Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-343-1138/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
e2-343-1138/2025
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01604-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Ieškovas
P. V.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Deividas Gagys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-343-1138/2025Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01604-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 4 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant ieškovui P. V., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,atsakovui A. V., jo atstovui advokatui Deividui Gagiui,trečiajam asmeniui ieškovo pusėje V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl materialinės paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V. dėl išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą pilnamečiam besimokančiam sūnui P. V. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 350,00 Eur dydžio išmokomis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki jis mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų amžiaus, įpareigojant atsakovą teikiamą išlaikymą mokėti iki einamojo mėnesio 15 d.; priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo pilnamečiam besimokančiam sūnui P. V. įsiskolinimą už laikotarpį nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. už 19 mėnesių, skaičiuojant po 300,00 Eur per mėnesį, iš viso sumoje 5 700,00 Eur; priteisti iš A. V. valstybės patirtas išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui.

1.1. Nurodė, kad atsakovas A. V. yra ieškovo tėvas, o trečiuoju asmeniu į procesą įtraukta V. V. – ieškovo mama. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, tačiau nežiūrint to, kad dar mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje, atsakovas nustojo teikti materialinį išlaikymą. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., baigęs gimnaziją, pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) nuolatine studijų forma. 2024 metais yra šios aukštosios mokyklos II kurse. Numatoma studijų baigimo data 2026 m. birželio 30 d. Ieškovo tėvai išsituokę, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusį savo besimokantį vaiką. Atsakovas nuo tada, kai sulaukė pilnametystės, jokia forma ne tik kad neprisideda prie jo išlaikymo, bet visiškai nesidomi jo gyvenimu, poreikiais. Juo visapusiškai rūpinasi tik mama V. V.. Šiuo metu dirbti galimybių neturi, nes visą laiką turi skirti studijoms.

1.2. Jo pragyvenimui per mėnesį reikia daugiau nei 700,00 Eur. Vien studijos per metus kainuoja 2 350,00 Eur (per mėnesį – 195,83 Eur). Išlaidoms maistui reikia ne mažiau kaip 270,00-300,00 Eur (9,00-10,00 Eur/dieną). Mano, kad tai kainuotų daugiau, jeigu juo besirūpinanti mama neruoštų maisto atsargų, pusfabrikačių ir t. t. Mokykla neaprūpina bendrabučiu, todėl tenka nuomotis būstą, kuris kainuoja 200,00 Eur per mėnesį. Studijuoja (duomenys neskelbtini), savaitgaliais grįžta į namus. Kelionės per mėnesį kainuoja apie 100,00 Eur. Drabužiams (įskaitant apatinį trikotažą, sportinę aprangą, kojines, kepures, pirštines ir pan.) per mėnesį vidutiniškai reikia apie 80,00 Eur. Avalynei (įskaitant sezoninę, sportinę avalynę, šlepetes) reikia apie 40,00-50,00 Eur per mėnesį. Higienos prekėms (dantų priežiūros priemonės, prausimosi, skalbimo priemonės) reikia 30,00 Eur. Vaistams, vitaminams, maisto papildams – apie 30,00 Eur per mėnesį. Už telefoną ir internetą moka 45,00 Eur. Reikia skirti lėšų mokymosi priemonėms (popierius, rašikliai, kopijavimas, spausdinimas, literatūra ir pan.), laisvalaikiui, savišvietai. Pasitaiko nenumatytų atvejų, pvz., liga, odontologo paslaugos. Teismų praktikoje vieno vaiko išlaikymui taikomas orientacinis dydis – 1 mėnesio minimali alga (MMA). Nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytas 924,00 Eurų dydžio MMA neatskaičius mokesčių ir 708,00 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA didėja iki 1 038,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius ji turėtų siekti 777,00 Eur per mėnesį. Augant MMA, kyla prekių ir paslaugų kainos.

1.3. Visa ieškovo išlaikymo našta nuo tada, kai sulaukė pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tenka mamai V. V., nors abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Mano, kad savo poreikius galėtų užtikrinti, jei iš atsakovo būtų priteista parama periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 350,00 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymas priteistinas nuo 2024 m. sausio 1 d., nes tuo metu kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, kurioje dalyvauti atsakovas nedavė sutikimo. Kad galėtų planuoti savo išlaidas, pageidautina, kad atsakovas materialinę paramą teiktų už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 15 dienos. Be to, iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas 5 700,00 Eur sumoje, kurį, atsižvelgiant į MMA pokyčius, skaičiuoja po 300,00 Eur į mėnesį, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (19 mėn.) (300,00 Eur x 19 = 5 700,00 Eur).

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, kuriuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovas neįgyvendino įrodinėjimo pareigos tokios fabulos byloje. Ieškovo užimta pozicija grindžiama tuo, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 m. pilnamečiam asmeniui. Ieškiniu pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje analizuojami ir pateikiami paramos pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijai. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Ieškovas neįrodinėja pirmajai kriterijų grupei priskirtinų teisinių faktų.

2.1. Atsakovo pajamos sudaro 14 788,00 Eur per metus. Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuomojasi kambarį už 500,00 Eur/mėn. Taip pat atsakovas vykdant 2016 m. gegužės 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2-8-476/2016) išlaiko nepilnametę dukrą U. (gim. (duomenys neskelbtini)) bei moka 265,00 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Ieškinyje yra nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nutraukė ieškovo išlaikymą, kada jis dar mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje. 2024 m. liepos 9 d. atsakovas dar atliko išlaikymo mokėjimą ieškovui. Be to, ieškovas visada duodavo piniginių lėšų sūnui atvykęs į Lietuvą. Atsakovo gaunamos pajamos yra itin minimalios bei nesudaro galimybių teikti paramą ieškovui. Atskaičius nurodytą nuomos mokestį, išlaikymą dukrai, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 467,00 Eur. Pažymėtina, kad į šią sumą nėra įtrauktos atsakovo išlaidos maistui (kurios paties ieškovo teigimu sudaro 270,00-300,00 Eur/mėn.), rūbams, higienos prekėms, ryšio paslaugoms. Ieškovo nurodoma pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga yra bendra tėvų pareiga, tačiau ieškovas visiškai nenurodo trečiojo asmens pajamų bei turtinės padėties. Ieškinyje yra nurodoma, kad ieškovo poreikių dydis per mėnesį sudaro daugiau nei 700,00 Eur/mėn., tačiau ieškovas visiškai neįrodinėja jo minimų išlaidų pagrindo bei dydžio, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui.

