Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. lapkričio 30 d. veika), jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. gruodžio 13 d. veika), jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. K. (I. K.) bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. gruodžio 13 d. veika) bei 187 straipsnio 3 dalyje subendrintos apėmimo būdu – griežtesnei 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, I. K. (I. K.) paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas I. K. (I. K.) laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. vasario 22 d. vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinės ieškovės UAB „L. T.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. K. (I. K.) priteista 1 452,50 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 50 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės MB „D. B.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. K. (I. K.) priteista 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. lapkričio 30 d.) už tai, kad 2023 m. lapkričio 30 d. apie 18.02 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasinaudojęs tuo, kad nėra darbuotojų ir niekas jo nestebi, pro nerakintas duris įsibrovė į UAB „L. T.“ parduotuvės „PUMA“ tarnybines patalpas, kuriose pašaliniai asmenys neturi teisės lankytis, atrakino šiose patalpose buvusį seifą, iš jo paėmė 1 150 Eur grynųjų pinigų ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė UAB „L. T.“ priklausantį turtą, kurio vertė 1 150 Eur.

2. I. K. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. gruodžio 13 d.) už tai, kad 2023 m. gruodžio 13 d. apie 03.11 val., nedarbo metu, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužė užrakintas MB „D. B.“ parduotuvės plastikines duris, kurių vertė 320 Eur, įsibrovė į parduotuvės patalpas, paėmė 2 puokštes, kuriose buvo po 100 vnt. rožių, kurių bendra vertė 240 Eur, iš kasos aparato paėmė 50 Eur grynųjų pinigų, iš šalia kasos aparato esančių stalčių paėmė 540 Eur grynųjų pinigų ir pasišalino, tokiu būdu sugadino UAB „D. B.“ turtą, kurio vertė 320 Eur, ir pagrobė UAB „D. B.“ turtą, kurio vertė 830 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. I. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Prašoma sušvelninti I. K. paskirtą bausmę. Nuteistasis suprato savo padarytų nusikalstamų veikų rimtumą, pradėjo atlyginti ieškinius bei neturtines žalas. I. K. nurodė, kad kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, sugyventinė nedirbanti, todėl jis išlaiko šeimą. Be to, nuteistojo tėvai turi sveikatos problemų, taip pat niekur nedirba, todėl I. K. jiems padeda.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme, ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus ir pasisakymus, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinktų bausmių rūšys ir nustatytas jų dydis yra teisingas, pagrįstas ir proporcingas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

10. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas I. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. lapkričio 30 d. veika) padarymą, paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. gruodžio 13 d. veika) padarymą, paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskyrė 27 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, I. K. bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje (2023 m. gruodžio 13 d. veika) bei 187 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir I. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia, pagrobtas svetimas turtas įsibrovus į patalpą bei sugadintas nedidelės vertės svetimas turtas. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, nedirbantis). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

11.1. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, už padarytas nusikalstamas veikas teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. K. paskyrus tik pačias griežčiausias atitinkamose sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau I. K. iki šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas net 16 kartų. Už ankstesnių veikų padarymą buvo skirtos įvairios bausmės, taip pat ir švelnesnės už laisvės atėmimą: laisvės apribojimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d., 2014 m. vasario 18 d., 2014 m. gegužės 15 d., 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiais), areštas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d., nuosprendžiu, 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri 2016 m. balandžio 22 d. buvo pakeista į arešto bausmę), tačiau jos nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, I. K. atžvilgiu buvo priimta 10 nuosprendžių, kuriais jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo. I. K. praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, t. y. už nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikalstamos veikos baigtos, jomis kėsintasi į svetimą turtą, nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas padaryti savanaudiškais tikslais – siekiant pasipelnyti. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartimi, I. K. nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Minėta kardomoji priemonė buvo panaikinta 2023 m. rugsėjo 26 d. (2 t., b. l. 56). Skundžiamu nuosprendžiu I. K. nuteistasis už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2023 m. lapkričio 30 d., kas rodo, jog nuteistasis praėjus kiek daugiau kaip dvejiems mėnesiams po išėjimo į laisvę, ir vėl nusikalto. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad jau po šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu I. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Esant išvardintoms aplinkybėms, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tik laisvės atėmimas ir arešto bausmės gali nuteistąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nubausti.

11.2. BK 178 straipsnio 3 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, o arešto bausmė už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, gali būti skiriama nuo 10 iki 45 parų. Pirmosios instancijos teismas už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skyrė bausmės dydį artimą arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkiui, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, apylinkės teismas skyrė ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, atsižvelgdamas, be kita ko, į I. K. nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra jauno amžiaus, nedirbantis, administracine tvarka baustas vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Be to, pakankamai didelė reikšmė buvo teikiama I. K. ankstesniems teistumams, anksčiau taikytoms švelnesnėms bausmėms, kurios nepasiteisino, todėl apylinkės teismo parinktos bausmės rūšys ir dydžiai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nebuvo pernelyg griežti, neproporcingi ar neteisingi. Paskirtos bausmės buvo subendrintos, o galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu, taigi apeliantui dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytų nusikalstamų veikų paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta galutinė bausmės rūšis ir dydis yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad nėra pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

12. Nepaskyrus švelnesnės bausmės, nuteistasis prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

12.1. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

12.2. Teisėjų kolegija, svarstydama dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam bei vertindama, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atsižvelgia į pirmiau nurodytus teismų praktikos išaiškinimus ir vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe. Nekartojant išdėstytų aplinkybių nutarties 11 ir 11.1. punktuose, susijusių su nuteistojo asmenybės charakteristika bei su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistajam anksčiau jau buvo paskirtos švelnės bausmės – areštas ir laisvės apribojimas. I. K. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, nusikaltimus ir šios veikos nėra atsitiktinio pobūdžio. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, kuriam švelnesnės bausmės praeityje teigiamos įtakos nepadarė, todėl visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia spręsti, jog nuteistajam gali būti suteikta galimybė atlikti laisvės atėmimo bausmę būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad laisvės atėmimas yra vienintelė efektyvi priemonė asmenį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent reali laisvės atėmimo bausmė, o ne bausmės vykdymo atidėjimas, kurį prašo taikyti nuteistasis, šiuo atveju padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

13. I. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis bendrai su sugyventine augina mažametį vaiką, sugyventinė nedirbanti, todėl jis išlaiko šeimą. Nuteistojo tėvai turi sveikatos problemų, niekur nedirba, todėl I. K. taip pat ir jiems padeda. I. K. kartu su skundu pateikė UAB „K. K.“ pranešimą, kuriame nurodyta, kad įmonės direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo prašymą, priimtų jį į darbą pastolių montuotojo pareigoms (3 t., b. l. 50). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti duomenys, įvertinus šioje nutartyje išdėstytų argumentų dėl jam paskirtos bausmės individualizavimo kontekste, nėra itin reikšmingos ir pakankamos, skiriant švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę ar atidedant jos vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytoms nusikalstamoms veikoms ir vien tai, kad dėl bausmės taikymo apeliantas ar jo šeimos nariai patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia spręsti, kad bausmės rūšis parinkta netinkamai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra aiškiai per ilga, neadekvati ar neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmę, parenkant jos rūšį ir dydį, konstatuoja, jog I. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamas veikas bei subendrinta galutinė bausmė yra proporcinga ir ne per griežta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

14. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš I. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 158,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir I. K. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo I. K., kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turės atlikti, taip pat aplinkybę, jog I. K. nedirba ir neturi pajamų, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – I. K. paskirta bausmė už padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti iš I. K. (I. K.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.