Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam bausmes:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš „Lidl“ parduotuvės (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir N. D. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie griežtesnės 2020 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir N. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2021 m. gruodžio 20 d. Laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę N. D. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 2 d. 13.21 val. iki 2021 m. kovo 3 d. 11.02 val., nuo 2021 m. kovo 18 d. 17:50 val. iki 2021 m. kovo 19 d. 16:08 val., nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. 8.10 val. iki skundžiamo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, bei 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu N. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, jos terminą skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, konfiskuotas N. D., priklausantis turtas – automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Civilinės ieškovės UAB „Lidl Lietuva“ civilinis ieškinys tenkinti visiškai ir N. D. bei kitų nuteistųjų civilinės ieškovės UAB „Lidl Lietuva“ naudai solidariai priteista 19,91 Eur (devyniolika eurų 91 ct) turtinės žalos atlyginimo.

N. D. paskirtas kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš N. D. nepriteistos.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat yra pripažinti kaltais ir nuteisti G. L. bei E. D., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo N. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. D. iš esmės nesutinka su jo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad jis šios nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, apie rengiamą nusikaltimą nieko nežinojo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), plačiau nepasisakydamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir padarymo aplinkybių, kurių nuteistasis nagrinėjamu atveju neskundžia.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-284-648/2016).

8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažindamas N. D. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, šių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, išsamiai ir nešališkai ištyrė įrodymus, išanalizavo byloje ištirtų įrodymų turinį, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje tinkamai įvertino jų patikimumą bei pakankamumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu dėl N. D. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

9. Ir nors nuteistasis N. D. skunde neigia dalyvavęs kartu su kitais nuteistaisiais pagrobiant svetimą turtą bei teigia apie tai nieko nežinojęs, tačiau apygardos teismas iš naujo įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, t. y. apelianto bei kitų nuteistųjų G. L. ir E. D. parodymus, vaizdo įrašus, jų apžiūros protokolus, telefono numerių išklotinių analizę, taip pat netiesioginių liudytojų parodymus bei kitą bylos medžiagą pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad N. D. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. L. bei E. D., pagrobė svetimą, UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį 624,89 Eur bendros vertės turtą.

10. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimas reiškia, kad veika padaroma kelių asmenų bendromis pastangomis, svarbu, kad šios pastangos būtų bendro sutarimo rezultatas. Susitarimas gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, nebūtina, kad bendravykdytojai būtų iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Teismų praktikoje bendravykdytoju laikomas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, Nr. 2K-211/2008). Taigi pripažįstant asmenį vagystės bendravykdytoju, nėra būtina, kad jis pats tiesiogiai pagrobtų svetimą turtą.

11. Nuteistasis G. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad N. D. ir E. D. pažįsta seniai, sutaria gerai. Patvirtino, kad jis kartu su jais būnant pas jį bute kalbėjo, jog nesunkiai iš parduotuvės „Lidl“ galima pavogti prekių, praeinant ne pro kasą, o pro įėjimą. Ir visi trys nusprendė tai pabandyti. Buvo žodžiu susitarę, jog vogs tik brangiausias prekes. Jiems nuvažiavus iki „Lidl“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pirmiausia į ją nuėjo E. D. ir N. D. apsižiūrėti, o jis laukė prie automobilio. Netrukus jam paskambino N. D. ir pasakė, kad yra dulkių siurblių - robotų. Jis paėmė tuščią prekių vežimą ir nuėjo į parduotuvę. Tuo metu pro kasą išeidinėjo N. D. su E. D.. Jis parduotuvėje paėmė tris dulkių siurblius bei kitas kaltinime nurodytas prekes. Bei nurodė, kad E. D. su N. D. dar kartą buvo atėję į parduotuvę kai jis vaikščiojo su prekėmis, bet jie tarpusavyje nebendravo, kad nesukeltų įtarimų ir po to E. D. ir N. D. iš parduotuvės išėjo. Paskui jam paskambino N. D. ir pasakė, jog jis ateina prie įėjimo durų, kad šios atsidarytų, o jis tuo metu galėtų išeiti su prekių vežimu pro įėjimą ir tokiu būdu pavogtų prekes iš parduotuvės. Jis nuėjo prie įėjimo durų, atėjo N. D. ir jis pro atsidariusias duris išėjo iš parduotuvės su prekėmis tiesiai prie automobilio, taip jas pavogdamas. E. D. ir N. D. visas prekes sukrovė į bagažinę, o jis įlipo į automobilį. Po to, visi nuvažiavo į jo namus, ten atsigėrė kavos. Vėliau važiavo į E. D. garažą ir ten iškrovė visus iš parduotuvės pavogtus daiktus (6 t., b. l. 5-6, 16-17, 32-34, 137).

