoholį vartojo vienas. Sugyventinė miegojo, kadangi jai reikėjo į darbą. Po to susipyko su sugyventine ir nusprendė važiuoti pas tėvus. Ryte išgėrė pusę butelio ir nuvažiavo. Tai, jog E. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – BIRT žiūryklės duomenys, tyrėjos G. B. tarnybinis pranešimas, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio ,,Draeger Alcotest 6810“ rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad E. K. 2020 m. spalio 29 d. apie 13.18 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. E. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo E. K.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis E. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja J. B. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė E. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką E. K. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, dėl E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitiems asmenis.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. K. yra vidutinio amžiaus, turi apie 15 m. vairavimo stažą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, kaip minėta, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra. Buvusio darbdavio vertinamas teigiamai, duomenų apie jo gydymą priklausomybės ligų centre nėra, išklausė programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. K. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokuroras.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė J. B.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. B. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta už nežymų KET pažeidimą, bauda sumokėta, duomenų apie jos gydymą priklausomybės ligų centre nėra, darbdavio apibūdinama teigiamai, kaip mylinti vaikus ir atsakingai juos prižiūrinti (duomenys neskelbtini). Pagrindinės savybės: ypatingai rūpestinga, darbšti, punktuali darbuotoja. Buvo paaukštinta pareigose. Teismo posėdžio metu pati J. B. parodė, kad kartu su E. K. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Pažymi, kad jis yra geras žmogus, padedantis šeimoje. Mano, kad gali būti laiduotoja, kadangi yra stipraus charakterio, o E. K. jos klauso. Be to, paaiškino, kad jam nėra būdinga sėsti už vairo girtam. Ji tuo metu dirbo, o jie telefonu apsipyko. Po to apie įvykį E. K. pats jai papasakojo, gailėjosi. Nurodo, kad pati alkoholio nevartoja, o E. K. vartoja retai. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų J. B. paaiškinimų, ji rūpinasi sugyventinio ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Paties kaltinamojo E. K. teigimu, J. B. yra gera moteris, kartu gyvena, turi vaiką, todėl ji bus gera laiduotoja. Tvirtą E. K. ir J. B. ryšį bei jos galima įtaką kaltinamajam rodo ir tai, kad kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Be to, kaltinamasis teigė, jog prieš susipažįstant su J. B. turėjo alkoholio vartojimo problemų, tačiau po to susitvarkė.
Teismas sprendžia, kad J. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad J. B. yra dirbanti, kartu su E. K. veda bendrą ūkį, todėl tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sugyventinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja J. B. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant J. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį J. B. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo E. K.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, E. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad E. K. vairavo, kai jam nustatyta 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, baustas už KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 30 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors automobilis ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo sugyventinės J. B. vardu, tačiau minėtas automobilis faktiškai bendrai priklauso kaltinamajam E. K. ir J. B., nes buvo pirktas iš kaltinamojo lėšų bendriems šeimos poreikiams tenkinti, jie veda kartu bendrą ūkį bei augina du vaikus. Be to, J. B. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, jog minėtu automobiliu nesinaudoja, juo naudojasi tik jos sugyventinis. Taigi, konstatuotina, jog kaltinamojo vairuotas automobilis ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas. Vadovaujantis teismų praktika, esant tokiai situacijai, kai paaiškėjus, jog uždraustos veikos padarymo priemonė priklauso ir kaltinamajam, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuojama ne automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o pats automobilis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-626/2019).
Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam E. K., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog ir E. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Be to, teismo posėdžio metu tiek J. B., tiek kaltinamasis E. K. išreiškė norą, jog minėtas automobilis būtų konfiskuotas.
Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis E. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM yra 1360 Eur (b. l. 23), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė dieną, pavojingai manevruodamas. Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad ir E. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 51-57) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 29 d. 13.25 val. iki 2020 m. spalio 30 d. 13.11 val. (b. l. 41-42, 59).
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB ,,Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 21,00 Eur. Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo E. K. (b. l. 26).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą E. K. nutraukti.
Paskirti E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? 2020 m. spalio 30 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį ,,Volvo V70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš E. K. 21,00 (dvidešimt vieną eurą) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. LT327044060001188548) naudai.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.