- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-31
- Bylos Nr.
- e2-9223-831/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01736-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovės reikalavimai ir argumentai
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki ji mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (2027 m. birželio 30 d.), paramos sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 9).
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji, K. K., gimė trečiojo asmens A. K. ir atsakovo M. K. šeimoje. Tačiau jos tėvai išsiskyrė, šį faktą patvirtina 2021 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3458-503/2021. 2021 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3458-503/2021 jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su trečiuoju asmeniu A. K. ir buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo M. K. po 150 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2023 m. sausio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr.2YT-909-810/2023 priteistas išlaikymas jai iš atsakovo M. K. buvo padidintas iki 200 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2022 m. gruodžio 29 d. jai suėjo 18 metų, tai yra tapo pilnamete, 2023 metais įstojo studijuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, valstybės finansuojamą vietą. Šiai dienai susiklostė tokia situacija, kad atsakovas prie jos išlaikymo prisideda nereguliariai mokėdamas po 200 Euru į jos asmeninę sąskaitą, ją pilnai išlaikė jos mama, šioje byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, A. K.. Kaip jau buvo nurodžiusi, nuo 2023 metų studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, valstybės finansuojamą vietoje, V. A., veterinarinės medicinos specialybėje. Šiame kontekste nori pažymėti, kad suformuotoje teismų praktikoje yra nedviprasmiškai konstatuota, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta LR CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Šiuo metu ji mokausi Lietuvos sveikatos mokslų universitete, V. A., veterinarinės medicinos specialybėje antrame kurse. Bakalauro studijos truks 4 metus. Tai yra nepaisant to, kad jai jau yra 19 metų, tai yra ji yra pilnametė, ji dar neturi galimybės dirbti, užsidirbti ir pilnai save išlaikyti, o jos vieninteles pajamas sudaro tėvų teikiamas išlaikymas. Nori pažymėti, kad jos studijų tvarkaraštis yra labai intensyvus, neturi galimybės papildomai įsidarbinti, kad galėtų gauti pajamas susijusias su darbo santykiais. Siekdama pagerinti savo turtinę padėtį 2023 m. spalio 3 d. sudarė valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai buvo suteikta 8244,00 Eurų paskola. Tad kol kas ji negali savęs išsilaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Šiuo konkrečiu atveju, ji negaunu jokių pajamų. Poreikis gauti paramą iš jos tėvų yra didelis. Ji dar negali susirasti darbo dėl paskaitų krūvio, nors neatmeta galimybės tai padaryti paskutiniuose kursuose. Šiai dienai ją pilnai išlaiko jos mama, o jos tėvas minimaliai prisideda prie jos pragyvenimo, nors turi visas galimybes. Nori pažymėti, kad jokio nekilnojamojo turto, jokio kilnojamojo turto neturi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui, - sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011). Šiuo konkrečiu atveju vien faktas, kad mokosi valstybės finansuojamoje vietoje patvirtina aplinkybes, kad savo pareigas vykdo tinkamai. Kol kas dar nebuvo pirmojo semestro egzaminų, tad jokių kitų įrodymų apie pažangų mokymąsi pateikti negali. Kalbant apie atsakovo turtinę padėtį, nori pažymėti, kad jos tėvas - atsakovas M. K. dirba, jos žiniomis jo darbo užmokestis ženkliai didesnis nei minimali mėnesinė alga. Jos mama dirba taip pat. Nė vienas iš tėvų neturi jokių sveikatos sutrikimų, kas sąlygotų mažesnės paramos teikimą. Abu tėvai turi dar du išlaikytinius tai yra nepilnametį brolį - H. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę seserį - E. K., gimusią (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta nustatyta su mama, A. K.. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė K. K., reiškia ieškinį dėl išlaikymo teikimo paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, kuris mokosi Aukštojoje mokykloje ir neturi galimybės pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis. Taigi, įvertinus įprastus būtinus jos poreikius, jai tenkančios išlaidos sudaro virš 600,00 Eurų per mėnesį. Tuo tarpu, suformuotoje teismų praktikoje yra nurodyta, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimui, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudedamas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsislavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-259/2004) (e. b. l. 4-10).
Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti, patikslino, kad K. K. 2023 m. įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, valstybės finansuojamą vietą, Veterinarijos akademijoje, Veterinarijos medicinos specialybę. Byloje yra pateikti visi duomenys, kad K. K. studijuoja, jos materialinė padėtis yra labai sudėtinga, kadangi ji turi mokėti už bendrabutį ir mokesčius, dirbti negali, kadangi mokosi dieniniame skyriuje. Siekdama palengvinti savo materialiąją padėtį ji pasinaudojo valstybės remiama paskola t.y. 2023 m. spalio 3 d. pasirašė sutartį ir gavo lėšų pragyvenimui. Tai patvirtina faktą, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga. Byloje atsakovas yra pateikęs duomenis, kad gauna pastovias netekto nedarbingumo pajams, taip pat turi nemažai nekilnojamojo turto, taip pat turi dvi registruotas transporto priemones. Pačio atsakovo neveikimas, nesistengimas įsidarbinti ir suponavo tokią situaciją, kad kaip jis pats nurodo, negali teikti tokio išlaikymo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad teiks išlaikymą, kuris jau buvo priteistas, bet deja buvo mokamas tam tikrais periodais, nereguliariai. Tretysis asmuo ir atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su trečiuoju asmeniu, kuriems yra priteistas išlaikymas po 200 Eur kiekvienam iš atsakovo. Nemano, kad priteisiant išlaikymą iš atsakovo jo pilnametei dukrai pablogintų atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė pasinaudojo visomis valstybės teikiamomis galimybėmis, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Įsidarbinti negali, nes studijuoja antrame kurse, mokslo grafikas yra pakankamai intensyvus. Moksluose skolų neturi, pažymiai visi teigiami, dėl ko ji liko valstybės finansuojamoje vietoje. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti jai 300 Eurų paramą kas mėnesį iki baigs studijuoti, kadangi į šią sumą įeina pragyvenimo išlaidos t.y. gyvenimas bendrabutyje, mokėjimas už komunalines paslaugas, maisto išlaidos, rūbai, kelionės išlaidos mieste, higienos poreikiai. Per mėnesį šioms išlaidoms jai reikia 600-700 Eur, todėl pusė šios sumos prašo priteisti iš atsakovo. Kokios yra trečiojo asmens pajamos nėra žinoma (2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 18 sek. iki 14 min. 9 sek).
Atsakovo argumentai dėl ieškovės pareikštų reikalavimų
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškiniu nesutinka. Nutraukus 2021 m. birželio 10 d. santuoką taikos sutartimi ir vėliau mediacijos būdu jau du kartus buvo išspręstas jo ir ieškovės bendrų trijų nepilnamečių vaikų, tame tarpe ir K. K., išlaikymo klausimas. Pirmą kartą buvo susitarta, kad kiekvieno vaiko išlaikymui mokės kas mėnesį po 150 Eurų, viso 450 eurų, vėliau buvusi žmona A. K. per mediatorę pareikalavo padidinti alimentus kiekvieno vaiko išlaikymui mokant po 200 Eur, viso 600 Eurų kas mėnesį. Jau tada jis A. K. aiškino, kad jis neuždirba tokių pinigų, kad jam pačiam nelieka lėšų pragyvenimui, mokesčiams, ir.t.t. bet ji jam atsakė, kad jai tai nerūpi ir jai nesvarbu, kur jis gausi lėšų. Nenorėdamas gadinti santykių, kad netrukdytų bendrauti su vaikais, sutiko, nors jo pajamos buvo labai menkos. Kadangi pinigų tiek neuždirbdavo, vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, vėliau