12. Nuteistasis E. D. duodamas parodymus kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2021 m. kovo 18 d. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jie visi nuvyko prie parduotuvės „Lidl“, esančios (duomenys neskelbtini), kadangi G. L. prašė jį pavežti. Į parduotuvę pirmas nuėjo G. L., o jis su N. D. atėjo po to. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad parduotuvėje matė vaikščiojantį G. L., tačiau jis vaikščiojo kartu su N. D., kuris pirko bananų sulčių ir saldainiukų, už kuriuos atsiskaitė kasoje, jis pats nepirko nieko. Po to, jis su N. D. grįžo prie automobilio. Bei nurodė, kad nesulaukus G. L. N. D. nuėjo pažiūrėti kur jis yra ir jam priėjus prie parduotuvės iš jos išėjo G. L.. N. D. nebuvo net priėjęs prie parduotuvės durų(5 t., b. l. 104-106, 114-115, 123-125; 6 t., b. l. 138).

13. Nuteistasis N. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaltu neprisipažino ir nurodė, kad G. L. ir E. D. yra jo vaikystės draugai ir su jais sutaria gerai. Jam būnant pas G. L. girdėjo, kaip E. D. kalbėjo su G. L., jog važiuos į „Lidl“ bei girdėjo tokius jų žodžius „reikia apsižiūrėti“, tačiau ką jie reiškia jis nežinojo ir pats pasisiūlė važiuoti su jais į parduotuvę „Lidl“, esančią (duomenys neskelbtini). Nors jam pačiam ten nieko nereikėjo, tačiau važiavo tik šiaip pasivažinėti. Pirmas į parduotuvę nuėjo G. L., o jis su E. D. vėliau. Jis parduotuvėje pirko bananų sulčių ir ledinukų, o E. D. nepirko nieko, todėl pastarasis pirmas išėjo iš parduotuvės. Po maždaug 10 min. E. D. liepus nueiti pažiūrėti kur taip ilgai užtruko G. L., jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link parduotuvės, tačiau nespėjo į ją įeiti, kai iš jos jau išėjo G. L. su prekių vežimu. G. L. nuėjo link automobilio, o jis nuėjo vėl į parduotuvę, nes užsinorėjo gumos, tačiau parduotuvėje buvo daug žmonių ir jis išėjo jos nenusipirkęs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad prekes į bagažinę dėjo E. D. ir G. L., o jis nuvežė padėti vežimėlį, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu negalėjo pasakyti kas krovė prekes į automobilį. Tačiau jis galvojo, kad G. L. nusipirko tas prekes bei nurodė, kad jis davė vieną kvepalų buteliuką jam, o kitą E. D.. Tačiau pats jokių prekių nevogė ir su vogtais daiktai nėra niekaip susijęs (4 t., b. l. 39-41, 58-60; 6 t., b. l. 137).

14. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau patartus nuteistųjų parodymus pažymi, kad nors apelianto bei E. D. parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių susijusių su įvykdyta vagyste jiems būnant parduotuvėje „Lidl“ sutampa, abu nuteistieji nurodo, kad jie vagystėje nedalyvavo, nežinojo, jog G. L. už vežimėlyje esančias prekes nesumokėjo, o N. D. nuėjus pažiūrėti kur taip ilgai užtruko G. L., šis iš parduotuvės išėjo pastarajam nespėjus net įeiti į ją, tačiau atkreipia dėmesį, kad šių parodymų ne tik, kad nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, tačiau jiems ir prieštarauja, ko negalima pasakyti apie kito nuteistojo, t. y. G. L. parodymus, todėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo netikėti G. L. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotais išsamiais ir nuosekliais parodymais. Nuteistųjų E. D. ir N. D. parodymus vertina, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad prekes „Lidl“ parduotuvėje į vežimėlį krovė G. L. ir jas iš parduotuvės pro įėjimo duris išvežė taip pat jis, tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas nuteistasis N. D. savo veiksmais, padėdamas pravažiuoti G. L. su vogtomis prekėmis pro įėjimo į parduotuvę duris, tęsė G. L. pradėtą svetimo turto užvaldymą. Ir nors tiek apeliantas, tiek E. D. duodami parodymus nurodė, kad N. D. į parduotuvę ėjo tik pažiūrėti kur taip ilgai užtruko G. L. ir į ją įeiti nespėjo, nes pastarasis iš jos jau išėjo, tačiau šiuos jų parodymus neabejotinai paneigia vaizdo medžiaga „(duomenys neskelbtini)“ pateikta iš parduotuvės „Lidl“, kurioje akivaizdžiai matyti, jog 13.37 val. 56 sek. G. L. negalėdamas pro įėjimo duris išeiti iš parduotuvės ir laukdamas progos tai padaryti stovi prie spaudos stovo ir žiūrinėja žurnalus. Tada iš kitos pusės tuo pačiu metu pro įėjimo duris į prekybinę salę su tuščiu vežimėliu įvažiuoja moteris, o jai tuo pačiu metu iš paskos įeina į parduotuvę ir N. D.. Tuo būdu įėjimo durys atsidaro ir G. L. su pilnu vežimu prekių išeina pro įėjimo duris. N. D. su G. L. prasilenkia ties įėjimu vienas visai šalia kito ir vienas į kitą nežiūri. N. D. įeina į prekybinę salę, o G. L. su prekėmis išvažiuoja ir išeina iš parduotuvės (2 t., b. l. 41-46). Pažymint, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parduotuvės „Lidl“ pardavėja J. G. taip pat nurodė, kad peržiūrėjusi vaizdo įrašus iš parduotuvės juose matė, kaip vienam iš asmenų nuėjus į parduotuvę krautis prekių į vežimėlį, antras asmuo vaikščiojo prie parduotuvės ir į ją įėjo tuo momentu, kai pirmas išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Tuo tarpu antras, įėjęs į parduotuvę, iš karto nuėjo link kasų ir praėjo pro jas, o išėjęs į lauką ir iš karto pradėjo bėgti (2 t., b. l. 66-67). Iš telefoninių numerių išklotinių analizės, taip pat matyti, jog G. L. 13.37 val. 12 sek. skambino N. D. ir pokalbis truko 9 sekundes (4 t., b. l. 17-18), o vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ 13.37 val. 56 sek. užfiksuota, kaip G. L. jau stovėjo prie parduotuvės įėjimo durų ir netrukus parduotuvėje pasirodė N. D.. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad N. D. į parduotuvę užėjo ne ieškoti ilgai neateinančio G. L. su kuriuo buvo kalbėjęs telefonu prieš kelias sekundes, bet turėdamas tikslą jį išleisti pro įėjimo duris, jog šis galėtų nieko netrukdomas išvažiuoti su prekėmis iš parduotuvės už jas nesumokėjęs. Bei rodo buvus tarp nuteistųjų ir veiksmų suderinamumą bei išankstinį susitarimą veikti bendrai, apie kurį jau pirmosios apklausos metu užsiminė ir G. L. nurodydamas, kad jie visi trys susitarė pabandyti įvykdyti vagystę. Ir nors nuteistasis N. D. jokių aktyvių veiksmų renkantis prekes neatliko, su G. L. apsilenkęs parduotuvėje apsimetė, kad jo nepažįsta bei su juo nebendravo, tačiau akivaizdu, jog jis su kitais dviem nuteistaisiais veikė kartu, suvokė, jog su jais bendrai dalyvauja nusikalstamoje veikoje, suprato, kad G. L. išvažiuodamas su prekėmis pro įėjimo duris, o ne pro kasą, vykdo vagystę ir savo veiksmais padėjo užvaldyti UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį 624,89 Eur bendros vertės svetimą turtą.

16. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendis dėl N. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl tenkinti nuteistojo skundą jame nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

17. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam N. D., kurią sudaro 160,00 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas šioje byloje vyko N. D. iniciatyva, nuteistojo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra, o nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis N. D. niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, sprendžia, kad jo turtinė padėtis nėra gera, todėl nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo N. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, atmesti.

Nepriteisti iš N. D. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.