- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2-1010/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- BAVARIA N
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui BAVARIA N. V. dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 2Ap-1419 panaikinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl būtinumo peržiūrėti sprendimą už akių.
Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau - Apeliacinis skyrius) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2Ap-1419 tenkino atsakovo BAVARIA N. V. pateiktus protestus ir pripažino ieškovės V. P. prekių ženklo „BRAVARIA“ registraciją Nr. 61419 ir ženklo „BRAVARIA ALAUS DARYKLA“ registraciją Nr. 61417 negaliojančiomis. Registracija panaikinta dėl to, kad protestuojami ženklai yra klaidinančiai panašūs į suinteresuoto asmens BAVARIA N. V. ankstesnį ženklą „BAVARIA HOLLAND BEER“.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Apeliacinio skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 2Ap-1419.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu už akių, ieškovei ir jos atstovei be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, kai apie posėdį joms buvo pranešta tinkamai, ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad dėl didelių bylinėjimosi išlaidų atsisakė atstovės dalyvavimo teismo posėdyje ir ruošėsi ginti savo interesus teisme pati, tačiau supainiojo posėdžio dienas – vietoj spalio 24 d. ruošėsi atvykti į teismo posėdį spalio 26 d. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovė, paduodama paraiškas registruoti ginčo prekės ženklus, siekė pasinaudoti ankstesnio atsakovo ženklo reputacija ir žinomumu. Vartotojams nėra galimybių supainioti prekių ar paslaugų teikiančių subjektų, nes ieškovei priklausančiais prekės ženklais pažymėtų prekių galima įsigyti tik restorane „BRAVARIA“. Ieškovei priklausančių prekės ženklų pagrindinis žodinis elementas „BRAVARIA“ buvo siejamas su lietuvišku žodžiu „Bravoras“, o ne „Bavaria“. Prekių ženklo kūrimas, jo prasmės parinkimas ir interpretavimas yra prekių ženklo savininko teisė. Be to, žodis „Bavarija“ yra geografinė nuoroda, nesuteikianti atsakovo prekės ženklui išskirtinumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Nustatė, kad ieškovės atstovė apie 2012 m. spalio 24 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį buvo informuota 2012 m. rugsėjo 26 d. (136 b. l.). Į parengiamąjį teismo posėdį nei ieškovė, nei jos atstovė neatvyko, dokumentų pateisinančių savo atvykimą iki posėdžio pradžios nepateikė. Dėl šios priežasties atsakovo atstovei prašant teismas, vadovaudamasis CPK 230 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą už akių. Teismas nurodė, jog ieškovė neginčija, kad apie 2012 m. spalio 24 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį jos atstovei buvo pranešta tinkamai. Nei pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nei įrodymų, kad į teismo posėdį negalės/negalėjo atvykti dėl svarbių priežasčių, ieškovė nepateikė nei prieš 2012 m. spalio 24 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovės nurodytų neatvykimo į posėdį priežasčių teismas nepripažino svarbiomis, todėl sprendė, kad esant atsakovo atstovės prašymui priimti sprendimą už akių, nebuvo procesinių kliūčių tokiam procesiniam sprendimui priimti.
Teismas pažymėjo, kad sprendimo už akių panaikinimas ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas yra sietinas su įrodymų, keliančių pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių pagrįstumo bei teismo atlikto formalaus įrodymų vertinimo tinkamumo, pateikimu (CPK 288 str. 4 d. 1 p.). Konstatavo, kad ieškovė nenurodė naujų argumentų ir nepateikė įrodymų dėl ginčo esmės, kurių teismas nebūtų įvertinęs priimdamas sprendimą už akių ar kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisingumui bei pagrįstumui. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes dėl neatvykimo į posėdį svarbiomis. Ieškovė supainiojo posėdžio dienas – vietoj spalio 24 d. į teismą buvo pasiruošusi vykti 26 d. Ši priežastis yra objektyvi ir pateisinanti ieškovės neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
2. Kuriant prekės ženklus pagrindinis jų žodinis elementas „BRAVARIA“ buvo siejamas su lietuvišku žodžiu „Bravoras“, o ne „Bavaria“. Prekių ženklo kūrimas, jo prasmės parinkimas ir interpretavimas yra prekių ženklo savininko teisė, todėl tiek sprendime už akių, tiek ginčijamame Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendime nepagrįstai padaryta išvada, jog ieškovei priklausančių prekių ženklų pagrindinis žodinis elementas „BRAVARIA“ yra ir turi būti kildinamas iš žodžio „Bavarija“.
3. Teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, dėl to neteisingai išsprendė bylą.
4. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus procesinio dokumento, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.
5. Dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje bei ieškinio pagrįstumo, teismo sprendimas už akių turėjo būti panaikintas. Sprendimo už akių priėmimo galimybė turi būti suderintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu bei teisminės gynybos principu.
Atsiliepimas
Atsakovas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į jį nurodo:
1. Nesutikdama su teismo vertinimu dėl ieškinio nepagrįstumo, ieškovė apsiriboja ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, dėl kurių teismas išsamiai pasisakė sprendime už akių, pakartojimu.
2. Ieškovė neįrodė, kad jos pasyvumas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių ir kad priimtas teismo sprendimas buvo nepagrįstas.
3. Prašymas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas. Ieškovės argumentai dėl sprendimo už akių nepagrįstumo apsiribojo procesiniuose dokumentuose išsakytų jos argumentų, dėl kurių teismas pasisakė sprendime už akių, atkartojimu, t. y. ginčijamas byloje pateiktų argumentų vertinimas, o ne pateikiami nauji argumentai.
4. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo, kad sprendimas už akių priimtas pažeidus sprendimo už akių priėmimo tvarką ir nesant įstatyme numatytų pagrindų ir sąlygų.
5. Ieškovės cituojama teismų praktika tik patvirtina, kad sprendimas už akių šioje byloje buvo priimtas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi įstatymo nuostatos įpareigoja teismą, nagrinėjantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pirmiausia patikrinti, ar ginčo atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės atstovei apie posėdį buvo pranešta tinkamai (136 b. l.), prašymų dėl posėdžio atidėjimo pateikta nebuvo, todėl buvo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimui už akių priimti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į CPK 285 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas sprendimo už akių priėmimo ribojimas – kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai.
Byloje buvo pateiktas ieškovės ieškinys, atsakovo atsiliepimas į ieškinį, prie šių procesinių dokumentų šalys pridėjo ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl darytina išvada, kad teismas, neatvykus ieškovei į teismo posėdį, negalėjo priimti sprendimo už akių.
Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Atskirąjį skundą tenkinus, nėra pagrindo priteisti atsakovui išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir byla perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.