Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-661-1132/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-20
Bylos Nr.
1-661-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15976-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
I. V.
Civilinis ieškovas
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-661-1132/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15976-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,kaltinamajam I. V.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. R., jos atstovui advokato padėjėjui P. V.,ekspertui D. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 29 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir uždrausti be šios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 6 šešis mėnesius atlyginti turtinę žalą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;

3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta 15 MGL (564,90 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta galutinė 6 MGL (225,96 Eur) bauda.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda pakeista 6 dienų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant I. V. tęsti darbą ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Bausmė atlikta;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 34 MGL (1 700 Eur) bauda. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. V. 2023 m. gegužės 3 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.56 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), bute, miegamojo kambaryje, ne mažiau kaip 18 kartų rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai R. R. į veidą, rankas ir kairę koją, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, kairėje kojoje ir nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu šiais savo veiksmais R. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

rašytiniai ir daiktiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. V. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus (3 t., b. l. 73).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2023 m. gegužės mėnesį, ji kartu su drauge Ž. S. nuvažiavo pas I. į svečius. Kurį laiką trise buvo svetainėje, ji (R. R.) su I. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Tuo metu jie visi kalbėjosi ir jokių konfliktų nebuvo. Po kiek laiko Ž. S. išvažiavo, tačiau vėliau turėjo grįžti ir ją (R. R.) pasiimti. Kai draugė išvažiavo, I. nuėjo atsigulti į lovą. Jai (R. R.) tuo metu skambinėjo tėtis, todėl ji nuėjo į vonią su juo pasikalbėti. Kai išėjo iš vonios, I. ją prie durų staigiai sugriebė ir pasakė „nupisai“ kažką, tačiau ji nesuprato ar ji kažką iš jo pavogė. Nepamena, ar jis pirmiau jai trenkė ar ją griebė. Tada I. nuvertė ją ant miegamajame esančios lovos ir norėjo prievartauti. I. tuo metu buvo apsvaigęs. Ji rėkė, dengėsi, o I. su rankomis jai smūgiavo į veidą, rankas, šonus ir kojas. Su kuria vieta jis smūgiavo, pasakyti negali, bet galėjo būti visaip. Ar kaltinamasis spyrė kojomis, tiksliai nežino. Smūgių buvo labai daug, ji prašė jo nustoti, tačiau jis į tai nereagavo ir visa tai truko apie 20 minučių. Tuo metu draugė atvažiavo ją pasiimti ir paskambino, kad ji (R. R.) išeitų į lauką. Smūgiai truko iki tol, kol ji paėmė telefoną, kuris buvo išmuštas iš rankų ir atsiliepė draugei. Draugė per telefoną pamatė, kad jai (R. R.) buvo praskelta nosis ir lūpa, bėgo kraujas, ir tada ji (Ž. S.) per telefoną užrėkė „išleisk, nes iškviesiu policiją“ ir I. ją paleido. Tada draugė iškvietė policiją. Ji išbėgo į lauką be batų, buvo tik su kelnėmis, liemenuku ir rankose laikė palaidinę. Kur tuo metu buvo kaltinamasis, nežino, bet turbūt liko namuose. Jos veidas buvo sužalotas, nesimatė akių ir ant viso kūno buvo kraujosruvos. Tuo metu, kai ji išbėgo į lauką, kieme jau stovėjo greitoji ir ją iškart išvežė į ligoninę. Jai padarytą žalą sudaro lūžusi nosis bei advokato išlaidos. Dėl nosies lūžio bus atliekama operacija, tačiau nežino ar operacija bus valstybės kompensuojama, nes dar nesikreipė. Taip pat jai buvo išmuštas priekinis dantis, kuris pradėjo pūliuoti. Tuo metu ji nebuvo registruota Lietuvoje, o buvo registruota kaip (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl dantį ėjo taisyti privačiai. Kadangi juto labai didelį stresą, ekspertams nepasisakė, kad jai nuskeltas dantis, nes tuo metu ji dantį klijavosi pati ir nežinojo, kad reikia pasisakyti. Taip pat ji patyrė ir moralinės žalos, kadangi metus laiko negalėjo ramiai miegoti. Ji kreipėsi į psichologą, vartojo vaistus, kamavo nerimas bei nemiga ir iki šiol jaučia didelę baimę. Šiuo metu pas psichologą nesilanko, bet gali būti, kad kreipsis dar kartą (3 t., b. l. 73–75).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas D. T. palaikė byloje esančią specialisto išvadą ir paaiškino, kad pats sunkiausiais sužalojimas yra nosies kaulų lūžis ir nusikilęs dantis sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui įtakos neturėtų. Jeigu yra danties nuskilimas, tai būtų laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., b. l. 110).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. T. parodė, kad šis įvykis buvo labai seniai ir aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, bet jų neprisimena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė liudytojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas J. T. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2023 m. gegužės 3 d. dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su M. R. ir R. M.. Maždaug apie 23 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos paprašė draugė, jog ši paskambintų ir iškviestų pagalbą, kadangi draugę muša vaikinas ir neišleidžia iš namų. Nuvykus nurodytu adresu pamatė stovintį greitosios pagalbos automobilį. Nuėjus iki greitosios pagalbos automobilio pamatė, kad viduje yra apžiūrima medikų mergina. Jo kolegė M. įlipo į automobilį pakalbėti su nukentėjusia mergina. Lauke prie greitosios pagalbos automobilio buvo pranešėja. Paklausus pranešėjos kas atsitiko, pranešėja jam paaiškino, kad jai paskambino draugė, kuri jai pasakė, kad ją muša ir neišleidžia iš namų. Pranešėja nurodė, kad paskambinusi pagalbos telefonu pati atvyko čia į įvykio vietą. Atvykusi jau lauke pamatė savo draugę ir iš karto, beveik tuo pačiu metu atvyko ir greitosios pagalbos automobilis. Jis po to nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio, tačiau M. jau buvo susirinkusi informaciją, kurios reikėjo, tad leido medikams nukentėjusią merginą vežti į (duomenys neskelbtini) klinikas, o jie nusprendė eiti iki to vaikino namų. Nori papildyti, kad pranešėja jiems ir parodė, kur tiksliai gyvena tas vaikinas, kuris sumušė jos draugę. Kartu su kolege beldė į duris, tačiau ilgą laiką jiems niekas durų neatidarė. Po kiek laiko prie durų atėjo vaikinas, kuris nenorėjo atidaryti durų, nenorėjo jų įsileisti. Jis nenorėjo bendrauti su policija. Po kurio laiko pavyko jį įkalbinti, kad atrakintų duris. Vaikinas taip ir padarė. Jis jiems nurodė, kad gyvena pirmame aukšte. Taip pat pasakė, kad negirdėjo jokio triukšmo, nieko. Paklausus kur šiuo metu yra kaimynas iš antro aukšto, jis nurodė, kad išvažiavo gal prieš kokį pusvalandį. Jis (J. T.) užlipo į antrą aukštą, patikrino to vaikino, kuris sumušė merginą, buto duris, pabeldė. Durys buvo užrakintos ir niekas jų neatidarė. Neradę įtariamojo, informavo apie situaciją budėtoją, kad būtų iškviestas tyrėjų ekipažas ir kartu su kolegėmis grįžo į savo maršrutą (1 t., b. l. 106–109).

