Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-11-08 · Civilinė byla Nr. e2-5832-1051/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-08Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-23Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-08
Bylos Nr.
e2-5832-1051/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02387-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Savas būstas plius“
Atsakovas
M. J., A. E.
Advokatai
Agnė Gaurelienė, Stasys Survila
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5832-1051/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02387-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.; 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.20.4.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Savas būstas plius“ atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,

atsakovų M. J. ir A. E. atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. P., jos atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Savas būstas plius“ ieškinį atsakovams M. J. ir A. E., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje A. P. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Savas būstas plius“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. J. bei A. E. 2000 Eur skolos, 576 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2576 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas UAB „Savas būstas plius“ 2020 m. spalio 7 d. sudarė nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį Nr. AP-0031 su atsakovais M. J. bei A. E. dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos. Ieškovas savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus įvykdė – 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovai su ieškovo surastu pirkėju sudarė notarinę minėto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtos nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutarties 5.11. punktu atsakovai įsipareigojo UAB „Savas būstas plius“ už suteiktas paslaugas atsiskaityti notarinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d., sumokant sutartyje šalių sutartą atlygį, t. y. 4000 Eur. Tačiau atsakovai su ieškovu už jo suteiktas paslaugas pagal minėtą nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį atsiskaitė tik iš dalies, t. y. sumokėjo 2000 Eur. Likusi skolos dalis, t. y. 2000 Eur, neapmokėta iki šiol. Šalių sudarytos nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutarties 5.12 punkte numatyta, kad už delsimą atsiskaityti skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo likusios sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Šiai dienai, atsakovams nepagrįstai delsiant atsiskaityti su ieškovu, už uždelsimo atsiskaityti laiką priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 576 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovai M. J. ir A. E. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš pasirašant nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį ieškovo atstovė A. P. užgarantavo atsakovus, kad jų turtas vertas ne mažiau nei 124000 Eur ir ji rasianti pirkėjus, kurie pirks turtą už tokią sumą. Tuomet A. P. parengė ginčo sutartį ir davė atsakovui A. E. (kuris beje yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir ieškovo atstovė tą puikiai žinojo) pasirašyti. Nors A. E. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir lietuviškai išvis nekalbantis, ieškovo atstovė nepasivargino sutartį parengti ir (duomenys neskelbtini) kalba. Tačiau, čia nesvarbiausia, svarbiausia, kad prieš pasirašant sutartį, buvo grįžta prie A. P. garantijos rasti atsakovų turtui pirkėją, kuris įsigis turtą ne mažiau kaip už 124000 Eur, ir jei A. P. už tokią sumą neras kliento turtui parduoti, tai A. P. nepretenduos į 4000 Eur atlygį. A. P. atlyginimo dydis buvo įtvirtintas ginčo sutarties 5.11 punkte. Pasirašius ginčo sutartį, A. P. įdėjo skelbimą dėl atsakovų turto pardavimo ir ėmėsi klientų paieškos, skelbime buvo nurodyta 128000 Eur dydžio kaina, nes taip nusprendė A. P.. Ieškovė atstovė A. P. radusi klientus, kurie nenorėjo atsakovų turto pirkti nei už 128000 Eur, nei už 124000 Eur, ėmė atsakovus įkalbinėti nuleisti parduodamo turto kainą. Nors atsakovams tai labai nepatiko, bet A. P. pakeitus toną ir jau įkalbinėjant, kad tas turtas gal ir nėra vertas 124000 Eur, atsakovai nuleido parduodamo turto kainą iki 110000 Eur ir 2020 m. gruodžio 12 d. pardavė turtą.

4. Nurodė, kad dar prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo grįžta prie ieškovo atstovės užmokesčio, numatyto ginčo sutarties 5.11 punkte. Pati A. P. pareiškė, jog sutartis iš jos pusės neįvykdyta ir ji nepretenduoja į 4000 Eur užmokestį. Savaime suprantama, kad atsakovams prarasti 14000 Eur, kai A. P. jiems buvo užgarantavusi, kad už parduodamą turtą atsakovai gaus mažiausiai 124000 Eur, buvo labai nemalonu. Todėl atsakovai su A. P. susitarė, kad A. P. užmokestis bus 2000 Eur, todėl A. P. 2020 m. gruodžio 9 d. ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160 už 2000 Eur sumą, kurią 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas A. E. apmokėjo. Vėliau atsakovams kilo abejonių, ar A. P. nepaėmė pinigų ir iš atsakovų turto pirkėjų, kadangi atsakovai buvo įkalbinėjami sumažinti kainą, o vėliau, kilus problemoms dėl parduoto turto, A. P. visiškai ignoravo atsakovus ir jiems nepadėjo spręsti kilusio ginčo. Atsakovai vėliau buvo šokiruoti, kai ieškovo atstovė A. P., praėjus keliems mėnesiams po atsiskaitymo su ja, 2020 m. balandžio 9 d. atsiuntė pranešimą, reikalaudama papildomų 2000 Eur. Atsakovai nurodė, kad šiame pranešime nurodoma, jog apmokėta suma 2000 Eur, likusi neapmokėta suma pagal sąskaitą Nr. 000160 yra 2000 Eur. Pažymėjo, kad kaip aukščiau jau paminėta, PVM sąskaita faktūra Nr. 000160 ieškovo atstovės buvo išrašyta 2000 Eur sumai ir ši sąskaita 2020 m. gruodžio 11 d. buvo apmokėta. Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas atsakovų atžvilgiu ne tik dėl to, kad su ieškovu yra pilnai atsiskaityta pagal ieškovo išrašytą sąskaitą, bet ir dėl to, kad : pirma, sutartis buvo sudaryta lietuvių kalba, nors ieškovo atstovė puikai žinojo, kad A. E. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, M. J. nors ir yra Lietuvos pilietė, tačiau įgijusi Lietuvos pilietybę, ir abu atsakovai nekalba lietuviškai, jau nekalbant apie skaitymą ar rašymą; antra, ieškovas pinigų reikalauja, remdamasis teismų praktika, bet ne ginčo sutarties nuostatomis; trečia, ieškovo atstovei buvo puikiai žinoma, kad sandoris vyks ne už 124000 Eur, bet už 110000 Eur, todėl neturėdama tikslo ir nenorėdama klaidinti atsakovų, jei ji būtų pretendavusi į visą 4000 Eur dydžio atlygį, galėjo inicijuoti ginčo sutarties pakeitimą, tačiau to nedarė, priešingai, pati ieškovo atstovė suprasdama, kad neįvykdė savo įsipareigojimų, sutiko su 2000 Eur suma.

