- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- II-381-890/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00263-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- D. A.
- Advokatai
- Matas Lasauskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. atstovui advokato padėjėjui Matui Lasauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A., gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kauno r., atstovo advokato padėjėjo Mato Lasausko, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-8274-2024 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. R. 2024 m. gegužės 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad D. A. 2023 m. rugsėjo 10 d., 17.40 val., Smiltynės g., Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), norėdama greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės, taip aplenkdama kamštyje stovėjusias transporto priemones. Ji tyčiniais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą, tokiu elgesiu kėlė pavojų eismo saugumui bei parodė nepagarbą visuomenei. Tokiu būdu D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 p., 3 per. 1.3 p. reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje (b.l. 19-20).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas P. M., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – D. A., išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2024 m. liepos 10 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-8274-2024, kuriuo nenustačius D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ją pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nutarimu jai paskirta administracinė nuobauda – 470 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 9-10).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. rugpjūčio 6 d. gautas Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, persiųstas administracine tvarka nubausto asmens atstovo advokato padėjėjo Mato Lasausko skundas dėl Institucijos 2024 m. liepos 10 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pavojus kitiems eismo dalyviams būtų kilęs. Priešingai, automobilio vairuotoja tik įsitinusi, jog priešpriešais neatvažiuoja joks kitas automobilis bei įsitikinusi, jog apvažiuojant kliūtį nekils jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir apvažiavo susidariusią kliūtį (automobilius). Nutarime klaidingai nurodyta, jog neva ji atliko lenkimą. Nutarime nurodoma, jog „vairuodama transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdama kamštyje stovėjusias transporto priemones“. KET kontekste lenkimas suprantamas kaip – vienos arba kelių važiuojančių transportų priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Šiuo atveju iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad automobilis išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą apvažiavo vietoje (spūstyje) stovinčius automobilius. Chuliganišku vairavimu yra laikomas nesaugus lenkimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, KET prasme, lenkimas šiuo atveju apskritai nebuvo atliktas, nėra pagrindo ir teigti, jog automobilio vairuotojui inkriminuojamas pažeidimas įvyko. Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų ir jų nuodugnaus vertinimo vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, apskritai negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog buvo atliktas chuliganiškas vairavimas. Dar viena aplinkybė paneigianti inkriminuojamą chuliganišką vairavimą yra tai, jog pareiškėja, išvažiuodama į priešpriešinę juostą ir apvažiuodama spūstyje stovinčius automobilius, siekė pasiekti jai, kaip vietinei Neringos gyventojai, priklausančią prioritetinę eilę persikelti keltu į Klaipėdą be eilės. Asmuo, turintis pirmumo teisę į keltą, sąmoningai naudojosi savo teisėmis, tačiau jos veiksmuose nebuvo tyčios ar nepagarbos demonstravimo aplinkiniams vairuotojams, ji nesukėlė jokio pavojaus kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, taip pat nebuvo sukelta jokia žala bei nebuvo atsiradusios aplinkybės jai atsirasti. Pareiškėjos atliktas veiksmas nėra tokio sunkumo, jog už jį grėstų pati griežčiausia sankcija – teisių atėmimas vieneriems metams. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (b.l. 3-5).
Pareiškėjos D. A. atstovas advokato padėjėjas Matas Lasauskas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, jog įvykio dieną automobilį vairavo ji. Ji pripažįsta, kad nevisiškai teisingai pasielgė kilusioje situacijoje. Toje vietoje, kur keltas, yra probleminė situacija, nes būtent kelto darbuotojai kaip sugalvoja kartais palieka antrą juostą įvažiuoti gyventojams, kurie turi pirmumo teisę važiuoti, o kartais ne. Šiuo atveju nebuvo siekio parodyti savo išskirtinumą ar nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Tai nebuvo kirtimas dvigubos ištisinės tam, kad užlįsti prieš kitus vairuotojus. Buvo susidariusi kliūtis, todėl ji ir kirto ištisinę liniją, kad pasiektų savo juostą (apvažiuotų kliūtį – susidariusią automobilių koloną). Dėl pareiškėjos elgesio niekam nereikėjo keisti važiavimo krypties ar kitaip eismas nebuvo sutrikdytas. Pareiškėja suklydo ir tai pripažįsta. Pareiškėja žino, kur yra kokia juosta. Ji kaip gyventoja turi leidimą, su kuriuo turi pirmumo teisę važiuoti prioritetine juosta. Prašo teismo panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, jeigu teismas netenkintų pareiškėjos skundo, tuomet prašo teismo pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, kadangi pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – bauda – pasiekė savo tikslus.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą ir prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad iš pateikto skundo turinio matyti, kad D. A. neneigia, jog važiuodama kelyje ir esant užimtoms visoms eismo juostoms, apvažiavo kitas transporto priemones, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau nesutinka su Institucijos atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, neigia, kad tokiais savo veiksmais ji kėlė pavojų eismo saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Byloje nėra ginčo, kad D. A., vairuodama transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusius automobilius iš kairės. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančioje foto nuotraukoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, parodymų protokole Nr. 31-ANRK-89500-2023. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, jog tokiais veiksmais ji apvažiavo susidariusią spūstį (susidariusią kliūtį) su tikslu patekti į prioritetinę eilę, nes D. A. yra nuolatinė Neringos gyventoja ir turi privilegiją be eilės persikelti keltu į Klaipėdą ir tokiais manevrais niekam pavojaus nekėlė, chuliganiškų paskatų neturėjo. Institucija pažymi, kad juostų išplatėjimas, papildomų eismo juostų atsiradimas tolimesniame kelio ruože, nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kelti grėsmę eismo saugumui. Priešingai, D. A. tokiu atveju turėjo judėdama bendrame automobilių sraute savo eismo juostoje, pasiekti minimą kelio išplatėjimą ir tik tada, atsiradus galimybei, į jį važiuoti, o ne ignoruoti KET reikalavimus. D. A. padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę (daugiau nei 15 automobilių), kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad automobilių eilė tolygiai gali judėti į priekį, iš priekio atvažiuoti automobilis, o D. A. gali nespėti saugiai grįžti į jos važiavimo krypties eismo juostą, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Pabrėžtina, kad prie perkėlos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios bet kuriuo momentu gali išvažiuoti automobilis, taip pat gali išvažiuoti automobilis, taip pat gali atvažiuoti iš Klaipėdos keltu atplaukę automobiliai, todėl D. A. važiuojant priešpriešine eismo juosta (nuo kelto į Nidos pusę yra tik viena eismo juosta) kelia realią grėsmę eismo saugumui ir pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Šiuos šiurkščius KET pažeidimus D. A. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, todėl nekyla abejonių, kad tokiais pažeidėjos veiksmais buvo parodyta nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės patekti į keltą. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog būtent pasipiktinę tokiu D. A. elgesiu kiti eismo dalyviai nufotografavo jos daromą nusižengimą ir apie jį pranešė policijai. D. A. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindama elementarias elgesio kelyje normas. Tai, jog D. A., kaip nurodo, turėjo leidimą važiuoti į keltą be eilės, jos padarytų šiurkščių KET pažeidimų, kai ji išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę liniją, aplenkdama kelto laukiančių automobilių koloną, pavojingumo nesumažina. Savo interesus – patekti į prioritetinę eismo juostą – D. A. įgyvendino šiurkščiai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus, padarydama šiurkščius KET pažeidimus, tuo sukeldama grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Aptartais pažeidėjos veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiai pažeidėjai. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o D. A. manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojos tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjos motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti. Automobiliai stovėdami susidariusioje automobilių spūstyje dalyvauja eisme, jų varikliai yra užvesti, automobiliai nuolatos juda, automobiliai nebuvo sugedę ir nesudarė kliūties pareiškėjai patekti į prioritetinę juostą, o tiesiog bendrame automobilių sraute judėjo į keltą. Pagrindo nuobaudos švelninimui, neskiriant pažeidėjai specialiosios teisės atėmimo skunde nurodytais motyvais Institucija neįžvelgia, nes skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Institucija prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti be pakeitimų (b.l. 48-51).
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena įvykį, kuris įvyko 2023 m. rugsėjo 10 d. Jis įvykio dieną važiavo iš Pervalkos į Smiltynės Naująją perkėlą. Jis stovėjo eilėje. Tuomet jis pamatė, jog automobilis kirto dvigubą ištisinę juostą ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, t.y. automobilis judėjo prieš eismą. Tokiu būdu keliama grėsmė ir kyla sumaištis, jeigu atvažiuotų automobilis iš kitos pusės. Jis iš karto pamanė, jog akivaizdžiai buvo pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės. Jis tuo metu buvo automobilyje, jie stovėjo eilėje. Jis fotografavo tai, kas, jo manymu, pažeidė Kelių eismo taisykles. Tą dieną nebuvo policijos pareigūnų prie kelto, kurie kontroliuotų eismą ir praleidinėtų automobilius.
Iš pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo ir papildomų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas (liudytojas) A. M. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., 17.40 val. Smiltynėje prie Naujosios perkėlos automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirto dvigubą ištisinę eismo juostą, judėjo prieš eismą, taip grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nurodė, kad jis dažnai vyksta link Smiltynės perkėlos (šiuo konkrečiu atveju vyko su vietos gyventoju su jo transporto priemone, kuri turi teisę pakliūti į keltą važiuojant „su leidimais“), tačiau niekada nėra buvę atvejo, kad pareigūnai leistų pažeidinėti kelių eismo taisykles ir leistų važiuoti priešpriešine eismo juosta, kirtus dvigubą ištisinę liniją. To nebuvo ir negalėjo būti minėtą dieną. Viskas, ką suteikia leidimas – prieš pat perkėlą išsišakojus eismo juostoms, važiuoti eismo juosta, pažymėta „su leidimais“, tai yra atkarpa 100 m iki perkėlos ir ji aiškiai pažymėta (b.l. 25-26, 29).
Iš 2024 m. gegužės 21 d. rašytinio D. A. paaiškinimo matyti, jog ji 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 17.00 val., važiavo iš Neringos į Kauną automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie Smiltynės perkėlos kelto buvo susidariusi automobilių eilė, kurioje stovėjo ir ji. Ji turi leidimą į keltą važiuoti be eilės, todėl likus nedideliam atstumui, pervažiavo į eilę „be eilės“ ir kirto dvigubą ištisinę liniją. Ji pavojaus saugumui nepadarė, labai gailisi ir pažada nenusižengti (b.l. 22).
Byloje yra pateikta pažeidimą fiksuojanti nuotrauka bei įvykio vietos nuotraukos (b.l. 24, 30-31)
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai).
D. A. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvo nubausta už tai, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., 17.40 val., Smiltynės g., Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), norėdama greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės, taip aplenkdama kamštyje stovėjusias transporto priemones. Ji tyčiniais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą, tokiu elgesiu kėlė pavojų eismo saugumui bei parodė nepagarbą visuomenei. Skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – 470 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas.
Teismui pateiktas skundas motyvuojamas tuo, kad šiuo atveju pavojus niekam nebuvo kilęs ir priešingai pareiškėja, įsitikino, jog priešpriešais neatvažiuoja joks kitas automobilis bei įsitikinusi, kad nekils pavojus, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir apvažiavo susidariusią kliūtį. Skunde teigiama, kad lenkimo šioje situacijoje nebuvo, nes automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir apvažiavo vietoje (spūstyje) stovinčius automobilius. Be to, pareiškėja, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, siekė pasiekti jai kaip Neringos gyventojai priklausančią prioritetinę eilę, kad galėtų persikelti keltų į Klaipėdą be eilės. Teismas kritiškai vertina tokius skunde dėstomus ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovo išsakytus argumentus.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
Pareiškėja skunde neneigia, jog ji kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tvirtina, jog ji tiesiog apvažiavo kliūtį, t.y. vietoje (spūstyje) stovinčius automobilius, siekdama pasiekti jai kaip Neringos gyventojai priklausančią prioritetinę eilę, jog galėtų persikelti keltu į Klaipėdą be eilės.
Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai (dvigubos ištisinės linijos kirtimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą) laikytini chuliganišku vairavimu. Pažymėtina, kad pažeidimas fiksuotas gavus pranešimą apie įvykį, kuriame liudytojas A. M. nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 10 d., 17.40 val. Smiltynės Naujojoje perkėloje automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirto dvigubą ištisinę liniją (b.l. 25). Savo papildomuose paaiškinimuose A. M. nurodė, kad jis dažnai vyksta link Smiltynės perkėlos (šiuo konkrečiu atveju vyko su vietos gyventoju su jo transporto priemone, kuri turi teisę pakliūti į keltą važiuojant „su leidimais“), tačiau niekada nėra buvę atvejo, kad pareigūnai leistų pažeidinėti kelių eismo taisykles ir leistų važiuoti priešpriešine eismo juosta, kirtus dvigubą ištisinę liniją (b.l. 29). Liudytojas A. M. teisme parodymais patvirtino, jog įvykio dieną minėtas automobilis kirto dvigubą ištisinę juostą ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, t.y. automobilis judėjo prieš eismą. Tokiu būdu automobilis kėlė grėsmę, nes kiltų sumaištis, jeigu atvažiuotų automobilis iš kitos pusės, iš karto pamanė, jog akivaizdžiai buvo pažeidžiamos taisyklės. Teismui nekyla abejonių, jog pareiškėja D. A., apvažiuodama automobilių spūstį ir išvažiuodama į priešingą eismo juostą, rodė nepagarbą kitiems spūstyje laukiantiems vairuotojams, siekį tenkinti tik savo interesus, bandant aplenkti spūstį, kad greičiau pasiektų kelionės tikslą. Tokiu būdu ji savo interesus iškėlė aukščiau įstatymo normų ir kitų vairuotojų interesų bei kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.
Teismas pažymi ir tai, kad skunde nurodoma priežastis, jog pareiškėja, kaip Neringos gyventoja, turi leidimą ir pirmumo teisę patekti į keltą, jokiais būdais nesuteikia teisės automobilių vairuotojams nepaisyti KET ir kelti grėsmę eismo saugumui bei nepateisina jos veiksmų ir nešalina jos atsakomybės. Pažymėtina, jog esant tokiai situacijai pareiškėja, judėdama bendrame automobilių sraute savo eismo juostoje, visų pirma turėjo pasiekti kelio išplatėjimą, leidžiantį pasukti į eismo juostą, pažymėtą ženklu „Tik su leidimais“ (b.l. 31) ir tik tuomet, atsiradus galimybei, į ją įvažiuoti, o ne ignoruoti ir pažeisti KET reikalavimus. Akivaizdu, jog anksčiau paminėti pareiškėjos veiksmai laikytini chuliganišku vairavimu, kadangi kitų automobilių vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje ir laukė savo eilės važiuoti toliau, o pareiškėja, nepaisydama KET ir negerbdama kitų eisme dalyvaujančių asmenų, sąmoningai aplenkdama kitus spūstyje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai, tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ir tokiais veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją bei pasipiktinimą. Nusižengimo padarymo metu eismas buvo itin intensyvus, pareiškėjos veiksmus matė daugelis vairuotojų.
Taip pat skunde pažymima, kad jog pareiškėja D. A. kirto dvigubą ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, įsitikinusi, jog priešpriešais neatvažiuoja joks kitas automobilis bei įsitikinusi, kad kitiems eismo dalyviams nekils pavojus, tuomet apvažiavo susidariusią kliūtį (automobilių koloną). Teismas pažymi, kad tiek iš pažeidimą fiksuojančios nuotraukos, tiek iš liudytojo A. M. parodymų teisme bei jo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos atliktas manevras apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę, sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus. Deklaratyvūs skundo argumentai, kad pareiškėja buvo atidi, atsargi, nepaneigia, kad ji savo elgesiu pažeisdama KET, kelio ženklinimą, kirsdama dvigubą ištisinę liniją, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos veiksmų realių padarinių nekilo, tačiau neabejotina, kad tokiu savo elgesiu ji sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Teismas tai vertina kaip laimingą atsitiktinumą, kuris nemažina veikos pavojingumo ir rodo, kad pažeidėja ne visiškai supranta savo padaryto pažeidimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes.
Pareiškėja teismo taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, šį prašymą motyvuodama tuo, kad situacija turėtų būti vertinama iš žmogiškosios pusės, atsižvelgiant į tai, kad dėl atlikto manevro žala nebuvo padaryta, be to atliktas veiksmas nėra tokio sunkumo, jog už jį grėstų pati griežčiausia sankcija – teisių atėmimas vieneriems metams.
Nagrinėjamu atveju, teismas jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti, šioje byloje nenustatė.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 iki 24 mėnesių. Nagrinėjamu atveju D. A. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta artima minimaliai sankcijoje numatyta bauda bei trumpiausias ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - terminas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad D. A. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodama geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldama pavojų ne tik eismo dalyvių saugumui, bet ir sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Administracinis nusižengimas padarytas pakankamai didelio intensyvumo kelyje, susidarius transporto priemonių spūsčiai. Byloje pagrįstai nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes pareiškėja nesutiko, kad kėlė pavojų eismo saugumui, kad jos veiksmai buvo chuliganiški. Sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Pareiškėja nei teismui pateiktame skunde, nei jos atstovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių išimtinių ir (ar) kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių D. A. turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad D. A. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jų švelninti nėra pagrindo.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad D. A. buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti bylą ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Pareiškėjai D. A. paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. Nr. 30-ANR_N-8274-2024 skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos D. A. atstovo advokato padėjėjo Mato Lasausko skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8274-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.