Teismui balsu perskaičius liudytojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas J. T. patvirtino pagarsintų parodymų teisingumą, papildymų neturėjo (3 t., b. l. 110).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. R. parodė, kad nežino dėl ko yra pakviesta ir neprisimena įvykio aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė liudytojos M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytoja M. R. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiąja patrule. 2023 m. gegužės 3 d. dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su J. T. ir R. M.. Maždaug apie 23 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjos paprašė draugė jog ši paskambintų ir iškviestų pagalbą, kadangi draugę muša vaikinas ir neišleidžia iš namų. Jiems atvykus jau buvo atvykusi greitoji pagalba. Nukentėjusi mergina jau buvo apžiūrinėjama greitosios pagalbos gydytojų. Ji (M. R.) įlipo į greitosios pagalbos automobilį išsiaiškinti įvykio aplinkybių ir pabendrauti su mergina. Mergina jai pasakė, kad buvo pas draugą. Jos paklausė pas kokį. Ji nurodė jo vardą pavardę. Pamena, kad vaikino vardas yra I., pavardės šiuo metu nepamena. Jos klausė kelintų metų gimimo tas vaikinas, ji nežinojo, tad kartu su ja per jos „(duomenys neskelbtini)“ anketą rado jo gimimo metus. Mergina nurodė, kad neturi jo telefono numerio ir nežinojo kada tas vaikinas gimęs. Mergina taip pat jai pasakė, kad ji su juo bendravo tik per „messengerį“. Pamena, kad nukentėjusi mergina pasakė, kad tas vaikinas gyvena (duomenys neskelbtini). Ji merginos klausė, kiek laiko ji su tuo vaikinu bendrauja. Jai atsakė, kad neilgai jį pažįsta, gal apie pusę metų kažkur. Mergina buvo labai susijaudinusi. Jos burna buvo kraujuota. Paklausus merginos, kas įvyko, ji papasakojo, kad atvyko pas jį vakare, kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Taip pat sakė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko kilo konfliktas, mergina nepaaiškino. Mergina po to netrukus jai pasakė, kad tas I. bandė ją išprievartauti, bet ji nenorėjo ir nesutiko su juo turėti lytinių santykių. Ji nenurodė jokių detalių ir nepaaiškino ką tas vaikinas darė bandydamas ją išprievartauti. Mergina jai tik pasakė, kad jai nesutikus su juo turėti lytinių santykių, tas vaikinas supyko ir tada jos atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą. Detaliau jokių aplinkybių mergina jiems nesakė, tik nurodė, kad parašė draugei ir paprašė kad iškviestų pagalbą. Ji (M. R.) dar tos merginos paklausė ar tas vaikinas, I., yra namuose. Ji atsakė, kad nežino. Patikrino jos neblaivumą. Pamena, kad mergina buvo tikrai neblaivi, tačiau koks buvo nustatytas neblaivumas, nepamena šiuo metu. Merginą išvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas, o ji kartu su savo kolegomis nusprendė nueiti iki to I. namų. Pranešėja, t. y. nukentėjusios draugė, parodė jiems, kuris namas yra ir jie nuėjo. Į durų beldimą kurį laiką nereagavo. Po kiek laiko prie durų priėjo kažkoks vyriškis, kuris durų nenorėjo atidaryti. Reiškė nepasitenkinimą, piktinosi, kad nakties metu jie atvyko ir beldžiasi į duris. Po kiek laiko jis atidarė duris, ir jiems pasakė, kad nieko negirdėjo, nieko nematė, nieko nežino. Nurodė, kad tas I. gyvena antrame aukšte ir kad maždaug prieš pusvalandį išvažiavo. Kolega J. patikrino antro aukšto buto duris, tačiau jos buvo užrakintos ir niekas neįsileido. Visais šiais atliktais veiksmais jų iškvietimas ir baigėsi, grįžo į savo maršrutą. Nori papildyti, kad mergina buvo sumušta veido srityje. Medikai greitosios pagalbos automobilyje jai pasakė, kad įtaria nosies lūžį ir galimai išmušti priekiniai dantys. Taip pat dar pasakė, kad ant merginos kūno matė sumušimo požymių, mėlynių. Liudytoja merginos nenurenginėjau ir nefiksavo jos sužalojimų (1 t., b. l. 100–102).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui balsu perskaičius liudytojos M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja M. R. patvirtino pagarsintų parodymų teisingumą, papildymų neturėjo (3 t., b. l. 110–111).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. S. parodė, kad galimai praėjusiais metais, ji buvo pas R. R.. R. norėjo dar išgerti ir, kadangi ji (Ž. S.) gerti nenorėjo, R. pasiūlė važiuoti pas jos draugą, kuris jai palaikys kompaniją. Apie 11 val. jos nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena, kur prie kiemo laukė I. Tada jos persėdo į jo (I.) automobilį ir kažkur trumpam išvažiavo. Grįžę nuėjo pas I. į namus ir R. su juo pradėjo gerti. Kadangi jai (Ž. S.) ten būti nepatiko, po pusvalandžio ji išvažiavo. Paskui, jau temstant, ji buvo grįžusi iki R. pasiimti pinigus, kuriuos jai buvo skolingas. R. atėjo į lauką, buvo linksma ir jokių sužalojimų nebuvo. Ji (Ž. S.) paklausė ar ji nori važiuoti namo. R. pasakė, kad dar pabus, o jeigu ką, ją parveš I. Ji (Ž. S.) vėl išvažiavo, tačiau po kokių 10 minučių jai paskambino R. ir pasakė, kad atvažiuotų pasiimti, nes skambinėja tėtis ir reikia važiuoti namo pas vaiką. Ji (Ž. S.) pasakė, kad važiuoja iki (duomenys neskelbtini) ir tada ją pasiims. Nuvažiavo iki namų, pasidėjo daiktus ir grįžo iki R., tačiau ji nekėlė telefono ragelio. Ten pralaukė apie pusvalandį ir galvojo, kad R. užmigo arba apsigalvojo, todėl išvažiavo. Po 5 minučių iš R. gavo žinutę su prašymu ją gelbėti ir kviesti policiją. Ji (Ž. S.) pradėjo skambinti, tačiau R. neatsiliepė. Antrą kartą R. atsiliepė vaizdo skambučiu ir pamatė, kad R. sumušta, kruvina nosimi, sutinusiu veidu ir apsiverkusi. Jos paklausė, kas atsitiko ir R. pasakė kviesti policiją. Grįžusi į įvykio vietą vėl paskambino R. ir ji pasakė, kad jos neišleidžia iš namų. R. paklausė ar ji iškvietė policiją ir ji (Ž. S.) pasakė, kad iškvies jeigu dabar pat jos neišleis. I. tai išgirdo ir pasakė, kad išleis tada, kai ji atiduos tai, ką paėmė. Ji (Ž. S.) pasakė, kad jai nesvarbu, ką ji paėmė ir liepė atidaryti duris ir išleisti R. Tada, kaip suprato, buvo smūgis ir dingo vaizdas. Ji (Ž. S.) padėjo telefono ragelį ir iškvietė policiją. Tada ji paskambino R. ir pasakė, kad iškvietė policiją ir tuo metu kaltinamasis ją išleido. R. į lauką išėjo su liemenėle, kelnėmis ir be batų. Ji buvo sumušta, kruvina ir šoko būsenoje. Po to išlindo I., išmetė jos rūbus ir pasakė „šliundra, pasiimk savo daiktus“. Dėl ko kilo šis įvykis, nežino. Tuo metu, kai atvažiavo policija ir greitoji pagalba, ji matė, kaip kaltinamasis išvažiavo su kita mašina. Tą dieną ji kaltinamąjį pamatė pirmą kartą, o R. su juo yra bendravusi anksčiau, tačiau nežino kiek artimai jie yra pažįstami. Po įvykio R. jai pasakojo, kad I. kišo rankas į jos lytinius organus ir pasakė, kad vis tiek ją „išpis“. R. nenorėjo grįžti namo ir sumušta rodytis vaikui. Šiuo metu R. yra morališkai nukentėjusi, atsiribojusi nuo žmonių, kviečiama nenori niekur vykti ar eiti iš namų. Prieš atvažiuojant pas kaltinamąjį į namus, pas R. buvo visi dantys (3 t., b. l. 111–112).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo K. M. 2023 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. apie 22.45 val. Adresu (duomenys neskelbtini), buto, esančio antrame namo Nr. (duomenys neskelbtini) aukšte, miegamajame I. V., nemažiau 10 kartų rankų kumščiais ir kojomis sudavė pažįstamai R. R. į veido sritį ir kitas įvairias kūno vietas. Greitosios medicinos pagalbos brigadai pristačius R. R. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų Skubios pagalbos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) ir atlikus tyrimus, R. R. buvo nustatytas nosies kaulų lūžis ir kiti paviršiniai kūno sužalojimai. I. V. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs ir sulaikytas nebuvo (1 t., b. l. 12–22).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimo nustatyta, kad buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą I. V. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 31–34).