3. Trečiasis asmuo V. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pritaria advokatei, tėvas neprisideda prie išlaikymo, prie mokslo, komunalinių dalykų. Kainuoja maistas, dyzelinas važinėjimui, už pačius mokslus visai nemaži pinigai. Pragyvenimui į savaitę reikia apie 200,00 Eur. Viskas brangu, dyzelinas pabrangęs. Prie išlaikymo prisideda mama. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), stengiasi, mokinasi. Pažymiai rodo savo, nėra iš blogiausių. Dabar yra antras kursas, kuris eina į pabaigą. Nori pasibaigti studijas, kažkur darbą susirasti. Norėtų, kad prie išlaikymo prisidėtų tėtis. Mokymosi rezultatai nėra blogi. Mokykloje vidutiniškai mokindavosi, nebūdavo nei prie geriausių, nei prie prasčiausių. Iš po vidurinės, egzaminai nebuvo patys geriausi, nebuvo vietos susirasti mokslus, kad vieta būtų nemokama. Nuo egzaminų rezultatų priklauso, kur studijuosi. Jam buvo galimybė įstoti tik į mokamą studijų vietą. Šiuo metu porą mėnesių atlikinėjo praktiką, gyveno (duomenys neskelbtini) pas mamą. Mama (duomenys neskelbtini) nupirko butą, dabar vyksta remontai, kai prasidės mokslai, tikisi, kad ten galės gyventi. Nuo pirmo kurso gyveno su nuomininke, kuriai mokėdavo 200,00 Eur per mėnesį. Už nuomą mokėdavo mama. Važinėdavo pirmyn atgal iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Paskaitos nuo pirmadienio kiekvieną dieną vyks, pirmadieniais, kiek žiūrėjo, nuo 8 iki 17 val. Visas grafikas daugmaž ryte. Praeitą pusmetį reikėdavo net iki 8 val. vakaro prabūti paskaitose. Nuo ryto iki vakaro mokosi. Šiuo metu dėl darbo nežino, nori labiau skirti laiką mokslui, į save investuoti. Vasarą dirbo, buvo pagalbininkas (duomenys neskelbtini), gaudavo 50,00 Eur per dieną. Iš tų 50,00 Eur turėdavo išleisti 20,00 Eur ant dyzelio. Pradirbo ne pilnai dvi savaitės. Praktikoje jam nemokėjo pinigų. Mano, kad pasibaigs mokslus ir dirbs. Neatsimena kada su tėvu matėsi, gal buvo vasara, gal pavasarį. Šiuo metu nepalaiko kontaktų. Kai buvo susitikę, materialiai tėvas sesei ir jam davė 20,00 Eur. Vidurinę mokyklą baigė 2022 m. rugsėjo pirmą, įstojo irgi rugsėjo 1 d. Liepos – rugpjūčio mėnesį vyko egzaminai. Neatsimena, kada baigėsi egzaminai, galbūt vasaros viduryje. Buvo gal mėnesio laiko tarpas po vidurinės, kai nesimokė. Įsidarbinti nebandė, buvo trumpas laiko tarpas. Ar jo pažįstami tuo metu įsidarbino, negali pasakyti. Tėvas turėjo pats susiprasti, kad turi prisidėti prie išlaikymo. Nuo praeitų metų nusprendė kreiptis dėl paramos, nulėmė neprisidėjimas prie jo gyvenimo. Poreikis buvo po vidurinės toliau mokytis, kažkur gyventi, atrasti naujų galimybių. Liepą – rugpjūtį nežino, kiek patirdavo išlaidų. Bandė kitur stoti, į (duomenys neskelbtini). Priėmė (duomenys neskelbtini), kiek žino, nėra nemokamų studijų. Galima nebent pasiimti studijų paskolą. Dėl paskolos nesikreipė, nes mama prisidėjo. Nėra girdėjęs apie valstybės remiamas paskolas ir nelabai įdomu. Daugmaž pats skaičiavo savo poreikius, ką pasakė advokatė, taip ir yra. Transporto priemonę „Aprilia“ nusipirko ir pardavė, mama nupirko, nes labai norėjo. Pardavęs negali pasakyti, kur dėjo lėšas, jam atrodo, kad taupė mašinai. Tėvo nuomonės dėl mokamų studijų neklausė. Turi tėvo kontaktus. Sprendimą nulėmė tai, kad antri metai, kai neprisideda. Tėvo dėl mokamų studijų nesiteiravo, manė, kad pats susipras, sakė, kad už tuos mokslus reikės mokėti. Mokantis mokykloje tėvas per gimtadienius atvažiuodavo, šiaip labai retai. Tėvas kai susitikdavo šeštoje klasėje porą rūbelių nupirkdavo, porą eurų duodavo, labai ilgai neužsibūdavo. 4 balai yra minimalus įvertinimas, tokio įvertinimo niekas neįtakojo, kaip galėjo, taip sugebėjo. Studijuojant, jeigu gauni nepatenkinamą pažymį – tampa skola, po savaitės ar po kiek perrašai darbą ir gauni geresnį pažymį. Skolos ne dažnas atvejis, bet būdavo, jog skolų gaudavo, viską atsiskaitydavo laiku. Prieš stodamas domėjosi, kiek kainuos studijos. Jis šias studijas pasirinko dėl to, kad jam patiko studijų programa. Nuo pirmo kurso iki antro kurso pradžios nuomojosi kambarį, butas buvo (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties nesudarė, nebuvo labai svarbios priežasties, nes pasitaikė labai gera nuomininkė, su kuria labai gerai sutardavo. Kai gyvena su mama, mama už būstą neprašo. Praktika truko nuo lapkričio pabaigos, gal 27 d., iki sausio 10 d. Gyvenant namuose išlaidų būstui nereikia. Mamos automobiliu naudojasi, kai tik teises išsilaikė, kažkur gal 2022 m. spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tuo metu ėjo į dvyliktą klasę. Ir į mokyklą kartais važinėdavo su mašina. Dėl studijų apmokėjimo atidėjimo ar sumažinimo nesidomėjo. Jeigu mama padeda, todėl ir nesidomi. Negali tiksliai pasakyti, kokios šeimos pragyvenimo išlaidos. Yra kažkokių būdų sumažinti pragyvenimo išlaidas, pats daug nereikalauja, maistas, apsirengti, nusiprausti ir iš vieno taško į kitą tašką nuvažiuoti. Butas pirktas (duomenys neskelbtini) mamos, su tikslu gyventi. Paramos dėl būsto išlaikymo reikės, tiksliai negali pasakyti sumos, reikia to prisidėjimo, nes realiai bute viskas nuo nulio. Kambario nebenuomoja kažkur nuo spalio pradžios, atgyveno rugsėjį, daugiau neketina nuomotis. Dirbant (duomenys neskelbtini), realiai jį apgavo, po to darbo daugiau neieškojo. Mama ir rado šį darbą (duomenys neskelbtini), ji ir pasiūlė. Mamos srityje nebandė dirbti. Kažkiek žinodavo, kiek tėvas uždirbo, gal pats tėvas buvo pasakęs. Yra prašęs tėvo padėti susirasti darbą užsienyje, tėvas sakė, kad nėra kur apsistoti užsienyje, pas save tėvas nesiūlė padirbėti.

