- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- eAN2-341-1121/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00045-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pažeidėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji tyrėja B. M. 2024 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-18890-2024 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 31 d. Šalčininkų raj. sav., krašto kelio Šalčininkai – Butrimonys – Eišiškės 23,5 km, vairuodamas automobilį lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. V. R. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams.
2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, V. R. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams skundą, kuriame prašė sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jos neskirti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi V. R. skundas atmestas ir Institucijos 2024 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 10-ANR_N-18890-2024 paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. R. prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą arba esant galimybei apskritai neskirti šios administracinio poveikio priemonės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) V. R. yra reikalingam kadangi jis vienas augina nepilnametę dukrą A. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir kuri gyvena kartu su juo adresu (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad dukra A. R. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kuri nuo minėtos gyvenamosios vietos yra apie 4-5 km, o V. R. dukrą į gimnaziją ir iš jos, dažnai veža nuosava transporto priemone. Atkreiptas dėmesys, kad minėtoje V. R. gyvenamojoje vietoje nėra parduotuvės, todėl maisto produktų bei kitų reikalingų daiktų vykstama į artimiausią parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini). V. R. nurodo, kad 2024 m. birželio 7 d. baigė ugniagesio neformaliojo profesinio mokymo programą ir šiuo metu ieško darbo pagal įgytą kvalifikaciją. Esant šioms aplinkybėms, V. R. nurodo, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) jam reikės tiek ieškant darbo, tiek ir vykstant į jį ir iš jo. Apeliantas teigia, kad yra šiuo metu nedirba ir yra sunkioje materialinėje padėtyje. Be to, teisė vairuoti reikalinga ir dėl to, kad reikia vykti pas senyvo amžiaus tėvus, kurie gyvena 9 km atstumu nuo V. R. gyvenamosios vietos. Pažymima ir tai, kad V. R. prieš du metus buvo operuotas, todėl periodiškai turi lankytis RVUL apžiūroms. Visos anksčiau gautos baudos už KET pažeidimus yra sumokėtos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad V. R. skundas yra nepagrįstas, nes darydamas pažeidimą jis nesielgė atsakingai visuomenės atžvilgiu, be to, galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jos artimiesiems dėl neleistino elgesio. Pažymėta, kad V. R. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
V. R. skundas atmestinas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.
7. V. R. apeliaciniame skunde neginčija jam inkriminuotų veiksmų kvalifikavimo, nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir paskirtos administracinės nuobaudos dydžio. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas tik administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl administracinio poveikio priemonės V. R. taikymo.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentais, patikrinęs skundžiamą nutartį, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. R. administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai. Spręstina, kad paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra adekvatus ir proporcingas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam administraciniam nusižengimui bei nustatytas visapusiškai ir objektyviai įvertinus tiek teisės pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, tiek V. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis.
9. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10. Nagrinėjamu atveju V. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už šį administracinį nusižengimą ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
12. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
13. Nagrinėjamu atveju Institucija V. R. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskyrė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą – tris mėnesius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad V. R. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (tai Institucijos nutarime pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat vertinta, kad V. R. pažeidė KET 140.1 punktą draudžiantį lenkti sankryžoje, kas laikytina itin pavojingu vairavimo manevru. Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, V. R. yra baustas trylika kartų už įvairaus pobūdžio KET pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Konstatuotina priešingai, kad V. R. yra linkęs nepaisyti KET ir (ar) vengti naujų pažeidimų darymo. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad visos baudos už ankstesnius administracinius nusižengimus yra sumokėtos.
14. Kaip svarbias priežastis, dėl kurių turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas arba minėta administracinio poveikio priemonė apskritai neskiriama, V. R. nurodo aplinkybes, kad vienas augina nepilnametę dukrą, kurią reikia vežti į mokyklą apie 4-5 km nuo gyvenamosios vietos, gyvenamojoje vietoje nėra parduotuvės, yra įgijęs ugniagesio specialybę ir šiuo metu ieško darbo, be to, turi rūpintis senyvo amžiaus tėvais, kurie gyvena už 9 km nuo apelianto gyvenamosios vietos. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir V. R. sutrumpinti arba apskritai neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Naujų, išskirtinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir būtų neįvertintos apylinkės teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma. Akcentuotina, kad V. R. apeliaciniame skunde nurodo jau apylinkės teismo įvertintas aplinkybes, o tai, kad skundžiama nutartis neatitinka apelianto lūkesčių, nereiškia, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės V. R. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Be to, kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, V. R. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti arba apskritai neskirti V. R. specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. (V. R.) apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.