Iš 2023 m. gegužės 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 46–53).

Iš 2023 m. gegužės 10 d. R. R. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad R. R. pranešė, jog 2023 m. gegužės 3 d. I. V., kurį pažįsta šiek tiek ilgiau nei pusę metų, pakvietė pas save į svečius. Ji su savo drauge Ž. S. nuvyko Ž. S. automobiliu pas I. V. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su I. vartojo alkoholį. Maždaug po valandos laiko, jos draugė Ž. S. išvažiavo. Liko su I. dviese. I. nuėjo į miegamąjį ir atsigulė. Ji nuėjo į kitą kambarį pakalbėti telefonu su tėčiu. Jai grįžus, I. šoko iš lovos ir ją puolė rėkdamas. I. V. ją mušė rankomis į veidą ir movė jai kelnes rėkdamas „aš vis tiek tave išpisiu“. Ji visą laiką gynėsi ir kažkuriuo momentu ji nusivertė nuo lovos. Jai būnant susigūžus bei sėdint ant grindų kampe jis mušė ją ne vien rankomis, bet ir kojomis ir toliau tempė jos kelnes žemyn, plėšė palaidinę. Ji vis gynėsi. Jis visa tai darydamas vis kartojo, kad ją išpis. Jis buvo nusimovęs kelnes. Vienu momentu jam pavyko numauti jos kelnaites ir jis savo pirštus įkišo jai į makštį. Jai tas nepatiko. Ji stūmė jį nuo savęs, sakė jam, kad ją paleistų. Ji rėkė, kvietėsi pagalbos. Galvojo, kad kaimynai išgirs ir padės, tačiau I. jai tik dar stipriau trenkė per veidą, uždengė burną, kad ji nerėktų ir sugriebęs už kaklo smaugė. Nukentėjusioji parodė, kad muistantis, stumiant jį nuo savęs, jai pavyko užsidėti savo kelnaites. Ji buvo spėjusi parašyti žinutę draugei Ž., kad jai padėtų, kad jis ją muša. Tuomet Ž. paskambino jai į „messenger“ ir I. trumpam sustingo išgirdęs jos telefono garsą. Ji greitai paėmusi telefoną atsiliepė vaizdo pokalbiu ir pasakė, kad kviestų pagalbą ir gelbėtų ją. Visą tą laiką, kai I. ją mušė, nuplėšė jos drabužius, jis buvo užrakinęs duris ir neleido jai išeiti iš namų. I. po viso to dar kelis kartus jai trenkė, atrakino buto duris ir ji pabėgo be batų, su liemenėle, spėjo tik užsidėti kelnes bei pasiimti savo kuprinę. Lauke jau jos laukė Ž. Ją I. seksualiai išprievartavo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 55–59).

Iš 2023 m. gegužės 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų Skubios pagalbos skyrius gydytoja I. K. pateikė nukentėjusiosios R. R. medicininį išrašą (1 t., b. l. 116–120).

Iš 2023 m. gegužės 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji R. R. pateikė įvykio metu dėvėtus drabužius – rožinės spalvos sportines kelnes, pilkšvos spalvos ilgomis rankovėmis palaidinę ir apatines kelnaites (1 t., b. l. 121–124).

Iš 2023 m. gegužės 16 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad I. V. pateikė nukentėjusiosios R. R. rožinės spalvos kepurę su snapeliu (1 t., b. l. 130–132).

Iš 2023 m. lapkričio 8 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta 2023 m. gegužės 16 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu I. V. pateikta nukentėjusiosios R. R. rožinės spalvos kepurė su snapeliu. Kepurė neturi jokių užrašų (1 t., b. l. 133–135).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad daugybinės poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose ir kairėje kojoje, nosies kaulų lūžimas R. R. padaryta kietais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti kumštis ar koja, ne mažiau aštuoniolikos trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. gegužės 3 d. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ar tiriamoji įvykio metu vartojo alkoholį, duomenų nėra (1 t., b. l. 168–171).

Iš 2023 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti 2023 m. birželio 2 d. gauti garso įrašai iš viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios pagalbos stoties raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad matomi 2 garso įrašai, kurių pavadinimai „(duomenys neskelbtini).mp3“ ir „(duomenys neskelbtini).mp3“.

Atliekama garso įrašo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini).mp3“ apžiūra ir surašoma stenograma. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja (toliau – ir BPC), greitosios medicinos pagalbos centro darbuotoja (toliau – ir GMP). Garso įrašo trukmė – 00.50 min. GMP: Greitoji pagalba klausom; BPC: (duomenys neskelbtini) skyrius. Kompleksinis. Numeriukas (duomenys neskelbtini). Bus (duomenys neskelbtini), ten jie įsivedė matau pas jus; GMP: Mhm, aš pasitaisiau. Koks namo numeris?; BPC: nežinau namo numerio. Pasitiks tenais toj gatvėje. Aaa sakė yra jos draugė uždaryta kažkur kažkuriam ten name nuosavam. Ir yra sumušta. Siunčiame ir policiją (neaiškus žodis) draugė; GMP: Kelių metų draugė?; BPC: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini); GMP: Mhm. Supratau. Sąmoninga? Kvėpuoja?; BPC: Sąmoninga. Sakė kalbėjosi su vaizdo skambučiu. Matėsi, kad iš nosies ten stipriai kraujuoja; GMP: Mhm. Supratau. Gerai Ačiū. Dėkui. Garso įrašo pabaiga, pokalbis baigėsi.

Atliekama garso įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini).mp3“ apžiūra ir surašoma stenograma. Greitosios medicinos pagalbos centro darbuotoja (toliau – ir GMP), o pranešėja, t. y. Ž. S. (toliau – ir Ž. S). Garso įrašo trukmė – 01.23 min. Pokalbis prasideda 00.10 min. Ž. S.: Klausau; GMP: Greitoji pagalba. Pakartokite įvykio vietos adresą; Ž. S.: (duomenys neskelbtini), namo tikslaus nežinau; GMP: Koksai kaimas?; Ž. S.: (duomenys neskelbtini) ant... (duomenys neskelbtini); GMP: Mhm, kokia seniūnija?; Ž. S.: Kokia čia se... Nežinau žinokit tikrai; GMP: Ar tai gali būti (duomenys neskelbtini) seniūnija?; Ž. S.: Gali būti (duomenys neskelbtini) seniūnija? Nežinau...; GMP: Žinokit nusiraminkit, nes mums adreso tikslaus reikia, kad mes galėtumėm siųsti medikus. Medikai informuoti, bet...; Ž. S.: (duomenys neskelbtini) sakė; GMP: 13, gerai. Nu, o gerai, kokia seniūnija?; Ž. S.: Ne. Žinokit, tikrai nepasakysiu; GMP: (neaiškiai girdisi žodžiai) O rajonas koksai? Ar gali būti (duomenys neskelbtini)?; Ž. S.: (duomenys neskelbtini)... Gali taip, kad (duomenys neskelbtini) rajonas (girdimas kitas balsas šalia, tačiau neaiškiai girdisi žodžiai). Man skambina policija, gal galite padėti ragelį?; GMP: Ne negaliu, nes mums dabar irgi labai svarbu. Pasakykite prašau...; Ž. S.: A, jinai sąmoninga, jau šalia manęs. Ta prasme aš tuojaus...; GMP: (neaiškiai girdisi žodžiai) jau šalia jūsų yra?; Ž. S.: Taip. Jau išleido ir greitosios reikės, bet policija dabar skambina, galbūt jie iš kitos pusės ir negali įvažiuoti, nes ten yra šlagbaumas; GMP: Jeigu jos būklė pablogėtų, skambinkite mums (neaiškiai girdisi žodžiai); Ž. S.: Gerai. Pokalbis baigiasi. Garso įrašas baigiasi. Atlikus graso įrašų apžiūrą, 2 garso įrašai įrašomi į DVD kompaktinį diską ir pridedami prie apžiūros protokolo (2 t., b. l. 21–22).

Iš 2023 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius elektroninių paštu gautą aplanką „2023_05_03_22-52-33_37067169688.mp3“ girdisi pokalbis: Moteris: 112; Moteris 2: reikalinga policija (duomenys neskelbtini); Moteris: koks miestas?; Moteris 2: (duomenys neskelbtini), greitai, nes užsidarę; Moteris: palaukit, palaukit. (duomenys neskelbtini)?; Moteris 2: taip, taip, (duomenys neskelbtini), taip; Moteris: gatvė?; Moteris 2: (duomenys neskelbtini); Moteris: namo numeris?; Moteris 2: namo numerio nežinau, žinokit, man draugė paskambino, kad ją užsidaręs vaikinas daužė ir negali jinai išeiti; Moteris: o jos vardas, pavardė?; Moteris 2: R. R.; Moteris: R.?; Moteris 2: R.; Moteris: o jūs ten vietoj esat ar kaip?; Moteris 2: aš taip, laukiu prie namo, bet jos neišleidžia; Moteris: o kas ją ten uždarė?; Moteris 2: vaikinas kažkoks, nežinau, jinai pas vaikiną buvo; Moteris: o reikia jai medikų?; Moteris 2: taip, sumušta, stebėjau per kamerą, visa kraujuota; Moteris: o kiek jai metų?; Moteris 2: (duomenys neskelbtini) pask, tegul paskuba greičiau, aš nežinau kas ten vyksta; Moteris: atvažiuos į tą kaimą per 2 minutes šiaip ar taip, sakykite savo vardą, pavardę; Moteris 2: S. Ž.; Moteris: dar kažką minėjo? Gal prašė (...n.t...); Moteris 2: nežinau, mačiau, kad nosis prakirsta, kraujuoja ir prašė policiją iškviesti; Moteris: nu gerai, gerai važiuoja ir greitoji ir policija, laukit, įsijunkit avarinį ar dar kažką, kad matytų jus; Moteris 2: mh gerai; Moteris: viso; Moteris 2: viso. Pokalbio pabaiga (2 t., b. l. 26–27).

Iš 2023 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, kurių pavadinimai „PSS-20230503-231812UTC+0300.mp4“, „PSS-20230503-231811UTC+0300.mp4“, „PSS-20230503-233457UTC+0300.mp4“ ir „PSS-20230504-013306UTC+0300.mp4“, gauti 2023 m. birželio 5 d. iš policijos vaizdo įrašų tvarkymo sistemos „Kūno kameros“. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas failas pavadinimu „PSS-20230503-231812UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 13 min. 57 sek., nuo vaizdo įrašo pradžios iki septintos vaizdo įrašo minutės yra matoma, kaip pareigūnė atvykusi į įvykio vietą eina tiesiai į greitosios medicinos pagalbos automobilį, kalbasi su medikais, kurie nurodo, kad nukentėjusiajai yra išmušti viršutiniai dantys, galimai sulaužyta nosis ir nukentėjusioji bus pristatyta į gydymo įstaigą. Tuomet pareigūnė bendrauja su nukentėjusiąja, klausia, kas nutiko, pastaroji nurodo, kad ją sumušė draugas, pas kurį atvyko pavakaroti, tikslaus adreso nežino, bet mano jog (duomenys neskelbtini), tikslų adresą gali nurodyti jos draugė esanti lauke. Pareigūnei paklausus jos asmens duomenų, nurodo, kad ji yra R. R.. Pareigūnei paklausus, dėl ko kilo konfliktas, R. R. nurodo, kad draugas norėjo ją išprievartauti, o ji nesileido, tuomet ją spardė kojomis ir mušė rankomis, pasak nukentėjusiosios, buvo milijonas smūgių. Tuomet nukentėjusioji nurodo, kad tas draugas ją apkaltino, kad ji kažką iš jo paėmė, tačiau ji teigė, kad nieko nepaėmė. Pareigūnei paklausus ar žino draugo vardą ir pavardę, nukentėjusioji R. R. parodo draugo „(duomenys neskelbtini)“ anketos duomenis, kur yra nurodyti duomenys – I. V. ir gimimo data, jo telefono numerio neturi. Tuomet pareigūnė patikrina R. R. neblaivumą ir jai nustatomas 2,19 promilės neblaivumas. Nuo 7 min., vaizdo įraše pareigūnai ieško (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo, suradus namą, pareigūnai beldžia į duris, tuomet asmuo esantis viduje per uždarytas duris kalbasi su pareigūnais, atsisako atidaryti duris, kol galiausiai atidaro duris, nurodo, kad name yra du butai ir įvykis buvo antrame aukšte, kad jis niekuo nesusijęs su įvykiu, prisistato S. V. vardu. Nurodo, kad antrame aukšte esančiame bute nieko nėra, nes kieme nėra automobilio ir nurodo, kad automobilis išvažiavo kažkur prieš 30 min. Teigia, kad konflikto nematė, nieko negirdėjo, su kaimynu nebendrauja ir jo vardo nežino, nurodo, kad visi čia nuomojasi kambarius ir jau kelintas nuomininkas pasikeitė. Pareigūnas užlipa į viršų, patikrina ar tikrai nieko nėra viršuje, tačiau durų niekas neatidaro, tuomet pareigūnai išeina į lauką ir vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230503-231811UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 14 min., nuo vaizdo įrašo pradžios matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, pareigūnas nueina bendrauti su pranešėja, kuri nurodo, kad jai paskambino draugė, kuri paprašė gelbėti ją, nurodė, kad ji yra sumušta ir paprašė iškviesti policiją, taip pat teigė, kad jos neišleidžia iš namų ir pasakė adresą, kuriame ji yra laikoma. Nukentėjusioji R. R. pranešėjai spėjo papasakoti, kad ją sumušęs draugas, pradėjo ją kaltinti, neva ji kažką paėmė, pradėjo ją mušti, pasakė, kad ją „išpis“ ir pradėjo mauti jos kelnes. Tuomet pareigūnas baigė kalbėti su pranešėja ir nuėjo į greitosios pagalbos automobilį, kuriame buvo nukentėjusioji ir pareigūnė, kuri jau bendravo su nukentėjusiąja. Vaizdo įrašas nuo 50 sek. iki vaizdo įrašo pabaigos yra analogiškas ankščiau apžiūrėtam ir aprašytam vaizdo įrašui pavadinimu „PSS-20230503-231812UTC+0300.mp4“, užfiksuoti tie patys veiksmai, kadangi pareigūnai buvo kartu.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230503-233457UTC+0300.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 12 sek., nuo vaizdo įrašo pradžios iki pabaigas pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje, aptaria tolimesnius veiksmus. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230504-013306UTC+0300,mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 8 min. 52 sek., nuo vaizdo įrašo pradžios matoma, kad pareigūnai atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini) klinikų skubios pagalbos skyrių, kur bendrauja su nukentėjusiąja R. R.. Pareigūnui paprašius trumpai papasakoti, kas buvo, nukentėjusioji R. R. nurodė, kad buvo svečiuose pas draugą I. V., kurį pažįsta apie pusę metų, kartu vartojo alkoholį, bevartojant alkoholį I. V. bandė ją išprievartauti, tačiau ji ranka dengėsi lytinius organus, tuomet pastarasis ją pradėjo mušti, R. R. negalėjo nurodyti, kaip mušė, tik pasakė, kad visaip dengėsi rankomis, pradėjo rėkti, kad išgirstų kaimynai. Pareigūnui paprašius patikslinti, kaip kilo konfliktas, R. R. nurodė, kad I. V. pradėjo ją kaltinti, neva ji kažką iš jo paėmė, apieškojo jos kuprinę, apieškojo ir ją pačią, net prie krūtinės ir lytinių organų lindo ieškoti. Pareigūnui paklausus ar ji buvo išprievartauta, nukentėjusioji nurodo, kad jam pavyko tik nurengti ją, ji ranka dengėsi lytinius organus ir priešinosi, dėl to ir neišprievartavo. Pareigūnui paklausus, ar ji yra išgėrusi, R. R. nurodo, kad taip, pradžioje gėrė kokteilius, vėliau gėrė brendį „Torres“. Tuomet pareigūnas nueina iki medikų pasitikslinti R. R. sužalojimus. Gydytoja nurodė, kad jai yra sulaužyta nosis, nuskelti dantys, tačiau ar jie nuskelti įvykio metu ar ne, nurodyti negali. Tuomet pareigūnas paklausia pačios R. R. ar ji turėjo visus dantis, į ką pastaroji atsako, kad visi dantys iki įvykio buvo sveiki. Pareigūnas nurodo, kad dar truputėlį reikės palaukti, nes jai įteiks šaukimą. Daugiau nuo 7 vaizdo įrašo minutės iki vaizdo įrašo pabaigos tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše nėra (2 t., b. l. 30–33).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio J. T. 2023 m. gegužės 3 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 13 d., dirbant kartu su Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyr. patrule M. R. ir R. M. iš apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), draugė R. R. paskambino pranešėjai, prašė, kad iškviestų pagalbą, nes vaikinas trenkė jai, neišleidžia iš namų, vyksta konfliktas, iš nosies kraujuoja, (duomenys neskelbtini) metų moteris pranešėja laukia prie namo, ten pasiliks, namo Nr. nežino. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja Ž. S., kuri nurodė, kad jos draugė R. R. jai paskambino telefonu ir pasakė, kad ją muša draugas ir kad iškviestų policiją, nes ją nori išprievartauti ir neišleidžia iš namų. Ž. S. iš karto atvyko nurodytu adresu ir atvykus pamatė R. R. išeinančią iš namo. Ž. S. nurodė, kad pamatė akivaizdžiai sumuštą R. R.. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada ir apžiūrėjusi R. R. nurodė, kad ant merginos yra akivaizdūs kūno sužalojimai veido srityje bei kūno srityje ir galimai išmušti dantys, todėl ją tolimesniems tyrimams pristatys į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikas. Bendraujant su R. R., ši buvo susijaudinusi, mintis dėstė nerišliai. R. R. nurodė, kad atvyko pas draugą I. V., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau tarp jų kilo konfliktas, kurio metu I. V. pradėjo kaltinti R. R. nebūtais dalykais. R. R. paaiškino, kad I. V. norėjo ją išprievartauti. Anot R. R., pradėjo nuo jos nuiminėti rūbus. R. R. nesileidus, I. V. pradėjo ją tyčia rankomis ir kojomis mušti ir spardyti. Šiai bandant pabėgti, I. V. neišleido iš namų. Daugiau mergina dėl savo fizinės būklės aplinkybių paaiškinti negalėjo. Paklausus ar I. V. yra namuose, ji nurodė, kad nežino, galimai pasišalino. Patikrinus alkotesteriu „Alkotest (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), R. R. nustatytas 2,19 promilių girtumo laipsnis. Užlipus į antrą aukštą – durų niekas neatidarė. Apžiūrėjus namą, languose buvo tamsu, balsų ar triukšmo nebuvo girdėti. Filmuota kūno kamera (2 t., b. l. 70–71).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).

Kaltinamasis I. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir atsisakė duoti parodymus, o teisiamojo posėdžio metu savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą neigė ir atsisakė duoti parodymus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog nesijaučia buvęs kaltinime nurodyti laiku ir vietoje. Tuo tarpu nukentėjusioji R. R. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną atvyko pas kaltinamąjį pasisvečiuoti. Jie vartojo psichiką veikiančias medžiagas, po 21 val. kaltinamasis nuėjo prigulti, o ji nuėjo į tualetą pakalbėti telefonu. Jai einant pro kambarį, kuriame gulėjo kaltinamasis, kaltinamasis I. V. staiga liepė jai atiduoti tai, ką ji (R. R.) paėmė, tačiau ji nesuprato, ką paėmė/pavogė ar turėtų atiduoti. Kaltinamasis ją sugriebė, nuvertė ant lovos, norėjo išprievartauti, sudavė smūgius į veidą, rankas, šonus, kojas. Ji bandė gintis, nesileido prievartaujama. Tik po kiek laiko ji galėjo atsiliepti paskambinusiai draugei Ž. S. ir pasakė, kad yra sumušta, kalbėjo vaizdo skambučiu, jos veidas buvo kruvinas. Ž. S., kalbėdama telefonu, liepė I. V. ją (R. R.) išleisti, iškvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Kai kaltinamasis išgirdo, kad bus kviečiama policija, išleido ją lauk. Ji (R. R.) buvo tik su liemenėle, kelnėmis, rankose laikė palaidinę. Po kiek laiko kaltinamasis į kiemą išmetė kitus jos daiktus, atvyko policija, greitoji medicinos pagalba ir jai suteikė reikalingą pagalbą.

Kitų asmenų, kurie būtų tiesiogiai matę įvykį, byloje nenustatyta. Esant tokiai situacijai, vertinant nukentėjusiosios parodymus, būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas jos nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, surinkti duomenys turi būti vertinami ne tik atskirai, tačiau ir visumoje, pastebint, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais, – atitinkami faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais, tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sugretinti ir su tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti tam tikras išvadas.

Nors kaltinamasis I. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymu visuma, t. y. nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada ir kita byloje esanti medžiaga. Iš liudytojų policijos pareigūnų M. R. ir J. T. teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jiems atvykus į įvykio vietą šalia kaltinamojo gyvenamosios vietos, nukentėjusioji paaiškino, kad ją sumušė pažįstamas I., pas kurį svečiavosi, parodė jo socialinio tinklo „facebook“ anketą su vardu ir pavarde, gimimo metais. Be to, liudytoja M. R. parodė, jog nukentėjusioji nurodė, kur gyvena ją sumušęs vaikinas, t. y. (duomenys neskelbtini). Liudytoja Ž. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmą kartą atvykus pas kaltinamąjį I. V. į namus, nukentėjusioji R. R. buvo sveika, veidas nesumuštas. Kitų asmenų pas kaltinamąjį namuose nebuvo. Be to, kol nukentėjusioji buvo pas kaltinamąjį, ji (Ž. S.) dar vieną kartą buvo atvykusi pasiimti pinigų ir matė nukentėjusiąją, ji tuo metu buvo sveika, tačiau praėjus maždaug 10 minučių nuo jos išvykimo, R. R. paskambino ir paprašė atvažiuoti ją pasiimti. Po R. R. skambučio, į kaltinamojo namus atvyko po pusvalandžio ir dar apie pusvalandį laukė R. R., bet ji telefonu neatsiliepė ir neatėjo. R. R. atsiliepė telefonu tik po kurio laiko ir matė, kad jos veidas kraujuotas, ji prašė padėti, iškviesti policiją. Kai ji (Ž. S.) pasakė, kad iškvies policiją, kaltinamasis I. V. išleido R. R. iš namų, po kiek laikų išmetė kitus nukentėjusiosios daiktus pro duris. Be to, matė, kad tuo metu, kai jau buvo atvykusi greitoji, išvažiavo automobilis, vairuotojas dar žiūrėjo, kas vyksta. Tik vėliau paaiškėjo, kad tuo automobiliu išvažiavo kaltinamasis I. V.. Pati R. R. jai nurodė, kad ji kartu su I. V. nuvažiavo pas jo tėvus ir I. pasiėmė tėvų mašiną, su kuria jis ir pasišalino. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti paminėtais liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, papildo vienas kitą, juos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nenustatyta, kad liudytojai policijos pareigūnai, liudytoja Ž. S. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį I. V. nebūto nusikaltimo padarymu, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, liudytojų M. R., J. T. ir Ž. S. parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (2 t., b. l. 70–71), kuriame užfiksuota, kad Ž. S. pranešė, jog sumušė jos draugę, norėjo išprievartauti, o atvykę medikai patvirtino, kad ant R. R. yra akivaizdūs kūno sužalojimai veido ir kūno srityse, galimai išmušti dantys. Bendraujant su R. R., ji nurodė, kad tarp jos ir kaltinamojo kilo konfliktas, I. V. pradėjo ją kaltinti nebūtais dalykais. I. V. norėjo ją išprievartauti, tačiau ji nesileido, todėl I. V. pradėjo ją tyčia rankomis ir kojomis mušti, spardyti. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys iš skambučių Bendrajam pagalbos centrui, (duomenys neskelbtini) miesto greitosios pagalbos stočiai, taip pat kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 21–22, 26–27, 30–33). Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (1 t., b. l. 119–120) patvirtina, kad 2023 m. gegužės 4 d. 00.03 val. į Skubios pagalbos skyrių buvo pristatyta R. R., kuriai nosies, kaktos, abiejų skruostikaulių srityse yra sumušimo žymės, palpuojant itin skausminga kairio skruostikaulio srityje, visa galvos plaukuotoji dalis, Ant lūpų sudžiūvęs kraujas, nuskelti priekiniai dantys. Abiejų dilbių srityse poodinės hematomos, įdrėskimo žymės. Abipus kelių sąnarių srityse pavienės poorinės hematomos iki 5 cm skersmens. Nustatytas nosikaulių skeveldrinis lūžis. Nosikaulio lūžis su dislokacija posteralyn. Tuo tarpu byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 168–171) patvirtina, kad R. R. konstatuotų sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti 2023 m. gegužės 3 d. ir jie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. R. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus sąlyginai nedaug laiko po įvykio, be to prieš duodant parodymus teisme nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusioji R. R. tiek prašydama liudytojos Ž. S. pagalbos, tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ir medikams gydymo įstaigoje nurodė iš esmės analogiškas jos sužalojimo aplinkybes, tas pačias veikos padarymo aplinkybes nukentėjusioji parodė ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, tuoj po įvykio pranešė liudytojai Ž. S. apie tai, kad ją sužalojo būtent kaltinamasis I. V.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą atvyko per keletą minučių. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji vis tik buvo sužalota kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, o ne kitur ir ne kitu laiku, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji būtų susižalojusi kitomis aplinkybėmis.

Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų M. R., J. T., Ž. S. parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiosios R. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamasis vis tik smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo I. V. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi 2023 m. gegužės 3 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.56 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), bute, miegamojo kambaryje, ne mažiau kaip 18 kartų rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai R. R. į veidą, rankas ir kairę koją, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, kairėje kojoje ir nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu šiais savo veiksmais R. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veidą, rankas, kojas, šonus, sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis I. V. būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius. Ši veika sukėlė padarinius – R. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo I. V. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam I. V. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš nepagarbos kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, elementarių moralės normų nesilaikymo, menkavertės dingsties, pykčio protrūkio; į kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 120–124), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 101–114), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė (2 t., b. l. 140), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamasis I. V. teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės (nesumokėjus baudos), duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis anksčiau teistas dėl smurtinių nusikaltimų padarymo, tačiau bausmę atliko, teistumas dėl paminėtų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų yra išnykęs, kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad jį būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės, todėl įvertinus veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina vidurkio dydžio 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti jį taip, kad smurtinis elgesys nesikartotų, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, kaltinamasis įpareigotinas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį ir per 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi nusikalstamą veiką I. V. įvykdė neatlikus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, subendrintina BK 64 straipsnio pagrindu visiško sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu I. V. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 34 MGL (1 700 Eur) bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį ir per 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą baudą – 34 MGL (1 700 Eur), ir I. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį ir per 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo I. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 4 d. 14.00 val. iki 2024 m. balandžio 5 d. 15.40 val. (3 t., b. l. 40–41, 58–59), t. y. 2 (dvi) paros, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2024 m. lapkričio 3 d.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 51,59 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo I. V..

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad I. V., sudavęs ne mažiau kaip 18 kartų į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmą ir emocinius išgyvenimus, dėl kurių ji turėjo įsigyti vaistus ir laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. išleido 51,59 Eur įvairiems raminamiesiems vaistams (3 t., b. l. 64–69).

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Taigi viena nuostolių (žalos) rūšis yra tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, jeigu nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog jos apskritai buvo patirtos (realios).

Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad nukentėjusiajai rekomenduojami analgetikai pagal poreikį. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad patyrė didelį stresą, nerimą, negali ramiai miegoti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. dėl neteisėtų kaltinamojo I. V. veiksmų patyrė turtinę žalą, buvo sutrikdyta jos sveikata, teko pirkti medikamentus, gydytis. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad pagal pridedamus kasos čekius nukentėjusioji patyrė 51,59 Eur įvairių medikamentų įsigijimo išlaidas, vis tik, teismo skaičiavimu pagal pridėtus kasos čekius matyti, nukentėjusioji pirko įvairių medikamentų už 56,73 Eur. Susipažinus su pateiktais kasos čekiais matyti, kad nukentėjusioji pirko analgetikus (ibuprofen, neocitramoną), raminamuosius (rameval, širdies lašus Valentis), vidurių lašus, melatoniną (Unital), kraujo spaudimą mažinančius medikamentus (captopril), išeminės širdies ligos gydymui skirtus vaistus (Trimetazidine). Objektyvių duomenų, kad dėl šio sužalojimo nukentėjusiajai būtų reikėję vartoti vidurių lašus, kraujo spaudimą mažinančius ir išeminės širdies ligų gydymui skirtus vaistus byloje nepateikta. Jokių objektyvių duomenų, kad minėti negalavimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nesunkiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu, byloje nėra. Nukentėjusioji taip pat nepateikė objektyvių duomenų apie būtinumą vartoti raminamuosius vaistus, vis tik nukentėjusioji parodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė stresą, jaučia baimę, nerimą, pablogėjo miegas. Sutiktina, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, dėl ko jai teko vartoti tam tikrus medikamentus, palengvinančius stresą, nerimą, baimę, užmigimą. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. nurodoma žala, susijusi su analgetikų ir raminamųjų vaistų bei melatonino įsigijimu, yra reali, pagrįsta objektyviais duomenimis, nėra nepagrįstai per didelė, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo I. V. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. naudai priteistinas 47,30 Eur turtinės žalos atlyginimas. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. R. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo I. V..

Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl I. V. veiksmų ji patyrė daugybinius sužalojimus. Jai buvo konstatuotos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, kairėje kojoje ir nosies kaulų lūžimas bei nuskeltas priekinis dantis. Dėl I. V. neteisėtų veiksmų ir panaudoto fizinio smurto ji patyrė didžiulį stresą, šiuo metu jaučia didžiulę baimę, nerimą, dingo saugumo jausmas, ramybė. Į medikus dėl pablogėjusios emocinės sveikatos kreipėsi, tačiau ieškinio pateikimo teismui metu medicininės pažymos dar nebuvo gautos. Kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu apsunkino jos bendravimo galimybes, kadangi ji buvo sutrikusi dėl patirto smurto, išgyveno gilius emocinius išgyvenimus, jautė didelį skausmą ir iki šiol jaučia baimę kalbėdama apie 2023 m. gegužės 3 d. įvykius. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų sumažėjo jos pasitikėjimas savimi, kadangi išgyventa emocinė ir fizinė trauma paveikė jos emocinę bei psichologinę savijautą. Dėl kaltinamojo veiksmų pobūdžio ir patirtų sužalojimų, lūžusios nosies, ji patyrė intensyvius neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinė stresą, jaučiasi sugniuždyta, negali ramiai miegoti, sunku susikaupti ir negalvoti apie patirtą smurtą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Dėl kaltinamojo I. V. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusioji patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – patyrė stresą, jaučia baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, prarado ramybę, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios patirta neturtine žala. Nesunkų sveikatos sutrikdymą šiuo atveju sukėlė nosies kaulo lūžis, dauginiai sumušimai kūne, jai buvo suduota ne mažiau nei 18 smūgių. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo patyrė ne tik fizinį skausmą, jos veide ir ant kūno buvo matomi aiškūs išoriniai sužalojimo požymiai. Nosies kaulų lūžimas, kiti veide akivaizdžiai matomi sužalojimai sumažina asmens bendravimo galimybes ir kelia stresą bei neigiamus išgyvenimus. Vis dėlto, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji itin ilgai gydėsi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai išduotas siuntimas otorinolaringologui operaciniam gydymui, tačiau šiuo metu objektyvių duomenų apie kitus liekamuosius reiškinius nepateikta, be to vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-85-594/2024). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiajai planuojama chirurginė operacija, tuoj po įvykio stacionare nesigydė, duomenų, kad būtų buvusi laikinai nedarbinga, nukentėjusioji nepateikė, duomenų apie ilgalaikes sužalojimų pasekmes bei kitus liekamuosius reiškinius byloje taip pat nėra. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį, kad nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra svarbi, tačiau negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Šiuo atveju teismas vertina, kad kaltinamasis yra jaunas, sveikas, darbingas, gali dirbti ir gauti pajamas, todėl turi visas galimybes atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir siekdamas skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei R. R. priteistinas 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams) ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Nukentėjusioji prašė atlyginti patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Iš prašyme pateiktų duomenų nustatyta, kad už advokato padėjėjo P. V. atstovavimą ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, nukentėjusioji patyrė 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas patirtos 250 Eur, susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio parengimą patirtos 400 Eur, atstovavimą teisme (2024 m. kovo 4 d., 2024 m. balandžio 3 d., 2024 m. balandžio 24 d., 2024 m. birželio 6 d. posėdžiuose) – 450 Eur išlaidos (3 t., b. l. 101–107).

Advokato padėjėjas P. V. parengė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko keturi posėdžiai, trukę 2 valandas 19 minučių, kurių metu byla išnagrinėta iš esmės, advokato padėjėjo darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikas, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 100 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. naudai.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 166–171), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina. I. V. asmens dokumentai grąžintini I. V..

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (3 t., b. l. 49–51, 90–91), panaikintina paskelbus nuosprendį.

Daiktai, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

geltonos spalvos metalo moteriškas auskaras, supakuotas į voką, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

skaitmeninės laikmenos, supakuotos į vokus, kuriose yra 2023 m. gegužės 12 d. kratos protokolo įrašas, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, Greitosios medicinos pagalbos garso įrašai, saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos;

skaitmeninė laikmena, kurioje yra informacija iš nukentėjusiosios R. R. mobilaus ryšio telefono, supakuota į voką, saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina;

R. R. ir Ž. S. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai, I. V. seilių DNR lyginamasis pavyzdys, I. V. daktiloskopijos kortelė ir tyrimui pateiktų objektų likučiai – plastikinis maišelis, supakuoti į vokus, saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti I. V. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį ir per 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu I. V. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 34 MGL (1 700 Eur) bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį ir per 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 34 MGL (1 700 Eur) baudą, ir I. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį ir per 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei 34 MGL (1 700 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti kaltinamojo I. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 4 d. 14.00 val. iki 2024 m. balandžio 5 d. 15.40 val. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti I. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, iki 2024 m. lapkričio 3 d.

Išaiškinti I. V., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo I. V. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. naudai priteisti 47,30 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. 1 100 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo I. V. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. R. naudai 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

geltonos spalvos metalo moterišką auskarą, supakuotą į voką, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

skaitmenines laikmenas, supakuotas į vokus, kuriose yra 2023 m. gegužės 12 d. kratos protokolo įrašas, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, Greitosios medicinos pagalbos garso įrašai, saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos;

skaitmeninę laikmeną, kurioje yra informacija iš nukentėjusiosios R. R. mobilaus ryšio telefono, supakuotą į voką, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

R. R. ir Ž. S. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius, I. V. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį, I. V. daktiloskopijos kortelę ir tyrimui pateiktus objektų likučius – plastikinį maišelį, supakuotus į vokus, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti kardomąją priemonę panaikinti. Asmens tapatybės dokumentus (pasą ir asmens tapatybės kortelę) grąžinti I. V..

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi I. V. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė