Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Z. (E. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei M. G. dėl sutarties 3.2 punkto pripažinimo negaliojančiu ir turtinės prievolės panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Z. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. G. (toliau – ir atsakovė) patikslintu ieškiniu prašydamas – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 3.2. punktą ir panaikinti E. Z. turtinę prievolę mokėti išlaikymą M. G..

2. Teisme 2025 m. kovo 19 d. gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje; 2) sustabdyti 2022 gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo vykdymą, nustatant, kad iki procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, ieškovas turi pareigą atsakovei mokėti 1 000 Eur laikiną kasmėnesinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant į M. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo E. Z. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas nurodė, kad pareiškėjų sutartis buvo patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kuris nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, o pareiškėjai vykdė (turi vykdyti) Sutarties sąlygas, nes teismo sprendimas turi res judicata galią. Ieškovas savo pareigą teikti išlaikymą atsakovei netinkamai vykdo jau nuo 2023 m. birželio mėnesio. 2025 m. sausio mėnesį ieškovo įsiskolinimas siekė bendrą 15 776 Eur sumą. Atsakovė elektroniniu laišku geranoriškai ragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą, įspėdama apie savo ketinimą kreiptis dėl priverstinio išieškojimo, tačiau ieškovas sumokėti skolą atsisakė, nes neturi galimybių. Atsakovei pateikus vykdomąjį raštą antstolei, visas ieškovo įsiskolinimas buvo operatyviai išieškotas, kas patvirtina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie neva neegzistuojančią galimybę atsiskaityti neatitiko tikrovės. Nors ieškovas šiuo metu palaiko analogišką poziciją (neva teikti išlaikymo sergančiai atsakovei neturi galimybių), manytina, kad faktiška situacija yra kita - tikėtina, kad ieškovo vienokios ar kitokios galimybės vykdyti įsipareigojimą yra, tačiau ieškovas siekia įrodyti ne tik jo turtinės padėties esminį pasikeitimą, bet ir susitarimo su atsakove dėl išlaikymo teikimo ydingumą, ką ieškovas dar turi įrodyti. Nors šiuo atveju sprendžiamas kilęs tarp šalių ginčas, bet tai savaime nereiškia, kad iš karto turi būti nutrauktas teikiamas atsakovei išlaikymas arba sumažintas atsakovei buvusio sutuoktinio teikiamo išlaikymo dydis. Nenustatyta, kad egzistuotų grėsmė, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas gali būti reikšmingai apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1560-466/2025. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

6.1. ieškovas pateikė įrodymus, kad iš jo priteistas išlaikymas jam yra nepakeliamas. Atsakovė ginčo išlaikymo sumos dydžio net neįrodinėja, o ir iš jos pateiktų įrodymų, galima daryti išvadą, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrins šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą;

6.2. ieškovas pateikė objektyvius duomenis apie savo gaunamas mėnesines pajamas, savo būtinųjų mėnesinių išlaidų apskaičiavimus, kai tuo tarpu atsakovė tik kritikavo ieškovo argumentus ir nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodomas aplinkybes;

6.3. įsiskolinimo priverstinis išieškojimas paliko ieškovą be piniginių lėšų, ir tai matyti iš banko sąskaitų išrašų, kad po antstolio veiksmų ieškovo banko sąskaitos likutis - -4 105,57 Eur, t. y. ieškovas liko be piniginių lėšų ir tai neleidžia jam užsitikrinti net būtinųjų poreikių. Toks teismo faktinės situacijos interpretavimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu.

6. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. ieškovas turėjo galimybę pagrįsti savo turtinę padėtį. Tiek jo paaiškinimai, tiek pateikti duomenys yra prieštaringi, neaiškūs, neišsamūs ir neatitinkantys jo paaiškinimų, iš jų nėra galimybės nustatyti realios ieškovo turtinės padėties, kurią jis formaliai nurodo pagrindęs. Neįvardina darboviečių, nenurodo tikslaus gaunamo darbo užmokesčio. Jis nutyli, kad yra ir MB ,,(duomenys neskelbtini)“ steigėjas ir direktorius. Bendrija generuoja didelį pelną. Tikėtina, kad bendrijos pajamos nebuvo įskaičiuotos, juolab neįskaičiuotas paskirstytas pelnas (dividentai). Nepateikta informacija apie turimas santaupas ar turimą turtą;

7.2. ieškovas remiasi savo būtinosiomis mėnesinėmis išlaidomis, tačiau šių išlaidų apskritai nedetalizuoja ir nepateikia nė vieno tokius įsipareigojimus pavirtinančio įrodymo. Nors nurodo, kad turi tris išlaikytinius, tačiau dviejų vaikų (sutuoktinės iš pirmos santuokos) atžvilgiu jokių įsipareigojimų neturi;

7.3. ieškinio reikalavimas suformuluotas ydingai bei pateiktas praleidus tokiam reikalavimui taikomą sutrumpintą senaties terminą. CK 3.54⁴ straipsnyje numatyta, kad sutartį pripažinti dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai ar iš dalies negaliojančia gali būti pareikštas ne vėliau kaip per metus nuo sutarties įsigaliojimo dienos. 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinta sutartis įsigaliojo 2023 m. sausio 20 d., todėl kreiptis į teismą ieškovas galėjo ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 20 d. Senatis sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti;

7.4. teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., kaip susiklostė šio ginčo atveju;

7.5. ieškovas neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nėra jokio pagrindo spręsti, jog tenkinus ieškinį, bus padaryta didelė žala ar kils grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui. Ieškovo teiginys, kad jis liko be piniginių lėšų jam neleidžia užtikrinti net būtiniausių poreikių yra nepagrįstas ir neįrodantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Ieškovas jaunas, darbingas, perspektyvią ir itin gerą profesiją turintis asmuo. Jis sudarė naują santuoką, todėl nukreipti išieškojimą galima ne tik į jo asmeninį, bet ir bendrąja jungtine nuosavybės teise esantį turtą;

7.6. nepagrįstas ir nesuprantamas ieškovo teiginys, kad atsakovė neįrodė tokios apimties išlaikymo būtinumo, kai procesiniuose dokumentuose teikti paaiškinimai ir pridėti įrodymai. Atsakovei išlaikymas gyvybiškai būtinas, nes jos sveikatos būklė nepagerėjo, o ženkliai pablogėjo, gydymo išlaidos yra itin didelės. Tenkinus ieškovo prašymą ieškovas užsitikrintų galimybę vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų visiškai minimalia apimtimi;

7.7. nors ieškovas ir šiuo metu palaiko analogišką poziciją (neva teikti išlaikymo sergančiai atsakovei neturi galimybių), manytina, kad faktiška situacija yra kitokia. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad vienoje iš jam priklausančių banko sąskaitų pinigų likutis tapo nepakankamas išieškojimui vykdyti, yra nieko neįrodantis. Kadangi tokia situacija yra momentinė ir kas mėnesį kintanti, įvertinus, kad ieškovas pats pripažino generuojantis pakankamai dideles mėnesines pajamas. Jo įsipareigojimo vykdymo sustabdymas yra nulemtas ne galimybių trūkumo, bet principinio atsisakymo teikti išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

3. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, – kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomosios bylos ir Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo sustabdymo, nustatant atsakovei 1 000 Eur laikiną kas mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis, – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4. Bylos duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjų M. G.-Z. ir E. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino M. G.-Z. ir E. Z. 2022 m. spalio 1 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje numatytomis sąlygomis. Sutartyje be kitų aptartų sąlygų, šalys susitarė dėl tarpusavio išlaikymo tokiomis sąlygomis: ,,3.1. Įvertinus tai, kad i) M. G.-Z. turi sveikatos problemų, kurios apriboja jai galimybę savarankiškai dirbti, ii) E. Z. yra (duomenys neskelbtini) gydytojas, Šalys susitaria, kad E. Z. teiks M. G.-Z. išlaikymą; 3.2. Išlaikymas bus teikiamas periodinėmis išmokomis, kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant į M. G.-Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke po 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų); 3.3. Išlaikymą E. Z. pradeda teikti nuo šios Sutarties sudarymo momento; 3.4. Šalys susitaria, kad pasikeitus šios Sutarties 3.1. p. nurodytoms aplinkybėms, Šalys abipusiu sutarimu spręs klausimus dėl išlaikymo, jo dydžio ar (ir) formos keitimo.“

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. byloje Nr. e2YT-11376-904/2022 pagal M. G. 2024 m. gruodžio 31 d. prašymą išdavė vykdomąjį raštą.

6. Remiantis LITEKO duomenis ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje 2025 m. vasario 7 d. užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo periodiniu mokėjimu išieškojimo: skolininkas – E. Z., išieškotoja – M. G..

7. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas – pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties 3.2. punktą ir panaikinti E. Z. turtinę prievolę mokėti išlaikymą M. G.. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikytis laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje; sustabdyti 2022 gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo vykdymą, nustatant, kad iki procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ieškovas turi pareigą atsakovei mokėti 1 000 Eur laikiną kasmėnesinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pervedant į M. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke.

8. Tiek ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš esmės grindžiami pasikeitusia finansine padėtimi ir šalių sutartimi nustatyta 4 000 Eur suma ieškovui yra nepakeliama finansinė našta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi tris nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad vykdomas priverstinis išieškojimas dėl susidariusio periodinio išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovas nurodė, kad laikinai gali mokėti 1 000 Eur išlaikymą. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas nepažeis atsakovės teisių, ginčo šalių lygiateisiškumas bus užtikrintas. Patenkinus ieškinio reikalavimus, išnyktų ieškovo pareiga mokėti išlaikymą, o atsakovei kiltų pareiga grąžinti, ką yra gavusi iš ieškovo.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių prigimtis yra procesinio pobūdžio ir šio procesinio instituto taikymas yra itin ribotas bei galimas tik išimtinais atvejais, tada, kai jį taikyti prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-553/2024).

10. Šio procesinio instituto, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių, taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie, tikėtina, gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-397-553/2024).

11. Civilinėse bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-577-798/2023). Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma ir tai, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jį taikyti prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami šalies veiksmai tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-335-912/2024).

12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai, kadangi ieškovas neįrodė įstatyme nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

14. Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo sąlygos pasisakytina, kad teismas negali ir neturi atlikti detaliai ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizės, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo, o tik įvertinti ieškovės ieškinio preliminarų pagrįstumą.

15. Ieškovas ieškinį grindė pasikeitusia turtine padėtimi. Ieškinyje nurodė, kad jo gaunamos pajamos sudaro 5 778,92 Eur dirbant trijose darbovietėse, o 2025 m. kovo 19 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad dirbant penkiose darbovietėse pajamos sieja 7 088,40 Eur. Pateiktoje VSDFV Kauno skyriaus pažymoje apie asmens socialinį draudimą matyti, kad 2025 m. vasario mėnesį ieškovas gavo tik 3 677,82 Eur. Taigi, kaip matyti, byloje esantys duomenys apie ieškovo darbovietes ir gaunamas pajamas yra nevienareikšmės ir iš esmės prieštaringo pobūdžio, neleidžiančios įvertinti ieškovo su darbo santykiais gaunamų pajamų dydžio.

16. Teismas, remdamasis LITEKO prieinamais duomenis nustatė, kad ieškovas dirba ir gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Taip pat matyti, kad nuo 2017 m. liepos 27 d. E. Z. yra MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, kitų darbuotojų išskyrus patį ieškovą, bendrijoje nėra. Bendrijos veikla pelninga, grynasis pelnas 2024 m. sudarė – 43 937 Eur, 2023 m. – 66 912 Eur ir kt.

17. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo šias mėnesines išlaidas: buto nuoma: 1 000 Eur, komunalinės paslaugos – 200-300 Eur; maistas (2 suaugę, 3 vaikai) – 2 500 Eur; vaikų mokykla (dalinai mokama(duomenys neskelbtini) gimnazija) – 700-1000 Eur; kitos šeimos kasmėnesinės išlaidos (rūbai, avalynė, ūkinės prekės) – 1 000-1 500 Eur; draudimai, mokesčiai – 500 Eur, t. y. bent 5 900 Eur, tačiau pateiktų išlaidų realumas ir būtinumas jas vykdyti ieškovui kvestionuotinas. Buto sutartis pasibaigusi, įstatymų numatytą pareigą teikti išlaikymą ieškovas turi vieno (biologinio), o ne visų trijų vaikų atžvilgiu ir kt. Ieškovo sutuoktinės dviejų vaikų atžvilgiu išlaikymo pareigos vykdymas priklauso ieškovo sutuoktinei ir jos buvusiam sutuoktiniam (dviejų vaikų tėvui). Be to, ieškovo nurodytos išlaidos yra bendros su sutuoktine, kas reiškia, kad bendras šeimos išlaidas turi dengti sutuoktiniai kartu ir tai nėra išimtinai vien tik ieškovo pareiga.

18. Vertinant ieškovo turtinę padėtį sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovas ne tik nepateikė visų gaunamas pajamas ir/ar kitą turimą turtą pagrindžiančių įrodymų, tačiau nedetalizuoja savo įsipareigojimų ir kitų išlaidų, nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Todėl nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė neišsamias, galimai nutylėtas ir dviprastiškas aplinkybes dėl savo turtinės padėties preliminaraus įrodymų vertinimo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste.

19. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodomas aplinkybes.

20. Kaip minta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik išimtinais atvejais, tada, kai jį taikyti prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo galimus sąžiningus veiksmus, dėl <...>. Iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje išplaukia, kad ,,įrodinėja tas, kas teigia“, kas reiškia, kad ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą turi pagrįsti ieškovas (prašantysis). Šiuo atveju ieškovo reikalavimas dėl jo nurodytų aplinkybių paneigimo ir pagrindimo tam tikrais duomenimis yra nepagrįstas, siekiant perkelti įrodinėjimo naštą atsakovei. Be to, šiuo atveju atsakovė teikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jame išsamiai išdėstydama savo argumentus ginčo klausimu.

21. Kaip minėta, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 1 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 3.2. punktą ir panaikinti E. Z. turtinę prievolę mokėti išlaikymą M. G..

22. Civilinio kodekso 3.54⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <..> Reikalavimas pripažinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiškai ar iš dalies negaliojančia gali būti pareikštas ne vėliau kaip per metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos <...>. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsigaliojo 2023 m. sausio 20 d. (įsiteisėjo sprendimas), todėl, vadovaujantis nurodyta teisės normas, ginčyti patvirtintos sutarties sąlygą ieškovas galėjo iki 2024 m. sausio 20 d. Šiuo atveju į teismą kreipėsi 2025 m. kovo 13 d. (praėjus daugiau kaip metams nuo ieškinio senaties termino pabaigos). Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į atskirąjį skundą prašė taikyti ieškinio senatį ir rėmėsi šio instituto nuostatomis. Todėl nurodyta aplinkybė dėl galimo senaties termino praleidimo, preliminaraus ieškinio vertinimo kontekste negali būti laikoma atitinkančia tikėtinumo sąlygą.

23. Galiausiai, tikėtinumo sąlygos vertinimo aspektu svarbi aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei M. G. dėl sutarties 3.2. punkto pripažinimo negaliojančiu ir buvusiai sutuoktinei nustatyto išlaikymo panaikinimo. Teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinus šią aplinkybę aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, daro išvadą dėl tikėtinumo sąlygos neegzistavimo.

24. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; ir kt.).

25. Nors nurodo, kad antstoliui vykdant išieškojimą jis liko be piniginių lėšų, kas neleido jam užtikrinti net būtiniausių poreikių užtikrinimo, tačiau toks ieškovo teiginys iš esmės deklaratyvus ir nepagrįstas. Vykdytas išieškojimas iš ieškovo banko sąskaitos nepagrindžia, kad tai tik vienintelės ieškovo turėtos piniginės lėšos, į kurias nukreipus išieškojimą ieškovui iš esmės tapo sudėtinga patenkinti būtiniausius poreikius.

26. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikomos paties ieškovo interesų užtikrinimui, kurioms galioja ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Pastarasis principo taikymas reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas, t. y. turėtų įvertinti jų taikymo ar netaikymo galimus padarinius.

27. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė objektyvių jas pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ir pasidarys neįmanomas, t. y. iš esmės neįrodė ir antrosios sąlygos dėl grėsmės.

28. Be kita ko, kaip minėta, teismas išnagrinėjo bylą ir ieškovo ieškinį atmetė, kas suponuoja išvadą dėl pagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, o priešingai jų taikymo atveju – esamo teisinio rezultato kontekste – ne ieškovui, o atsakovei būtų sukėlę neigiamus padarinius. Atsakovė dėl sveikatos būklės niekur nedirba, jai periodinės lėšos nuolat reikalingos ne tik būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau dėl sveikatos problemų įvairioms medicininėms paslaugos ir specialistų konsultacijoms padengti, todėl sustabdžius išieškojimo ar teismo sprendimo vykdymą ir laikinai iki 1 000 Eur sumažinus teiktą išlaikymą (t. y. keturis kartus), iš esmės būtų pažeistas proporcingumo principas.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.