- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-3135-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17655-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei M. G. dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir nustatyto buvusiai sutuoktinei išlaikymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ieškovas E. Z. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą ir panaikinti E. Z. turtinę prievolę mokėti išlaikymą M. G.. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutuoktinių sutarimu. Nutraukus santuoką, patvirtinta šalių 2022 m. spalio 1 d. sudaryta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptartas sutuoktinių turto padalijimas bei atsakovės išlaikymas. Išlaikymas atsakovei buvo teikiamas periodinėmis išmokomis, kas mėnesį mokant po 4 000 Eur. Ieškovo teigimu, sutartis dėl santuokos pasekmių buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės. Nurodo, kad šiuo metu atsakovas turi išlaikytinių, kad finansinė ieškovo padėtis yra ženkliai pasikeitusi, todėl ieškovas nebegali visa apimtimi teikti išlaikymo atsakovei. Nors atsakovė ir yra nedirbanti, serganti, tačiau šios aplinkybės, ieškovo manymu, savaime nereiškia, kad atsakovei yra reikalingas išlaikymas, priešingai – atsakovė yra visapusiškai apsirūpinusi ir jai išlaikymas yra nereikalingas. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas su kita moterimi (esama sutuoktine D. Z.) susilaukė sūnaus. Ieškovo teigimu, pinigai reikalingi nepilnamečio sūnaus, sutuoktinės išlaikymui. Be to, kartu gyvena ir du sutuoktinės vaikai iš pirmosios santuokos. Ieškovas nori rūpintis naujai sukurtos šeimos gerove (pasirūpinti bent gyvenamuoju būstu), tačiau to jis negali atlikti dėl atsakovei skiriamo išlaikymo. Pasisakydamas dėl apgaulės sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas nurodė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės, psichologinio smurto, emocinio spaudimo. Šalys nuo 2022 m. kovo 7 d. kartu nebegyvena, todėl ieškovas bandė inicijuoti santuokos nutraukimą, tačiau atsakovė jį visiškai ignoravo prisidengdama savo liga. 2022 m. rugpjūčio 18 d. sulaukė atsakovės atstovės, skambučio, kuri nurodė, kad jei ieškovas nesutiks su atsakovės sąlygomis – jis turės labai daug teisinių problemų ir santuokos nepavyks nutraukti bent kelis artimiausius metus. Ieškovo teigimu, atsakovė ne kartą yra nurodžiusi, kad sugriaus jo gydytojo karjerą ir gyvenimą, nes jos šeima yra galinga ir labai įtakinga. Ieškovas bandė tartis su atsakove, tačiau galiausiai jam buvo galimybė bendrauti tik su jos atstove, kuri nurodė, kad arba jis rašosi sutartį, arba ne ir, kadangi vieno iš pokalbių su atstove metu jam buvo pasakyta, kad šią sutartį bus galima bet kada pakeisti – ieškovas pasiryžo ją pasirašyti. Ieškovo įsipareigojimas mokėti 4 000 Eur mėnesinį išlaikymą yra atsakovės apgaulės, smurto ir ekonominio spaudimo pasekmė, todėl sutarties 3.2. punkto nuostata turėtų būti pripažinta negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad jo finansinė padėtis yra ženkliai pasikeitusi. Per 2022 m. jis uždirbo – 173 411, 44 Eur prieš mokesčius, nuo kurių sumokėjo 29 425,71 Eur mokesčių (11 998,81 Eur mėnesinių pajamų). Šiuo metu ieškovas dirba trijuose darbovietėse ir ieškovo mėnesines pajamos yra apie 5 778,92 Eur. Sumokėjus atsakovei išlaikymą – per mėnesį ieškovui ir jo šeimai lieka – 1 645,92 Eur. Ieškovo mėnesines išlaidas sudaro: buto nuoma – 1 000 Eur; komunalinės paslaugos – 200-300 Eur; maistas (2 suaugę, 3 vaikai) – 2 500 Eur; vaikų mokykla (dalinai mokama Jėzuitų gimnazija) – 700 – 1 000 Eur; kitos šeimos kasmėnesinės išlaidos (rūbai, avalynė, ūkinės prekės) – 1 000 – 1 500 Eur; draudimai, mokesčiai – 500 Eur, iš viso apie 5 900 Eur. Ieškovas mano, kad 4 000 Eur mėnesinis išlaikymas atsakovei yra ženkliai per didelis, neteisingas, jo reikalingumas nėra nei pagrįstas, nei nustatytas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto 3.2 punkto pripažinimo negaliojančiu (CK 3.54⁴ straipsnis) teisme pareiškė pasibaigus sutrumpintam ieškinio senaties terminui, todėl ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Nepaisant praleisto ieškinio senaties termino, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovas savo reikalavimą grindžia trimis visiškai skirtingais ir vienas kitam prieštaraujančiais institutais, nustatančiais tris skirtingus teisinius padarinius (rezultatus). Patikslintame ieškinyje išdėstyti motyvai yra atsieti nuo teisės normų, neaiškūs ir nepagrįsti iš esmės jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovo pateiktas patikslinto ieškinio reikalavimas atitinka tik vieną iš jo nurodytų teisinių pagrindų (CK 1.91 straipsnis 1 dalis). Įvertinus ieškovo patikslinto ieškinio aplinkybes matyti, kad ieškovas siekia pasinaudoti ne CK 3.53 str. 3 d. nustatytu institutu (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimu), bet šio atsiliepimo pirmoje dalyje aptartu CK 3.54⁴ straipsniu, kuris nustato galimybę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, ko patikslintu ieškiniu ir yra reikalaujama. Ieškovas nei pirminiame, nei patikslintame ieškinyje nereikalauja pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11376-904/2022 patvirtintos 2022 m. spalio 1 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (kas atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies dispoziciją). Ieškovas negali reikšti reikalavimo dėl sutarties (jos punkto) pripažinimo negaliojančia ab initio ir remtis teisės norma, kurioje įtvirtinta galimybė sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą (CK 3.72 straipsnio 11 dalis) (bet ne pripažinti susitarimą dėl išlaikymo negaliojančiu). Ieškovas neįrodė nei vienos CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės pasikeitimo, todėl negali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. Atsakovės sveikatos būklė sergant bipoliniu afektiniu sutrikimu nuo santuokos nutraukimo ne tik nepagerėjo, bet ir iš esmės pablogėjo, išlaidos sveikatos priežiūrai ir palaikymui yra itin didelės. Praėjus pusei metų nuo ginčo šalių santuokos nutraukimo, atsakovei buvo diagnozuotas dar vienas susirgimas - agresyviausios formos invazyvi (duomenys neskelbtini) karcinoma. Tai yra agresyviausios formos, itin sudėtingai gydoma karcinoma, turinti itin prastas galimybes pasveikti. Atsakovei yra rekomenduota pradėti Lietuvoje nekompensuojamą imunoterapiją autologinių dendritinių ląstelių preparatais, kurios tikslas - sustiprinti ir nukreipti imuninį atsaką prieš organizme esantį vėžį. Aptariamų preparatų kaina siekia 8 000 Eur, neskaitant pakartotinių preparatų suleidimo išlaidų, simptomų suvaldymo ir medikamentų išlaidų. Įtariamas recidyvas, todėl šiuo metu reikalingi nuolatiniai tyrimai. Dėl atsakovės bipolinio sutrikimo jos lankymasis ligoninėje pas gydytojus iš anksto suderintu metu dažnai nepavyksta, todėl didžiąją dalį tyrimų daroma privačiai tuo laikotarpiu, kai atsakovės būklė būna sukontroliuota ir stabili. Tai sukelia papildomas dideles finansines išlaidas. Dėl sveikatos būklės ir vartojamų medikamentų atsakovė neturi jokios realios galimybės dirbti ir jau eilę metų negeneruoja jokių pajamų. 2024 m. liepos 16 d. nustatytas 30 proc. dalyvumo lygis, konstatavus atitinkamą 70 proc. netekto dalyvumo (darbingumo) lygį. Atsakovė gauna tik valstybės skiriamą 946,91 Eur dydžio invalidumo pašalpą ir 42,29 Eur vienišo asmens pašalpą. Visas nekilnojamasis turtas, kuris priklauso atsakovei, jai priklausė ir santuokos nutraukimo su ieškovu metu. Jokio papildomo nekilnojamojo turto atsakovė neįgijo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo E. Z. 5 855,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės M. G. naudai.
4. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11376-904/2022 patvirtinta ieškovo E. Z. ir atsakovės M. G. 2022 m. spalio 1 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kita ko, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktu šalys susitarė, kad E. Z. teiks M. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 4 000 Eur. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties 3.2. punktą ir panaikinti ieškovo E. Z. turtinę prievolę mokėti išlaikymą atsakovei M. G.. Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo; CK 3.72 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes; ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalimi, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Taigi, pagrindas keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas yra esminis aplinkybių pasikeitimas po teismo sprendimo, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo. Aplinkybės, egzistavusios šios sutarties patvirtinimo metu, pagal įstatymą nesudaro pagrindo keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Ieškovas be kita ko nurodo, kad 2022 m. spalio 1 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė suklaidintas atsakovės, t. y. iš esmės remiasi CK 1.91 straipsnyje nurodytais sandorio negaliojimo pagrindais (sandoris, sudarytas dėl atsakovės apgaulės, psichologinio smurto, emocinio spaudimo.).
6. Ginčijant sandorį CK 1.91 straipsnio pagrindu, procesinė pareiga įrodyti buvus esminio suklydimo, apgaulės, ekononominio spaudimo ar realaus grasinimo faktą tenka ieškovui. Ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės, ekonominio spaudimo ar grasinimo faktą sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis yra pasirašyta abiejų šalių, šios sutarties turinys yra aiškus ir suprantamas, nereikalaujantis specialių teisinių žinių, o vien tai, kad sutartis buvo rengiama atsakovės atstovės, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas būtų buvęs iš esmės suklaidintas dėl šios sutarties turinio. Priešingai, iš byloje esančių ieškovo ir atsakovės susirašinėjimų elektroninėmis ryšių priemonėmis nustatyta, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos buvo derintos tiek ieškovo, tiek atsakovės, t.y. pats ieškovas siūlė sutarties sąlygas. Ieškovas teismo posėdžio metu nepaneigė aplinkybės, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos buvo derinamos su atsakove, nurodydamas, kad iš pradžių atsakovė prašė 5 000 Eur dydžio išlaikymo, ieškovas išreiškė savo valią, kad gali mokėti 3 000 Eur dydžio išlaikymą, bet galiausiai šalys sulygo su abiems šalims tinkančia 4 000 Eur išlaikymo suma. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas atsakydamas į atsakovės atstovės klausimą, kodėl manydamas, jog sutarties sąlygos dėl išlaikymo dydžio yra nepakeliamos, neatsisakė jos pasirašyti iki teismui patvirtinant, o vėliau teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinus, nesinaudojo apskundimo tvarka, paaiškino, kad tuo metu buvo blogos emocinės, psichologinės būsenos. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių blogą emocinę ar psichologinę būsena, kuri galėjo turėti įtakos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų turinio supratimui, nepateikė. Ieškovas teigė, kad apgaulė pasireiškė tuo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengimo metu atsakovę atstovavusi advokatė L. P. pranešė tikrovės neatitinkančias žinias, o būtent, kad atsakovas galės keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, teismo vertinimu ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip apgaulė, siekis tyčia suklaidinti ieškovą, kadangi LR CK normos numato teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Vadinasi, ieškovui nebuvo daromas joks spaudimas, šalys abipusiai derino sąlygas santuokos nutraukimui bendru sutarimu, abiem suprantant, kad dėl jų nesusitarus atsiras pagrindas kreiptis dėl santuokos nutraukimo ieškinio teisenos tvarka, kas yra visiškai standartinė tokių derybų eiga, nesuponuojanti jokio spaudimo ar grasinimų.
7. Ieškovas įrodinėja, kad jo reikalavimas tenkintinas ir pagal CK 3.72 straipsnį, numatantį, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą (CK 3.72 straipsnio 11 dalis) bei CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kaip pasikeitusias aplinkybes ieškovas nurodo ženkliai pasikeitusią savo finansinę padėtį ir poreikį teikti išlaikymą bei aprūpinimą trims nepilnamečiams vaikams. Tačiau ieškovo reikalavimas neatitinka jo cituojamos teisės normos dispozicijos, t. y. ieškovas negali reikšti reikalavimo dėl sutarties (jos punkto) pripažinimo negaliojančia ab initio ir remtis teisės normomis, kuriose įtvirtinta galimybė sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą ar pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.
8. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 2250 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui gimė vienas sūnus. Daugiau rašytinių įrodymų apie turimus kitus išlaikytinius ieškovas teismui nepateikė. Iš gimimo įrašo nustatyta, kad ieškovo sūnus gimė dar iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo 2022 m. spalio 1 d. ir juolab gerokai anksčiau iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Vadinasi, prisiimdamas įsipareigojimą išlaikyti sergančią žmoną ieškovas jau turėjo sūnų, žinojo apie savo pareigą jį išlaikyti ir šią pareigą jau vykdė, tuo pat metu prisiimdamas įsipareigojimą dėl atsakovės išlaikymo, laikydamas, kad šios pareigos yra suderinamos ir galimos vykdyti. Teismas sutinka su atsakovės atstovės pozicija, kad ieškovas pareigą išlaikyti atsakovę pakankamai ilgą laiką sėkmingai ir tinkamai vykdė, tuo pačiu turėdamas ir vykdydamas pareigą dėl savo sūnaus išlaikymo. Teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nei ieškovo sūnaus gimimas, nei jo pareiga jį išlaikyti nesuponuoja jokio esminio aplinkybių pasikeitimo CK 3.72 straipsnio 5 dalies atžvilgiu. Teismas pažymi, kad ginčijamos Sutarties 3.2 p. sąlygos nustatymas yra paaiškintas 3.1 punkte, kuriame įvertinta, jog atsakovė turi sveikatos problemų, kurios apriboja galimybę savarankiškai dirbti, o ieškovas yra plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, dėl to ieškovas įsipareigoja sutuoktinei teikti išlaikymą. Teismo nuomone, tokios nuostatos patvirtina, kad ieškovas puikiai suprato Sutarties esmę ir laisva savo valia ją pasirašė.
9. Kaip dar vieną iš esmės pasikeitusią aplinkybę, sudarančią pagrindą keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ieškovas įvardija ženkliai pasikeitusią jo finansinę padėtį. Nurodė, kad dirba trijuose darbovietėse ir ieškovo mėnesines pajamos yra apie 5 778,92 Eur. Sumokėjus atsakovei išlaikymą – per mėnesį ieškovui ir jo šeimai lieka – 1 645,92 Eur. Ieškovo mėnesines išlaidas sudaro: buto nuoma – 1 000 Eur; komunalinės paslaugos – 200-300 Eur; maistas (2 suaugę, 3 vaikai) – 2 500 Eur; vaikų mokykla (dalinai mokama Jėzuitų gimnazija) – 700-1000 Eur; kitos šeimos kasmėnesinės išlaidos (rūbai, avalynė, ūkinės prekės) – 1 000-1 500 Eur; draudimai, mokesčiai – 500 Eur, iš viso apie 5 900 Eur. Ieškovas į savo mėnesines būtinąsias išlaidas įtraukia išlaidas savo sutuoktinės vaikams, kurių išlaikyti jis neprivalo, nes nėra jų biologinis tėvas, duomenų, kad sutuoktinės vaikus iš pirmosios santuokos ieškovas būtų įvaikinęs, byloje nepateikta. Pareiga išlaikyti ieškovo sutuoktinės vaikus iš buvusios santuokos, išimtinai tenka jų biologiniams tėvams. Ieškovo biologinis vaikas, kuriam yra du metai, mokyklos neabejotinai nelanko, todėl ieškovo argumentai dėl jo padidėjusių įsipareigojimų (didesnių poreikių) yra klaidinantys.
10. Teismui pateikti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatai patvirtina, kad ieškovas yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vadovas. Iš teismui pateikto mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinio paaiškinimo matyti, kad ieškovo asmeniniai finansiniai duomenys, remiantis ieškovo pateiktais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, iš viso gautos pajamos 2022 m. sudarė 173 411,44 Eur, 2023 m. sudarė 198 152,30 Eur, 2024 m. sudarė 231,213,74 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo kasmėnesinės pajamos, net ir atskaičius sumokamus mokesčius valstybei yra su lyg kiekvienais metais didėjančios. Ieškovas yra jaunas, darbingas, sveikas, perspektyvią ir itin gerai apmokamą profesiją turintis asmuo, kuris turi visas galimybes generuoti itin dideles pajamas, o dabartinis jo siekis įrodyti savo turtinės padėties pasikeitimą yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovo turtinės padėties pasikeitimas, kaip teigia ieškovas, ženklus jos pablogėjimas, nėra objektyviai pagrįstas ar sudarantis pagrindą sumažinti, panaikinti ar pripažinti negaliojančia jo pareigą teikti išlaikymą atsakovei pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
11. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės sveikatos būklė nuo santuokos nutraukimo ne tik nepagerėjo, bet ir iš esmės pablogėjo. Pateiktos sąskaitos, patvirtina, kad atsakovės išlaidos sveikatos priežiūrai ir palaikymui yra itin didelės. Nutraukiant santuoką šalys atsakovės sveikatos būklės nedetalizavo, tačiau paminėjo kaip pagrindą išlaikymui priteisti todėl, kad atsakovė dar 2008 metais susirgo bipoliniu afektiniu sutrikimu, kuris apribojo jos galimybę dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo pat pažinties su atsakove žinojo apie atsakovės susirgimą. Praktiškai atsakovės įsidarbinimo galimybės yra neegzistuojančios dėl blogos ir itin dažnai besikeičiančios būklės, kurios priežiūra yra itin intensyvi ir vykstanti beveik kas dieną. Negalėdama dirbti, atsakovė gauna tik valstybės skiriamą 946,91 Eur dydžio invalidumo pašalpą ir 42,29 Eur vienišo asmens pašalpą, daugiau jokių pajamų negeneruoja. Visas nekilnojamasis turtas, kuris šiai dienai priklauso atsakovei, jai priklausė ir santuokos nutraukimo su ieškovu metu (taigi, buvo įvertintas prisiimant įsipareigojimą dėl išlaikymo). Jokio papildomo nekilnojamojo turto atsakovė neįgijo, kas patvirtina, jog jos turtinė padėtis (turimo nekilnojamojo turto kontekste) niekaip nepasikeitė prieš buvusia nutraukiant santuoką. Teismo vertinimu, ieškovo teiginys dėl atsakovės gebėjimų savarankiškai apsirūpinti yra nesuprantamas, niekuo nepagrįstas ir neteisingas. Teismo vertinimu, CK 3.72 straipsnio 5 dalies įtvirtintos aplinkybės, susijusios su išlaikymo reikalingumu, atsakovės sveikatos būkle, jos darbingumu ir įsidarbinimo galimybėmis nėra pasikeitusios tokiu būdu, kad sudarytų pagrindą sumažinti ar nutraukti išlaikymo mokėjimą.
12. Pagal CK 3.544 straipsnio 2 dalies nuostatas buvusio sutuoktinio reikalavimu teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali pripažinti visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu ji iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš jų yra labai nepalanki, taip pat civilinio kodekso pirmojoje knygoje numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Reikalavimas pripažinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai ar iš dalies negaliojančia gali būti pareikštas ne vėliau kaip per metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.
13. Ieškovui patikslinus savo reikalavimą ir pareikalavus pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties 3.2 punktą, tokiam reikalavimui yra taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šalių sudaryta 2022 m. spalio 1 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 11376-904/2022, kuris įsiteisėjo 2023 m. sausio 20 d. Ieškovas reikalavimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto pripažinimo negaliojančiu galėjo reikšti iki 2024 m. sausio 20 d. Ieškovas reikalavimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto pripažinimo negaliojančiu teisme pareiškė tik 2025 m. kovo 13 d. Pagal LR CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (LR CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant atsakovės prašymui, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą negali būti tenkinamas esant praleistam sutrumpintam ieškinio senaties terminui, todėl patikslintas ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Panaikinti 2025-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:
14.1. Ieškovas teismo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą ir panaikinti jo turtinę prievolę mokėti išlaikymą atsakovei M. G.. Apeliantas savo ieškinio reikalavimus grindė trimis pagrindais: 1. Atsakovei išlaikymas nebuvo ir nėra reikalingas; 2. Apeliantas prisiėmė pareigą teikti išlaikymą Atsakovei dėl apgaulės; 3. Apelianto finansinė padėtis yra pasikeitusi. Deja, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo vertindamas tik vienu aspektu – Apelianto pajamų dydžiu. Tai nėra teisinga, o ir negali būti laikoma teisėta.
14.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Atsakovė turi daugiau nei pakankamai turto save išlaikyti. Vien Atsakovei priklausantis nekilnojamas turtas yra vertas bent 500 000 Eur ir gali generuoti pajamas ir tokia Atsakovės turtinė padėtis privalo būti įvertinta sprendžiant apie poreikį būti išlaikomai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 str. yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Atsakovės turtas yra pakankamas save išlaikyti, Atsakovė gavo darbinių pajamų, o taip pat ir valstybės skiriamas išmokas.
14.3. Apeliantas šioje byloje įrodinėjo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo sudaryta dėl Atsakovės apgaulės, psichologinio smurto, ekonominio spaudimo. Tiesa yra ta, kad šios bylos šalys kartu nustojo gyventi 2022-03-07 ir Ieškovas bandė inicijuoti santuokos nutraukimą, tačiau Atsakovė jį visiškai ignoravo prisidengdama savo liga, kol 2022-08-18 sulaukė Atsakovės atstovės, advokatės L. P. skambučio, kuri nurodė, kad jei Ieškovas nesutiks su Atsakovės sąlygomis – jis turės labai daug teisinių problemų ir santuokos nepavyks nutraukti bent kelis artimiausius metus. Po šio pokalbio, Ieškovas prisiminė, kad Atsakovė, per jos manijos būsenas buvo ne kartą nurodžiusi, kad sugriaus jo gydytojo karjerą ir gyvenimą, nes jos šeima yra galinga ir labai įtakinga (šias gąsdinimų aplinkybes įrodinėsime liudytojų pagalba). Ieškovas bandė tartis su Atsakove, tačiau galiausiai jam buvo galimybė bendrauti tik su jos Atstove, kuri nurodė, kad arba jis rašosi sutartį, arba ne ir kadangi vieno iš pokalbių su atstove metu, jam buvo pasakyta, kad šią sutartį bus galima bet kada pakeisti – jis pasiryžo ją pasirašyti.
14.1. Liudytojas P. G. nurodė, kad Apeliantas labai išgyveno dėl santuokos nutraukimo, ir norėjo tą padaryti kuo greičiau, o Atsakovės manipuliacinis elgesys su Apeliantu buvo pastovus. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sudarymas buvo sąlygotas noro kuo greičiau nutraukti santuoką, bei Atsakovės atstovės pažado, kad šią sutartį bus galima bet kada pakeisti.
14.2. Esant tokio pobūdžio ginčui, turi būti vertinamas išlaikymo dydis, net jei jis ir yra reikalingas. 4 000 Eur mėnesinio išlaikymo dydis (kai vidutinė mėnesinė alga šiuo metu yra – 1 902,7 Eur) yra aiškiai per didelis, net nevertinant Atsakovės turimų aktyvų.
14.3. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad: „<..., iš viso gautos pajamos 2022 m. sudarė 173 411,44 Eur, 2023 m. sudarė 198 152,30 Eur, 2024 m. sudarė 231 213,74 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo kasmėnesinės pajamos, net ir atskaičius sumokamus mokesčius valstybei yra su lyg kiekvienais metais didėjančios. Ieškovas yra jaunas, darbingas, sveikas, perspektyvią ir itin gerai apmokamą profesiją turintis asmuo, kuris turi visas galimybes generuoti itin dideles pajamas, o dabartinis jo siekis įrodyti savo turtinės padėties pasikeitimą yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.“
14.4. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas taip pat neatskleidė šio klausimo iš esmės. Visų pirma – 2024 m. gautos 231 213,74 Eur pajamos – yra prieš mokesčius mokesčių suma nuo tokių pajamų - 84 466,56 Eur. Sumokėjus mokesčius ir Atsakovei, Apeliantui lieka – 98 746,44 Eur, t.y. 8 228,87 Eur pajamų per mėnesį. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad po santuokos nutraukimo Apeliantas sudarė naują santuoką ir savo naująją šeimą privalo išlaikyti, kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad teikdamas Atsakovei išlaikymą, kuris jai nėra reikalingas, Apeliantas net neturi galimybės įsigyti nuosavo būsto.
2. Atsakovė M. G. su skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-06-20 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1560-466/2025 palikti nepakeistą – patikslintą ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:
15.1. Neskųsdamas teismo sprendimo dalyje dėl praleisto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo, ieškovas pripažįsta, jog jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Todėl akivaizdu, jog ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas jau vien šiuo pagrindu, nevertinant jo nurodomų apeliacinio skundo argumentų, o apeliacinis procesas, kurio apimtį ir ribas nustato pateiktas apeliacinis skundas, tampa betikslis, kadangi neskųsdamas išvados dėl senaties termino praleidimo, apeliantas pripažino, kad ieškinys šiuo pagrindu atmestas teisėtai.
15.2. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog apeliantas (jo atstovas) ir toliau palaiko teisiškai ydingą ir itin painią poziciją - savo reikalavimą (dėl Sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu ir nustatyto buvusiai sutuoktinei išlaikymo panaikinimo) grindžia trimis skirtingais ir vienas kitam prieštaraujančiais institutais - LR CK 3.53 str., 3.72 str. ir 1.91 str. 1 d. Nepaisant to, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas atitiko tik vieną iš jo nurodytų teisinių pagrindų (LR CK 1.91 str. 1 d.), apeliaciniame skunde yra ir toliau ginčo situacija yra grindžiama remiantis visomis trimis aukščiau pacituotomis teisės normomis, nors tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismas Sprendime motyvuotai išdėstė, kad tokia pozicija yra nesuderinama su pateiktu reikalavimu.
15.3. Ieškovas šioje civilinėje byloje įrodinėjo, jog Sutartis de?l santuokos nutraukimo teisiniu? pasekmiu? buvo sudaryta de?l Atsakove?s apgaule?s, psichologinio smurto, ekonominio spaudimo. Teigiama, kad atsakovė ieškovą apgavo dėl Sutarties sąlygų, naudojo psichologinį smurtą reikalaudama sulygti dėl jam nepalankių sąlygų, kad šalys naudojosi tik atsakovės interesus atstovavusios advokatės paslaugomis, o ieškovas Sutartį pasirašė tik įtikintas, kad ją bus galima pakeisti.
15.4. Tokia ieškovo pozicija yra pilnai paneigta paties ieškovo paaiškinimais, teiktais 2025-04-18 teismo posėdžio metu, bei jam atsakant į teismo klausimus. Iš ieškovo žodinių paaiškinimų neginčijamai nustatyta, jog tokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (su prisiimtais ieškovo šiuo metu ginčijamais įsipareigojimais) buvo pasirašyta dėl to, kad ieškovas norėjo kuo greičiau nutraukti santuoką, jautė diskomfortą dėl dvigubo gyvenimo (tuo metu jau turėjo kitą faktinę šeimą), norėjo finansiškai padėti buvusiai sutuoktinei, be to, viso proceso metu aktyviai ir, kaip nurodė, „maloniai“, bendravo ne su atsakove, o su jos atstove advokate L. P., derindamas sutarties sąlygas ir jai nurodydamas, jog sutinka teikti 3000 eurų išlaikymą atsakovei, atsakovei siekiant gauti 5000 eurų išlaikymą, tačiau vėliau šalims suderant 4000 eurų išlaikymą. Taip pat ieškovas nurodė, jog tikrasis ieškinio pagrindas yra nerimas dėl ateities – jog jam susirgus, jis nesugebės teikti sutarto dydžio išlaikymo.
15.5. Byloje esantis ieškovo ir atsakovės advokatės L. P. susirašinėjimas (elektroniniai laiškai) (DOK-83897) patvirtina sklandų, dalykišką ir konstruktyvų ieškovo bendravimą sutarties sąlygų derinimo klausimais. Šis susirašinėjimas taip pat patvirtina, jog ieškovui nebuvo daromas spaudimas dėl sutarties sąlygų, į ieškovo pastabas buvo atsižvelgta, dėl to buvo pakeistos kai kurios sutarties sąlygos. Rengiant sutarties projektą, advokatei L. P. dokumentus apie ieškovo turtą persiuntė advokatas M. V., kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas ne tik savarankiškai derino sutarties sąlygas su atsakovės advokate, tačiau savo ruožtu pats naudojosi profesionalia teisininko - advokato pagalba.
15.6. Apeliantas jau skyrybų metu buvo sėkmingas ir dideles pajamas generuojantis plastine?s ir rekonstrukcine?s chirurgijos gydytojas, kuris turėjo ne tik atitinkamą statusą visuomenėje, bet ir plačias galimybes apginti savo interesus, konsultuotis su teisininkais, kurie būtų galėję jį efektyviai apsisaugoti ne tik nuo atsakovės „spaudimo“, bet ir nuo jos grasinimų neigiamai paveikti jo karjerą (jeigu tokie iš tiesų būtų buvę išsakyti). Aiškinimas, kad ieškovą apgavo, spaudė ir prieš jį ekonomiškai smurtavo serganti ir jokių pajamų negeneruojanti žmona, kurią jis išdavė su kita moterimi, kuri tuo metu jau laukėsi jo vaiko, yra ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinkantis elementarios žmogiškos logikos.
15.7. Eilė medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovės sveikatos būklė nuo santuokos nutraukimo ne tik nepagėrėjo, bet ir iš esmės pablogėjo (atsakovei po santuokos nutraukimo buvo nustatytas agresyvus onkologinis susirgimas, o 2025 metais diagnozuota autoimuninė liga), o taip pat ir didelį kiekį sąskaitų, patvirtinančių, kad jos išlaidos sveikatos priežiūrai ir palaikymui yra labai didelės.
15.8. Nors nutraukiant santuoką šalys atsakovės sveikatos būklės nedetalizavo, tačiau ją paminėjo kaip pagrindą išlaikymui priteisti todėl, kad atsakovė dar 2008 metais susirgo bipoliniu afektiniu sutrikimu, kuris apribojo jos galimybę dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą. Ši liga su metais progresavo ir sunkėjo, įskaitant ir po to, kai šalys nutraukė santuoką. Liga pasižymi pasikartojančiais hipomanijos ir itin sunkios depresijos epizodais, tarp kurių kartais įsiterpia vos 1-2 savaitės trunkanti normali (sveikam žmogui būdinga) būsena. Įprastai atsakovės būklė mainosi tarp 4-5 savaites besitęsiančios depresijos (kurios metu atsakovei reikalinga nuolatinė priežiūra dėl negalėjimo pačiai apsitarnauti, valgyti, nusiprausti, susišnekėti su kitais asmenimis) ir keletą savaičių trunkančios hipomanijos, kurios metu atsakovė būna perdėtai aktyvi, sunkiai susikoncentruojanti ir beveik nemiega, nepaisant vartojamų stiprių slopinančių medikamentų.
15.9. Bipoliniam sutrikimui nekontroliuojamai paūmėjus, atsakovė būna hospitalizuojama psichiatrijos ligoninėse, siekiant šią ligą kontroliuoti, atsakovė pastoviai vartoja itin stiprius mąstymą ir kitas funkcijas įtakojančius medikamentus (Lamotriginas, Diazepamas, Kvetiapinas, Bromazepamas ir kt.), kurie nėra kompensuojami valstybės. Dėl būklės valdymo, atsakovei rekomenduota nuolat lankytis pas psichiatrą (4-5 kartai per mėnesį) ir psichoterapeutą (kartą per savaitę), šios išlaidos valstybės taip pat nėra kompensuojamos. Papildomai, depresijos epizodų metu (t. y. 4-5 savaites) atsakovei būtina samdyti slaugę, kuri jai padeda apsitarnauti namuose. Išlaidas už šią slaugą tik dalinai kompensuoja savivaldybė. Praėjus pusei metų nuo ginčo šalių santuokos nutraukimo, atsakovei buvo diagnozuota agresyviausios formos invazyvi (duomenys neskelbtini) karcinoma. Vėžio diferenciacijos laipsnis – G3 (agresyviai ir greitai plintantis), tipas – Ki-67 90 proc. (labai greitai į vėžinę mutuojanti lastelė).
15.10. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad dėl savo sveikatos būklės (nestabilios nuotaikos, varijuojančios tarp depresijos ir manijos, bei blogos savijautos) ji neturi jokios realios galimybės dirbti, todėl negeneruoja jokių pajamų. 2024 m. liepos 16 d. atsakovei buvo nustatytas 30 proc. dalyvumo lygis. Negalėdama dirbti, atsakovė gauna tik valstybės skiriamą 946,91 Eur dydžio invalidumo pašalpą ir 42,29 Eur vienišo asmens pašalpą, daugiau jokių pajamų negeneruoja. Nuo 2024 metų rugpjūčio mėnesio atsakovės darbo galimybės yra visiškai apribotos, dirbti ir darbo pajamų ji gauti negali ir jų negauna, todėl išlaikymo poreikis yra ne sumažėjęs, o tik dar labiau išaugęs.
15.11. Apelianto turtinė padėtis nėra niekaip teisiškai susijusi su jo pareikštu reikalavimu, kadangi pastarosios vertinimas būtų buvęs aktualus tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų siekęs sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą pagal LR CK 3.72 str., bet ne pripažinti Sutarties punktą negaliojančiu ab initio pagal LR CK 1.91 str. 1 d.
15.12. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigė, kad šiuo metu ieškovo mėnesines pajamas sudaro apie 5 778,92 Eur, dirbant trijuose darbovietėse. Tuo tarpu po šešių dienų pateiktame 2025 m. kovo 19 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodo, kad jo vidutinės mėnesinės pajamos (dirbant penkiose darbovietėse) atskaičius mokesčius yra 7 088,40 Eur. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo, kad pastaruoju metu jo darbo užmokestis į rankas, dirbant penkiose darbovietėse, yra apie 7000 eurų. Be to, teismui pateikti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatai patvirtina, kad ieškovas yra mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir vadovas. Iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinio paaiškinimo (DOK-83897) matyti, kad ieškovo remiantis jo pateiktais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, iš viso gautos pajamos 2022 m. sudarė 173 411,44 Eur, 2023 m. sudarė 198 152,30 Eur, 2024 m. sudarė 231,213,74 Eur., t. y. 2024 metais apie 19 000 eurų per mėnesį (atskaičius būtinuosius mokėjimus būtų apie 13 000 eurų per mėnesį). Todėl akivaizdu, jog ieškovo turtinė padėtis yra itin gera, pakankama teikti sutarto dydžio išlaikymą atsakovei niekaip nepažeidžiant ieškovo ir jo šeimos interesų, o lyginant su 2022 metais – palaipsniui gerėjanti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11376-904/2022 patvirtinta ieškovo E. Z. ir atsakovės M. G. 2022 m. spalio 1 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktu šalys susitarė, kad E. Z. teiks M. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 4 000 Eur.
17. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties 3.2. punktą ir panaikinti ieškovo E. Z. turtinę prievolę mokėti išlaikymą atsakovei M. G.. Teismas, išnagrinėjęs bylą, 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė dėl to, kad jis yra nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad: 1. Apeliantas prisiėmė pareigą teikti išlaikymą Atsakovei dėl apgaulės; 2. Atsakovei išlaikymas nebuvo ir nėra reikalingas; 3. Apelianto finansinė padėtis yra pasikeitusi.
19. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).
20. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
21. Apeliantas nurodo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo sudaryta dėl atsakovės psichologinio smurto, pasireiškiančio tuo, kad nesutikus su reikalaujamu išlaikymo dydžiu, atsakovė sutarties pasirašyti nesutiko ir ieškovo laukė ilgas bylinėjimosi procesas ištuokos byloje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, derybos ištuokos procese dėl sau reikalingo išlaikymo dydžio ir ištuokos proceso formos, niekaip negali būti laikomos psichologiniu smurtu atsakovo atžvilgiu. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti ir dėl to nėra ginčo, kad atsakovė prašė sau 5 000 Eur išlaikymo, ieškovas siūlė 3 000 Eur ir šalys, dalyvaujant advokatams, sutarė, kad priimtinas joms išlaikymo dydis yra 4 000 Eur. Ieškovui tariamai taikyto ekonominio spaudimo turinio apeliantas aplamai neatskleidė.
22. Ieškovas teigia, kad jis buvo apgautas, nes atsakovės atstovė prieš pasirašant sutartį jam paaiškino, kad šią sutartį bus galima bet kada pakeisti, o dabar jam to padaryti nepavyksta. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia apelianto pozicija reiškia ne ką kitą, o tik tai, kad apeliantas, priešingai nei jis nurodo, ne pats buvo apgautas, o pasirašydamas sutartį ketino apgauti atsakovę, tai yra be teisminių ginčų nutraukti santuoką, o įsiteisėjus sprendimui, siekti sutarties dalies dėl išlaikymo nuginčijimo nuo pat jos sudarymo momento ir taip ne tik nutraukti išlaikymo atsakovei mokėjimą, bet ir susigrąžinti visas sumokėtas sumas.
23. Apeliantas nurodo, kad atsakovei išlaikymas nebuvo ir nėra reikalingas, nes ji turi nekilnojamojo turto ir gauna pajamų, tačiau apeliantas niekaip nemotyvuoja, kaip atsakovės turimas turtas, kurį ji turėjo dar iki santuokos gali generuoti jai reikalingą išlaikymą bei gydymo išlaidų dengimą. Atsakovė sunkiai serga onkologine ir kitomis ligomis, yra tik 30 proc. darbinga ir dėl to ginčo nėra. Negalėdama dirbti, atsakovė gauna tik valstybės skiriamą 946,91 Eur dydžio invalidumo pašalpą ir 42,29 Eur vienišo asmens pašalpą, kitų pajamų negeneruoja.
24. Apeliantas nurodo, kad jo finansinė padėtis yra pasikeitusi. Tačiau byloje nustatyta ir ginčijamame sprendime nurodyta, kad ieškovo gautos pajamos 2022 m. sudarė 173 411,44 Eur, 2023 m. sudarė 198 152,30 Eur, 2024 m. sudarė 231,213,74 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo kasmėnesinės pajamos, net ir atskaičius sumokamus mokesčius valstybei yra su lyg kiekvienais metais didėjančios ir pakankamos prisiimtoms prievolėms įvykdyti.
25. Apeliantas prieš pat teismo posėdį pateikė teismui įrodymus, jog jis lankosi gydymo įstaigose bei 2025-10-01 MB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio nario (t. y. paties apelianto) sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovui mokėti 1 500 Eur mėnesinį mokestį. Apeliantas teigia, kad šie duomenys byloja apie iš esmės pasikeitusią ieškovo finansinę situaciją ir sudaro papildomą pagrindą apeliacinio skundo patenkinimui. Teisėjų kolegija tokią ieškovo poziciją vertina kritiškai. Faktas, kad apeliantas pats, jau bylai esant apeliacinės instancijos teisme, susimažino sau mokamą atlygį, nėra pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimui ar panaikinimui. Be to atsakovė taip pat pateikė papildomus įrodymus iš kurių matyti, jog jos dalyvumo lygis sumažėjo iki 20 proc. Kaip apelianto lankymasis gydymo įstaigose įtakoja jo gebėjimą gauti pajamas, apeliantas nedetalizavo.
26. Bet kokiu atveju apelianto turtinės padėties pasikeitimas nebūtų pakankamu pagrindu pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą ir panaikinti turtinę prievolę mokėti išlaikymą atsakovei. Tokie argumentai, jei jie būtų įrodyti ir laikomi pagrįstais, galėtu būti tik pagrindu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimui.
27. (duomenys neskelbtini) ieškovui, ne santuokoje, gimė sūnus. Iš gimimo įrašo nustatyta, kad sūnus gimė dar iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo 2022 m. spalio 1 d. ir gerokai anksčiau iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Vadinasi, prisiimdamas įsipareigojimą išlaikyti sergančią žmoną ieškovas jau turėjo sūnų, žinojo apie savo pareigą jį išlaikyti ir šią pareigą jau vykdė, tuo pat metu prisiimdamas įsipareigojimą dėl atsakovės išlaikymo, laikė, kad šios pareigos yra suderinamos ir galimos vykdyti. Ieškovas neturi pareigos išlaikyti savo naujosios sutuoktinės vaikų, nes nėra jų biologinis tėvas.
28. LR CK 3.54⁴ straipsnis, nustato, jog reikalavimas pripažinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai ar iš dalies negaliojančia gali būti pareikštas ne vėliau kaip per metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Šalių sudaryta 2022 m. spalio 1 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11376-904/2022, kuris įsigaliojo 2023-01-20 (t. y. jau galiojant LR CK 3.54⁴ straipsniui, kuris buvo priimtas 2022-06-30 įstatymu Nr. XIV-1346, įsigaliojusiu nuo 2023-01-01). Iš to seka, kad ieškovas reikalavimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punkto pripažinimo negaliojančiu galėjo reikšti ne vėliau kaip iki 2024-01-20. Svarbu yra ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ne tik todėl, kad jis yra nepagrįstas, bet taip pat konstatavo, jog ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą negali būti tenkinamas esant praleistam sutrumpintam ieškinio senaties terminui. Tačiau apeliantas šio ieškinio atmetimo pagrindo neginčija, todėl jo skundas niekaip negali būti patenkintas.
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatei 2 722,50 Eur. Ši suma priteistina iš apelianto.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 722 Eur 50 ct. bylinėjimosi išlaidų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)