faktiškai nedirbo, nes po ištuokos su trečiuoju asmeniu A. K. pardavė santuokoje su banko paskola įsigytą namą Vilkaviškio rajone, o jiems likusius keletą tūkstančių eurų pasidalino lygiomis dalimis. Tuos pinigus jis sumokėjo A. K. pašto perlaidomis, kaip alimentus vaikų išlaikymui. Ieškovės K. K. tiesa ta, kad jis alimentus mokėjo nereguliariai, t.y. ne visada tuo pačiu laiku, ir kartais ne visą sumą iš karto, o dalimis, nes neturėdavo pinigų, bet tai tik patvirtina, kad jam tokią sumą sumokėti iš karto yra per sunku, arba neįmanoma. Ne vieną kartą alimentus trečiajam asmeniui A. K. vaikų išlaikymui jam paskolino ir pervedė jo motina R. K.. Turi paaiškinti ir tai, kad po skyrybų pardavus jų namą, jam teko persikraustyti į namą Gėlių g. 17 Vilkaviškio m., kur 5/6 namo priklauso nuosavybės teise jo motinai R. K., ir 1/6 priklauso jam, kurią pradėtos statybos jis paveldėjo kaip nepilnametis vaikas (duomenys neskelbtini) m. žuvus jo tėvui A. K.. Norėdamas privatumo, kaip suaugęs žmogus, po skyrybų, susitarė su savo motina R. K., kad ji finansuos statybinių medžiagų įsigijimą, o jis pats savo rankomis įrengs cokolinio aukšto (pusrūsio) patalpas, kur yra atskiras įėjimas iš kiemo, kur pats ir gyvens, motinai nereikės samdyti statybininkų. Motina jau seniai norėjo, kad namas būtų pilnai įrengtas. Todėl dirbo namuose. Oficialiai niekur neįsidarbino, nors darbo ieškojo, tačiau visur atlyginimą siūlė tik minimalų, o jo būtų nepakakę alimentams sumokėti, o pragyvenimui jam būtų iš viso lėšų nelikę. Darbo ieškojo ir Vilniuje, bet ten buvo siūlomas darbas menkai apmokamas, o jam dar būtų reikėję nuomotis gyvenamą vietą, todėl nepavyko. Šiuo metu ji taip pat lėšų neturi, įsirengė kur gyventi, ir gyvena atskirai nuo motinos (duomenys neskelbtini), cokoliniame namo aukšte. Motina R. K. iki šiol nereikalauja mokėti jam priklausančią komunalinių mokesčių dalį, nes atskiros apskaitos nėra, ir neturi finansinių galimybių jas įrengti. Motina supranta, kad jam finansiškai yra labai sunku, ji myli anūkus, todėl, nors gyvena atskirai, kiek gali padeda jam, kad galėtų sumokėti alimentus, jo prašymu yra jam paskolinusi ir iš savo sąskaitos į jo sąskaitą pervedusi pinigų, kad galėtų sumokėti vaikų išlaikymui alimentus ir yra tiesiog iš savo sąskaitos pervedusi pinigų, t.y. alimentus į A. K. sąskaitą, ne kartą pati asmeniškai davė ieškovei K. K. po 50 ir po 100 Eurų. Jo motina R. K. yra pensininkė, bet, kiek gali, padeda išlaikyti vaikus, paskolindama jam pinigų. Tretysis asmuo A. K. įsigijo butą Druskininkuose ir išsikėlė su vaikais ten gyventi, stengdamasis palaikyti ryšį su vaikais, važinėja pas juos į Druskininkus, o tai sudaro jam papildomas išlaidas, vežasi dvynukus vaikus į maitinimo įstaigas, rengia jiems pramogas ar vedasi pramogauti ir pan. Dvynukai dažnai atvežami pas jį, jis juos pamaitina, pramogauja, jie pas jį nakvoja. Visą šią vasarą sūnus H. K. gyveno pas jį, pilnai jo ir jo motinos išlaikomas, nors visus tris mėnesius ji už jį mokėjo alimentus, kad motinai tuo pačiu būtų lengviau išlaikyti ir ieškovę K. K.. Šiuo metu jis yra įsiskolinęs savo motinai jau 2400 Eurų, bet neturi lėšų skolą grąžinti. Pagal CK 3.192(1) 1 . „Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą...arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant j vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes“. Tretysis asmuo A. K., dirba, koks jos atlyginimas jis nežino, tačiau jo žiniomis, nepaisant to, kad pas ją gyvena du jų vaikai dvyniai E. K. ir H. K., gimę (duomenys neskelbtini), kurių išlaikymui moka alimentus po 200 Eurų kas mėnesį kiekvienam, gaudama ir valstybes skiriamas kasmėnesines išmokas už vaikus, ne mažiau prisideda prie jų išlaikymo, ir, kaip aiškina ieškovė K. K., pilnai išlaiko ir ieškovę. Jo turimomis žiniomis A. K. atostogauja, pramogauja važinėdama po užsienius, todėl kyla pagrįstas klausimas, ar tikrai reikalinga dar padidinti iš manęs gaunamą, nepriteistą, bet jo savanoriškai mokamą ieškovei išlaikymo sumą, nes matomai tretysis asmuo gauna pakankamas pajamas, kurių tikrai pakanka dvynukams ir dukrai studentei išlaikyti, ir visiems savo poreikiams patenkinti. Nei kur, nei ką dirba tretysis asmuo, nei kokios jos pajamos byloje nepateikta. Tiesa ta, kad iš tikrųjų ieškovė K. K. Druskininkuose negyveno ir negyvena, nors gal ir yra ten registruota. Ieškovė K. K., motinai A. K. išsikėlus gyventi į Druskininkus, dar būdama nepilnametė, su juo nederinant, buvo palikta gyventi viena Vilkaviškio mieste išnuomotame bute, kad gyventų ir baigtų gimnaziją Vilkaviškyje, gyveno ir po to tame bute, o kai įstojo mokytis į Lietuvos Sveikatos mokslų universitetą valstybės finansuojamoje vietoje V. A. veterinarinės medicinos specialybėje, išsinuomojo Kaune bute kambarį, kuriame apsigyveno ir gyveno su draugu dirbančiu studentu E. B. iki 2024 m. rudens. Tai tik įrodo, kad lėšų pakako gyventi taip, kaip norėjo. Be to, ieškovė K. K., tik retkarčiais nuvažiuoja į Druskininkus pas motiną į svečius, tai ji pasakojo ne kartą jam ir jo motinai pati. Ji atvažiuoja į Vilkaviškį, nakvoja kartais pas jį, kartais pas drauges, kartais pas savo vaikino tėvus, paskui grįžta į Kauną, tą žino tikrai, nes ji pas jį užsuka, bet ne visada lieka nakvoti. Kiek žino, motina pas ją irgi kai kada savaitgaliais nuvažiuodavo. Nors ieškovei K. K. 2022 m. gruodžio 29 d. sukako 18 metų, iki 2023 m. pavasarį ji baigė gimnaziją alimentų mokėti jis nenutraukė, nors jau galėjo nemokėti, nes ji tapo pilnamete, bet žinojo, kad ketina stoti mokytis, stengėsi padėti, todėl teiginys, kad ją pilnai išlaiko motina yra ne tiesa. Motyvuodama, kad sunki materialinė padėtis, kaip aiškina ji pati, 2023 m. spalio 3 d. ji sudarė valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai suteikta 8244,00 Eurų paskola, už kurią ji moka palūkanas po 12 eurų kas mėnesį, neaišku už kokį bendrabutį ji moka 57 eurus, nes bendrabutyje ji sakosi gyvena nuo šių mokslo metų pradžios, t.y. nuo 2024 m rugsėjo, jokio dokumento apie gyvenimą bendrabutyje ir mokamą nuomos mokestį nepateikta. Iš viso neaišku, ar jai reikalinga ta paskola, neaišku ar ji ja naudojasi, ar ne, gal tik be reikalo palūkanas moka. Jos pateiktas išlaidų sąrašas nepagrįstas jokiais dokumentais, įrodymais. Supranta, kad reikalingos lėšos ir pramogoms, vaistams. Bet ji, nederinusi su juo, įsigijo katiną, kuris serga, ir jam reikalingas gydymas (jos pateikta gydymo pažyma). Po jų šeimos iširimo ji jam ir jo motinai