Šalies argumentai

5. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas sulaukęs pilnametystės mokėsi bendro lavinimo mokykloje. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) nuolatinių studijų forma. Šiuo metu ieškovas yra antrame kurse. Baigimo diena – 2026 m. birželio 30 d. Kol mokėsi vidurinėje mokykloje, ieškovas faktiškai gyveno su mama. Dabar studijuoja (duomenys neskelbtini), jį išlaiko mama. Ieškovas nedirba, pragyvenimui lėšų nėra iš kur gauti. Įstatymų leidėjas numato tėvų pareigą išlaikyti vaikus, sulaukusius pilnametystės, jeigu jie studijuoja pagal vidurinio ugdymo programą arba formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, ir yra nevyresni nei 24 metų amžiaus, kuriems reikalinga materialinė parama. Tėvai turi išlaikyti ir pilnamečius vaikus. Išlaikymo našta tenka vienai mamai. Išlaikymo suma nėra pernelyg didelė, atitinka teismų praktiką, kai maždaug vieno žmogaus išlaikymui yra reikalingas 1 MMA dydis. Pagal tai yra paskaičiuotas išlaikymo dydis. Nuo šių metų MMA dar padidėjo, išlaikymo dydis išaugo. P. V. negauna vaiko pinigų, studijos yra mokamos. Maisto produktai yra brangūs, išaugusios maisto kainos. Per dieną 9,00-10,00 Eur maistui nėra prabanga. Mama daug prisideda paruošdama maisto atsargas, pusfabrikačius. Ieškovas neturėjo bendrabučio, mama dabar nupirko butą savo vardu, kuris yra remontuojamas, nes yra senos statybos, buvo apleistas. Ji pasiėmė paskolą, kad galėtų tinkamai butą įrengti. Nuomos sutarčių nuomotojai nėra linkę sudaryti, 200,00 Eur, kuriuos mokėdavo už nuomą, yra minimali suma (duomenys neskelbtini). Reikia grįžti į namus pas mamą, kainuoja kelionė, kainuoja parkavimas, kuras, todėl 100,00 Eur suma yra reali. 80,00 Eur suma drabužiams taip pat yra reali, jo amžiaus draugai ir studijų bendrakursiai didelį dėmesį kreipia į aprangą ir išvaizdą. Avalynė – 40,00-50,00 Eur per mėnesį tikrai yra išnaudojama. Reikalingos higienos prekės, vaistai, vitaminai. Kainuoja telefonas, internetas, mokymosi priemonės. Pasitaiko įvairių nenumatytų išlaidų. Išlaidos yra pakankamai protingos, tai nėra perlenkta lazda, nėra ypatingi reikalavimai. P. nedirbo, trumpą laikotarpį buvo išsipirkęs verslo liudijimą, tačiau paskaičiavus išlaidas, kadangi jis turėjo nuvykti į darbo vietą, paaiškėjo, kad jam neapsimokėjo taip dirbti, nes gavo mažiau pajamų, negu patiriama išlaidų. Toliau ieškovas nedirbo. Buvo pareikalautas brandos atestatas, tačiau į aukštąją mokyklą neturint vidurinio išsilavinimo nepriimama. P. yra pažangus, nežino, kaip atsakovas padėjo, kad sūnus geriau mokytųsi. Šiais laikais yra ir specialios programos, kad žmogus įgytų išsilavinimą. Šiuo atveju, vidurinis išsilavinimas įgytas, kiekvieno gabumai skirtingi. Duomenų, kad P. būtų šalintas iš studijų, nėra. Mokslas yra mokamas, P. pasirinko tokias studijas, kurios patiko. Per metus studijos kainuoja apie 2 350,00 Eur. Prašoma suma yra reali, orientuota į teismų praktikos dydžius paramos priteisimo bylose. Valstybė dabar P. nebeteikia paramos sulaukus pilnametystės. Ieškovas turto ar pajamų neturi. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, nepateikta. Kad atsakovas dirba – yra pateikti duomenys. Nežino atsakovo banko sąskaitų likučių. Nežino, ar verta važinėti į užsienį, jeigu atsakovas gauna tokias pajamas. (duomenys neskelbtini) minimali alga yra didesnė nei 2 000,00 Eur. Atsakovas turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat butą (duomenys neskelbtini). Nebuvo pasiūlymo studijuoti (duomenys neskelbtini) ir gyventi tėvo bute. Pagal viešą informaciją, šis butas 2025 m. sausio 1 d. masinio vertinimo metu buvo įvertintas 97 400,00 Eur suma. Jeigu atsakovas pats negyvena, šitą būstą ar jo dalį galėtų išnuomoti. Šiai dienai V. V. vienintelė išlaiko vaiką, turi neįgalumą, kuris šiuo metu nustatytas neterminuotam laikui. Randa galimybę dirbti, prisidėti prie vaiko išlaikymo. Supranta, kad atsakovas turi ir nepilnametę dukrą, tačiau išlaikymo suma nėra maksimali. Dėl įsiskolinimo – kol vaikas dar nestudijavo, jis gyveno mamos name, namą reikėjo šildyti, tai buvo įskaitoma į vaiko išlaikymo išlaidas. Dėl turto pasidalijimo proporcijų – teismo sprendime matosi, kam atiteko, koks turtas, gal vienas investavo, o kitas išleido.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo V. V. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad situacija yra tokia, kad jie išsituokė 2016 metais. Buvo labai didelis reikalavimas, kad atsakovas dalyvautų vaikų gyvenime, bet tas dalyvavimas vaikų gyvenime per devynis metus buvo 10 minučių pasimatymai mašinoje. Vaikų gyvenime ir ugdyme atsakovas nedalyvavo, nebuvo mokykloje nei pas vieną vaiką. Studijas sūnus pasirinko tokias, kokių jis norėjo. Kai paprašė, kad surastų darbą užsienyje, atsakovas pasakė, kad nėra vietos. Iš tikro labai sudėtinga situacija, kadangi yra ji yra po ligos, jai labai sudėtinga. Dėl P. būsto išlaikymo – per „Facebook“ parašė moteris, kad galėtų apgyvendinti ieškovą. Jie nesudarė jokios nuomos sutarties, kadangi būstas buvo žymiai pigesnis. Tuo metu P. reikėjo kompiuterio studijoms, važinėjo troleibusais. Įmonė, kurią turi, yra atidaryta nuo 2008 metų, iš šios veiklos jie gyveno. Kai išsituokė, ši veikla pasiliko atsakovui, o jos verslai pasiliko jai. Vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir gaudavo išmokas, kurių tėvas niekada nerodė. Atsakovas nesugebėdavo pasiskaičiuoti vaikų išlaikymo indeksavimo, ji turėdavo kiekvieną mėnesį raginti. Atsakovas nežino vaikų drabužių dydžių, nežino, nei ką vaikai valgė. Jis niekada nedalyvavo vaikų gyvenime, o dabar klausia, kodėl vaikai su juo nepasitarė. Didžiausią žalą padarė nebendraudamas su vaikais. Turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Ji yra netekusi nedarbingumo. Būstas (duomenys neskelbtini) yra įgytas pardavus tėvų namą (duomenys neskelbtini), nupirko būstą, kuris yra tvarkomas. Paėmė paskolą, kad