- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 2-1402-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00010-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. P. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. S. (R. P. S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1844-436/2016 pagal ieškovo R. P. S. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. P. S. 2016-01-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-7), prašydamas iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 310 220,11 Eur turtinės bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Reikalavimą grindė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta valstybės atsakomybe už neteisėtus teismo ar teisėjo veiksmus, teismui civilinėje byloje, kurioje ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas, pritaikius jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsisakius taikyti ieškovo nuostolių užtikrinimo institutą. Nurodė, kad dėl taikytų jam nuosavybės teise priklausančiam turtui draudimų negalėjęs įvykdyti preliminariosios šio turto pirkimo-pardavimo sutarties, o užsitęsus bylos procesui turtas galiausiai nuvertėjo dėl ekonominės krizės. Teismas tokios galimybės neįvertino ir laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino. Taigi dėl visų šių aplinkybių jis patyrė nuostolių, taip pat patyrė daug išgyvenimų ir nepatogumų, turėjusių įtakos ieškovo sveikatai ir jo turtinei padėčiai. Kadangi teismai ieškinius asmenims, kurių prašymu ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetė, turtinę ir neturtinę žalą ieškovui turi atlyginti valstybė. Kauno apygardos teismas 2016-03-23 sprendimu už akių (t. 1, b. l. 168-173) ieškovo R. P. S. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismai ar teisėjai, pritaikydami kitose civilinėse bylose turto areštą ir atmesdami ieškovo prašymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo buvo padarę akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo bei taikymo klaidų, juolab kad priimti procesiniai sprendimai (nutartys) net nebuvo peržiūrėti instancine tvarka. Be to, iki pagrindinės pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino (2009-02-27) buvo laikotarpis, kai jokių apribojimų disponuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančiu pastatu nebuvo, nes pakartotinai laikinosios apsaugos priemonės taikytos Vilniaus apygardos teismo 2009-03-03 nutartimi. Tačiau ieškovas neteikė ir tokių įrodymų, dėl kokių priežasčių sutartis šiuo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Todėl padarė išvadą, kad teisėjų kaltų veiksmų, kaip to reikalauja CK 6.272 straipsnio nuostatos, nenustatyta. Ieškovas R. P. S. 2016-04-14 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 175-177), prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-03-23 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2016-03-07 iš teismo gavo nutartį, kuria paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka 2016-03-23, 9.30 val. Ieškovo atstovė 2016-03-15 teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi tuo pačiu laiku buvo paskirtas posėdis kitoje byloje, kuris buvo suderintas dar iki sužinant nagrinėjamoje byloje paskirtą teismo posėdžio datą. Pažymėjo, kad iki paskirto teismo posėdžio negavo ir atsakovės Lietuvos Respublikos atsiliepimo į ieškovo ieškinį, todėl pagrįstai manė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas. Ieškovo atstovės advokatės užimtumas kitoje byloje turėjo būti laikomas svarbia priežastimi ir teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovas yra Lenkijos pilietis, todėl advokato pagalba procese jam ypač reikalinga.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016-05-12 nutartimi (t. 1, b. l. 184-187) ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Įvertinęs proceso eigą, teismas konstatavo, jog ieškovo atstovė V. N., 2016-03-15 pateikusi prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį dėl užimtumo kitame teismo posėdyje, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų su prašymu nepateikė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu teismas nustatė, kad kitoje byloje buvo paskirtas jau trečias parengiamasis posėdis, o prieš tai vykę posėdžiai buvo atidėti advokatės V. N. prašymu. Atsižvelgęs į tai bei į tokią aplinkybę, kad prašymas dėl teismo posėdžio nagrinėjamoje byloje atidėjimo teismui pateiktas likus savaitei iki paskirto teismo posėdžio, nors teismo šaukimas atstovei buvo įteiktas dar 2016-03-07, teismas ieškovo atstovės neatvykimo į teismą priežastį pakartotinai įvertino kaip nesvarbią ir neteikusią pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Dėl prašymo argumentų, susijusių su negautu atsakovės atsiliepimu į ieškinį, teismas pažymėjo, jog 2016-02-23 nutartyje buvo nurodyta, kad toks atsiliepimas gautas ir priimtas, o advokatė turėjo pareigą ir pati domėtis nagrinėjamos bylos eiga.Galiausiai CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės, viena yra susijusi su asmens, dėl kurio priimtas toks sprendimas, pasyvumu, o kita su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Todėl pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti ir įrodymai, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumo bei pagrįstumo. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis šioje byloje galėtų būti pagrindas priimti kitokį sprendimą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas R. P. S. atskirajame skunde (t. 1, b. l. 192-195) prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-05-12 nutartį; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-03-23 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nėra pagrindo spręsti, kad neatvykimas į 2016-03-23 paskirtą parengiamąjį posėdį buvo tinkamas pagrindas priimti sprendimą už akių, nes ieškovo atstovė dalyvavo kitame anksčiau paskirtame ir su tos bylos šalimis suderintame teismo posėdyje. Ieškovas iki pat numatytos teismo posėdžio datos nebuvo gavęs atsakovo atsiliepimo, todėl pagrįstai manė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas. Ieškovo atstovė įvykdė savo pareigą iš anksto ir per protingą terminą (prieš 8 dienas) pranešti apie negalėjimą dalyvauti posėdyje, nurodė nedalyvavimo priežastį, kuri turėjo būti pripažinta svarbia, juo labiau kad ieškovas yra Lenkijos pilietis. Aplinkybė, kad kitoje byloje skirtas parengiamasis teismo posėdis, nėra aktuali, nes procesas visada gali pereiti į nagrinėjimą iš esmės. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo atstovė su prašymu nepateikė įrodymų apie užimtumą, kadangi teismas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO mato advokato užimtumą kitose bylose, be to, atstovė nurodė kito atstovaujamo asmens vardą bei pavardę.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime (t. 2, b. l. 3-4) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra tapatūs išdėstytiems pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas tik formaliais pagrindais ginčija nutartį, bet nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo atstovė, žinodama apie tą pačią dieną paskirtus teismo posėdžius, turėjo pakankamai laiko ir anksčiau informuoti teismą bei prašyti pakeisti posėdžio datą. Nors ieškovas nurodo, kad iki teismo posėdžio datos nebuvo gautas atsakovės atsiliepimas, tačiau nepateikė įrodymų kada jis buvo gautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Dėl šalies atstovo neatvykimo į teismą priežasties vertinimo
Sprendimas už akių priimamas pasyviosios šalies atžvilgiu. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Dėl tokio teisinio reglamentavimo šaliai, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalu nurodyti ir aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja tik antrąją aplinkybę, kad teismas negalėjo jo atžvilgiu priimti sprendimo už akių. Apelianto teigimu, jo atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis (dalyvavimas kitame posėdyje), priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo svarbi, jam nebuvo įteikti ir kitos šalies procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį). Jokių argumentų, susijusių su ginčo išsprendimu iš esmės, ar įrodymų, kad ginčas galimai buvo išspręstas neteisingai, apeliantas neteikia. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad jo atstovės neatvykimas į teismo posėdį šiuo atveju yra pateisinamas svarbios priežasties buvimu. Įstatymų leidėjo valia šalies ar jo atstovo, jeigu byla vedama per atstovą, užimtumas kitoje byloje priskiriamas prie paprastai nesvarbių aplinkybių sąrašo (CPK 246 str. 1 d.), o įvertinti kitaip diskrecijos teisė numatyta pačiam teismui, kuriam adresuotas atitinkamas prašymas atidėti posėdį. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise bei įvertindamas faktą, kad nagrinėjamoje byloje buvo paskirtas teismo posėdis, kuriame byla turėjo būti jau išnagrinėta iš esmės, o kitoje byloje paskirtas trečias parengiamasis posėdis, nenustatė sąlygų išimties iš bendrosios taisyklės (t. y. kad dalyvavimas kitoje byloje nėra svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį) taikymui. Atskirojo skundo argumentai kitokio neatvykimo į teismo posėdį priežasties vertinimo nesuponuoja. Skundo teiginiai, kad tokio nagrinėjimo iš esmės apelianto atstovė nesitikėjo, nes dar nebuvo gavusi ieškovo atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepagrįsti. Tokie argumentai neleidžia spręsti, kad apeliantui apie atsakovės atsiliepimo pateikimą nebuvo žinoma. Priešingai, Kauno apygardos teismo 2016-02-23 nutartyje apie paskirtą teismo posėdį buvo duotas pavedimas išsiųsti advokatei V. N. atsakovės atsiliepimą (t. 1, b. l. 151-152). Todėl gavusi 2016-02-23 nutartį, bet kartu su šia nutartimi negavusi atsakovės atsiliepimo kopijos apelianto atstovė turėjo galimybę ir net pareigą bendradarbiauti su teismu ir paprašyti tokį atsiliepimą jai pateikti (CPK 8 str.). Vadinasi, ir šiuo aspektu procesinis atstovės pasyvumas negali pateisinti nei neatvykimo į teismo posėdį, nei neatvykimo priežasties svarbumo kitokio įvertinimo, nei padaryta pirmosios instancijos teisme.
Dėl sprendimo už akių priėmimo ribojimo
CPK 285 straipsnio 1dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą apeliantui (ieškovui) už akių, neįvertino CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyto sprendimo už akių priėmimo ribojimo. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2011-10-01, sprendimas už akių gali būti priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Iš bylos duomenų matyti, jog į bylą buvo pateiktas ieškinys ir atsakovės atsiliepimas į šį ieškinį, kuriame išdėstyta valstybės pozicija bei nesutikimo su ieškinio reikalavimo argumentai. Šalių paaiškinimai žodžiu ar raštu taip pat yra įrodymai (CPK 42 str. 1 d., 177 str. 1 d. ir 2 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į formuojamą teismų praktiką, aiškinant CPK 285 straipsnio 2 dalyje suformuluotas nuostatas dėl draudimo priimti sprendimą už akių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1010/2013; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228/2014; 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-516/2015; 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487-117/2015; 2015-05-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-737-236/2015), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Byla turėjo būti išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atlikus įrodymų vertinimą bei priėmus teismo sprendimą CPK 269 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, sprendimas už akių panaikintinas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti.
Patenkinti ieškovo R. P. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.