paliko augintinį nemažą šunį, žadėjo jį vedžioti, prižiūrėti, maitinti, bet nieko to nedaro, tai gal ir tas katinas yra ne jos. Mano, kad ji turi teisę turėti augintinį, bet tai nereiškia, kad jis jai yra būtinas, ir jis privalo mokėti už jos augintinio gydymą, maitinimą, t.y. išlaikymą. Mano, kad jos augintinių išlaikymo išlaidos negali būti įskaičiuotos į privalomą mokėti dukros išlaikymo sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, sunki vaikų turtinė padėti, tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti, tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan., paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Kaip jau yra išdėstęs aukščiau, jis neturi galimybių ieškovės prašomam išlaikymui teikti, priešingu atveju, t.y., jeigu teismas tenkintų ieškovės prašymą tai iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį ir priteistą paramą būtų neįmanoma vykdyti. Be to ieškovė K. K. vasaros metu, kai dauguma studentų naudojosi proga užsidirbti pinigų studijoms dirbdami įvairius laikinus darbus, pvz., kavinėse, prižiūrėti vaikus, senelius, naminius gyvūnus ir pan., tuo nepasinaudojo, pati minėjo, kad buvo kažkur įsidarbinusi, bet darbą metė. Kitų įrodymų, kad būtų bandžiusi kur nors dirbti ar įsidarbinti, nepateikė. Tai rodo, kad ji nebuvo suinteresuota išnaudoti protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Ieškovė K. K. teigia, kad jis dirba, ir jos „turimomis žiniomis“ jo darbo užmokestis ženkliai didesnis nei minimali mėnesinė alga, tačiau jokių įrodymų apie darbo vietą, pareigas ir gaunamą uždarbį nepateikia, todėl šis jos argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, kad dirba ir motina, tačiau iš jos išlaikymo priteisti neprašo. Mano pajamas sudaro atsitiktiniai smulkūs uždarbiai ir gaunamas atlygis iš Lietuvos kariuomenės už savanoriavimą. Jo nuomone, tretysis asmuo, nepareiškęs šioje byloje savarankiškų reikalavimų iš viso nereikalingas ir yra šalinimas iš bylos. Ieškovė pilnametė, jis su ja palaiko gerus santykius. Apie jo sveikatos būklę, ar jis turi išlaidų dėl gydymosi ji nieko nežino, nes tai tik jo asmeninis reikalas. Po gimnazijos baigimo nuo 2023 m pavasario iki jos įstojimo mokytis jis jai mokėjo savanoriškai, nors jam mokėti nebuvo priteista. Mokėjo ne reguliariai, nes nedirbo, neturėjo lėšų, nes jo materialinė padėtis yra sunki. Ieškovė K. K. pati mato, ir žino, kad jam yra sunku, kad jis labai myli savo vaikus ir visapusiškai stengiasi juos palepinti, papildomai prie vaikų ir ieškovės K. K. išlaikymo kaip gali prisideda pinigais. Jis ieškosi darbo, tik visur siūlomas darbas labai mažai apmokamas, dažniausiai iki 1000 eurų prieš mokesčius, todėl, sumokėjus alimentus vaikams ir norimą paramos sumą studentei dukrai jam neliks ir minimaliam pragyvenimui. Manau, kad šis ieškinys yra niekuo nepagrįstas ir yra trečiojo asmens A. K. daromo spaudimo ieškovei K. K. pasekmė. Jo turtinė padėtis neleidžia šiuo metu vaikų išlaikymui skirti 700 Eur. Tokios sumos mokėti negali sau leisti. Šiuo metu jis mokinasi apsaugininko kursus ir ketina dirbti apsaugininku. Apsaugininko atlyginimas nėra labai didelis. (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 8 min. 32 sek. iki 12 min. 56 sek., e. b. l. 69-72).
Trečiojo asmens pozicija dėl ieškovės pareikštų reikalavimų
Atsiliepimas
Tretysis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, kad būtų nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9223-831/2024, parengiamojo teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad į bylą ji yra pateikusi išrašus iš kurių matyti, kad K. K. per mėnesį ji perveda po 405 Eur. Ji vienai tokia suma yra didelė, nes ji viena augina tris vaikus iš kurių viena yra pilnametė. Dirba ji nuo 8 iki 19 val. Dirba dar kartais ir papildomai. Gyvena su mama, kuri padeda iš savo pensijos. Prie bylos ji taip pat yra pateikusi įrodymą, kad dukrai K. K. ji yra paėmusi išsimokėtinai kompiuterį. M. K. nieko nuo jos nesiskiria, todėl taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo (2024 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13 min. 28 sek. iki 14 min. 15 sek., e. b. l. 99).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės K. K., gimusios 2004 m. gruodžio 29 d., tėvai yra atsakovas M. K. ir trečiasis asmuo A. K. (e. b. l. 38). LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3458-503/2021 jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su trečiuoju asmeniu A. K. ir buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo M. K. po 150 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2023 m. sausio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-909-810/2023 priteistas išlaikymas ieškovei iš atsakovo M. K. buvo padidintas iki 200 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovės pilnametystės (e. b. l. 39-43). 2022 m. gruodžio 29 d. K. K. suėjo 18 metų, tai yra tapo pilnametė.
Pagal prie bylos pateiktą 2022 m. gegužės 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje studijų vietoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos fakultete vientisinių Veterinarinės medicinos studijų programą, valstybės finansuojamoje vietoje. Studijų pradžia 2023 m. spalio 25 d., pabaiga 2029 m. birželio 30 d. (e. b. l. 24-26).
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo po 300,00 Eur iki studijų baigimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, bei parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka.
Dėl atsakovo pareigos teikti paramą savo pilnametei dukrai
CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 3.1921 straipsnio 2 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis).
Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; Taigi esminės sąlygos CK 3.1921 straipsnio normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Be to, kadangi pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą.
Teismų praktikoje nurodyta, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Atitinkamai pažangų mokymąsi universitete liudija studento perkėlimas į kitą kursą.
Nagrinėjamojoje byloje teismui yra pateikta 2022 m. gegužės 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje studijų vietoje sutartis Nr. LSMU236266, iš kurios matyti, kad ieškovė studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos fakultete vientisinių Veterinarinės medicinos studijų programą, valstybės finansuojamoje vietoje. Studijų pradžia 2023 m. spalio 25 d., pabaiga 2029 m. birželio 30 d. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės visi pažymiai yra teigiami, todėl dėl pažangaus mokymosi ji antrame kurse taip pat gavo vietą studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Ieškovė į bylą yra pateikusi savo studijų pažymių įvertinimu (e. b. l. 53-55). Prieš tai minėtos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra pažangi studentė, kuri sąžiningai bei rūpestingai vykdo savo pareigą studijuoti.
Iš pateiktos į nagrinėjamą bylą Valstybės remiamos paskolos studentams sutarties Nr. 23-061932-PI matyti, kad ieškovei buvo suteikta 8244, 00 Eurų paskola (e. b. l. 11-23). Tai patvirtina faktą, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, savarankiškų pajamų negauna, yra išlaikoma motinos (e. b. l. 33, 35, 37, 122-133, ).
Nekyla abejonių, kad ieškovė, mokydamasi pagal aukštojo mokslo mokymosi programą turi privalomai lankyti paskaitas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams, tai yra, didžiąją laiko ir pajėgumų dalį, siekiant įgyti aukštąjį išsilavinimą, turi skirti mokymuisi, todėl teismas iš dalies sutinka su ieškovės teiginiu, jog mokydamasis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą, ji neturi galimybių tuo pačiu dirbti ir savarankiškai visiškai savęs išlaikyti, būdama studente. Ieškovė teismui pateikė studijų tvarkaraštį, iš kurio matyti, kad ieškovės studijų procesas trunka kiekvieną darbo dieną nuo 8 val. ir baigiasi 19. 00 val. (e. b. l. 46-50). Paramos būtinumo pilnamečiui besimokančiam vaikui sąvoka yra vertinamoji ir paramos būtinumas turi būti pagrįstas įrodymais. Sprendžiant klausimą dėl pilnamečiui besimokančiam aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, paramos būtinumo, reikia atsižvelgti į tėvų galimybes, jų pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios pareigos vykdymo negali iš esmės pablogėti tėvų ar kitų asmenų padėtis. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra pažymėjęs, jog išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Dėl to įstatymų leidėjo valia įtvirtinant absoliučią tėvų pareigą teikti bent minimalaus dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, pilnamečių vaikų atžvilgiu negali būti taikoma.
Iš Ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovę šiuo metu pilnai išlaiko jos mama A. K.. Į bylą pateikti išrašai patvirtina, kad A. K. į mėnesį K. K. išlaikymui skiria po 405 Eur (e. b. l. 122-133). Be to, prie bylos yra pateikta tikslinės paskolos sutartis, iš kurios matyti, kad A. K. K. K. mokslams išsimokėtinai yra paėmusi kompiuterį už kurį į mėnesį moka po 52,58 Eur (e. b. l. 134). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo nurodė, kad dirba, tačiau jos turtinė padėtis nėra žinoma, nes trečiasis asmuo jos teismui nepateikė.
Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos medžiagos spręstina, kad tėvas tik minimaliai prisideda prie jos pragyvenimo, nereguliariai mokėdamas po 200 Eur į jos asmeninę sąskaitą (e. b. l. 29).
Iš atsakovo paaiškinimų atsiliepime į ieškinį, kurie patvirtinti byloje pateiktų VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, VSDFV, atsakovui (ieškovės tėvui) daiktinės teisės įregistruotos į kitos paskirties nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 148-155). Atsakovo pajamas nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. sudaro nedarbo draudimo išmoka – (483,52 – 229,67 Eur). (e. b. l. 156-165) Eur; atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis Ford (D) Galaxy, valst .Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Brenttex- Trailer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 160).
Vertinant atsakovo turtinę padėtį, būtina atsižvelgti į tai, kad jis turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus (ieškovės sesę ir brolį), kuriems yra priteistas išlaikymas, jų poreikiams patenkinti atsakovas skiria po 200 Eur per mėnesį kiekvienam. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, sveikatos būklę, turimus kitus išlaikytinius, daro išvadą, kad jis turi galimybę išlaikyti pilnametystės sulaukusią K. K., todėl byloje yra pagrindas taikyti CK 3.1921 straipsnio 1 dalį, bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes išlaikymas ieškovei priteistinas nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė pabaigs studijas (2029 m. birželio 30 d.) Toliau spręstinas klausimas dėl ieškovei priteisinto išlaikymo dydžio.
Dėl ieškovei priteistino iš atsakovo paramos dydžio
Ieškovė prie bylos pateikė poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad jai pragyvenimui per mėnesį reikia apie 610 Eur. Eur. Ieškovui reikalingas maistas, rūbai, komunikacijos priemonės, pinigai studijoms, higienai, sveiktas priežiūrai. Iš ieškovės pateiktos išlaidų lentelės matyti, kad išlaidos bendrabučiui sudaro - 57 Eur, internetui - 5 Eur, rūbams – 50 Eur, higienai – 20 Eur, maistui – 280 Eur, telefonui – 16 Eur, vaistams 30 Eur, vitaminams – 30 Eur, palūkanomis – 12 Eur, kanceliarinėms priemonėms – 20 Eur, pramogoms – 20 Eur, nenumatytomis išlaidomas – 20 Eur, psichologo konsultacijai - 50 Eur. Ieškovė nurodo, kad jai pragyventi padeda trečiasis asmuo motina A. K., todėl prašo priteisti iš atsakovo paramą – 300 Eur.
Ieškovė prie bylos pateikė medicininius išrašus iš kurių matyti, kad ieškovei yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė turi gerti vaistus.
Pabrėžtina, kad turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pilnamečio vaiko pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Iš pateiktos į nagrinėjamą bylą Valstybės remiamos paskolos studentams sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovei buvo suteikta 8244, 00 Eurų paskola (e. b. l. 11-23).
