Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-835-613/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2A-835-613/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2A-835-613/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08034-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6. 2.6.8.7; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 42 997,35 Eur skolą, 200 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Redus LT“ ir UAB „Raguvilė“ žodžiu susitarė dėl 2 369 erdm kiekio skiedrų pirkimo–pardavimo, mokant už vieną 1 erdm po 15 Eur plius PVM, iš viso už 42 997,35 Eur sumą. Vykdant susitarimą, atsakovė nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 19 d. savo transportu iš skiedrų pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini) į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini) 27 reisais išvežė 2 369 erdm kiekį skiedrų. Skiedrų išvežimas įformintas atsakovės sudarytais krovinio važtaraščiais. Šalims sutikrinus ir suderinus atsakovės išsivežtą skiedrų kiekį, ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. išrašė ir el. paštu pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą už parduotą 2 369 erdm skiedrų kiekį iš viso už 42 997,35 Eur sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė pripažįsta, jog minėtą skiedrų kiekį išsivežė ir dėl jų pretenzijų neturi, įsigytų prekių grąžinti nesutinka, taip pat atsakovė pripažįsta, jog turi prievolę sumokėti ieškovei 34 684,52 Eur įsigytų prekių kainą, nes nepagrįstai ir vienašališkai iš sutartos kainos atima patirtas išlaidas. Ieškovė nurodo, jog tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad prekių kaina bus apskaičiuojama, atsižvelgiant į žaliavos kokybę ir atsakovės sąnaudas paruošiant skiedras iš žaliavos. Be to, ieškovė kitiems pirkėjams tas pačias skiedras parduoda po 16 Eur ar 18 Eur už 1 erdm.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Sutinka, kad iš ieškovės pateiktos menkavertės medienos gavo ir išvežė 2 369 erdm kiekio skiedrų. Įvertinus atsakovės patirtas sąnaudas paruošiamiesiems darbams – menkavertės medienos surinkimą ieškovės objekte, metalų atskyrimą nuo medienos, krovą ir transportavimą, sutarties kaina yra 34 684,52 Eur (įskaitant PVM), kurią atsakovė yra pasirengusi ieškovei sumokėti ir taip užbaigti ginčą, tačiau reikalauja, kad ieškovė pateiktų sąskaitą su nurodyta suma. Nurodo, kad būtent atsakovė savo sąskaita iš menkavertės medienos pagamino skiedras, tam pasitelkė savo transporto priemones ir samdė trečiuosius asmenis, nes menkavertė mediena buvo su metalo priemaišomis. Šalys buvo sutarusios, kad skiedrų paruošimo išlaidos bei pajamos, gautos utilizavus metalą, bus pasidalytos per pusę. Be to, priešingai nei nurodo ieškovė, šalys buvo sutarusios dėl viso objekte buvusio menkavertės medienos kiekio, o ne tik dėl 2 369 erdm, todėl galutinis iš menkavertės medienos gautų skiedrų kiekis, taip pat ir kaina galėjo paaiškėti tik atsakovei pagaminus skiedras, o ne iš karto.

3. Ieškovė teismui pateikė dubliką dėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Nurodė, kad su atsakovės atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka, ieškinį prašo tenkinti. Pažymėjo, kad, nors atsakovė prievolę iš dalies pripažįsta, tačiau tos dalies skolos, kurios neginčija, ieškovei negrąžina. Be to, akcentuoja, jog šalys susitarė dėl konkrečios kainos, t. y. 15 Eur už 1 erdm, jokių kitų susitarimų dėl atsakovės išlaidų, mažinančių kainą, tarp šalių nebuvo. Nurodo, kad kitas pirkėjas, kuris po atsakovės objekte įgijo skiedras, už jas moka po 16 Eur už 1 erdm, o atskirtą metalą palieka ieškovei. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, patvirtina, kad šalių susitarimas dėl kainos buvo sąžiningas ir atitiko rinkos kainas. Pažymi, kad atsakovės nurodytos išlaidos, pasitelkus trečiuosius asmenis, nepagrindžia, kad jie buvo pasitelkti ginčo objekte.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Mano, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškiniu reikalaujamą kainą. Be to, papildomai nurodė, kad šalys buvo sutarusios, kad atsakovė atsiskaitys su ieškove tada, kai pagamintas skiedras realizuos, o ieškovė suteiks galimybę jas sandėliuoti objekte (duomenys neskelbtini). Tačiau objekto savininkui pareikalavus atlaisvinti teritoriją, atsakovė buvo priversta patirti papildomas transportavimo išlaidas ir išsigabenti skiedras sandėliuoti kitur. Be to, net nesant dar ginčo tarp šalių ir dar ieškovei neišrašius atsakovei sąskaitos faktūros, ieškovė jau pardavinėjo menkavertę medieną kitiems asmenims, t. y. UAB „Pusbroliai“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ 34 684,52 Eur skolą, 200 Eur išlaidas už ikiteisminį skolos išieškojimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34 884,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 401,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ valstybei 8,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad UAB „Redus LT“ ir UAB „Raguvilė“ žodžiu susitarė dėl skiedrų iš menkavertės medienos, esančios objekte (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Atsakovė iš ieškovės įsigijo 2 369 erdm skiedrų, ginčo dėl prekių kiekio tarp šalių nėra. Rašytinė prekių pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 2022 m. lapkričio 30 d. Nr. RED 22-1248 dėl 42 997,35 Eur sumos (po 15 Eur už 1 erdm skiedrų), kurios atsakovė neapmokėjo.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys nesutaria dėl prekių kainos, t. y. byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygos aiškinimo, pažymėjo, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

5.3. Nustatė, kad šalys dėl prekių, t. y. skiedrų, kiekio ir kainos tarėsi žodžiu. Panaši praktika tarp šalių buvo susiklosčiusi ir iki ginčo kilimo. Šalys nesitarė, kad susitarimas dėl kainos turi būti tik rašytinis. Ieškovės teigimu, šalys susitarė dėl konkrečios 15 Eur už 1 erdm skiedrų kainos. Atsakovė neneigia, kad toks susitarimas dėl kainos buvo, tačiau, be kita ko, šalys susitarė galutinę kainą apskaičiuoti, atmetant atsakovės patirtas išlaidas, pagaminant skiedras iš menkavertės medienos ir įvertinant gautas pajamas, utilizavus metalą.

5.4. Pažymėjo, kad ieškovės atstovai teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad šalys susitarė dėl skiedrų pirkimo–pardavimo. 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RED 22-1248 nurodytos prekės – skiedros. Kaip liudytojas apklaustas T. D. nurodė, jog žodinį susitarimą su atsakove sudarė jis, turėdamas ieškovės įgaliojimą, paliudijo, jog šalys susitarė dėl skiedrų pirkimo–pardavimo už 15 Eur už 1 erdm kainą, tačiau šio liudytojo parodymus kitų įrodymų kontekste vertino kritiškai, nes pats sudarydamas žodinius susitarimus ieškovės vardu veikia jos naudai.

5.5. Nurodė, kad šalys susitarė dėl preliminarios 15 Eur už 1 erdm skiedrų kainos, tačiau galutinei prekei gauti atsakovė patyrė išlaidas, gavo pajamų už metalą, kurias šalys, atsakovės teigimu, sutarė pasidalyti. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog patyrė 15 792,22 Eur išlaidų, apdorojant žaliavą, gavo 2 052 Eur pajamų už metalą, gautą atskyrus jį nuo menkavertės medienos. Ieškovė įrodinėja ir atsakovei pateikė sąskaitą už galutinę prekę – skiedras, todėl už parduodamų prekių pagaminimą iš žaliavų, teismo vertinimu, turėjo patirti ir išlaidas.

5.6. Teismas rėmėsi atsakovės pateiktais GPS sistemos išrašais iš atsakovės autotransporto priemonių, kurie patvirtino, jog menkavertės medienos darbai buvo pradėti 2022 m. rugsėjo 16–26 d., būtent tuo metu UAB „Virginijus ir Co“ objekte (duomenys neskelbtini) atliko medienos smulkinimo darbus. Tą patvirtina 2022 m. rugsėjo 26 d. išrašyta sąskaita faktūra bei UAB „Virginijus ir Co“ pažyma. UAB „Žemteka“ išrašyta sąskaita bei pažyma patvirtina, kad atsakovė nuomojosi medienos smulkintuvą, patyrė kitų išlaidų, taip pat transporto priemonių darbo sąnaudų išlaidų. UAB „Bokštelis.lt“ išrašyta sąskaita patvirtina teleskopinio krautuvo nuomą, kai, atsakovės teigimu, neplanuotai, objekto savininkui pareikalavus, atsakovė buvo priversta skiedras pervežti sandėliuoti kitur, nors su ieškove tarėsi, kad galės skiedras sandėliuoti objekte, kol jos bus realizuotos, kad nepatirtų papildomų išlaidų.

5.7. Teismas remdamasis atsakovės pateiktu apskaičiavimu nustatė, kad galutinė kaina pagal šalių susitarimą už 2 369 erdm skiedrų, atmetus patirtas išlaidas bei gautas pajamas už metalą, tenkančias ieškovei (6 870,11 Eur), yra 34 684,52 Eur, t. y. 12 Eur už 1 erdm skiedrų. Ieškovė priešingų įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes ir apskaičiavimus, nepateikė.

5.8. Pažymėjo, kad sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Todėl tai, kad ieškovė įvardijo skiedrų, kurias šiuo metu perka UAB „Pusbroliai“, kainą, kuri, anot jos, yra didesnė už kainą, kurią nurodo atsakovė, nesudarė teismui pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės apskaičiuota 12 Eur kaina už 1 erdm neatitinka protingumo kriterijų. Be kita ko, iš ieškovės pateiktų duomenų nustatė, kad UAB „Pusbroliai“ medieną iš ieškovės įsigijo jau 2022 m. lapkričio mėn., kai ginčo tarp bylos šalių dar nebuvo kilę, todėl tikėtina, kad ieškovė su atsakove sutartį nutraukė todėl, kad rado pirkėją, mokantį didesnę kainą (16 Eur už 1 erdm), o ne todėl, kad atsakovė pažeidė susitarimą.

5.9. Teismas iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatė, kad skiedrų kainą sąlygoja daug veiksnių, pvz. žaliavos kokybė, jos kiekis, žaliavoje esančių priemaišų kiekis, medienos rūšis, dydis, ar žaliava sandėliuota vienoje vietoje, transportavimo bei apdirbimo kaštai, prekių paklausos ir pasiūlos santykis, nes vasaros sezono metu skiedros nėra paklausi prekė, ir pan. Darė išvadą, kad šalys, tardamosi dėl kainos, turėjo atsižvelgti į nurodytus veiksnius, kadangi jos yra verslo subjektai, užsiimantys ūkine komercine veikla ir turintys atidžiai įvertinti, kokie yra pirkimo / pardavimo kaštai, pelningumas ir pan.

5.10. Atkreipė dėmesį, kad šalys neneigė bei pateiktos fotonuotraukos patvirtino, jog ieškovės pasiūlyta mediena turėjo daug metalo priemaišų, atsakovė turėjo išlaidų žaliavą apdorojant bei surenkant iš teritorijos, tai patvirtina pateikti transporto priemonių GPS duomenys, todėl, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tai, kad šalys yra verslininkės, teismas nematė pagrindo pripažinti, kad šalys susitarė dėl 15 Eur už 1 erdm kainos, skiedrų pagaminimo kaštus prisiimant tik atsakovei bei už žaliavą mokant didesnę nei rinkos kainą, kadangi toks aiškinimas neatitiktų geros verslo praktikos bei verslo logikos.

5.11. Teismo nuomone, pagal šalių susitarimą bei sutarčių aiškinimo taisykles, yra pagrindas manyti, kad šalys susitarė dėl skiedrų pirkimo–pardavimo už preliminarią 15 Eur už 1 erdm kainą, galutinę kainą apskaičiuojant, įvertinus pagamintų skiedrų kiekį, o išlaidas, patirtas skiedrų gamybai, bei pajamas, gautas, pardavus atskirtą metalą, padalijus tarp šalių per pusę. Pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus bei rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas bei gautas pajamas, 2 369 erdm galutinė kaina pagal šalių susitarimą yra 34 684,52 Eur su PVM.

5.12. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, taip pat tai, kad atsakovė ieškovei iki šiol skolos neatlygino, t. y. net tos dalies, kurią pripažįsta, ieškovės patirtos 200 Eur išlaidos už ikiteisminį skolos išieškojimą iš atsakovės iki kreipimosi į teismą priskirtinos prie išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, ir priteisė ieškovei iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė UAB „Redus LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl 8 312,83 Eur skolos priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės 8 312,83 Eur skolos sumą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai ir motyvai:

6.1. Apeliantė nurodo, kad skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl 8 312,83 Eur skolos priteisimo, apeliaciniu skundu prašo pakeisti šio sprendimo dalį ir tenkinti ieškinį visiškai, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėtas ieškovės pirmosios instancijos teisme.

6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas šalių žodinės sutarties sąlygas dėl skiedrų pirkimo–pardavimo galutinės kainos nustatymo, ne visiškai teisingai įvertino liudytojo T. D. paaiškinimus, taip pat ne visiškai teisingai įvertino šalių atstovų (vadovų) paaiškinimus, taip pat ne visiškai teisingai įvertino rašytinius bylos duomenys, kiek šie yra reikšmingi sutarties sąlygų aiškinimui, todėl padarė ne visiškai teisingas išvadas dėl šalių sutartos galutinės kainos, todėl be pagrindo nusprendė, jog, šalims sutarus, kad skiedrų kaina yra 15 Eur už 1 erdm, tačiau šią galutinę prekę iš žaliavos pagamino būtent atsakovė, patirdama išlaidas bei gaudama pajamas už metalą.

6.3. Nurodo, kad byloje teisme apklaustas liudytojas T. D. paaiškino, jog pradinė kaina buvo už 1 erdm/16,00 Eur + PVM. Taigi galutinė kaina už 1 erdm skiedrų buvo nustatyta 15,00 Eur + PVM, kuri visiškai nebuvo susijusi ir nepriklausė nei nuo skiedrų pasigaminimo kaštų, nei nuo kitų aplinkybių. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog šalių susitarimas galėjo toks, kokį nurodė atsakovė, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo liudytojo T. D. paaiškinimus vertinti kritiškai.

6.4. Pažymi, kad teisme apklaustas atsakovės vadovas pripažino, jog su ieškove buvo sudaryti du susitarimai, t. y. pirminis susitarimas dėl skiedrų už 1 erdm po 15,00 Eur + PVM, o vėliau buvo sudarytas antrasis susitarimas, keičiantis pirminį, dėl galutinės kainos apskaičiavimo, atsižvelgiant į patirtus skiedrų pasigaminimo kaštus. Taigi šiame atsakovės nurodytų aplinkybių kontekste teismas turėjo vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir vertinti dėl antrojo susitarimo, kuris neva pakeitė pirminį susitarimą dėl skiedrų kainos, faktinio sudarymo, bet ne automatiškai daryti išvadą, jog šalys nuo pat pradžių turėjo tik vieną susitarimą dėl preliminarios pradinės kainos ir jos mažinimo sąlygų.

6.5. Akcentuoja, kad atsakovė įrodinėdama, jog šalys pakeitė pirminį susitarimą dėl galutinės kainos nustatymo, todėl atsakovė turėjo pareigą tokias aplinkybes, t. y. šalių susitarimą pakeisti pirminę sutartį dėl skiedrų kainos, ir įrodyti, pateikdama tai patvirtinančius duomenis, tačiau to padaryta nebuvo. Ieškovei neigiant pradinio susitarimo pakeitimą nauja sąlyga dėl galutinės kainos apskaičiavimo, šią mažinant skiedrų pagaminimui turėtomis išlaidomis, teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą, keičiantį pirminį, taip pat teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, jog galutinė kaina apėmė ir skiedrų pagaminimo kaštus.

6.6. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų ir to nenurodė pats atsakovės vadovas, jog šalys būtų susitarusios dėl būsimų išlaidų apimties nustatymo ir šių atėmimo iš sutartos kainos. Byloje atsakovė pripažino, jog ji turėjo daugiau išlaidų skiedrų pagaminimui, tačiau minusavo tik tokią sumą, kurią ji nusprendė. Akivaizdu, jog toks atsakovės elgesys ir sutarties aiškinimas nėra sąžiningas, kartu tai reiškia, jog teismas sutarties sąlygas aiškino taip, kad aiškinimo rezultatas reiškia nesąžiningumą vienos iš šalių (ieškovės) atžvilgiu.

6.7. Pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog šalys susitarė dėl preliminarių ar konkrečių išlaidų, mažinančių ar didinančių sutartą kainą, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų informavusi ieškovę dėl konkrečių išlaidų turėjimo ar būsimo tokių išlaidų patyrimo, ar kad šalys būtų derinusios būsimas išlaidas, ieškojusios geriausių kainos pasiūlymų ir kad ieškovė būtų sutikusi išlaidų sumomis mažinti sutartą kainą.

6.8. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovui pateikus apskaičiavimą, kad galutinė kaina pagal šalių susitarimą už 2 369 erdm skiedrų, atmetus patirtas išlaidas bei gautas pajamas už metalą, tenkančias ieškovei (6 870,11 Eur), yra 34 684,52 Eur, t. y. 12 Eur už 1 erdm skiedrų, o ieškovei priešingų įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes ir apskaičiavimus nepateikus, be pagrindo patikėjo tokiais atsakovės teiginiais ir be pagrindo įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei. Akivaizdu, jog, pagal bylos duomenis, teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti išvados, jog šalių sutarta viso skiedrų kiekio 2 369 erdm kaina yra 34 684,52 Eur (CPK 176, 177, 185 straipsnis).

6.9. Teismas aiškino sutartį ir nustatė prekių kainą nesąžiningai, neteisingai ir tik atsakovės naudai, neįvertindamas, jog toks sutarties aiškinimas, kai nėra atskleisti tikėtini (prognozuojamu, nuspėjami) išlaidų, mažinančių kainą, minimalūs ir maksimalūs kriterijai ar numatomos protingos išlaidų ribos ir prognozuojama kaina, kuri, kaip minėta, priklauso tik nuo atsakovės.

6.10. Priešingai, nei nustatė teismas, byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog ieškovės nurodomos susitarimo sąlygos prieštarauja gerai verslo praktika ir logikai. Kaip jau anksčiau buvo minėta, sutarties atitiktį gerai verslo praktikai ir logikai patvirtina tame pačiame objekte ir panašiomis sąlygomis (su metalo priemaišomis ir kt.) skiedras gaminę UAB „Pusbroliai“ bei mokėję pagal didesnį įkainį, t. y. už 1 erdm/16,00 Eur + PVM, t. y. galutinę kainą sutarus pagal minėtą įkainį, bet ne papildomai iš sutartos kainos dar atėmus gamybos išlaidas. Taigi teismas turėjo pagrindo vadovautis nurodytu faktu ir kitaip aiškinti sutartį.

Atsiliepimas

7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo šalių bei liudytojų parodymus ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadą dėl sutarties sąlygų ir kainos.

7.2. Nurodo, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad susitarimas tarp šalių buvo dėl galutinės kainos, tačiau ieškovas, nepaisant savo subjektyvių teiginių, jokių kitų įrodymų, išskyrus neva nesuinteresuoto asmens T. D. paaiškinimus, teismo posėdžio metu teismui nepateikė.

7.3. Pažymi, kad atsakovė visą sutarties laikotarpį laikėsi savo įsipareigojimų, ieškojo galimybių ginčą užbaigti taikiai, tęsti tolesnius darbus, tuo tarpu ieškovė net nesant ginčo tarp ieškovės ir atsakovės pažeidė susitarimą, dalį medienos perleido tretiesiems asmenims, net nesuėjus sutartam mokėjimo terminui pareiškė ieškinį teismui, atsisakė perrašyti sąskaitą, kad būtų iškart 2023 m. sausio mėnesį gavęs sutarties kainą 34 684,52 Eur, kurią atsakovė buvo pasirengusi sumokėti. Pažymi, kad šiuo metu atsakovė yra įvykdžiusi teismo sprendimą, tačiau ieškovė apie tai nutyli apeliaciniame skunde, kaip ir apie kitas aplinkybes kurios jam nėra palankios.

7.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadą. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, tai būtent nustatė ir teismas – susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės sudarė būtent T. D.. Teismo posėdyje T. D. patvirtino, kad būtent jis veikė ieškovės vardu, derino sutarties sąlygas su atsakovės direktoriumi. Nagrinėjamu atveju, nėra abejonės, kad T. D. buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Jokių kitų įrodymų ieškovė teismui nepateikė ir byloje jų nėra, kad šalys susitarė dėl galutinės 15 Eur/erdm kainos. Todėl teismas pagrįstai bylos medžiagos kontekste liudytojo T. D. paaiškinimus vertino kritiškai.

7.5. Ieškovė apeliaciniame skunde bando klaidinti teismą neva buvo sudaryti du susitarimai. Pabrėžia, kad atsakovė nuo pat ginčo pradžios aiškiai nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytas vienas susitarimas, kurio esmė: 1) ieškovė parduoda, o atsakovė perka visą kiekį menkavertės medienos, buvusios ieškovės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)); 2) atsakovė atlieka papildomus darbus – surenka visą menkavertę medieną iš didelės teritorijos, atlieka pirminį ir antrinį apdorojimą (iki tol, kada galės jau kitu procesu medieną smulkinti į skiedras), tai yra pašalina metalo priemaišas, kaštus už šiuos papildomus darbus šalis pasidalija, taip pardavėjui tenkanti kaštų dalis yra minusuojama iš preliminarios kainos 15 Eur/erdm; 3) surinkto metalo pardavimo pajamas šalys pasidalija per pusę; 4) ieškovė užtikrina pagamintų skiedrų sandėliavimo vietą šalia ieškovės teritorijos ((duomenys neskelbtini)), kol atėjus šildymo sezonui atsakovė galės jas tiesiai transportuoti į katilines; 5) atsakovė su ieškove atsiskaitys, kai bus pradėtas skiedrų realizavimas.

7.6. Pažymi, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu bendradarbiavimas vyko seniai dėl skirtingų objektų, bet ne dėl menkavertės medienos apdirbimo ar skiedrų gamybos. Ieškovė pagal kitus įsipareigojimus turėjo prievolę sutvarkyti aplinką ((duomenys neskelbtini)) ir kartu pašalinti buvusius narvus didelėje teritorijoje. Atsakovė pasiūlė sprendimą, kad ieškovė nepatirtų utilizavimo kaštų, tai yra, tiesiog išvežant narvus į sąvartyną, menkavertę medieną, atskyrus metalus, perdirbti į skiedras.

7.7. Atsakovė remdamasi susitarimu ir turėdama lūkestį, kad jai bus perduota visa menkavertė mediena, iš pradžių rinko tolimiausioje teritorijoje buvusią medieną, labiausiai užterštą metalais, apie darbų eigą atsakovės vadovas informuodavo T. D., teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės vadovas, šių aplinkybių T. D. nepaneigė.

7.8. Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų PVM sąskaitos faktūros UAB „Pusbroliai“ realumą, pvz., banko sąskaitos išrašą, iš kurio matytųsi, kad UAB „Pusbroliai“ šią sąskaitą apmokėjo, taip pat sutartį su UAB „Pusbroliai“, iš kurios galima būtų matyti, kokiomis sąlygomis buvo sudarytas sandoris. Tokiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją, abejojant tokio sandorio realumu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2023 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymą, atliktą ieškovei UAB „Redus LT“ 37 486,17 Eur sumos, pavedimo paskirtyje nurodyta mokėjimo paskirtis – pagal civilinės bylos Nr. e2-2371-965/2023 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį 34 884,52 Eur ir 2 401,65 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad šiuo mokėjimo nurodymu atsakovė yra įvykdžiusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumokėjo priteistą sumą ieškovui.

13. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą, pateiktą atsakovės naują įrodymą priima.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Redus LT“ ir atsakovė UAB „Raguvilė“ žodžiu susitarė dėl 2 369 erdm skiedrų, esančių objekte (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. savo transportu iš skiedrų pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini) į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini) 27 reisais išvežė 2 369 erdm kiekį skiedrų. UAB „Redus LT“ 2022 m. lapkričio 30 d. išrašė UAB „Raguvilė“ PVM sąskaitą faktūrą, serija RED Nr. 22-1248, dėl 42 997,35 Eur sumos, minėtoje sąskaitoje nurodytas skiedrų kiekis – 2 369 erdm, kaina – 15 Eur. Atsakovė elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 2 d. atsisakė priimti PVM sąskaitą faktūrą, serija RED Nr. 22-1248, nurodydama, kad nei minėta sąskaita, nei darbų aktas nepasirašytas ir nesuderintas su atsakingais asmenimis.

15. Ieškovė 2022 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovui rašytinį raginimą Nr. EGA202212051625, reikalaudama, jog atsakovė UAB „Raguvilė“ iki 2022 m. gruodžio 12 d. sumokėtų 42 997,35 Eur parduotų Prekių kainą pagal neapmokėtą 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RED 22-1248 arba iki 2022 m. gruodžio 12 d. grąžintų ieškovei UAB „Redus LT” Prekes, taip pat atlygintų 100,00 Eur išlaidų.

16. Atsakovė 2022 m. gruodžio 13 d. atsiliepimu į ieškovės 2022 m. gruodžio 5 d. raginimą sutiko, jog tarp šalių žodžiu buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nurodė, jog nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo nustatyta konkreti kaina – 42 997,35 Eur, kurios reikalauja UAB „Redus LT“. Pažymėjo, jog šalys buvo sutarusios, kad galutinė kaina bus apskaičiuota, atsižvelgiant į gautą skiedrų kiekį perdirbus menkavertę medieną, kuri priklausė UAB „Redus LT“, žaliavos (menkavertės medienos) kokybę ir bendrovės sąnaudas paruošiant skiedras iš menkavertės medienos. Taip pat nurodė, kad UAB „Raguvilė“ pasiruošusi įvykdyti savo įsipareigojimus pagal žodinę pirkimo–pardavimo sutartį ir iki 2023 m. sausio 23 d. sumokėti 34 684,52 Eur (įskaitant PVM) galutinę sutarties kainą.

17. Ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė atsakovei pakartotinį raginimą Nr. EGA202212151400, nustatant papildomą terminą iki 2022 m. gruodžio 19 d. sumokėti 42 997,35 Eur parduotų Prekių kainą pagal neapmokėtą 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RED 22-1248 ir atlygintų 200,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų arba iki 2022 m. gruodžio 19 d. grąžintų ieškovei Prekes.

18. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 42 997,35 Eur skolą, 200 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

19. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad pagal šalių susitarimą bei sutarčių aiškinimo taisykles yra pagrindas manyti, kad šalys susitarė dėl skiedrų pirkimo–pardavimo už preliminarią 15 Eur už 1 erdm kainą, galutinę kainą apskaičiuojant, įvertinus pagamintų skiedrų kiekį, o išlaidas, patirtas skiedrų gamybai, bei pajamas, gautas, pardavus atskirtą metalą, padalijus tarp šalių per pusę. Pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus bei rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas bei gautas pajamas, 2 369 erdm galutinė kaina pagal šalių susitarimą yra 34 684,52 Eur su PVM. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pripažino 34 684,52 Eur skolos sumą, darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 34 684,52 Eur skolą, 200 Eur išlaidas už ikiteisminį skolos išieškojimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 34 884,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 401,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ naudai.

20. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl 8 312,83 Eur skolos priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas šalių žodinės sutarties sąlygas dėl skiedrų pirkimo–pardavimo galutinės kainos nustatymo, ne visiškai teisingai įvertino liudytojo T. D. paaiškinimus, taip pat ne visiškai teisingai įvertino šalių atstovų (vadovų) paaiškinimus, taip pat ne visiškai teisingai įvertino rašytinius bylos duomenis, todėl padarė ne visiškai teisingas išvadas dėl šalių sutartos galutinės kainos, todėl be pagrindo nusprendė, jog, šalims sutarus, kad skiedrų kaina yra 15 Eur už 1 erdm, tačiau šią galutinę prekę iš žaliavos pagamino būtent atsakovė, patirdama išlaidas bei gaudama pajamas už metalą, todėl šalys dėl galutinės kainos tarėsi, vertindamos galutinei prekei išgauti reikalingas išlaidas bei jas pasidaliydamos per pusę. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus apeliacinio skundo argumentus, pagrindo su jais sutikti neturi.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių žodžiu buvo sudaryta pirkimo– pardavimo sutartis, tačiau, apeliantės teigimu, šalys susitarė dėl konkrečios 15 Eur už 1 erdm skiedrų kainos, atsakovė neneigia, kad toks susitarimas dėl kainos buvo, tačiau, be kita ko, nurodo, kad šalys susitarė galutinę kainą apskaičiuoti, atmetant atsakovės patirtas išlaidas, pagaminant skiedras iš menkavertės medienos bei įvertinant gautas pajamas, utilizavus metalą. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl prekių kainos, t. y. byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygos aiškinimo.

22. Kilus šalių ginčui dėl sutarčių sąlygų, sutartys aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas teismų praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021, 21 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subjektyvus sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021 ir 21 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai).

26. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, tai yra sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

27. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas šalių žodinės sutarties sąlygas dėl skiedrų pirkimo–pardavimo galutinės kainos nustatymo, ne visiškai teisingai įvertino liudytojo T. D. paaiškinimus, taip pat ne visiškai teisingai įvertino šalių atstovų (vadovų) paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, kiek šie yra reikšmingi sutarties sąlygų aiškinimui, todėl padarė ne visiškai teisingas išvadas dėl šalių sutartos galutinės kainos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje apklaustas kaip liudytojas T. D. veikdamas ieškovės vardu sudarė žodinę Prekių pirkimo– pardavimo sutartį su atsakove. Teisminio proceso metu ieškovė prašė apklausti šį liudytoją, nurodydama, kad šiam liudytojui yra žinomos aplinkybės, susijusios su žodinės Prekių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir vykdymu. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino T. D. paaiškinimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad T. D. turėdamas ieškovės įgaliojimą veikė iš esmės ieškovės naudai, todėl jo paaiškinimai, nesant kitų jo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, vertintini kritiškai, kaip bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuoto asmens, todėl iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymus vertinti priešingai, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.

28. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad pagal šalių susitarimą bei sutarčių aiškinimo taisykles yra pagrindas spręsti, kad šalys susitarė dėl skiedrų pirkimo –pardavimo už preliminarią 15 Eur už 1 erdm kainą, galutinę kainą apskaičiuojant, įvertinus pagamintų skiedrų kiekį, o išlaidas, patirtas skiedrų gamybai, bei pajamas, gautas, pardavus atskirtą metalą, padalijus tarp šalių per pusę. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo konstatavimu nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog šalys susitarė dėl preliminarių ar konkrečių išlaidų, mažinančių ar didinančių sutartą kainą, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų informavusi ieškovę dėl konkrečių išlaidų turėjimo ar būsimo tokių išlaidų patyrimo, ar kad šalys būtų derinusios būsimas išlaidas, ieškojusios geriausių kainos pasiūlymų bei kad ieškovė būtų sutikusi išlaidų sumomis mažinti sutartą kainą. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žodine šalių sutartimi buvo sutarta dėl skiedrų pirkimo–pardavimo, tačiau skiedros turėjo būti apdorojamos, t. y. atsakovė savo sąskaita iš menkavertės medienos pagamino skiedras, kurių paruošimui patyrė gamybos išlaidas. Tam, kad būtų pagamintos skiedros, buvo reikalinga atlikti paruošimo darbus – menkavertės medienos surinkimą ir suvežimą iš viso ieškovės objekto į vieną vietą, be kita ko, nuo menkavertės medienos atskirti metalą. Tai, kad atsakovė patyrė šias išlaidas, patvirtina byloje pateikta 2022 m. spalio 14 d. UAB „Žemteka“ PVM sąskaita faktūra Nr. ŽEM0001344, taip pat byloje esanti UAB „Virginijus ir Co“ 2022 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VIR22935, UAB „Bokštelis.lt“ 2022 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SFB105551. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad skiedrų paruošimui buvo patirtos medienos smulkintuvo nuomos, kuro, teleskopinio krautuvo, smulkinimo paslaugų išlaidos. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, kad ieškovė, teigdama, kad galutinė prekė – skiedros, nepaneigė aplinkybės, kad šią prekę, t. y. apdorodama ieškovės žaliavas – menkavertę medieną, pagamino būtent atsakovė, patirdama gamybos išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad faktą, jog šalys tarėsi dėl išlaidų, patirtų skiedrų gamybai bei pajamų, gavus pardavus atskirtą metalą, patvirtina, byloje esantys įrodymai – 2022 m. lapkričio 4 d. metalo laužo pristatymo aktas Nr.2022/11/04, kurioje pardavėjas – UAB „Raguvilė“, taip pat 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KLP0202055. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės byloje esantys įrodymai neleidžia daryti priešingos išvados, kad šalys dėl galutinės kainos tarėsi, vertindamos galutinei prekei išgauti reikalingas išlaidas bei jas pasidalydamos per pusę. Akcentuotina, kad CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-916/2023).

29. Kadangi tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl kainos, dėl kurios yra esminiai prieštaravimai. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).

30. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Kilus ginčui dėl kainos, ieškovė siekdama prisiteisti jos nurodytą pirkimo–pardavimo sutarties kainą, turėjo pareigą įrodyti, jog tokia kaina buvo įprasta verslo srityje sutarties sudarymo metu (CPK 178 straipsnis).

31. Kaip jau buvo aptarta, kadangi šalys susitarė dėl preliminarios 15 Eur už 1 erdm skiedrų kainos, tačiau galutinei prekei gauti atsakovė patyrė išlaidas, gavo pajamų už metalą, kurias šalys, atsakovės teigimu, sutarė pasidalyti. Atsakovė byloje pateikė duomenis, kad už pirminį traiškymą, metalo atskyrimą patyrė 2 560,00 Eur išlaidų, tai patvirtina byloje esanti UAB „Virginijus ir Co“ 2022 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VIR22935, už antrinį traiškymą, smulkesnio metalo atskyrimą patyrė 4 871,67 Eur išlaidų, tai patvirtina byloje esanti 2022 m. spalio 14 d. UAB „Žemteka“ PVM sąskaita faktūra Nr. ŽEM0001344, už neplanuotų skiedrų pakrovimo darbus patyrė 380,55 Eur išlaidų, tai patvirtina UAB „Bokštelis.lt“ 2022 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SFB105551. Taip pat nurodė, kad už konteinerinės transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 8 d. d. patyrė 2 560 Eur išlaidų, krautuvo Manitou, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9 d. d. patyrė 4 320,00 išlaidų ir už ekskavatoriaus Cat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 d. d. patyrė 1 100,00 Eur išlaidų. Bendrai papildomų kaštų, atsakovės pateiktais duomenimis, sudarė 15 792,22 Eur.

32. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skiedrų kainą sąlygoja daug veiksnių, pvz., žaliavos kokybė, kiekis, žaliavoje esančių priemaišų kiekis, medienos rūšis, dydis, ar žaliava sandėliuota vienoje vietoje, transportavimo bei apdirbimo kaštai, prekių paklausos ir pasiūlos santykis. Todėl pritartina išvadai, kad šalys, tardamosi dėl kainos, turėjo atsižvelgti į nurodytus veiksnius, kadangi jos yra verslo subjektai, užsiimantys ūkine komercine veikla ir turintys atidžiai įvertinti, kokie yra pirkimo / pardavimo kaštai, pelningumas ir pan. Pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina MB „Vitelma“ paaiškinimas dėl medienos kainos įvertinant, kad UAB „Raguvilė“ patyrė sąnaudas dėl medienos surinkimo ir paruošimo, nurodytos 2 369 erdm medienos kaina 2022 m. rugsėjo–lapkričio mėn. negalėjo būti didesnė nei 8 Eur plius PVM už 1 erdm. Taip pat pateiktoje 2022 m. spalio 6 d. Miško kirtimo / menkaverčių žabų pirkimo–pardavimo sutartyje matyti, kad A. R. (pardavėjas) ir UAB „Raguvilė“ (pirkėja) susitarė dėl menkaverčių žabų / kirtimo atliekų pardavimo 68 erdm už 14 Eur, nurodyta menkavertė mediena buvo be priemaišų. Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius MB M. R. pateiktą 2023 m. balandžio 14 d. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad pardavimo / pirkimo kaina priklauso nuo žaliavos kokybės: ar tai malkos, rąstai, šakos, kirtimo liekanos ir kt.; kokia medienos rūšis – spygliuočiai, lapuočiai; kokio diametro žaliava; viename sandėlyje esančio bendro kiekio, nes pirkėjams daug patogiau pirkti žaliavas, kur susandėliuota vienoje vietoje didesnis kiekis, taip išvengiant transportavimo kaštų, važiuojant iš vienos sandėliavimo vietos į kitą ir pan., o jeigu pirkėjui tenka savo sąskaita traukti žaliavas iš ploto / miško erdvės esant su priemaišomis, nesant galimybės sandėliuoti žaliavas ar (ir) gautas skiedras, atitinkamai yra mažinama pirkimo kaina. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis byloje pateikta 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija RED Nr. 22-1245, kurioje pirkėja UAB „Pusbroliai“ gamino skiedras tame pačiame objekte ir panašiomis sąlygomis (su metalo priemaišomis ir kt.), mokėjo didesnį įkainį, t. y. už 1 erdm 16,00 Eur + PVM, t. y. galutinę kainą, bet ne papildomai iš sutartos kainos dar atėmus gamybos išlaidas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs aptartus duomenis, pateiktus paaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Pusbroliai“ medieną iš ieškovės įsigijo jau 2022 m. lapkričio mėn., kai ginčo tarp bylos šalių dar nebuvo kilę, todėl manytina, kad ieškovė su atsakove sutartį nutraukė todėl, kad rado pirkėją, mokantį didesnę kainą (16 Eur už 1 erdm.), o ne todėl, kad atsakovė pažeidė susitarimą.

33. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas remdamasis CK 6.198 straipsnio 1 dalimi pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalys susitarė dėl skiedrų pirkimo–pardavimo už preliminarią 15 Eur už 1 erdm kainą, galutinę kainą apskaičiuojant, įvertinus pagamintų skiedrų kiekį, o išlaidas, patirtas skiedrų gamybai, bei pajamas, gautas, pardavus atskirtą metalą, padalijus tarp šalių per pusę. Pagal atsakovės pateiktus skaičiavimus bei rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas bei gautas pajamas, 2 369 erdm galutinė kaina pagal šalių susitarimą yra 34 684,52 Eur su PVM.

34. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

38. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio, todėl atsakovės prašymas tenkintinas ir atsakovei priteistinas iš ieškovės 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raguvilė“ 1 452,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė