- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- 2-487-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-562-258/2014 pagal ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. K. 200 000 Lt už neteisėtai perleistą nekilnojamąjį turtą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, kurios atstovu buvo atsakovas į teismą nesikreipė ir neįpareigojo nei vieno asmens kreiptis į teismą dėl šio ieškinio. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas yra vėliau registruotas atskiras, visiškai skirtingas juridinis asmuo. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas nebuvo įgaliotas ginčyti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos sudarytus sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą atsakovui už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad 2014 m. spalio 22 d. sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes prieštarauja CPK nuostatoms, numatančioms tokio sprendimo priėmimo sąlygas. Nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovui būtų įteikti dokumentai dėl posėdžio naujos datos ir tuo metu, kai vyko teismo posėdis, atsakovui dar galiojo nedarbingumas, apie ką teismas buvo informuotas. Byloje buvo atliekama daug procesinių veiksmų – priimamai sprendimai dėl procesinių dokumentų apsikeitimo, prašymai įtraukti šalis į procesą, atsisakymai nuo pareikšto reikalavimo ir pan., todėl priimti sprendimo už akių nebuvo galima. Dėl 2013 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išvados Nr. (8.3.46.) -7R-4978 yra paduotas apeliacinis skundas administracinėje byloje Nr. I-5365-142/14. Šioje administracinėje byloje yra ginčas dėl ieškovo ir šiuo metu esančio trečiojo asmens teisės veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios –Unitas Lithuaniae – sinodo vardu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija galėjo būti suklaidinta tokių apsimestinių „sinodų“ priėmė neteisėtą sprendimą, kuris buvo apskųstas. Ši administracinė byla turi ir gali turėti esminės įtakos šiam civiliniam procesui, todėl byla atnaujintina iš esmės, nes turi būti sprendžiama dėl civilinės bylos sustabdymo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pats ieškinys paduotas neteisėtai ir galimai nusikalstamai veikiant kito asmens vardu, nes 2013 m. sausio 18 d. ieškinio sinodo kolegijos vardu negalėjo pateikti kitas nepriklausomas juridinis asmuo – išgalvotas „sinodas“, tačiau šis klausimas nebuvo aptartas sprendime už akių.
Ieškovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad su atsakovo pareiškimu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir apie bylos nagrinėjimą nieko nežinojo. Pirma, procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovui jo paties nurodytu adresu ir juos visuomet priimdavo jis pats arba jo dukra. Kitokio adreso atsakovas nebuvo nurodęs. Atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų apie sunkią ligą, kuri neleistų dalyvauti teismo posėdyje. Į bylą pateikta medicininė pažyma nurodanti, kad atsakovas negalėjo laikotarpiu nuo 2014-10-16 iki 2014-10-22 atvykti į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią, tačiau pažymoje nėra nurodyta, kad atsakovas negali dalyvauti konkrečiame Vilniaus apygardos teismo posėdyje. Juolab atsakovas nėra Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios darbuotojas. Teismas siuntė pranešimą apie teismo posėdį, bet pranešimo atsakovas neatsiėmė. Atsakovas žinojo apie iškeltą civilinę bylą, atitinkamai nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas apie iškeltą bylą žinojo ir joje veikė aktyviai, negalima teigti, jog atsakovo teisė būti išklausytam buvo kaip nors pažeista. Be to, atsakovas teikė prašymą atidėti 2014 m. spalio 17 d. teismo posėdį, todėl turėjo pasidomėti, kokiai datai atidėjo šį posėdį. Taip pat viešai Lietuvos teismų sistemoje LITEKO skelbiama apie paskirtus teismo posėdžius. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, kad atsakovas teikė įrodymus. Šios bylos ginčo dalykas yra atlyginti ieškovui žalą – priteisti iš atsakovo 200 000 Lt sumą už neteisėtai perleistą nekilnojamąjį turtą. Ši žala kildinama iš to, kad R. K. nuosavybėn perleidus bažnyčios nekilnojamąjį turtą, už jį tiesiogiai atsakovo gauti 200 000 Lt nebuvo įnešti į juridinio asmens kasą ir tikėtinai atsakovas juos pasisavino ar išvaistė. Atsakovas A. K. veikė kaip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos valdymo organas ir turėjo bendro pobūdžio pareigą veikti išimtinai juridinio asmens interesais, todėl būtent jam tenka atsakomybė dėl ieškovui žalos padarymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais atsikirtinėtų į ieškovo reikalavimą. Atsakovo procesinių dokumentų turinys yra išimtinai nukreiptas į siekį pagrįsti atsakovo pasirinktą poziciją, kad ieškovo vardu veikia neva tai neįgalioti asmenys, kad ieškinys buvo neva tai pareikštas neteisėtai, kas nėra susiję su ginčo dalyku. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal A. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pasikeitusių duomenų įtraukimo į juridinių asmenų registrą panaikinimo. 2014 m. spalio 21 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo A. K. skundą atmetė ir konstatavo, kad nuo to laiko, kai įvyko parapijų ir neeilinio sinodo susirinkimai, juose priimtus sprendimus Teisingumo ministerija įvertino kaip teisėtus pagal tos bažnyčios kanonus ir statutus, todėl turėjo pagrindą priimti sprendimą pateikti Juridinių asmenų registrui. Tikėtina, kad atsakovas ir kiti kartu veikiantys asmenys, skleisdami tikrovės neatitinkančią ir jokiais įrodymais nepagrįstą informaciją, siekia išvengti atsakomybės dėl išvaistyto didelės vertės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios religinės bendrijos nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jam galiojo nedarbingumas iki 2014 m. spalio 22 d. vertino kaip nepakankamą ir nepateisinamą priežastį neatvykti į teismo posėdį. Teismas nurodė, kad 2014 m. spalio 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo pateikto prašymo atsidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Atsakovui jo nurodytu adresu buvo išsiųstas pranešimas apie 2014 m. spalio 22 d. paskirtą teismo posėdį. Į 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdį atsakovas neatvyko. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis į posėdį neatvyko, nes negavo pranešimo ir apie teismo posėdį jam nebuvo žinoma, ir pažymėjo, kad atsakovas, gerai žinodamas apie civilinės bylos nagrinėjimą bei reikšdamas prašymą atidėti 2014 m. spalio 17 d. posėdžio datą, turėjo pasidomėti ir apie šio posėdžio baigtį, pasidomėti, ar atsakovo prašymą atidėti teismo posėdį buvo patenkintas ir jei posėdis buvo atidėtas, tuomet pasidomėti sekančia posėdžio data. Teismas nurodė, kad pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Vertindamas atsakovo argumentus dėl sprendimo už akių pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į ieškinį. Atsakovas nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neteikė naujų įrodymų, kurių vertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį, panaikinti 2014 m. spalio 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, atsakovas negalėjo pasinaudoti teise į teismo nušalinimą.Teismas nurodė, kad atsakovui apie 2014 m. spalio 17 d. teismo posėdį tinkamai pranešta įteikus šaukimą, apie 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdį atsakovui pranešta pranešimu. Byloje nėra informacijos, kad atsakovui būtų įteikti dokumentai dėl posėdžio datos, be to, tuo metu, kai vyko teismo posėdis, atsakovui dar galiojo nedarbingumas. Byloje yra lydraštis dėl laiško išsiuntimo, tačiau apie jo gavimą ar negavimą informacijos nėra. Informacijos nebuvimas dėl teismo posėdžio datos yra vienas iš esminių pažeidimų vertinant ar galėjo teismas priimti sprendimą už akių.Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Šioje byloje buvo atliekama daug procesinių veiksmų – priimami sprendimai dėl procesinių dokumentų apsikeitimo (ieškinys, dublikas), prašymai įtraukti šalis į procesą, atsisakymai nuo pareikšto reikalavimo ir pan., taip pat kartu su procesiniais dokumentais buvo priimami įrodymai. Akivaizdu, kad įrodymus teikė ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo, todėl priimti sprendimo už akių nebuvo galima (CPK 285 str. 2 d.). Be to, neaišku, kodėl teismas sprendimą už akių priėmė vadovaudamasis CPK 230 straipsnio 2 dalimi, kuri numato sprendimo už akių priėmimą dėl neatvykusios šalies į parengiamąjį posėdį, nors kaip matyti iš bylos, pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.Administracinėje byloje Nr. I-5365-142/14 yra ginčijama ieškovo ir trečiojo asmens teisė veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo vardu. Ši administracinė byla gali turėti įtakos šiam civiliniam procesui, nes patenkinus administracinį apeliacinį skundą, ieškovas ir trečiasis asmuo gali apskritai netekti reikalavimo teisės (CPK 288 str. 4 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdį, o neatsiimdamas jam siunčiamų pranešimų, žinodamas viešai paskelbtą informaciją apie teismo posėdžio datą ir laiką, taip pat pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį ir žinodamas apie įvykusį 2014 m. spalio 17 d. teismo posėdį (net nevertinant tos aplinkybės, kad tą pačią 2014 m. spalio 22 d. atsakovas galėjo būti Vilniaus apygardos teismo patalpose), pastarasis nevykdė pareigos domėtis proceso eiga, rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimas už akių negali būti panaikintas. Ne kiekvienas į bylą pateiktas dokumentas gali būti laikomas įrodymu, o ypač sprendžiant klausimą dėl CPK 285 straipsnio 2 dalies taikymo. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kuriais pastarasis būtų bent mėginęs atsikirtinėti į ieškinio reikalavimą priteisti iš pastarojo žalą ar būtų įrodinėjęs žalos dydžio nepagrįstumą, kad pinigų nepasisavino ir įnešė į juridinio asmens kasą. Juo labiau, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neginčijo ir paties žalos padarymo fakto. Visų atsakovo procesinių dokumentų turinys bei prie jų pridedamų dokumentų turinys buvo nukreiptas į siekį pagrįsti atsakovo pasirinktą gynybinę poziciją, kad ieškovo vardu veikia neva tai neįgalioti asmenys, kad ieškinys pareikštas neteisėtai, o tai nėra sietina su ginčo dalyku. Taigi atsakovo pateikti dokumentai, kuriais siekiama patvirtinti su ginčo dalyku nesusijusias aplinkybes, negali būti prilyginami įrodymams, kurie sudarytų pagrindą kvestionuoti reikalavimo dėl žalos priteisimo pagrįstumą ir juo labiau, tokio turinio atsakovo patiekti dokumentai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo už akių.Atsakovo teiginiai apie apribotą jo teisę nušalinti bylą nagrinėjusį teismą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.Įvertinus tiek Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinę (kanoninę) teisę, tiek istorinį tęstinumą, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Religinių bendrijų įstatymo turinį, akivaizdu, kad Lietuvoje nuo 1557 metų iki šių dienų veikia tik viena Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija, kurios aukščiausioji valdymo institucija yra Sinodas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymas.
CPK 285 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo sąlygas – sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Iš bylos matyti, kad apie 2014 m. spalio 17 d. įvyksiantį teismo posėdį atsakovui buvo pranešta teismo šaukimu (1 t., 176 b. l.). 2014 m. spalio 16 d. atsakovas pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo ligos ir pridėjo medicininę pažymą, kurioje nurodytas atsakovo nedarbingumo laikotarpis nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2014 m. spalio 22 d. (1 t., 177-178 b. l.). Teismas 2014 m. spalio 17 d. posėdyje nutarė tenkinti atsakovo prašymą ir atidėjo teismo posėdį 2014 m. spalio 22 d., o dėl teismo posėdžio vietos ir laiko atsakovui išsiuntė pranešimą (1 t., 179-180, 182 b. l.). Atsakovui neatvykus į 2014 m. spalio 22 d. teismo posėdį, teismas 2014 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jam nebuvo žinoma apie 2014 m. spalio 22 d. įvyksiantį teismo posėdį, nurodė, kad atsakovas, reikšdamas prašymą atidėti 2014 m. spalio 17 d. teismo posėdį, turėjo pasidomėti apie šio posėdžio baigtį, pasidomėti ar atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį buvo patenkintas ir jei posėdis buvo atidėtas, tuomet pasidomėti sekančia posėdžio data. Teismas atsakovo argumentą, kad 2014 m. spalio 22 d. jam dar galiojo nedarbingumas ir pridėtą medicininę pažymą vertino kaip nepakankamą ir nepateisinamą priežastį neatvykti į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir atsakovas, pareiškęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, turėjo pasidomėti, ar šis prašymas patenkintas ir jei taip, tuomet pasidomėti sekančia posėdžio data. Tačiau visgi pažymėtina tai, kad teismas, tenkindamas atsakovo prašymą atidėti 2014 m. spalio 17 d. teismo posėdį, atsakovo nurodytą priežastį (ligą), patvirtintą medicinine pažyma, vertino kaip svarbią ir pakankamą teismo posėdžiui atidėti, tačiau teismo posėdį atidėjo 2014 m. spalio 22 d., nors iš pateiktos medicininės pažymos buvo aiškiai matyti, kad šią dieną atsakovo nedarbingumas dar nebus pasibaigęs. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovo ligą svarbia priežastimi dėl kurios jis negali atvykti į teismo posėdį ir dėl tos priežasties bylos nagrinėjimą atidėjęs, turėdamas įrodymus, kad ši priežastis (liga), pirmiau pripažinta svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi, nepasibaigė, neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymo priimti sprendimo už akių (CPK 285 str. 3 d. 2 p.).
Be to, atkreiptinas dėmesys į CPK 285 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas sprendimo už akių priėmimo ribojimas – kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškovo ieškinys, atsakovo atsiliepimas į ieškinį, ieškovo dublikas, prie šių procesinių dokumentų šalys pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria teismas sprendė, kad byla parengta nagrinėti teisme ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje, teismas nurodė, kad šalys savo pozicijas grindžia paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Taigi, byloje esant pateiktiems abiejų šalių įrodymams, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių (CPK 285 str. 2 d.). Atmestini ieškovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad atsakovas pateiktais įrodymais siekia patvirtinti su ginčo dalyku nesusijusias aplinkybes, o tokio turinio įrodymai nesudaro pagrindo naikinti sprendimą už akių. Atsakovas savo atsiliepimą į ieškinį grindė aplinkybėmis, kad ieškovo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu veikia neįgalioti asmenys ir pridėjo tai, atsakovo manymu, pagrindžiančius įrodymus. Be to, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad Lietuvos Vyriausiajame Administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-5365-142/14 yra ginčijama ieškovo ir trečiojo asmens teisė veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo vardu. Ši administracinė byla, atsakovo manymu, gali turėti įtakos šiam civiliniam procesui, nes patenkinus apeliacinį skundą, ieškovas ir trečiasis asmuo gali apskritai netekti reikalavimo teisės. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo A. K. skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – A. K. skundą tenkino, panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadą Nr. (8.3.46)-7R-4978 ir 2013 m. liepos 10 d. išvadą Nr. (8.3.46)-7R-4979.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d. 1, 2 p., 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, galinčios jo manymu turėti įtakos sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo bei teisėtumo, bus ištirtos ir įvertintos nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.