galėtų sutvarkyti būstą. P. dirbo vasarą, ją ir P. kartu apgavo, nes jai reikėjo kurą į mašiną visą laiką pilti. Dabar turi važiuoti kiekvieną dieną į privalomą praktiką, kuri nėra apmokama. Atsakovas turėtų prisidėti prie buto išlaikymo, nes bute nieko nėra, ji negali viena mokėti mokesčių, vaiką maitinti, o atsakovas tik atvažiuoti 10 minučių su vaikais mašinoje pašnekėti. Buvęs sutuoktinis nusipirko brangiausią laikrodį, pasirodė vaikams. Iš klienčių sužinojo, kad galima kreiptis į mediaciją, kad tėvas turi padėti vaikui. Pasitarė su sūnumi, kad atsakovas yra tėvas, kuris teigia, kad visur dalyvauja, todėl prašo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. P. reikės odontologų paslaugų, reikės briketų, nes prastas dantų sąkandis. U. dantys jau tiek kainuoja. Jai vienai yra sunku, ji dar save turi, nori pailsėti, yra po antros operacijos. Po santuokos nutraukimo jai liko du vaikai, namas, kuriame gyvena, (duomenys neskelbtini), paliko be eurų kišenėje. Viskas, ką turėjo, tai darbas, liko mama, kuri prižiūrėdavo vaikus. Butui (duomenys neskelbtini) – buvo taupomi pinigai, pasiskolino pinigų iš brolio ir nupirko šį būstą. Mašina buvo paimta lizingu. Turi namą, butą (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). U. (duomenys neskelbtini) sueis 16 metų, poreikiai auga, sudėti breketai. Kalėdoms tėtis parašė U. žinutę, o P. su Kalėdomis nebesveikino. Atsakovas yra ir U. tėvas. U. (taip pat ir P.) išlaikymo buvo priteista 175,00 Eur nuo 2016 metų. Kadangi alimentai indeksuojasi, ji nuo 2021 ar 2022 metų informavo atsakovą apie indeksavimą. Kadangi P. yra didelis, avalynė ypatinga, 46 dydis, kainuoja ne trisdešimt eurų. Yra galinami pusfabrikačiai, kad galėtų sūnui kažką įdėti, reikia duoti kelionei, mokėti draudimą, nupirkta dar viena transporto priemonė, kad P. galėtų važinėti su ta transporto priemone, nes su autobusais ir troleibusais nėra taip lengva, o dideliame mieste nėra taip ir saugu. Buvo nuspręsta nupirkti nebrangią transporto priemonę, su kuria galėtų sūnus važinėti. Transporto priemonės išlaikymas, kuras, techninė priežiūra, nupirktos žiemai padangos, mažiausiai į savaitę išeina 100,00 Eur, kad ir gyvens jos bute. Reikės ir transporto į paskaitas nuvažiuoti, taip pat ir savišvietos, laisvalaikio. Ji irgi turi pailsėti, mano, kad neprašo kažko neįmanomo. P. daug padeda namuose, kiekvieną savaitgalį išsiurbia namus, tvarko. Nėra taip, kad jis visai nepadedantis ar nesavarankiškas. Nerimauja dėl paleidimo vaiką dirbti bet kur, nusvilo nuo darbdavių, nusivylė. Mano, kad geriau prašyti tėvą, kad galėtų surasti darbą vaikui užsienyje. Jie devynis metus gyveno (duomenys neskelbtini), žino, kokia ten situacija. Vasarą bandys žiūrėti, kad P. galėtų dirbti pagal specialybę. Mano, kad ir tėvas galėtų pasikviesti sūnų į užsienį. Neprašo pinigų, kai P. dirbs, prašo pinigų prisidėti kai mokinasi. Vasarą žiūrės, ieškos darbo, jeigu buvęs vyras nepasiūlys įsitvirtinti užsienyje. Dėl jos sveikatos – buvo operuota, praeitas metais vėl buvo operuota, yra onkologinė liga, dabar remisija. Buvusio vyro gyvenimu nesidomi, nėra įdomu kaip ir su kuo gyvena. Iš vaikų ir klienčių pasakojimų žino, kad vyras kaip ir anksčiau vykdo tą pačią veiklą – vežioja siuntas, vyras važiuoja kas mėnesį, gyvena užsienyje. Nežino, kokia jo šeimos padėtis. Keista, sėkmingai vykdant veiklą, verkia, kad nėra pajamų. Norėtų žinoti, iš kur atsakovas butą nusipirko (duomenys neskelbtini). Sausio mėnesį, prieš egzaminus, buvo mokama lietuvių kalbos ir matematikos korepetitoriams P.. P. trūko tėvo, trūko disciplinos, gavosi, kas gavosi su mokyklos baigimu. Liepą gavo atestatą, o rugpjūtį pradėjo ieškoti, kur toliau studijuoti. Leido P. rinktis, ką nori, bet kad nebūtų labai brangiai. Ji atsisakė atostogų, pasistengė, kiauros dienos darbe, taupė vaikui pradinį įnašą mokslui. Sūnus pasirinko tai, ką labiau norėtų studijuoti. Nedarė spaudimo vaikams. Dėl valstybės remiamų paskolų, drįsta abejoti, kad būtų gavęs, kadangi (duomenys neskelbtini) yra tokia mokymo įstaiga, kur viskas mokama. Nėra susipažinusi, tačiau mano, kad nebūtų gavęs. Apie tai su sūnumi nekalbėjo. Kadangi sužinojo, kad už studijas galima mokėti per pusę, ji pagalvojo, kad ji įstengs susimokėti už tai. (duomenys neskelbtini) butas dviejų kambarių. Sprendimo pirkti (duomenys neskelbtini) butą niekas negali įtakoti, nes turtas buvo paliktas jos tėvų. Kadangi pardavė nekilnojamąjį turtą, į tą vietą norėjo nupirkti nekilnojamąjį turtą. Įgijus turtą (duomenys neskelbtini), mano, kad galėtų abu vaikai pragyventi bute, todėl ir butas dviejų kambarių. Yra (duomenys neskelbtini), du atskiri butai, kurie yra sujungti. Butas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas antrame aukšte virš (duomenys neskelbtini) (virš buto (duomenys neskelbtini)), buvo pirktas su mintimi pratęsti (duomenys neskelbtini). Šio buto pirkimui brolis skolino pinigų. Paskola broliška, be jokių atlyginimų, t. y. palūkanų, be jokių raštelių. Dėl automobilio sprendė ji pati, labai mėgsta tokios markės automobilius. Jos klientai davė tą mašiną išsimokėtinai. Yra turėjusi senesnį automobilį, tai neišvažiuodavo iš servisų. Gavosi, kad išsimokėtinai ji paėmė tą automobilį. Vaikai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, turi dvi pilietybes. Atsakovas negalėjo artintis prie jų namų, nes po skyrybų grasino nužudysiąs, buvo priimtas teismo sprendimas, kad buvęs sutuoktinis negali artintis prie namų. Bet jis niekada ir nepretendavo užeiti pas ją, jie labai negražiai išsiskyrė, jis negražiai pasielgė su šeima. Antras automobilis yra tvarkomas, reikia pakeisti stabdžių kaladėles, P. dabar važinėja jos automobiliu. Tas automobilis, kuriuo važinėja P., yra „BMW 520“, 2 litrų, kad būtų kuo mažesnės kuro sąnaudos. Sutinka su advokatės ieškiniu, norėtų, kad būtų priteistas pilnas išlaikymas sūnui. Šiuo momentu turi neterminuotą neįgalumą.

Šalies argumentai

7. Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su pateiktu ieškiniu, prašė jį atmesti. Dėl bendravimo nurodė, kad bendravo pagal galimybes, visada turi daug darbo. Duodavo pinigų daugiau, negu P. nurodo, kad ir 200,00 Eur į vokelį įdėdavo. Laikrodis, kuris neva brangus, yra netikras, už 100 dolerių. Dėl jo padėties, skirtumas labai minimalus, pats yra po dviejų išvaržų operacijų, sunkaus darbo negali dirbti, ilgai sėdėti. Turi pasirinkęs tokį darbą, vežioja, ką uždirba, to užtenka pragyventi. Skirti papildomai pajamų negali, nėra iš ko. Gyvena pas seserį, kuri nusipirkus namą ir jai reikia mokėti bankui, todėl jis skiria pinigų ir sesei. Paties išlaikymas, viskas kainuoja, išlaiko ir savo dukrą apie 270,00 Eur. Dėl pašalpų nėra kreipęsi ir nieko negauna. Trečiojo asmens turtai atima žadą, po skyrybų jis faktiškai nieko negavo. Jis turi butą (duomenys neskelbtini), po skyrybų gavo kompensaciją 40 000,00 Eur, taip pat automobilį. Butą įsigijo 2018 metais už 60 000,00 Eur, (duomenys neskelbtini). Naujos statybos butas, 2006 m. Butą naudoja, kai grįžta į Lietuvą. Grįžta kas tris-keturias savaites. Verčiasi siuntinių, krovinių pervežimu, įmonė registruota 2012 metais, nuo to laiko tuo užsiima, kažko daugiau neišeina uždirbti. Kai pradėjo verslą, pervežimui 1 kg kainuodavo 1,80 Eur, dabar nuo 1 iki 1,50 Eur. Iš verslo jam pajamų lieka gal kažkur daugiausiai 1 000,00 – 1 500,00 Eur per mėnesį pragyvenimui (duomenys neskelbtini). Pajamos yra pilnos. Visa giminė gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje būtų pats vienas, uždarbis nebūtų kažkiek didesnis. Iš (duomenys neskelbtini) išmokų negauna. Per „Covidą“ kreipėsi dėl išmokų, buvo gavęs vieną ar dvi, po to nutraukė. Išmokų už vaikus nėra gavęs. Kitų vaikų (be dukros su trečiuoju asmeniu) neturi, kitų skolų neturi. Kai sūnus tapo pilnametis ir dar mokėsi mokykloje, sūnui kiek galėdavo, tiek padėdavo, sūnui davė 1 000,00 Eur. Ką gali sūnui, tą ir duoda. Susitikdavo ne dažnai, bendravimas buvo gana šaltas. Sūnaus atžvilgiu priešiškai nusiteikęs nebuvo, sakė sūnui nesėdėti mamai „ant sprando“. Sūnaus atsakymas buvo – bijau dirbti. Jo siūloma avalynė buvo per prasta, telefonas „Iphone“ pats brangiausias. Sūnus labiau norėjo į užsienį dirbti, o ne studijuoti. Studijuoja mamos iniciatyva. Pasimokino metus laiko, dabar išlindo, kad reikia atgaline data susimokėti. Neatsimena dėl argumentų, ar reikės tarnauti kariuomenėje. Vidurinėje mokykloje besimokant gyvenimas buvo ir yra per daug geras, žiūrint į daugumą Lietuvos vaikų. Sūnus yra išlepintas, jeigu paprašysi kažko, tai vos ne turi duoti pinigų, kad padarytų darbą. Reikėtų, kad savarankiškai gyventų. Sužinojo, kad sūnus kreipiasi į teismą dėl paramos, kai gavo ieškinį. Buvusi žmona rašė, kad sūnus įstojo, reikia padėti. Skyrybų metu buvo pasisavinusi pinigus, du kartus mokėjo alimentus. Artimiausi giminės, broliai ir seserys, visi mirę. Pragyvenimui reikia įvairiai, išsitenka su tuo, kiek turi, laviruoja, kad nereikėtų skolintis. Iš gautų pajamų atėmus 500,00 Eur nuomą ir dukters išlaikymą, jam lieka apie 500,00 Eur, su kuriais siekia išlaviruoti. (duomenys neskelbtini) neieškojo darbo, jis yra po stuburo išvaržos, negali dirbti fizinio darbo. Jis darbui važiuoja iki kelto, pavažiuoja, padirba, jo darbas yra kokios pusantros savaitės kelionėje, bet nedirba nuo ryto iki vakaro, o atgal grįžęs turi dalinti siuntinius. Buto (duomenys neskelbtini) nenuomoja, jeigu gali išgyventi. Džiaugiasi, kad sūnus studijuoja. Gal ir galėtų sūnus gyventi (duomenys neskelbtini), bet kodėl reikėtų tai daryti, kai sūnus studijuoja ir gyvena (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas ydingai aiškinant teisės normas, remiamasi minimalios mėnesinės algos prezumpcija, ko negali būti, kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam. Teismas nėra aktyvus, nerenka įrodymų už ieškovą, pats ieškovas turi įrodyti aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 pilnamečio vaiko išlaikymui yra nustatyti papildomi kriterijai. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Ieškovas neįrodinėja sunkios turtinės padėties; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimo; sąžiningo pareigos mokytis vykdymo. Ieškovo pateiktame brandos atestate lietuvių kalbos, užsienio kalbos matematikos įvertinimai yra neigiami, t. y. 4 balai, biologijos vertinimas 5 balais, du dalykai įvertinti 6 balais ir tik du dalykai įvertinti 8 ir 9 balais. Mokama studijų forma objektyviai patvirtina išvadas, kad ieškovas nėra pažangus, o įstatymas nenumato paramos teikimo nepažangių studijų pagrindu. Iš pateiktų duomenų apie ieškovo pažangumą (duomenys neskelbtini) darytina išvada, kad ieškovo pažangumas yra žemas, kas ir sąlygoja esminę reikšmę turinčią aplinkybę, kad ieškovas studijuoja būtent mokamose studijose. Ieškovas nepaaiškina kokių priemonių ėmėsi, kad studijuotų valstybės finansuojamoje studijų vietoje, dėl kokių priežasčių antrame studijų kurse jis neperėjo į valstybės finansuojamas studijas. Ieškovo itin žemo pažangumo lygis yra tęstinis (t. y. nuo vidurinio ugdymo baigimo duomenų) ir jis nenurodė, kokių pastangų ėmėsi siekiant gerinti savo pažangumą. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – yra valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Pragyvenimo išlaidoms suteikiama po 4 400,00 Eur paskola. Paskolos grąžinimo pradžia nukeliama 24 mėnesiams po studijų datos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad nežino ir nesidomėjo dėl valstybės remiamų paskolų, o paklausus dėl kokių priežasčių jis to neatliko, ieškovas paaiškino, kad neturėjo tokio poreikio. Ieškovas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo išsėmęs verslo liudijimą ir pagal jį dirbo, ieškovo vardu 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo įregistruota transporto priemonė. Jis neįrodė sunkios turtinės padėties ir grėsmės savo turtiniams interesams. Tai patvirtina, kad ieškovas turėjo ir turto, ir objektyvias galimybes įsidarbinti bei gauti pajamų. Atsakovo pajamos per metus sudaro 14 788,00 Eur. Atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturi jokių transporto priemonių, neturi piniginių santaupų bei sąskaitų kredito įstaigose. Ieškovo turimo turto vertė – 68 700,00 Eur. Atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Jis nuomojasi kambarį už 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas vykdant 2016 m. gegužės 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą išlaiko nepilnametę dukrą U. V. bei moka 265,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Ieškinyje yra nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nutraukė ieškovo išlaikymą kada jis dar mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje. 2024 m. liepos 9 d. atsakovas dar atliko išlaikymo mokėjimą ieškovui. Be to, atsakovas visada duodavo piniginių lėšų sūnui atvykęs į Lietuvą, šių aplinkybių ieškovas neneigė. Atsakovo gaunamos pajamos yra itin minimalios bei nesudaro galimybių teikti paramą ieškovui. Atskaičius nurodytą nuomos mokestį, išlaikymą dukrai, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 467,00 Eur. Į šią sumą nėra įtrauktos atsakovo išlaidos maistui (kurios paties ieškovo teigimu sudaro 270,00-300,00 Eur/mėn.), rūbams, higienos prekėms, ryšio paslaugoms. Trečiasis asmuo nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones, turi nekilnojamojo turto (žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), du butus), viso turto už 392 000,00 Eur. Trečiasis asmuo už 2023 metus deklaravo 39 000,00 Eur veiklos pagal verslo liudijimą pajamų ir 1 350,00 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamų. Trečiojo asmens 2024 m. rugsėjo 30 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis 20 000,00 Eur kreditui (įmoka per mėnesį 134,63 Eur) esmingai neįtakoja trečiojo asmens pajamų, kurios sudaro ne mažiau kaip 3 250,00 Eur/mėn. Ieškovo ir trečiojo asmens pozicija, kad būtent ieškovo poreikiams yra įgytas trečiojo asmens butas, esantis (duomenys neskelbtini), paneigia ieškovo poziciją dėl būsto nuomos būtinybės bei 200,00 Eur/mėn. išlaidų. Trečiojo asmens turtinė padėtis yra daugiau kaip 6 kartus geresnė negu atsakovo. Taikant proporcingumo principą atsakovo išlaikymo prievolė, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį privalo būti ženkliai mažesnė negu trečiojo asmens. 2016 m. gegužės 10 d. nutraukiant santuoką su trečiuoju asmeniu atsakovas sutiko, kad net 5 vertingiausi santuokos metu įgyti nekilnojamojo turto objektai atitektų vaikų mamai, kad esant būtinybei dėl vaikų papildomų poreikių, jie galėtų būti išnuomojami (ką trečiasis asmuo ir daro) ar parduodami. Ieškinyje yra nurodoma, kad ieškovo poreikių dydis per mėnesį sudaro daugiau nei 700,00 Eur/mėn., tačiau šių išlaidų ieškovas neįrodinėja. Sudėjus ieškovo nurodomas išlaidų sumas, gaunasi 1 030,83 Eur/mėn. Tuo tarpu ieškiniu prašoma priteisti 700,00 Eur. Ieškovas nepaaiškina ir iš kokių pajamų jis reguliariai apmoka jo nurodomas 1 030,83 Eur išlaidas. Remiantis aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pilnamečių vaikų išlaikymo institutui negali būti taikomas orientacinis MMA kriterijus, nes šiuo atveju išlaikymą apibrėžia realūs, įrodyti būtinieji pilnamečio vaiko poreikiai, kurie kiekvienu atveju yra individualūs ir nėra preziumuojami. Mokamos studijos yra asmeninis ieškovo sprendimas ir esant įrodytam ieškovo nepažangumui, atsakovui negali būti perkeliama pareiga dėl ieškovo nurodytų studijų apmokėjimo/paramos. Ieškovas nesinaudojo galimybe dėl valstybės finansuojamos paskolos gavimo ir neišnaudojo visų galimybių siekiant gauti pajamų. Ieškovas neįrodinėjo išlaidų maistui, būsto nuomai, higienos prekėms, vaistams, vitaminams, telefonui ir internetui, kelionėms, nepaneigė galimybės naudotis viešuoju transportu, neįrodinėjo poreikio reguliariai važinėti iš mamos gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini). Ieškovas nevertino fakto, kad mamos butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas būtent ieškovo gyvenamajai vietai (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad drabužiams per mėnesį vidutiniškai reikia apie 80,00 Eur, tai sudaro 960,00 Eur per metus, avalynei reikia dar apie 40,00-50,00 Eur per mėnesį arba 550,00 Eur per metus, kas yra neprotingos ir objektyviai nebūtinos išlaidų sumos, kurių ieškovas neįrodinėjo jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nepaaiškino, kam jam reikalingas ir mobilusis ryšys, ir papildomas interneto ryšys. Ieškovui visiškai pakaktų mobilaus ryšio plano, kuris sudarytų ne daugiau kaip 10 Eur/mėn. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo taip pat yra nepagrįstas ir neįrodytas. Išlaikymo įsiskolinimas yra skaičiuojamas kaip apibendrinta 300,00 Eur/mėn. suma, šios sumos visiškai neįrodinėjant ir nepaaiškinant jos skaičiavimo pagrindų. Ieškovas prieštaraujant teisei į išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį įtraukia ir tą laikotarpį, kada jis dirbo, ir laikotarpį, kada jis niekur nestudijavo, nes buvo baigęs mokyklą ir dar nebuvo įstojęs į (duomenys neskelbtini). Ieškovui gyvenant pas mamą, aplinkybės dėl namo šildymo turėjo būti įrodinėjamos, šiuo atveju įrodymų nėra. Dėl kito turto vertės, kurią nurodė atsakovo pusė, remiasi „Registrų centro“ vertėmis, kurios yra byloje. Vien faktas dėl nekilnojamojo turto kiekio patvirtina, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė. Po skyrybų atsakovui atiteko vienas žemės sklypas, jis neturėjo ką investuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas P. V. yra atsakovo A. V. ir trečiojo asmens V. V. sūnus. (duomenys neskelbtini) ieškovas P. V. sulaukė pilnametystės. Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8-476/2016 buvo nutraukta atsakovo A. V. ir trečiojo asmens V. V. santuoka, patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad P. V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. V. jos gyvenamojoje vietoje, A. V. teiks sūnui P. V. 175,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį iki pilnametystės. Ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. yra (duomenys neskelbtini) nuolatinių studijų studentas ir šiuo metu studijuoja antrame kurse. Numatoma studijų baigimo data – 2026 m. birželio 30 d. Ieškovas studijuoja valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, negyvena aukštosios mokyklos bendrabutyje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. buvo apdraustas kaip aukštosios mokyklos studentas, atliekantis profesinės veiklos praktiką. Iš 2024 m. lapkričio 18 d. studento praktinio mokymo sutarties matyti, kad ieškovas atliko praktiką laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 18 d. iki 2025 m. sausio 10 d., praktikos atlikimo metu užmokestis nenumatytas. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Ieškovas nekilnojamojo turto, jo vardu registruotų transporto priemonių neturi, nedirba ir jokių pajamų negauna. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo poreikiai per mėnesį sudaro 700,00 Eur. Ieškovas yra išlaikomas savo motinos – trečiojo asmens ieškovo pusėje V. V.. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje dirba pagal verslo liudijimą, turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.

Dėl materialinės paramos priteisimo

10. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kur nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

11. CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

12. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas, nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

13. Pagal Kasacinio teismo praktiką, ieškovas, būdamas pilnamečiu ir reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokosi pagal vidurinio ugdymo programą (arba studijavimo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą) faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaiko turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

14. Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas spręsdamas paramos priteisimo klausimą vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

15. Nagrinėjamoje byloje, iš teismui pateikto P. V. brandos atestato matyti, kad lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) ir matematikos baigiamasis įvertinimas buvo 4 balai, biologijos – 5 balai, geografijos ir fizinio ugdymo – 6 balai, ekonomikos ir verslumo – 8 balai, muzikos – 9 balai. Teismui pateiktoje 2024 m. rugsėjo 11 d. pažymoje apie studijas nurodyta, kad ieškovas P. V. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. yra (duomenys neskelbtini) nuolatinių studijų studentas, šiuo metu studijuoja antrame kurse, o numatoma studijų baigimo data yra 2026 m. birželio 30 d. Ieškovas studijuoja valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje. Ieškovas yra pateikęs studijų įvertinimo lentelę, iš kurios matyti, kad jo pažymiai svyruoja nuo 4 iki 10 balų. Duomenų apie skatinamosios stipendijos ieškovui paskyrimą, byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 4 balai yra minimalus įvertinimas (gaunama skola), tačiau šį įvertinimą galima išsitaisyti. Ieškovas pažymėjo, kad būdavo, jog skolų gaudavo, bet viską atsiskaitydavo laiku.

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Atitinkamai pažangų mokymąsi universitete (aukštojoje mokykloje) liudija studento perkėlimas į kitą kursą (žr., pvz., Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9223-831/2024, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10102-965/2024 ir kt.).

17. Nors ieškovo pažymių vidurkis nėra aukštas, pagal jo teismui pateiktus duomenis apie mokymosi rezultatus, jis yra gavęs tiek nepatenkinamų (4 balai), tiek silpnų (5 balai) pažymių, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas nerūpestingai ar aplaidžiai vykdo savo pareigą mokytis, kad be priežasties praleidinėja paskaitas, už atsiskaitymus yra gavęs ir aukščiausių įvertinimų, o be kita ko, buvo perkeltas ir į antrą studijų kursą, kas iš esmės patvirtina, kad ieškovas vykdė (vykdo) pareigą mokytis. Pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės dėl ieškovo mokymosi įvertinimo savaime neeliminuoja ieškovo teisės gauti paramą CK 3.192¹ straipsnio pagrindu, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas yra nesąžiningas ar piktnaudžiauja savo turimomis šeimos teisėmis.

18. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad ieškovas studijuodamas (duomenys neskelbtini) nuo pirmo kurso iki antro kurso nuomojosi butą, nurodė, kad už nuomą mokėjo 200,00 Eur per mėnesį, tačiau byloje rašytinių įrodymų apie nuomos mokesčio mokėjimą nėra. Nuo 2024 m. spalio mėn. gyveno pas mamą, į praktiką ir studijas važinėjo. Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, savarankiškų pajamų negauna, yra išlaikomas motinos. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad į jo sąskaitą mama V. V. perveda pinigų, į sąskaitą taip pat įnešami grynieji pinigai. Ieškovas nurodė, kad jam pragyvenimui per mėnesį reikia daugiau nei 700,00 Eur (maistui – 270,00-300,00 Eur per mėnesį, būsto nuomai – 200,00 Eur, transportui – 100,00 Eur, drabužiams – 80,00 Eur, avalynei – 40,00-50,00 Eur, higienos prekėms – 30,00 Eur, vaistams, vitaminams – 30,00 Eur, telefonui ir internetui – 45,00 Eur, reikia lėšų mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, savišvietai). Studijos per metus ieškovui kainuoja 2 350,00 Eur (per mėnesį – 195,83 Eur). Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) mokėjimų kvitų matyti, kad už ieškovo studijas 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2024 m. vasario 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo sumokėta po 1 175,00 Eur. Taip pat ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) stomatologijos kabineto išrašą, kuriame nurodyta, kad ieškovui reikalingas ortodontinis gydymas, kurio kaina apie 3 000,00 Eur. Akcinės bendrovės „Regitra“ pažymoje apie kelių transporto priemones užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. ieškovo P. V. vardu buvo įregistruota transporto priemonė „Aprilia“, jos perleidimo deklaraciją ieškovas patvirtino 2022 m. balandžio 5 d. Ieškovas teigė, kad šią transporto priemonę jam nupirko mama, tačiau jis negalėjo pasakyti, ką darė su už šios transporto priemonės pardavimą gautomis lėšomis.

19. Vertinant, ar ieškovas išnaudojo protingas galimybes pats pasirūpinti studijuoti reikalingomis lėšomis, yra svarbios aplinkybės dėl ieškovo galimybių įsidarbinti, dirbti ir gauti papildomas pinigines lėšas bei dėl valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms bei dėl stipendijų gavimo ar kitų pajamų gavimo.

20. Nekyla abejonių, kad ieškovas, mokydamasis pagal aukštojo mokslo mokymosi programą, turi privalomai lankyti paskaitas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams, tai yra, didžiąją laiko ir pajėgumų dalį, siekiant įgyti aukštąjį išsilavinimą, turi skirti mokymuisi, todėl teismas iš dalies sutinka su ieškovo teiginiu, jog mokydamasis aukštosios mokyklos nuolatinėje programoje, jis neturi galimybių savarankiškai visiškai savęs išlaikyti. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskaitos vyksta visomis darbo dienomis, nuo ryto, pirmadieniais – nuo 8 val. iki 17 val. Praeitą pusmetį paskaitos vykdavo net iki 20 val. Kita vertus, ieškovas nepateikė teismui studijų paskaitų tvarkaraščio, iš kurio būtų matyti jo užimtumas, teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kiek laiko trunka paskaitos. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui paskaitos vyksta kontaktiniu būdu. Jis nurodė, kad visą dieną skiria mokymuisi. Vis dėlto, atsižvelgiant į viešai prieinamą informaciją apie studijas (duomenys neskelbtini), apie ieškovo pateiktus mokymosi rezultatus, labiau tikėtina aplinkybė, kad ieškovas kiekvienos dienos, nuo ryto iki vakaro, neleidžia mokydamasis. Ieškovas vasarą po mokyklos baigimo darbo neieškojo, praėjusią vasarą porą savaičių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) studijuodamas ieškovas nekvalifikuoto darbo ne pilnai darbo dienai ar savaitgaliui neieškojo. Iš ieškovo teismo posėdyje išsakytos pozicijos matyti, kad jis tikisi šeimos narių paramos, kol studijuos. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovas neieškojo galimybių įsidarbinti ir gauti jo poreikius bent iš dalies tenkinantį ir taip artimųjų naštą sumažinantį darbo užmokestį.

21. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad kaip viena iš galimybių pasirūpinti papildomomis lėšomis yra kreipimasis dėl paskolos studijų kainai ir gyvenimo išlaidoms sumokėti. Tačiau paminėtina, kad įstatymai nenustato imperatyvo pilnamečiams vaikams, kurių turtinė padėtis sunki, kreiptis dėl minėtos paskolos gavimo ir tik jos negavus – prašyti tėvų paramos. Valstybės paskola ar valstybės remiama paskola yra tik viena iš galimybių pilnamečiam vaikui pasirūpinti papildomomis lėšomis, reikalingomis studijoms ir/ar gyvenimo išlaidoms sumokėti, o kartu tai yra ir papildomi studento finansiniai įsipareigojimai tiek valstybės atžvilgiu, tiek ir paskolą suteikusio banko atžvilgiu. Šiuo atveju, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie valstybės remiamas paskolas nebuvo girdėjęs ir jam tai nelabai įdomu, dėl studijų apmokėjimo atidėjimo ar sumažinimo taip pat nesidomėjo. Trečiasis asmuo ieškovo mama teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sužinojus, jog už studijas galima mokėti per pusę, pagalvojo, kad ji įstengs susimokėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog vien galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo buvimas negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos būtinumą ir reikalingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Žemesnės instancijos teismas

22. Paminėtina ir tai, jog ieškovas tinkamai neįvertino galimybių pasirūpinti pajamomis ir iš kitų šaltinių. Teismas pažymi, kad mokymosi įstaigos studentams skiria tikslines stipendijas, socialines stipendijas, studentai registruojasi Užimtumo tarnyboje ir jiems gali būti skiriamos nedarbo socialinio draudimo išmokos arba darbo paieškos išmokos, jei studentas atitinka tam tikrus kriterijus. Įrodymų, kad ieškovas pasidomėjo ir/ar bandė pretenduoti į mokymosi įstaigos siūlomas tikslines stipendijas, ar kad ieškovas registravo Užimtumo tarnyboje ar bent pasidomėjo Užimtumo tarnybos skiriamomis išmokomis, taip pat jog Užimtumo tarnybos pagal bandė gauti darbą laisvu nuo studijų laiku byloje nėra.

23. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, kad nors ieškovui tėvų parama yra būtina, tačiau jis neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui. Ieškovas vykdo pareigą studijuoti, tačiau neišnaudojo visų galimybių gauti bent minimalias pajamas, kai kurių galimybių nesvarstė ar jomis net nesidomėjo.

24. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Tai reiškia, jog, esant abiejų tėvų pareigai išlaikyti savo vaikus bei nustačius, jog ieškovui reikalinga parama, darytina išvada, kad atsakovui išlieka pareiga remti sūnų, kol jis mokysis pagal aukštosios mokyklos nuolatinę programą arba sulauks 24 metų amžiaus.

25. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pabrėžiama, jog net ir pilnamečiam besimokančiam vaikui nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti tokį išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-684/2023).

26. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-684/2023 ir kt.).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

28. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo ieškovo pusėje V. V. dirba pagal verslo liudijimą, už 2023 metus iš verslo liudijimu vykdomos veiklos ((duomenys neskelbtini)) deklaravo 39 000,00 Eur pajamų, iš nekilnojamojo turto nuomos – 1 350,00 Eur pajamų. V. V. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d. buvo išduotas asmens su negalia pažymėjimas, nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis, šiuo metu V. V. nurodė turinti neterminuotą neįgalumą. V. V. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, 2024 m. spalio 10 d. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šį butą įsigijo pardavusi iš tėvų paveldėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. rugsėjo 30 d. su uždarąja akcine bendrove „SB lizingas“ sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 6169407 matyti, kad V. V. buvo suteiktas 20 000,00 Eur kreditas. Trečiojo asmens vardu yra registruotos dvi transporto priemonės. V. V. taip pat augina nepilnametę dukrą U., gimusią (duomenys neskelbtini) (kuri yra bendras trečiojo asmens ir atsakovo vaikas).

29. Atsakovas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad negali skirti papildomo išlaikymo sūnui P. V., nes neturi iš ko. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba ((duomenys neskelbtini)), už 2022 metus deklaravo 15 540,00 Eur pajamų, iš kurių, kaip nurodė teismo posėdžio metu, jam lieka 1 000,00-1 500,00 Eur. Atsakovas pateikė elektroninio laiško nuotrauką, kurioje nurodyta, kad jis už kambario nuomą moka 500,00 Eur (įskaitant komunalinius mokesčius), tačiau teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad gyvena pas seserį, kuriai padeda mokėti paskolą už namą bankui. Banko sąskaitos išrašų, pinigų priėmimo kvitų apie atsakovo mokamą nuomos mokestį, byloje nėra. Nurodė, kad sumokėjus nuomos mokestį jam lieka apie 500,00 Eur pragyvenimui (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu atsakovas taip pat teigė, kad yra po dviejų išvaržų operacijų, negali dirbti sunkaus darbo, ilgai sėdėti. A. V. turi nepilnametę dukrą U., kuriai 2016 m. gegužės 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8-476/2016 buvo priteistas 175,00 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo. Atsakovas pateikė banko kvitą, iš kurio matyti, kad 2024 m. spalio 2 d. sumokėjo indeksuotą išlaikymą (mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, už kurį vaiką buvo sumokėtas išlaikymas). Kitų nepilnamečių vaikų ar išlaikytinių atsakovas nurodė neturintis. 2024 m. gruodžio 13 d. Nekilnojamojo turto registro išraše užfiksuota, kad A. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas teigė naudojantis, kai grįžta į Lietuvą.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas pažymi, jog besimokančiam pilnamečiam asmeniui yra reikalingas maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo priemonės, sveikatos priežiūros paslaugos, transporto paslaugos, lėšos laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

31. Ieškovas nurodė, kad jam pragyvenimui per mėnesį reikalinga 700,00 Eur suma, tačiau jis neįrodė pragyvenimui reikalingų išlaidų pagrįstumo, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad studijuodamas (duomenys neskelbtini) nuomojosi būstą, kad būsto nuomai per mėnesį mokėjo po 200,00 Eur, nepateikė jokių kvitų, iš kurių būtų galima matyti, kiek ieškovas išleidžia kurui. Viena vertus, nurodyta 700,00 Eur suma atitinka minimaliosios mėnesinės algos dydį, kuris Lietuvos Respublikoje nuo 2025 m. sausio 1 d. dar padidėjo ir siekia 1 038,00 Eur, atskaičius mokesčius – 777,00 Eur. Išlaikymo naštą tėvams padalinus po lygiai, kiekvienam iš jų tektų po 350,00 Eur, tokią sumą periodinėmis įmokomis ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo. Kita vertus, ieškovas neišnaudojo visų galimybių pats pasirūpinti studijuoti reikalingomis lėšomis, neįrodė, jog neturi galimybių bent iš dalies pats padengti savo pragyvenimo ir studijų išlaidų. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra gavęs ir nepatenkinamų įvertinimų (skolų) už studijų dalykus, ir nors nurodė, jog skolas galima išsitaisyti, tačiau tai rodo, kad ieškovas mokymuisi neskiria viso savo laisvo laiko. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad prasti ieškovo mokymosi rezultatai susiję su sveikatos problemomis, reikšmingais įvykiais, trukdžiusiais mokytis ir pan. Nors ieškovo mokymosi rezultatų užteko, kad jis būtų perkeltas į kitą kursą, tačiau turint ne vieną neigiamą pažymį, labiau tikėtina, kad ieškovas reikiamų pastangų gauti geresnius įvertinimus nededa, todėl turi pakankamai galimybių bent iš dalies dirbti užsidirbti pragyvenimui. Todėl vertintina, kad ieškovas gali dirbti bent puse etato (pvz., savaitgaliais), taip pat dirbti vasaros laikotarpiu, ir taip bent iš dalies save išlaikyti, tuo pačiu prisidėti prie trečiojo asmens nupirkto buto (duomenys neskelbtini) įrengimo, kuriame vėliau galės gyventi, neperkeldamas visos savo išlaikymo naštos tėvams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo pateiktus įrodymus apie jam pragyvenimui būtina lėšas, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovo pajamos gyvenant (duomenys neskelbtini) nėra itin didelės, jo finansinė padėtis gali būti vertinama kaip prastesnė nei trečiojo asmens, bet tuo pačiu atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo vaiką ir imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, į tai, kad atsakovas nepateikė neabejotinų duomenų, jog neturi galimybių paremti pilnametį sūnų, ieškovui iš atsakovo priteistinas 100,00 Eur išlaikymas (parama) nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki kol jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.192¹ straipsnis).

Dėl paramos įsiskolinimo priteisimo

32. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. už 19 mėnesių, skaičiuojant po 300,00 Eur per mėnesį (iš viso 5 700,00 Eur). Be to, ieškovas prašė priteisti išlaikymą nuo 2024 m. sausio 1 d., todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje vertintinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog paramos pilnamečiam vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti priteisiamas. 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011 jis konstatavo, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ieškovas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), tuo metu jis dar mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po ieškovo pilnametystės būtų mokėjęs jam periodinį išlaikymą. Atsakovas pateikė 2023 m. liepos 9 d. bankinį pavedimą, kuriuo V. V. pervedė 426,00 Eur dydžio alimentus už 2023 m. birželio mėn. ir priemoką pagal alimentų indeksavimą. Kadangi pagal 2016 m. gegužės 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą iš atsakovo jo vaikams P. V. ir U. V. buvo priteistas išlaikymas po 175,00 Eur, todėl, atsižvelgus į išlaikymo indeksavimą, vertintina, kad atsakovas materialinį išlaikymą už 2023 m. birželio mėn. ieškovui yra sumokėjęs. Daugiau įrodymų, kad atsakovas teikė materialinę paramą sūnui P. V. sulaukus pilnametystės, byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykęs į Lietuvą duodavo sūnui pinigų, yra davęs 200,00 Eur ir 1 000,00 Eur, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų šių aplinkybių pagrindimui. Nereguliarus, vienkartinis pinigų pervedimas (davimas) pilnamečiam sūnui negali būti prilyginamas išlaikymo teikimui.

35. Atsakovas argumentavo, kad sūnus su juo iš esmės nebendravo ir paramos neprašė, todėl laikytina, jog ieškovas pats turėjo pajamų save išsilaikyti. Su šiais atsakovo argumentais nesutiktina, kadangi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

36. Teismo vertinimu, ieškovui mokantis gimnazijoje dienos metu, jis objektyviai neturėjo galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Nors ieškovas, sulaukęs pilnametystės ir besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą turėjo visišką civilinį veiksnumą, tačiau įprastinėmis užimtumo sąlygomis, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalėjo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, užduočių atlikimui namuose, ieškovo mamos teigimu, taip pat ir korepetitorių užsiėmimas. Tikslas siekti vidurinio išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, anksčiau aptartoje teismų praktikoje išaiškinta, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudija perkėlimas į aukštesnę klasę ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš ieškovo pateikto brandos atestato matyti, kad jo rezultatai pabaigus vidurinio ugdymo programą buvo vidutiniai, tačiau iš to, kad jis įstojo į aukštąją mokyklą, galima spręsti, jog ieškovas brandos egzaminus išlaikė, o tai rodo, kad P. V. įvykdė pažangaus mokymosi vidurinėje mokykloje pareigą. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu, kai ieškovas būdamas pilnamečiu mokėsi gimnazijoje, buvo blogesnė nei šiuo metu.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pateiktoje brandos atestato kopijoje nėra nurodyta jo išdavimo data, bet užfiksuota, kad P. V. 2023 metais įgijo vidurinį išsilavinimą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. pabaigė mokslus, į aukštąją mokyklą įstojo irgi rugsėjo 1 d., tačiau taip pat nurodė, kad po mokyklos baigimo, buvo bent vienas mėnuo, kai jis nesimokė, tikslios gimnazijos baigimo dienos negalėjo nurodyti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje brandos egzaminai vyksta gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn., bei į tai, kad ieškovas pateikė duomenis apie paramos teikimą ieškovui 2023 m. birželio mėn., laikytina, kad laikotarpis, kuriuo susidarė išlaikymo įsiskolinimas ieškovui mokinantis pagal vidurinio mokymosi programą, yra nuo (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

38. Priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, taikytinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bei suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 2022 metais buvo 730,00 Eur (apie 534,00 Eur atskaičius mokesčius). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 ,,Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 2023 metais buvo 840,00 Eur (apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius).

40. Teismas, įvertinęs visas byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo po 300,00 Eur, tačiau išlaikymo dydžiu laikant pusę minimalios mėnesinės algos sumą, ieškovui už laikotarpį, kai jis mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. priteistinas 3 369,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 1 869,00 Eur (267,00 Eur x 7 mėn.), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. – 1 500,00 Eur (300,00 Eur x 5 mėn.)), kas atitinka teismų praktiką (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-127-864/2019).

41. Kita vertus, ieškovas nepateikė duomenų, kad pabaigus mokyklą, vasaros atostogų metu jis stengėsi užsidirbti pragyvenimui. Teismas mano, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo mokyklos pabaigimo iki įstojimo į aukštąją mokyklą 2023 m. rugsėjo 1 d., kadangi paramą jam teikė motina, be to, ieškovas, įgijęs vidurinį išsilavinimą bei gavęs tai patvirtinantį brandos atestatą, neieškojo galimybių įsidarbinti ir gauti jo poreikius bent iš dalies tenkinantį darbo užmokestį, juolab, kai pateikęs paraiškas įstoti tik į valstybės nefinansuojamas studijas, žinojo, kad turės už tokias studijas mokėti, o taip pat patirs ir kitokias su studijavimu bei gyvenimu kitame mieste susijusias išlaidas.

42. Už laikotarpį nuo studijų (duomenys neskelbtini) pradžios 2023 m. rugsėjo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2024 m. rugsėjo 19 d., ieškovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas pagal priteistiną materialinės paramos dydį – 100,00 Eur, kadangi ieškovas neįrodė, kad studijų pradžioje jo pragyvenimui reikalingos išlaidos buvo didesnės nei nustatytas šiuo metu jam reikalingas išlaikymas iš atsakovo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į aplinkybes, kurios buvo nustatytos byloje sprendžiant dėl materialinės paramos periodinėmis išmokomis dydžio nustatymo, taip pat į tai, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių pačiam gauti pajamų pragyvenimui, nors įvertinus mokymosi rezultatus, tokias galimybes turėjo. Todėl už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. iš atsakovo ieškovui priteistinas 1 260,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (100,00 Eur x 12 mėn. + (100,00 Eur / 30 d. x 18 d.)).

Kiti klausimai

43. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 6 d. sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Byloje mokėtinas 95,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 128,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

45. Nagrinėjamu atveju, teismas reikalavimą dėl materialinės paramos priteisimo tenkina iš dalies (28,57 proc. patenkintų reikalavimų) ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina iš dalies (81,21 proc. patenkintų reikalavimų), todėl vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, yra pagrindas spręsti, kad bendrai pagal ieškovo ieškinį yra patenkinta apie 55 proc. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 122,65 Eur žyminio mokesčio (223,00 Eur x 55 proc.).

46. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 18 d. pažymą Nr. APD-2025-02149 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 495,83 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios sumos proporcinga dalis (272,71 Eur) priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

47. Šioje byloje teismas patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų proporcingos dalies (8,72 Eur) atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

48. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovui esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 6 d. sprendimą, iš jo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos ir atlyginamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą (materialinę paramą) ieškovui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, tai yra iki 2026 m. birželio 30 d., bet ne ilgiau nei ieškovui sueis 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad teikiamas išlaikymas mokamas iki einamojo mėnesio 15 d.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 4 629,00 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 0 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 122,65 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 62 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 272,71 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 71 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,72 Eur (aštuonių eurų 72 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas