Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė papildomai teikė 2019 m. spalio 7 d., 2020 m. sausio 17 d. rašytinius paaiškinimus bei įrodymus (DOK-223915, DOK-13675). Ieškovė nurodė, kad atsakovas dažnai vyksta į komandiruotes, gauna dienpinigius, jie taip pat laikytini pajamomis. Paaiškino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys nusprendė įsigyti iki šalims sudarant santuoką, kuomet ieškovė laukėsi pirmojo šalių vaiko, buto pradinę įmoką sumokėjo atsakovo motina, todėl butas buvo registruotas tik atsakovo vardu. Butą kapitaliai suremontavo ir įrengė ieškovės tėvai. Vėliau šalys ketino pirkti didesnį butą, todėl atsakovas pardavė butą savo motinai, tačiau atėjus pasaulinei finansų krizei atsakovas neteko darbo ir šalys didesnio buto neįsigijo, liko gyventi atsakovo motinai perleistame bute. Nurodė, kad 2012 m. buvo išėjusi su vaikais iš namų, nes atsakovas tuomet nurodė, kad neprisidės prie buto ir vaikų išlaikymo, tuo pačiu metu buvo kilę nesutarimų ir tarp ieškovės tėvų ir atsakovo motinos dėl buto remontui išleistų pinigų. Turto pasidalijimo sutartis, kuria ieškovė 2012 m. perleido atsakovui UAB „Fotodiena“ akcijas, buvo sudaryta atsakovo motinos iniciatyva. Esminiai nesutarimai 2015 m. pabaigoje šeimoje atsirado po šeimos viešnagės pas atsakovo motiną į Škotiją, tuomet ieškovė atsisakė įsigyti didesnį butą bendros dalinės nuosavybės teise su atsakovo motina, o atsakovas atsisakė įsigyti butą kartu su ieškove, prisiimant įsipareigojimus bankui. 2016 m. pradžioje atsakovas nesiekė išsaugoti šeimos, o tik aiškinosi santykius, net ir ieškovei esant nėščiai, ligoninėje slaugant kitą dukrą, tuo tarpu ieškovė į tai atsakydavo, kad sutuoktinį myli ir nori gyventi kartu. Atkreipė dėmesį, kad iš į bylą teikiamos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiagos, susijusios su ieškovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. skundo tyrimu, matyti, kad jog atsakovas yra konfliktiška asmenybė ir dėl menkiausių dalykų sukelia nepagrįstus konfliktus kaltindamas tiek ieškovę, tiek ir nepilnamečius vaikus. Atsakovo neištikimybę liudija 2016 m. birželio 18 d. daryta fotonuotrauka, kurioje atsakovas su alaus skardine linksmas stovi bendradarbių būryje šalia moters, bendradarbės A. J. ją apsikabinęs, su kuria vėliau pradėjo artimai bendrauti, taip pat socialiniame tinkle „Instagram“ esanti informacija, iš kurios aišku, kad jog 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas kartu su A. J. atostogavo kalnų slidinėjimo kurorte Austrijoje. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo galima daryti išvadą, kad atsakovas su šia moterimi 2017 m. kartu nuomavosi butą, iš UAB „Fotodiena“ internetinio puslapio informacijos – kad moteris atsakovui padėjo profesinėje veikloje. 2017 m. atsakovas siūlė kreiptis šalims į specialistus ne dėl tarpusavio santykių atkūrimo, o dėl jo ir vaikų santykio atkūrimo. Ieškovė kitus santykius sukūrė tik 2019 m. sausio mėn., praėjus trims metams po sutuoktinių santykiai nutrūkimo, todėl tai negali būti laikoma jos kalte dėl santuokos iširimo. Atkreipė dėmesį, kad dukros išvadą teikiančios institucijos atstovams yra nurodę, kad nelabai nori bendrauti su tėvu, nes jis šaukia, dažnai supyksta dėl smulkmenų. Nurodė, kad šiuo metu prie ieškovės buto nuomos finansiškai prisideda ieškovės tėvai. Pati ieškovė, siekdama tenkinti vaikų poreikius, pradėjo dirbti geriau apmokamą darbą, jos darbo užmokestis sudaro 1324,61 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Atsakovas nuomos išlaidas dalijasi su drauge, nepatiria automobilio išlaikymo ir kuro sąnaudų, nes naudojasi sau priklausančios UAB „Fotodiena“, kuriai vadovauja jo motina, automobiliu. Naudojimąsi automobiliu įrodo mokėjimai už automobilio plovimo paslaugą. Pažymėjo, kad tais mėnesiais, kai atsakovas patirdavo atostogų su dukromis didesnių išlaidų, jis nemokėdavo išlaikymo lėšų ieškovei, priešingai – ieškovė atsakovui pramogaujant su vaikais yra pervedusi atsakovui pinigų, davusi grynųjų pinigų vyresniosioms dukroms, kai jos praleisdavo laiką su atsakovu.

Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentais išdėstytais motyvais. Papildomai ieškovė pažymėjo, kad dėl atsakovo elgesio dažnai verkdavo tiek ji, tiek dukros, atsakovas neturi empatijos, dažnai kalbėdavo, kad tarp jų nėra emocinio ryšio. Nurodė, kad atsakovo nelojalumą rodo ir jo žodiniai paaiškinimai, kad neva ji turėjusi išmokti kaip bendrauti su atsakovu, nes jis yra tam tikro psichologinio tipo žmogus. Poros santykių griūčiai esminis faktorius buvo atsakovo vengimas atsakomybės 2015-2016 m. sandūroje, ieškovei laukiantis trečio šalių vaiko, sprendžiant dėl būsto įsigijimo, ją sukrėtė jo žodžiai, kad bendras būstas ir paskola jam būsiantis kalėjimas. Pastebėjo, kad ir atsakovo motina yra neigiamai atsiliepusi apie sūnų, jo vengimą prisiimti atsakomybę už šeimą. Nurodė, kad šalių dukrai E. D. reikalingi akinukai, B. D. turi virškinimo problemų, J. D. yra alergiška, vienai iš mergaičių reikalinga brangi hemangiomos šalinimo procedūra. Mergaitėms reikalingi iš viso 4 korepetitoriai, viena konsultacija kainuoja 20 Eur. Teigė, kad su tėvu geriau bendrauja tik mažoji dukra, o vyresnės ne visuomet nori vykti pas tėvą, nors ieškovė jas ir skatina, ne visuomet atsiliepia telefonu, nes tėvas yra jas apšaukęs. Žino, kad UAB „Fotodienos“ lėšomis pilamas kuras į atsakovo naudojamą transporto priemonę, nes šalims gyvenant kartu atsakovas duodavęs jai bendrovės kortelę kurui užsipilti. Kol gyveno kartu, atsakovas mėgdavo leisti pinigus drabužiams, pramogoms, restoranams. Kad šeima turėjo lėšų ne tik minimaliems poreikiams liudija, pavyzdžiui aplinkybė, kad 2014 m. ieškovė su atsakovu keliavo motociklu per Europą iki Maroko, apsistodavo viešbučiuose, kelionė truko tris savaites, kelionei galėjo būti išleista apie 17 tūkst. litų. Pripažino, kad finansiškai šeimai padėjo abeji tėvai. Mano, kad atsakovas gauna finansinės naudos iš UAB „Fotodiena“, anksčiau yra fotografavęs vestuves, dabar galimai fotografuoja sporto renginius. Taikiu būdu nepavyko suderinti santuokos nutraukimo, nes atsakovas nenorėjo mokėti išlaikymo už tuos mėnesius, kuriuos atostogauja su vaikais.

Posėdžio metu atsakovas plačiau paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad 2013 m. pradėjus dirbti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje nebeliko laiko privačiai fotografo praktikai. Ėjimas į sporto renginius ir ten fotografavimas yra jo hobis. Bendrovė „Fotodiena“ turi vieną klientą, TV3, dirba iš esmės „ant nulio“, moka buhalterei. Tai yra kaip atsarginis variantas atsakovui tam atvejui, jei jis netektų darbo. Įmonę įsteigti ir supirkti įrangą padėjo atsakovo mama. Paaiškino, kad su dukromis užsienyje atostogaudavo su palapine, apsistodavo kempinguose. 2016 m. nesusiklosčius bendram gyvenimui abu su sutuoktine taupė kiekvienas savo naujam būstui įsigyti, pradiniam įnašui, žino, kad ieškovė buvo sutaupiusi 32 tūkst. Eur, o jis pats – 4 tūkst. Eur, tai rodo, kad ieškovei likdavo lėšų patenkinus vaikų poreikius. Dėl santuokos iširimo pripažino, kad yra abiejų kaltė, taip pat mano, kad atsakomybė tenka ir šalių tėvams, kurie pernelyg aktyviai dalyvavo poros gyvenime. Nurodė, kad nors ieškovė ir teigė, kad jis džiaugdavosi kiekvienu nėštumu, tačiau iš tiesų vaikai šeimoje nebuvo planuoti, kiekvieno vaiko gimimas jam buvo iššūkis, nes didėjo atsakomybė, išlaidos, o kai ieškovė laukėsi J. D. jis buvo tikroje depresijoje, nes ieškovė nepasitarusi su juo planavo šeimos pagausėjimą. J. D. gimė iš ketvirto nėštumo, prieš tai dar buvo trečias nėštumas, vaikelis negimė. Pastebėjo, kad jei būtų buvęs blogas sutuoktinis ir tėvas, ieškovė būtų su juo negyvenusi, negimdžiusi vaikų. Šeimos kelionėms bendro gyvenimo pradžioje, pavyzdžiui 2003 m. kelionei į Švediją, pinigus leido iš savo santaupų, kurias sukaupė dirbdamas Anglijoje. Pageidauja su dukromis bendrauti nepertraukiamai vieną savaitę per mėnesį, taip pat kitu laiku, kaip nurodyta jo pateiktoje tvarkoje. Dėl byloje esančių vaikų sveikatos pažymų pastebėjo, kad pažymos išrašytos ieškovės motinos R. V., kuri yra gydytoja. Su didelėmis periodinėmis išmokomis vaikų išlaikymui nesutinka ir dėl to, kad priteisus dideles sumas jam nebeliktų lėšų skirti vaikams papildomai, pramogauti su vaikais ir pan.

Liudytojas M. B. nurodė, kad yra laisvai samdomas fotografas, bendradarbiaujantis su UAB „Fotodiena“ apie 3-4 metus. Bendrovės interesais dirba nereguliariai, kartais per mėnesį gauna 2-3 užsakymus iš bendrovės, kartais pusę metų nėra užsakymų. Paprastai fotografuoja sporto ar įmonių renginius. Išrašo bendrovei sąskaitas, gauna iš įmonės apmokėjimą. Mano, kad yra daugiau fotografų, kurie bendradarbiauja su UAB „Fotodiena“, bent jau Vilniuje. Paaiškino, kad į sporto renginius įeina turėdamas akreditaciją, ten fotografuoja, tačiau nebūtinai nuotraukos yra nuperkamos, kartais tenka fotografuoti ir atiduoti nuotraukas be atlygio, vien už galimybę būti renginyje. Yra daręs „Žalgirio“ sportininkų fotosesijas. Naudoja UAB „Fotodiena“ apšvietimo įrangą, kartais jam bendrovė apmoka kurą. Normalu yra gauti 50 Eur už rungtynių fotografavimą. Kai 2 dienas fotografavo festivalyje „Scanorama“ gavo apie 100-200 Eur atlygio iš UAB „Fotodiena“.

Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. liepos 26 d. išvada Nr. 1SD-5226 „Dėl E. D., B. D. ir J. D.“, šeimos aplinkos tyrimo aktai. Išvadoje nurodyta, kad Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje Vokiečių g. 5-23, Vilniuje. Nustatyta, kad 3 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute, gyvena ieškovė ir jos trys nepilnametės dukros. Vyresnės mergaitės dalijasi kambariu, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdomosios priemonės. Jauniausioji mergaitė turi atskirą kambarį, kuriame taip pat yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdomosios priemonės. Būstas švarus, tvarkingas, erdvus, yra reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovės namuose, sudarytos tinkamos sąlygos mergaitėms augti, ugdytis ir ilsėtis. Nurodyta, kad J. D. dirba Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnyboje, šeimos pajamas per mėnesį sudaro darbo pajamos 1300 Eur, valstybės išmoka vaikams 210 Eur, bei vaikų tėvo teikiamas išlaikymas vaikams 450 Eur. Moteris Tarnybos atstovei nurodė, kad atsakovas reguliariai teikia išlaikymą dukroms, tačiau nepastoviai bendrauja, nerodo iniciatyvos dėl bendravimo, minimaliai papildomai prisideda prie mergaičių išlaikymo. Anot moters, atsakovas su viena dukra buvo išvykęs atostogauti, taip pat pora kartų paėmęs jauniausiąją mergaitę iš darželio. Pasak ieškovės, ji daugiausiai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, auklėja ir ugdo, veda mergaites į būrelius, mokyklą, ir darželį bei viena ima nedarbingumą, kai mergaitės serga, nurodė norinti, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Pažymėjo, jog su atsakovu nesutaria dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo vaikams. Tarnybos atstovė taip pat lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas gyvena 1 kambario, su visais patogumais, nuomojamame bute. Mergaitėms nėra skirtas atskiras kambarys, jos dalijasi dviem lovomis, yra spinta. Pastebėta žaislų. Būstas švarus, tvarkingas, jame yra visi reikiami baldai, buitinė technika. Atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos mergaičių svečiavimuisi. Vyras nurodė, jog dirba Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, jo darbo pajamos 1400 Eur per mėnesį. Tarnybos atstovei tėvas nurodė, jog nėra jo ir dukrų pastovaus bendravimo grafiko, sunku suderinti su ieškove dukrų apsilankymą pas jį, buvimą su tėvu. Vyras teigė, kad vyriausioji mergaitė prieš savaitę buvo atvažiavusi pasisvečiuoti, o su Barbora buvo išvykęs į ilgą kelionę per atostogas. Anot vyro, jis dažnai važiuoja su dukromis prie jūros, gerai sutaria su dukromis, jos nakvojo jo namuose. Tėvas nurodė, jog neprieštarauja, kad mergaitės gyventų su mama, tačiau norėtų laisvesnio ir lankstesnio bendravimo su dukromis grafiko dėl savo darbo pobūdžio, pavyzdžiui jis dažnai dirba valstybinių švenčių dienomis. Tarnybos duomenimis, E. D., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko 6-tą klasę Vilniaus A. Vienuolio progimnazijoje, papildomai lanko baleto pamokas. Motinos teigimu, mergaitei nustatytas (duomenys neskelbtini), ji nešioja akinius, ant veido yra hemangioma, kurią reikia naikinti lazeriu. B. D., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko 4-tą klasę Vilniaus A. Vienuolio progimnazijoje, papildomai lanko baleto pamokas. Motinos teigimu, mergaitė sveika. J. D., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Rasos“, motinos teigimu, mergaitė sveika. Apsilankymo metu buvo bendrauta su mergaitėmis individualiai. Pasak E. D., ji gerai sutaria su mama, mėgsta kartu žiūrėti filmus, eiti į kavinę. Mergaitė nurodė, jog mama daugiausiai ja rūpinasi, perka gražius rūbus, prižiūri, kai ji serga, daro valgyti, duoda kišenpinigius. Nepilnametė teigė, kad vadovėlius ir pratybas dažniausiai perka mama, bet tėtis taip pat buvo vieną kartą nupirkęs jai reikalingus daiktus prieš rugsėjo 1 d. Pasak mergaitės, su tėvu sutaria taip pat gerai, mėgsta žiūrėti filmus, eiti pasivaikščioti į parką, tačiau susimato su juo retai, dažniau susirašinėja socialiniuose tinkluose. Mergaitė teigė, jog norėtų gyventi su mama, nes mama paguodžianti, suprantanti, kantresnė. Pasak B. D., su mama sutaria gerai, mama paguodžia, kartu nueina į baseiną, apsipirkti, Mergaitė teigė, kad su tėčiu kartais susipyksta, nes tėtis nekantrus, ja, kaip ir vyresniąja seserimi daugiausiai rūpinasi mama, su tėčiu bendrauja retai, nes neturi prieigos prie socialinio tinklo. Nepilnametė teigė, kad ji kartais prašo kišenpinigių tėčio. Anot mergaitės, ji norėtų gyventi su mama, pas tėtį eiti į svečius. Su J. D. nebuvo bendrauta dėl jos amžiaus. Išvadoje nurodoma, kad Tarnyba neturi pagrindo nesutikti, kad nepilnamečių E. D., B. D. ir J. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Pažymėta, kad ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis galimai patenkintų nepilnamečių poreikius ir atitiktų jų interesus (el. b. T. III, psl. 69-75). Į bylą pateiktos 2019 m. rugpjūčio 29 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, kuriose dviem vyresniosioms šalių dukroms nustatytas I grėsmės lygis.

Posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis galimai patenkintų maksimalius vaikų poreikius, o atsakovo prašomas – tik būtinuosius poreikius. Pažymėjo, kad tokio amžiaus vaikai yra emociškai pažeidžiami, jie jaudinasi dėl tėvų, dėl to tėvai turi užtikrinti, kad vaikai nedalyvautųjų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų iš jų pagalbą ir supratimą. Svečiuodamiesi tėvo namuose, vaikai turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta vaikų dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės.

1. Dėl santuokos nutraukimo

Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. D. (pavardė iki santuokos sudarymo – V.) ir atsakovas R. D. susituokė 2007 m. sausio 20 d. Kėdainių raj. savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 4 (el. bylos priedas, b. l. 2, el. b. T. I, psl. 2).

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kuri, jos teigimu, pasireiškė tuo, kad atsakovas ją žemino, skaudino emociškai, šaukdavo, rodė nepagarbą jai ir dukroms. Taip pat tuo, kad atsakovas palaikė artimus santykius su kita moterimi, galimai jau nuo tada, kai atsakovė laukėsi trečio šalių vaiko J. D.. Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, nurodė, kad supratimo nebuvo iš abiejų pusių, ieškovė atsisakydavo jo pasiūlymų spręsti kylančias problemas padedant specialistams, nederino su sutuoktiniu šeimos pagausėjimo planų, iš esmės vienasmeniškai apsispręsdavo pradėti lauktis vis naujo vaiko.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ir priešingai, teismas sprendžia, kad nustatytos bylos aplinkybės liudija, jog atsakovas vengė atsakomybės už šeimą, nesiekė užtikrinti šeimai finansinio stabilumo, buvo sutuoktinei nepakantus, nepagarbus. Nesirūpinimą bendru šeimos finansiniu stabilumu rodo faktai, kad atsakovas įsigijo šeimos būstą, adr, (duomenys neskelbtini), savo asmeninėn nuosavybėn, jį vėliau perleido savo motinai, santuokos metu iniciavo turto pasidalijimo sutarties pasirašymą, pagal kurį jam asmeninėn nuosavybėn atiteko santuokos metu įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės „Fotodiena“ akcijos. Santuokos metu neįgijo bendron jungtinėn nuosavybėn jokio registruotino turto, o galiausiai ieškovei laukiantis trečio šalių vaiko 2016 m. vasario 4 d. jai parašė, kad „dėl mūsų bendro buto ir pan. aš nenoriu priimti jokių sprendimų, nes aš jaučiu, jog jis man taps kalėjimu“ (2020 m. sausio 20 d. DOK-13675 priedai). Ieškovė taip pat pagrindė savo teiginius, jog atsakovas buvo ūmaus būdo, nepakantus, kuriantis psichologines įtampas. Tai rodo šalių susirašinėjimas el. laiškais, išvadą teikiančios institucijos dokumentai, kuriais dviem šalių vaikams nustatytas I grėsmės lygis, skirtas atvejo vadybininkas (2020 m. sausio 20 d. DOK-13675 priedai). Tokie atsakovo veiksmai laikytini neatitinkančiais lojalumo kitam sutuoktiniui pareigos, reikalaujančios kitą sutuoktinį gerbti, moraliai ir materialiai remti, palaikyti, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Laikytina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo sutuoktinei, šeimai pareigą, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Ieškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant nustatytina, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms ir pareigoms sukėlė nuo 2016 m. sausio 1 d.

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 1000 Eur.

Ieškovės paaiškinimai, o būtent tai, kad ieškovė, su atsakovu dvylika metų pragyvenusi santuokoje tikėjosi, jog santuoka bus darni, pagrįsta abipuse meile, pagarba bei supratimu, tačiau atsakovui tenkinat pirmiausia savo asmeninius interesus, neprisiimat atsakomybės už šeimos finansinį stabilumą, rodant nepagarbą, kalbant apie emocinio ryšio nebuvimą, ir galiausiai palikus šeimą, ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė didelį pažeminimą, įtampą ir stresą, dėl to jai grėsė persileidimas ir buvo paguldyta į ligoninę, pradėjo blogai miegoti, nuolatos jausti nerimą, neteko svorio, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią psichologinės sveikatos sutrikimu, emociniais sunkumais, kurie laikytini nustatytais iš šalių paaiškinimų ir dokumentų, nors ir nepatvirtinti oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

5. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susilaukė trijų dukrų: E. D., B. D. ir J. D. (el. b. T. II, psl. 40-42).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, turinčių reikšmės rūpinantis vaikais, gebėjimo suvokti ir atliepti vaikų interesus, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), į išvadą teikiančios institucijos išvadą Nr. 1SD-5226, teismas sprendžia, kad nepilnamečių E. D., B. D. ir J. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove J. D..

6. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad tėvas su vaikais bendrauja du savaitgalius per mėnesį, taip pat savaitę per vaikų žiemos atostogas ir dvi savaites vasaros atostogų metu, neporiniais metais papildomai savaitę per pavasario atostogas, o poriniais – per rudens atostogas, su vaikais poriniais metais švenčia jų gimimo dieną, o neporiniais – valstybines šventes, kt. Atsakovas prašė nustatyti, kad jis su vaikais nepertraukiamai praleidžia vieną savaitę per mėnesį įskaitant savaitgalį, taip pat dar vieną papildomą savaitgalį, kas antras vaikų mokslo metų atostogas vaikai praleidžia su tėvu, taip pat vaikai praleidžia vieną mėnesį nepertraukiamai vasaros metu su tėvu ir papildomai vieną savaitę su atsakovo motina, atsakovas su vaikais poriniais metais švenčia jų gimimo dieną, o neporiniais – didžiąsias metų šventes ir praleidžia nedarbo dienas, kt.

Pažymėtina, kad šalių prašymai dėl bendravimo tvarkos daugeliu aspektų yra panašūs, skiriasi tuo, kad atsakovas prašo ilgesnių periodų su vaikais. Atsakovas su dukromis keliauja, todėl spręstina, kad geba jomis pasirūpinti. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad vaikai yra nurodę vaiko teisių specialistams, kad tėvas anksčiau yra daužęs daiktus, šaukia, kai supyksta. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad yra sudaužęs vieną vazą. Ieškovė paaiškino, kad yra buvę, kad vyresnės dukros nenorėjo būdamos pas tėvą ruošti pamokų, yra grįžusios į mamos namus anksčiau nei sutarta. Jauniausiai šalių dukrai grėsmės lygis nenustatytas. Teismas sprendžia, kad šios ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad tėvas kelia tokią grėsmę dukroms, kad tai būtų pagrindas riboti tėvo ir vaikų bendravimą iki minimalaus. Šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), sprendimu užkirsti kelią galimiems konfliktams kilti ateityje (CPK 260 straipsnis). Atsakovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečių vaikų ugdyme tvarka nustatytina atsižvelgiant į abiejų šalių pozicijas, vadovaujantis geriausiais vaikų interesais. Tvarka detalizuojama šio sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiais vaikais, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaikais tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

7. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovės su darbo santykiais susijusios pajamos dirbant UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (anksčiau – UAB „Verslo aptarnavimo centras“) sudaro apie 1324 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius (2020 m. sausio 20 d. DOK-13675 priedai). Atsakovas dirbdamas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje gauna apie 1480 Eur atlyginimo, atskaičius mokesčius, taip pat apie 230 Eur komandiruotpinigių, taigi iš viso apie 1710 Eur pajamų per mėnesį. (el. b. T. IV, psl. 193-196). Nustatyta, kad atsakovas gauna finansinės naudos iš UAB „Fotodiena“, nes neatlygintinai naudojasi įmonės automobiliu, nepatiria kuro ir transporto priemonės remonto sąnaudų. Iš liudytojo M. B. parodymų nustatyta, kad UAB „Fotodiena“ vykdo tam tikrą ūkinę-komercinę veiklą, atsakovas yra vieninteliu bendrovės akcininku (el. b. T. V, psl. 27-30), taigi turi galimybę gauti naudos ir dividendų pavidalu. Ieškovė, su kuria nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, dėl kasdienės vaikų priežiūros turi mažesnes galimybes dirbti ir užsidirbti papildomai. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (el. b. T. V. psl. 32-35). Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų UAB „SB lizingas“ pagal 2019 m. gruodžio 7 d. vartojimo kredito sutartį 4000 Eur sumai (2020 m. sausio 16 d. DOK-11578 priedai).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka iširo 2016 m. pradžioje, tačiau šalys dar kurį laiką gyveno viename būste, o 2016 m. rugpjūčio pabaigoje atsakovas išsikraustė. Ieškovė su vaikais liko gyventi šeimos namuose – bute, kuris priklausė atsakovo motinai. Šią aplinkybę – kad ieškovė iki 2019 m. kovo mėn. neatlygintinai gyveno atsakovo motinos būste – abi šalys laikė reikšminga, sprendžiant dėl atsakovo mokėtino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimų el. paštu, šalys iš esmės nesutarė, kokį išlaikymą turi mokėti atsakovas ieškovei su vaikais išsikrausčius ir pradėjus nuomotis butą. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nesutarė ir dėl to, ar atsakovas turi mokėti už tuos laikotarpius, kai atostogauja su vaikais. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad ieškovė būstą nuomojasi per brangiai. Šioje byloje jau konstatuota, kad atsakovo mokėtinas išlaikymas periodinėmis išmokomis vienam vaikui nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. birželio 20 d., sudaro po 240 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovė patiria būsto nuomos išlaidas nuo 2019 m. kovo mėn., laikytina, kad tokio dydžio (240 Eur/mėn.) išlaikymą atsakovas turėjo teikti ir 2019 m. kovo-birželio mėn.

Atskirai pasisakytina dėl išlaikymo dydžių laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2019 m. vasario mėn. Ieškovės ieškinyje nurodyti paskaičiavimai, kad atsakovas šiuo laikotarpiu turėjo teikti E. D. po (803,24 Eur – 1156,91 Eur/36 – 175 Eur)/2 = 298,05 Eur išlaikymo per mėnesį, B. D. po (773,17 Eur – 1156,91 Eur/36 – 175 Eur)/2 = 283,02 Eur išlaikymo per mėnesį, o J. D. po (675,61 Eur – 1156,91 Eur/35 – 175 Eur)/2 = 233,78 Eur išlaikymo per mėnesį nelaikytini atskaitos tašku dėl to, kad teismas iš bylos duomenų nustatė, kad šalių pajamos 2016-2019 m. laikotarpiu nebuvo tokios, kad vaikų poreikių tenkinimui šeimoje galėtų būti skiriamos ieškovės nurodomos sumos, iš viso 2252,02 Eur per mėnesį trims vaikams.

Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas 2016 m. liepos mėn. – 2019 m. birželio mėn. laikotarpiu iš viso vaikų išlaikymui sumokėjo 450 x 33 + 380 = 15 230 Eur. Ieškovė 2018 m. gegužės 13 d. atsakovui yra kompensavusi 70 Eur už vaikų pramogas (2020 m. sausio 16 d. DOK-11578 priedai). Laikytina, kad ieškovės teiginiai dėl nepilnai teikto išlaikymo yra iš dalies pagrįsti. Atsakovo trims vaikams nesumokėtas išlaikymas už trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (CK 3.200 straipsnis) iš viso sudaro 18 888 – 15 230 +70 = 3 728 Eur, arba po 1242,66 Eur kiekvienai iš dukrų.

9. Dėl turto ir prievolių padalijimo.