Dėl ieškovės galimybių dirbti, tai teismas pirmiausia pažymi, kad dieniniame skyriuje besimokančiam studentui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu. Kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Todėl teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui (savo vaikui) įgyti išsilavinimą. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų neatsakinga studentė, t.y. nelankytų paskaitų, neatsiskaitytų darbų. Priešingai, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės visi pažymiai yra teigiami, todėl dėl pažangaus mokymosi ji antrame kurse taip pat gavo vietą studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Ieškovė į bylą yra pateikusi savo studijų pažymių įvertinimu (e. b. l. 53-55). Nors tikėtina, kad tam tikromis dienomis paskaitos gali trukti ir ne visą dieną, tačiau studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu.
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jos teisę siekti išsilavinimo iki 24 metų amžiaus. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės motina (trečiasis asmuo) prisiėmė ilgą laiką didesnę atsakomybę ir pareigą teikti dukrai išlaikymą. Tačiau tokia situacija, kai esant galimybei, paramą teikia tik vienas iš tėvų, o kitam tėvui nerūpi sąžiningai besimokančio savo vaiko likimas prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.
Kartu teismas pažymi, kad pilnamečiam vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti orientaciniu kriterijumi taip pat pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kaip ir nepilnamečiams vaikams (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2760-936/2022). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius yra apie 709 Eur). Kartu pažymėtina, kad Lietuvoje išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, tačiau tai nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo (paramos) dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai, bet šiuo atveju prašomas nustatyti išlaikymo (paramos) dydis neviršija nustatyto orientacinio kriterijaus, iš esmės jį atitinka (tėvams teikiant išlaikymą lygiomis dalimis).
Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo ieškovui priteistinos paramos dydžio reikšminga atsakovo galimybės paramą teikti. Atsakovas yra trijų vaikų tėvas, iš jų du dar yra nepilnamečiai, jiems teismo yra priteistas ir teikiamas išlaikymas. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, nors parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad mokinasi apsaugininko kursus ir žada įsidarbinti apsaugininku. Bylos duomenimis atsakovo pajamas nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. sudarė nedarbo draudimo išmoka – (483,52 – 229,67 Eur).
Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajams, į tai, kad yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo blogą sveikatos būklę, daro išvadą, kad 200,00 Eur dydžio išlaikymo per mėnesį suma atitiktų pusiausvyros principą: ieškovės interesą patenkinti jos minimalius būtiniausius poreikius bei atsakovo finansines galimybes tokio dydžio paramą teikti. Ši išlaikymo suma iš esmės nepablogintų atsakovo turtinės padėties, nepadarytų esminės žalos atsakovo ir kitų asmenų (jo nepilnamečių vaikų ir trečiojo asmens A. K.) teisėms taip, kad atsakovas apskritai negalėtų vykdyti išlaikymo pareigos (CK 3.1921 straipsnis, 3.198 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog ieškovė, būdama pilnamete, turi įvertinti savo poreikius ir neturint galimybių visus juos patenkinti teikti prioritetą būtiniausiems. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 300,00 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 200,00 Eur dydžio periodinę paramos išmoką, mokėtiną kas mėnesį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki ieškovė pabaigs studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (2029 m. birželio 30 d.), bet ne ilgiau, nei jai sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).-
Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.1921 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis ieškovė VGTPT Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų mokėjimu (ATP-C-2024-04418) (e. b. l. 44-5)). Už reikalavimą (pateikus ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis) priteisti 300,00 Eur periodinį išlaikymą (paramą) žyminis mokestis sudarė 81,00 Eur (300 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.). (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). VGTPT pateiktos 2024 m. lapkričio 28 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 425 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (e. b. l. 118). Valstybė patyrė 47,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje.
Atsakovas nepateikė įrodymų, apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo taip pat nepateikė įrodymų, apie kokias nors patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti apie 67 proc. Todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybės naudai priteistina 86 Eur (81+47,58) x 67 proc.) žyminio mokesčio dalis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą ir 284,75 Eur (425 x 67 proc.) už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą ieškovei proceso metu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki ji mokysis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (2027 m. birželio 30 d.), paramos sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,75 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų – 284,75 Eur sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (86,00 Eur) sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.