5. Nurodė, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klientas, sudarydamas tokią paslaugų sutartį su agentu, siekia, pasinaudodamas jo paslaugomis, parduoti savo turtą, todėl jei būtų nustatyta, kad agentas suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, jis turėtų teisę gauti už tai atlyginimą. Pagal tokio pobūdžio paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už agento suteiktas paslaugas. Be to, teismas išaiškino, kad jeigu agentas paslaugas suteikė ne pilnai, jis turi teisę gauti tik dalį atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014).

6. Trečiasis asmuo ieškovė pusėje A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti, priteisti trečiajam asmeniui jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teisme. Nurodė, kad atsakovai ieškovo UAB „Savas būstas plius“ atstovę A. P. susirado patys, pageidaudami bendradarbiauti parduodant atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šalys aptarė bendradarbiavimo sąlygas bei sutarė, jog už ieškovo suteiktą paslaugą – klientų, kurie nupirks atsakovų turtą, suradimą, bus imamas 4000 Eur atlygis, kurį reikės sumokėti lygiomis dalimis per pusę ieškovui UAB „Savas būstas plius“ bei turto pardavimu besirūpinančiai pardavimo atstovei A. P., atitinkamai į pardavimo atstovės A. P. ir UAB „Savas būstas plius“ banko sąskaitas arba grynais, kaip pageidaus patys atsakovai. To pasėkoje, 2020 m. spalio 7 d. ieškovas UAB „Savas būstas plius“, atstovaujamas A. P., sudarė nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį su atsakovais dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjų paieškos. Atsakovai nurodė ieškovo atstovei A. P. duomenis apie turtą, jo charakteristikas. Atsakovų pateiktos informacijos pagrindu buvo parengtas turto reklamos skelbimas bei pasirūpinta jo sklaida. 2020 m. lapkričio mėnesį atsirado turto pirkėjai, kurie nurodė, kad turtas juos domina, tačiau jų siūloma kaina, kurią jie sutiktų mokėti už šį turtą yra 110000 Eur. Apie tokį potencialaus pirkėjo siūlymą buvo informuoti atsakovai, kurie kurį laikė mąstė bei tarpusavyje tarėsi, ar pasiūlyta kaina yra priimtina, kol galiausiai informavo, kad juos pasiūlyta pirkėjo kaina tenkina ir jie sutiktų parduoti. Ko pasėkoje atsakovai 2020 m. lapkričio 17 d. pasirašė su turto pirkėju preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį bei buvo pradėti rengti dokumentai pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties sudarymui. Atsakovai neslėpė, kad turi interesą kuo greičiau turtą parduoti, kadangi turi planų į tą vietą įsigyti kitą turtą.

7. Nurodė, kad savo atsiliepime į ieškinį atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jiems, neva, buvo nemalonu, kad gavo mažiau pinigų, nei tikėjosi, todėl, neva, pati A. P. pareiškė, jog sutartis iš jos pusės neįvykdyta ir ji nepretenduoja į 4000 Eur užmokestį. Tokie atsakovų argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip jau minėta, atsakovai patys turėjo planų įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, todėl patys turtu susidomėjusiam pirkėjui sutiko nuleisti turto kainą. Tai, jog patys atsakovai nuleido turto kainą turtu susidomėjusiems pirkėjams, patvirtina ir A. P. žinutė turto pirkėjui, kurioje ji rašo, kad pardavėjai teigia, jog nuleido 18 tūkst. Eur ir daugiau jokios nuolaidos nedarys, o turto pirkėjas atsako, kad tikrai nuleisdami nepasakė, kad tų dalykų nėra. Pažymėjo, jog šalių sudarytos nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutarties 6.8. punktas numato turto savininko teisę keisti sutartyje nurodytą turto kainą. Kaip patvirtina esami duomenys, iki pat notarinės minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jokių klausimų dėl parduodamo turto kainos tarp atsakovų ir ieškovo nekilo. Iš ieškovo pusės sutartis buvo pilnai įvykdyta, turto pirkėjas buvo surastas, t. y. šalių sudarytos sutarties tikslas pasiektas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje šiuo klausimu taipogi laikomasi nuostatos, kad tai, jog turtas yra parduodamas už mažesnę nei sutartyje nurodyta kaina, neįrodo, kad tarpininkas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kadangi galutinę turto pardavimo kainą nustato klientas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014).

8. Nurodė, kad suteikęs atsakovams paslaugas, ieškovas UAB „Savas būstas plius“ išrašė atsakovams 2020m. gruodžio 9 d. sąskaitą Nr. 000160 už 2000 Eur sumą, kurią atsakovai gavo, ją pasirašė, o A. P. išrašė 2020 m. gruodžio 11 d. sąskaitą Nr. 11 savo vardu bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 36 už likusią 2000 Eur sumą, kur nurodyta būtent A. P. banko sąskaita. Pažymėjo, kad atsakovas A. E. būtent šią A. P. vardu išrašytą sąskaitą ir apmokėjo dviem bankiniais pavedimais pervesdamas po 1000 Eur, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d. bankiniu pavedimu bei 2020 m. gruodžio 13 d. bankiniu pavedimu. Tuo tarpu UAB „Savas būstas plius“ 2020 m. gruodžio 9 d. sąskaitą Nr. 000160 žadėjo apmokėti vėliau.

9. Nurodė, kad po pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tarp atsakovų ir turtą įsigijusių pirkėjų kilo ginčas. Pasirašius turto pirkimo - pardavimo sutartį, turto pirkėjai pastebėjo, kad įsigyto namo apšiltinimas yra tik 5-10 cm, o ne 20 cm, kaip kad visiems deklaravo atsakovai, tame tarpe kaip kad buvo patikinę ir patį ieškovą bei jo atstovę A. P.. Turto pirkėjai dar nebuvo sumokėję atsakovams visos sumos už įsigytą turtą, todėl pranešė, kad dėl paaiškėjusių namo defektų (dėl mažesnio apšiltinimo), ketina sustabdyti mokėjimą. Atsakovai, pasikonsultavę su advokatais, siekdami išvengti teisminių ginčų dėl parduoto turto defektų, t. y. tikrojo namo apšiltinimo storio, kurį kaip minėta nuslėpė ne tik nuo turto pirkėjo, bet ir nuo ieškovo bei jo atstovės A. P., susitarė su turto pirkėjais taikiai. Po viso to, atsakovai ir pradėjo vengti pilnai atsiskaityti su ieškovu. Po notarinės turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tarp atsakovų ir naujai turtą įsigijusių turto savininkų iškilo tarpusavio konfliktų, tai niekaip nesuponuoja ieškovo bei jo atstovės A. P. kokios nors atsakomybės, kadangi jie nėra tarp atsakovų ir naujai turtą įsigijusių asmenų susiklosčiusių teisinių santykių šalis. Tuo labiau, po notarinio sandorio, kuriuo atsakovai pardavė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsiradę jų nesutarimai su trečiaisiais asmenimis, nesudaro atsakovams pagrindo vengti vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartį ir atsiskaityti su UAB „Savas būstas plius“ už atsakovams suteiktas paslaugas. Ieškovo atstovė A. P. nuolat po 2020 m. gruodžio rašė atsakovams priminimus, kad vis dar laukia likusios sumos pervedimo į įmonės sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai į tokias žinutes nė karto neatrašė argumentuodami, kad toks prašymas nepagrįstas, kad tarp jų neva buvo kitoks susitarimas, dėl tariamai mažesnio atlygio, kaip kad atsakovai bando įrodyti dabar.

10. Nurodė, kad byloje esanti atsakovų žinutė patvirtina, kad tik 2021 m. balandžio 12 d. atsakovai pareiškia, kad, neva, jie nėra patenkinti suteiktomis paslaugomis ir nesutinka mokėti daugiau. Tokie atsakovų argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip jau minėta, tai, kad jau po notarinio pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo tarp atsakovų ir turtą įsigijusių pirkėjų kilo ginčas dėl turto defektų, tai nėra ieškovo ar jo atstovės A. P. kaltė. Parduodamo turto agentas yra tik tarpininkas, jis nėra atsakingas už parduodamo turto defektus, tokią atsakomybę įstatymas numato turto savininkui. Juo labiau, kai esami įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovai patys pateikė ieškovo atstovei A. P. ir turto pirkėjams neteisingą informaciją apie namo apšiltinimo storį. Tuo tarpu galimai dabar atsakovai siekia ieškovui priklausančio atlygio už suteiktas paslaugas sąskaita kompensuoti savo turtinius praradimus, kuriuos patyrė dėl to, jog pateikė turto pirkėjams neteisingą informaciją, klaidingai tvirtindami, kad namas apšiltintinas didesniu sluoksniu nei buvo iš tikrųjų, pirkėjams pareikalavus kompensuoti esamus nuostolius.

Šalies argumentai

11. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovo atstovė adv. Agnė Gaurelienė prašė ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugų sutarties 5.11 p. buvo susitarta dėl 4000 Eur atlygio, jokio susitarimo dėl mažesnio atlygio nebuvo. Atsakovai su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdami 2000 Eur tiesiogiai A. P.. Delspinigius 576 Eur ieškovas paskaičiavo tik iki ieškinio teismui parengimo dienos, šią sumą prašo priteisti, nors turėtų ir teisę didinti šioje dalyje ieškinio reikalavimus. Atsakovai versiją, kad buvo susitarta dėl mažesnio atlygio, iškėlė tik, kai ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, nors kai buvo žinutėmis reikalaujama pilnai atsiskaityti, atsakovai nėra atrašę, kad jau yra pilnai atsiskaitę. Dėl argumentų, kad atsakovai galėjo nesuprasti lietuvių kalbos, tai sutartis yra galiojanti, atsakovai jos niekada neginčijo, nereikalavo nutraukti bendradarbiavimo. Susirašinėjimas vyko žinutėmis, atsakovai atrašydavo lietuviškai. Atsakovai yra aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, be to, ir preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis yra lietuvių kalba. Iš susirašinėjimo matyti, kad apie tai, kad atsakovai nesupranta lietuviškai, niekada nebuvo užsiminta. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad, neva, A. P. nusprendė turtą parduoti už kitokią kainą. Atsakovai patys galėjo priimti sprendimus, už kokią kainą parduoti turtą. Nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugų sutarties 6.8. punkte numatyta teisė keisti turto pardavimo kainą. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014 akcentuota, kad turto pardavimas už mažesnę kainą neįrodo, kad turi būti mažesnė tarpininkavimo kaina. CK 6.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Į bylą yra pateiktas priedas prie 2018 m. sausio 10 d. Nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties, įvardintas kaip komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, kuriame nurodyta komisiniai tarp UAB „Savas būstas plius“ ir pardavimo atstovo paskirstomi – 50 proc. pardavimo atstovui ir 50 proc. UAB „Savas būstas plius“. Šiuo atveju 2000 Eur buvo sumokėta už UAB „Savas būstas plius“ atstovo suteiktas paslaugas atstovui tiesiogiai, o likusi 2000 Eur suma, nurodyta 2020 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000160, liko neapmokėta.

Atsiliepimas

12. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. P. ieškinį prašė patenkinti, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugų sutarties 12 punkte, kur yra šalių parašai, ji pasirašė kaip nekilnojamojo turto ekspertė pagal įgaliojimą, o ne kaip UAB „Savas būstas plius“ direktorė. Atsakovai ją susirado patys, buvo nutarta turtą parduoti už 125000 Eur, skelbime nurodė 128000 Eur kainą, kad būtų galima padaryti nuolaidą. Atsakovai patys sutiko mažinti kainą, jų per prievartą pas notarą niekas nevedė. Pagal praktiką, turto pardavimo tarpininkavimo mokestis yra 3,5 proc. + PVM nuo turto pardavimo kainos. Pažymėjo, kad su A. E. bendravo tik lietuviškai, žinojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. eina UAB „Savas būstas plius“ (duomenys neskelbtini) pareigas, gauna darbo užmokestį, tačiau su atsakovais sutartis pasirašyta kaip UAB „Savas būstas plius“ nekilnojamojo turto brokerės pagal įgaliojimą, ji turi verslo liudijimą, moka mokesčius.

13. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovų M. J. ir A. E. atstovas adv. pad. Stasys Survila ieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagarsino raštu pateiktą į bylą baigiamąją kalbą. Bylą baigus nagrinėti iš esmės baigiamosios kalbos nurodė, kad šiuo atveju ieškinys yra pareikštas ne tiems asmenims, t. y. šioje byloje atsakovais turėjo būti įtraukti ne A. E. ir M. J., bet A. P., kuri 2020 m. spalio 7 d. pasirašydama su atsakovais Sutartį jokios individualios veiklos nevykdė, bet dirbo pagal darbo sutartį UAB ,,Savas būstas plius“ (duomenys neskelbtini) pareigose ir UAB ,,Savas būstas plius“ atstovavo kaip įmonės (duomenys neskelbtini), o ne kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

14. Nurodė, kad atsakovas A. E. Sutartį sudarė būtent su ieškovu ir būtent pagal tokias sąlygas, kokios buvo nustatytos Sutartyje. Sutarties 3.4 punkte šalys nustatė, kad turtas bus parduotas už nemažesnę nei 124000 Eur sumą. Skelbime nurodyta turto pardavimo kaina buvo 128000 Eur, kad galima būtų nuleisti iki 124000 Eur. Tačiau, ieškovo atstovė A. P. pradėjo įtikinėti atsakovus, kad už 124000 Eur kainą nepavyks parduoti ir, kad atsakovai nuleistų kainą. Kadangi atsakovai nuleido kainą, tai buvo sutarta, kad UAB ,,Savas būstas plius“ nereikalaus ir 4000 Eur užmokesčio pagal Sutarties 5.11 punktą. Kadangi taip buvo sutarta, tai 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovo atstovė (duomenys neskelbtini) A. P. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 000160, kurią atsakovas A. E. gavo, ją pasirašė ir vėliau buvo įsitikinęs, kad apmokėjo 2020 m. gruodžio 11 d.. Be abejo, atsakovas A. E. neatkreipė dėmesio, kad skiriasi sąskaitų numeriai ir gavėjai, kadangi ieškovo atstovė A. P. jam padavė prekių pirkimo pardavimo kvitą su savo rekvizitais ir dar padėjo atlikti pavedimą. Jokios atskiros sąskaitos A. P. nebuvo išrašiusi ir nebuvo įdavusi atsakovui A. E. apmokėjimui. Didžiausia nuostaba buvo tada, kai praėjus laikui A. P. pradėjo reikalauti atlikti dar vieną atsiskaitymą.

15. Nors ieškovas, trečiasis asmuo A. P. bando klaidinti teismą, esą atsakovai išgalvojo istoriją, jog buvo tartasi dėl 2000 Eur, tačiau iš tiesų tai A. P. pasielgė nesąžiningai, paduodama atsakovui A. E. pasirašyti ant prekių priėmimo kvito, taip suklaidindama jį, po to dar ir padėdama atlikti jam pavedimą į savo asmeninę, bet ne įmonės sąskaitą. Gauti pinigus iš atsakovų jokios teisės ir teisėto pagrindo A. P. neturėjo. Su ja niekas nesudarinėjo sutarties, su ja niekas neaptarinėjo sąlygų, kad įmonei reikės mokėti vieną sumą, o asmeniškai jai kitą sumą. A. P. jokių veiksmų kaip fizinis asmuo neatliko, kadangi atsakovai pasirašė sutartį su įmone ir jų interesus ieškant klientų atstovavo įmonė. Sutartyje nėra jokios nuorodos į tai, kad A. P., kaip fiziniam asmeniui, priklauso 2000 Eur ar, kad jai atskirai reikės pervesti 2000 Eur. Be to, nei asmeninės A. P. išrašytos sąskaitos, nei komisinių apmokėjimo tvarkos, kuri buvo pateikta vėliau, atsakovai nebuvo matę, apie tai nieko nežinojo ir jokių papildomų sąlygų atskirai nei Sutartyje, nei žodžiu neaptarinėjo. Tik dėl tos priežasties, kad A. P. suklaidino atsakovą A. E. ir nurodė pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą, netgi pirmą pavedimą ji atliko kartu su A. E., 2000 Eur nepagrįstai buvo pervesti į asmeninę A. P., o ne į ieškovo sąskaitą. Svarbi aplinkybė ir ta, kad A. E. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, neišmanantis teisės aktų ir lietuvių kalbos.

16. Trečiasis asmuo A. P. posėdžio metu paminėjo, jog ji yra sąžininga mokesčių mokėtoja, todėl tvarkingai išrašinėja prekių paslaugų kvitus. Tačiau iš 2020 m. gruodžio 11 d. išrašyto prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. 36 matyti, kad skiltyje verslo liudijimo numeris, padėtas A. P. parašas, bet verslo liudijimo numeris neįrašytas, nors tai įtvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Dėl prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių 14.2 punkte. Tačiau svarbiausia, kad šio įsakymo 21punkte įtvirtinta, kad kvitas išrašomas pinigų gavimo momentu. Kai šalys susitaria (sudaro atskirą sutartį) ir nustato atsiskaitymo už prekes ar paslaugas momentą, nesutampantį su faktišku paslaugų atlikimo ar prekių perdavimo momentu, tai paslaugų suteikimo ar prekių perdavimo momentu išrašoma sąskaita faktūra (nurodant, kad atsiskaityta bus vėliau). Šiuo gi atveju, A. P. neturėjo teisės išrašinėti kvito, kadangi 2000 Eurų nurodytų kvite A. E. jai vietoje nesumokėjo ir neįvyko pinigų perdavimas. Todėl A. P. geriausiu atveju galėjo išrašyti tik sąskaitą ir ją pateikti A. E. pasirašyti, bet to nepadarė, matomai dėl to, kad A. E. būtų atkreipęs dėmesį į sąskaitą, nes prieš tai jau buvo gavęs sąskaitą iš įmonės. Šioje vietoje A. P. elgėsi nesąžiningai, siekdama suklaidinti A. E., ji išrašė ne sąskaitą faktūrą ir padavė A. E. pasirašyti, bet kvitą, kurio net negalėjo toje situacijoje išrašyti, be to ir pati padėdama atlikti pavedimą, taip suklaidino A. E., kad pinigai būtų pervesti ne į įmonės, bet į asmeninę A. P. sąskaitą. Jokių duomenų, kad atsakovai turės atsiskaityti per asmeninę A. P. sąskaitą ir, kad buvo aptartos tokios sąlygos, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė. Tokių sąlygų nėra numatyta ir Sutarties sąlygose.

17. Dėl 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties papildomai pasisakė, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad ši sutartis būtų įregistruota VĮ Registrų centre, vadinasi net ir tuo atveju šios sutarties sąlygos negali būti taikomos tretiesiems asmenims. Be to, šioje sutartyje įtrauktas ir kitas juridinis asmuo UAB NT ,,Savas būstas“ (sutarties VII ir kitos dalys), nors sutartis pasirašyta tik tarp ieškovo ir trečiojo asmens. CK 2.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Vadinasi, ši nepriklausomo pardavimo atstovo sutartis nėra įgaliojimas, o yra atskira sutartis su savo numeriu. Sutarties 2.2 punkte aiškiai nurodyta, kad A. P. veikia pagal bendrovės įgaliojimą, o bendrovė pagal Darbo kodekso nuostatas, gali įgalioti tik savo darbuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pripažįsta 2000 Eur iš atsakovų gavimo faktą, o atsakovai pagal jiems pateiktą ieškovo sąskaitą yra pilnai atsiskaitę su ieškovu, teismo prašė atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 7 d. tarp ieškovo (paslaugos teikėjo - atstovo) UAB „Savas būstas plius“, atstovaujamo įgalioto asmens A. P., ir atsakovės (paslaugų gavėjo – užsakovo) M. J., atstovaujamos įgalioto asmens A. E., buvo sudaryta nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartis Nr. AP-0031 (toliau – Sutartis), pagal kurios 4.2 punktą ieškovas įsipareigojo surasti turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją, kuris nupirktų turtą už ne mažesnę pinigų sumą, kaip yra nurodyta Sutarties 3.4 punkte, t. y. už 124000 Eur sumą (b. l. 4-6). Nustatyta, kad pagal Sutarties 5.11 punktą užsakovas įsipareigojo atstovui įvykdžius Sutarties 4.2. punkte numatytus įsipareigojimus, pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti atstovui sutartą pinigų sumą, kuri yra lygi 4000 Eur su PVM. Sutartis galiojo iki 2021 m. gegužės 6 d. (Sutarties 7.1. punktas). Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 106-107), o Sutartyje nurodytas turtas buvo parduotas 2020 m. gruodžio 11 d. už 110000 Eur sumą (b. l. 8-11, 32-46). Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovai M. J. ir A. E. yra sutuoktiniai, o turtas, dėl kurio pardavimo buvo susitarta Sutartyje, jiems priklausė sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise, kas ir yra nurodyta notarine tvarka sudarytoje 2020 m. gruodžio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje (b. l. 32-46). Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Savas būstas plius“ (Pardvėjas) išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160, kurioje nurodyta, kad Pirkėjas yra A. E., nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2000 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą yra išrašiusi ir pasirašiusi A. P. bei yra pasirašęs A. E., kad gavo sąskaitą (b. l. 75), nustatyta ir ginčo nėra, kad sąskaitoje faktūroje Nr. 000160 nurodyta sąskaita yra UAB „Savas būstas plius“. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. A. P. (nurodyta Pardavėjas) už atstovavimo paslaugas A. E. (nurodyta Pirkėjas) išrašė sąskaitą faktūrą už 2000 Eur sumą, sąskaita pasirašė A. P. (b. l. 81), kuri taip pat 2020 m. gruodžio 11 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 36, kuriame nurodyta A. E. už atstovavimo paslaugas pavedimu į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 2000 Eur, kvitą yra pasirašiusi A. P. kaip paslaugų pardavėjas, ir A. E., kaip paslaugų pirkėjas (b. l. 82), nustatyta ir ginčo nėra, kad minėtame kvite Nr. 36 nurodyta sąskaita yra A. P., o ne UAB „Savas būstas plius“. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. A. E. į A. P. sąskaitą už atstovavimo paslaugas pervedė 1000 Eur sumą (b. l. 83) ir 2020 m. gruodžio 13 d. į A. P. sąskaitą už atstovavimo paslaugas pervedė 1000 Eur sumą (b. l. 84), iš viso 2000 Eur.

19. Byloje nustatyta, kad tarp trečiojo asmens A. P. ir ieškovo UAB „Savas būstas plius“ 2018 m. sausio 10 d. buvo sudaryta nepriklausomo pardavimo atstovo sutartis Nr. AP-20180110, pagal kurio I dalies 1 punktą UAB „Savas būstas plius“ įgaliojo pardavimo atstovę A. P. vykdyti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos ir kitokių su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių sudarymo tarpininkavimo veiklą naudojantis UAB „Savas būstas plius“ vardu, o III dalies 2 punkte nurodyta, kad ši sutartis nesukuria darbo teisinių santykių tarp UAB „Savas būstas plius“ ir pardavimo atstovo (b. l. 111-116). Priede II prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties Nr. AP-20180110, kuris pavadintas „Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nurodyta, kad šalys, t. y. pardavimo atstovas A. P. ir UAB „Savas būstas plius“, susitaria, kad komisiniai nuo kiekvieno pardavimo atstovo dėka sudaryto su nekilnojamuoju turtu susijusio sandorio tarp UAB „Savas būstas plius“ ir pardavimo atstovo bus paskirstomi tokiomis dalimis – 50 proc. pardavimo atstovui (pardavimo atstovo pajamos) ir 50 proc. UAB „Savas būstas plius“ (UAB „Savas būstas plius“ pajamos); nurodyta, kad komisinius nustatytomis proporcijomis pardavimo atstovui ir UAB „Savas būstas plius“ sumoka tiesiogiai klientas, pervesdamas ar sumokėdamas grynais, išrašant pajamų orderį; pardavimo atstovui ir UAB „Savas būstas plius“ tenkančias komisinių dalis atitinkamai į pardavimo atstovo ir UAB „Savas būstas plius“ banko sąskaitas ar grynais išrašant pajamų orderius; pardavimo atstovas privalo užtikrinti, kad pardavimo atstovo klientas pervestų ar sumokėtų grynais UAB „Savas būstas plius“ tenkančią komisinių dalį į UAB „Savas būstas plius“ sąskaitą, nurodytą rekvizituose; pardavimo atstovas privalo užtikrinti, kad pardavėjo atstovo klientas gautų UAB „Savas būstas plius“ išrašytą sąskaitą – faktūrą į UAB „Savas būstas plius“ tenkančiai komisinių daliai ne vėliau kaip mokėjimo atlikimo dieną; pardavimo atstovas privalo užtikrinti, kad pardavimo atstovo klientas sumokėtų UAB „Savas būstas plius“ tenkančią komisinių dalį ne vėliau kaip per 5 dienas nuo su nekilnojamuoju turtu susijusio sandorio sudarymo dienos (b. l. 80). Nustatyta, kad A. P. nuo 2018 m. sausio 4 d. iki šiol vykdo individualią nekilnojamojo turto agentūrų veiklą (b. l. 79, 118), taip pat nuo 2019 m. kovo 1 d. dirba UAB „Savas būstas plius“ (duomenys neskelbtini) pareigose (b. l. 117).

20. Ieškovas nurodo, kad atsakovai nėra pilnai atsiskaitę su ieškovu, nes yra pervedę tik į A. P. sąskaitą 2000 Eur, nors pagal Sutartį privalėjo sumokėti 4000 Eur sumą, o likusios 2000 Eur sumos nėra sumokėję nei A. P., nei UAB „Savas būstas plius“. Ieškovas nurodo, kad atsakovai nėra atsiskaitę UAB „Savas būstas plius“ pagal 2020 m. gruodžio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160 ir yra skolingi ieškovui 2000 Eur, pripažįsta, kad atsakovai yra sumokėję A. P. 2000 Eur, todėl yra su ieškovu atsiskaitę tik iš dalies. Ieškovas taip pat nurodo, kad jokių pretenzijų A. P. dėl į jos sąskaitą atsakovų pervestų 2000 Eur neturi, ir šios sumos sumokėjimą pripažįsta tinkamu daliniu atsakovų atsiskaitymu su ieškovu pagal Sutartį. Ieškovas nurodo, kad atsakovai žodžiu buvo informuoti apie komisinių mokėjimo tvarką, o Sutartyje konkreti komisinių mokėjimo tvarka nenurodyta.

21. Atsakovai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei buvo susitarę Sutartyje, todėl su A. P. žodžiu buvo susitarta, kad komisinių suma mažintina nuo 4000 Eur iki 2000 Eur sumos, kurią atsakovai yra sumokėję. Atsakovai taip pat nurodė, kad jiems nebuvo žinoma, apie komisinių mokėjimo paskirstymo tarp A. P. ir UAB „Savas būstas plius“, jie suprato, kad Sutartį yra sudarę su UAB „Savas būstas plius“, todėl ir atsiskaityti turėjo su UAB „Savas būstas plius“, ką ir padarė. Atsakovai nurodė, kad sumokėdami 2000 Eur sumą per du kartus buvo įsitikinę, kad atsiskaito su UAB „Savas būstas plius“ pagal 2020 m. gruodžio 9 d. A. P. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160 (b. l. 75), kurią taip pat yra pasirašęs ir atsakovas A. E., ir tik bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad A. P. 2020 m. gruodžio 11 d. išrašė sąskaitą faktūrą (b. l. 81), nurodydama joje savo sąskaitos, o ne UAB „Savas būstas plius“ sąskaitos numerį, teigė, kad apie šią 2020 m. gruodžio 11 d. sąskaitą faktūrą atsakovai nežinojo. Nurodė, kad atsakovui A. E. buvo tik įteiktas ir yra jo pasirašytas 2020 m. gruodžio 11 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 36 (b. l. 82), į kuriame nurodytą sąskaitą jis ir pervedė 2000 Eur, galvodamas, kad atsiskaito su UAB „Savas būstas plius“ pagal 2020 m. gruodžio 9 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160 (b. l. 75).

22. Byloje yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugos sutartis Nr. AP-0031 sąlygų, susijusių su atsakovų pareigos atsiskaityti su ieškovu aiškinimu.

23. Dėl ginčo esmės

24. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

25. Vadovaujantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (4 dalis).

26. Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

27. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.

28. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Byloje nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas nekilnojamojo turto ekspertės, veikiančios pagal įgaliojimą A. P. (paslaugos teikėjas), ir atsakovė M. J., atstovaujama pagal įgaliojimą sutuoktinio A. E. (paslaugos gavėjas) 2020 m. spalio 7 d. sudarė nekilnojamojo turto pardavimo atstovavimo paslaugų sutartį Nr. AP-0031(toliau – Sutartis), kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti paslaugos gavėjui jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėją, kuris nupirktų turtą už ne mažesnę pinigų sumą, kaip yra nurodyta Sutarties 3.4 punkte, t. y. už 124000 Eur sumą, o paslaugos gavėjas įsipareigojo ieškovui įvykdžius Sutarties 4.2. punkte numatytus įsipareigojimus, t. y. suradus turto pirkėją, kuris nupirktų turtą už ne mažesnę kaip 124000 Eur sumą, pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti ieš sutartą pinigų sumą, kuri yra lygi 4000 Eur su PVM (Sutarties 5.11 punktas).

30. Remiantis šalių sudarytos Sutarties turiniu, šios Sutarties sudarymo tikslas – atsakovų nekilnojamojo turto pardavimas už Sutartyje nurodytą kainą. Atsakovai, sudarydami šią Sutartį, siekė per ieškovą parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas – už atitinkamą atlyginimą suteikti atsakovams paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų atsakovams priklausantį turtą už Sutartyje nurodytą kainą. Taigi, ieškovo suteiktos paslaugos tikslas – faktinis atsakovų nekilnojamojo turto pardavimas už sutartą kainą. Akivaizdu, kad šalys sudarė Sutartį, turėdamos tikslą pasiekti minėtą rezultatą, t. y. atsakovai, pasinaudodami ieškovo, kaip verslininko profesionalo nekilnojamojo turto pardavimo srityje, patirtimi ir pagalba, – parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, – gauti už tai atlyginimą.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.).

32. Byloje nėra ginčo, kad Sutartyje nurodyto turto pirkėjas buvo surastas, taip pat nėra ginčo, kad turtas buvo parduotas ne už Sutartyje nurodytą 124000 Eur kainą, bet už 11000 Eur. Atsakovai nurodo, kad jie su ieškovu yra atsiskaitę, nes už paslaugas sumokėjo 2000 Eur. Kaina, anot atsakovų, žodiniu sutarimu ieškovą atstovavusios A. P. sutikimu buvo sumažinta nuo 4000 Eur iki 2000 Eur, nes atsakovų turtas buvo parduotas ne už 124000 Eur, o už 110000 Eur.

33. Sutarties 3 punkte yra nurodytas Sutarties objektas – nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su namu, (duomenys neskelbtini); Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad turto pardavimo kaina 124000 Eur; Sutarties 4.4. punkte nurodyta, kad atstovas pagal šios Sutarties sąlygas įsipareigoja surasti turto (nurodytos šios Sutarties 3 punkte) pirkėją, kuris nupirktų turtą už ne mažesnę pinigų sumą, kaip yra nurodyta Sutarties 3.4. punkte; Sutarties 5.11 punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja atstovui įvykdžius šios Sutarties 4.2, punkte numatytus įsipareigojimus, pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną sumokėti atstovui sutartą pinigų sumą, kuri lygi 4000 Eur su PVM. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, šalių sudarytos Sutarties 5.11. punkte įtvirtinta atsakovų pareiga atlyginti ieškovui už jo suteiktas paslaugas 4000 Eur, t. y., kad atstovui suradus turto pirkėją, kuris nupirktų turtą už ne mažesnę kaip 124000 Eur sumą, atsakovai turi pareigą sutarties pasirašymo dieną sumokėti atstovui sutartą pinigų sumą, kuri yra lygi 4000 Eur su PVM.

34. Teismas, sistemiškai vertindamas Sutarties nuostatas, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šalims sudarant Sutartį ir susitariant dėl atlygio už Sutarties įvykdymą, viena iš esminių Sutarties sąlygų buvo kaina, už kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovų turtą, o atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad tokia Sutartyje nurodyta kaina, atitinka turto rinkos vertę, ir turtas bus parduotas už sutartą kainą. Tokias išvadas teismas daro dėl to, kad ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, besiverčiantis veikla, susijusia su tarpininkavimu sudarant su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, Sutartis parengta ieškovo, o atsakovai (vartotojai) kreipėsi į ieškovą, ieškodami profesionalios pagalbos, kad parduotų nekilnojamąjį turtą. Kaip buvo nustatyta, ieškovą santykiuose su atsakovais, atstovavo pagal įgaliojimą trečiasis asmuo A. P., kuri taip pat yra savo srities profesionalė, turinti Nekilnojamojo turto brokerio sertifikatą (b. l. 118), kuri, Sutarties sudarymo metu buvo (ir šiuo metu yra) ieškovo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pareigas eina nuo 2019 m. kovo 1 d.) (b. l. 117).

35. Šiuo atveju teismas laiko svarbia aplinkybe, kad tiek Sutartį savo sutuoktinės vardu pasirašęs atsakovas A. E., tiek jo sutuoktinė M. J., yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, dirbantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 124-125, 130-131, 133-134), todėl yra pagrindas daryti išvadai, kad kreipdamiesi į ieškovą pagalbos dėl nekilnojamojo turto pardavimo, jie tikėjosi profesionalios pagalbos, tikėjosi, kad turtą parduos už tokią kainą, kokią nurodė Sutartyje, todėl ir susitarė dėl 4000 Eur atlygio už tarpininkavimą ieškovui (CPK 185 straipsnis). Šias išvadas, kad ieškovas laikė save profesionalu sandoriuose su nekilnojamuoju turtu, patvirtina ir Sutarties 5.13. punktas, kuriame nurodyta, kad turto pardavimo atstovavimas, potencialaus pirkėjo paieška, objekto paruošimas fotografavimui, fotografavimas, skelbimo kūrimas, reklama, objekto pateikimas rinkai, derybos ir kiti reikšmingai svarbūs darbai – tai Atstovui priklausantis kūrybinis produktas ir intelektinė nuosavybė, bei ilgametė patirtis ir kompetencija, iš kurios Užsakovas darbų eigoje gauna įvairios informacijos, kurią gali panaudoti atsisakydamas dalies ar visų paslaugų, argumentuojant, kad gali pats tai atlikti. Sutartų paslaugų, darbų eigoje dalinai ar visai atsisakyti mažinant Sutarties sumą negalima.

36. Todėl šiuo atveju, nors ir sutiktina su ieškovo argumentas, kad niekas nevertė atsakovų parduoti turto už mažesnę, nei Sutartyje nurodyta kainą, tačiau tai nepašalina ieškovo, kaip verslininko, pareigos, prieš sudarant Sutartį su klientais (vartotojais), susitarti dėl tokios kainos, už kurią realiai pagal galiojančias rinkos kainas bus galima parduoti turtą, o to nepavykus, ieškovui kyla pareiga prisiimti tam tikrą riziką ir atsakomybę dėl visų Sutartyje sulygtų sąlygų neįvykdymo. Šiuo atveju ieškovas, tikėdamasis gauti tokį pat atlygį, koks buvo numatytas Sutartyje, kai turto pardavimo kaina 124000 Eur, turėjo teisę pateikti atsakovams pasirašyti susitarimą, kad turtą pardavus už mažesnę kainą (110000 Eur), tarpininkavimo atlygis lieka tas pats, tačiau ieškovas to nepadarė (Sutarties 4.2. punktas, 6.8 punktas, CK 6.228⁵ straipsnio 3 dalis). Be to, pats ieškovas nurodo ir pateikia įrodymus, kad tik po notarinės pirkimo – pardavimo sutarties 2020 m. gruodžio 11 d. pasirašymo su turto pirkėju kilo problemos dėl galimai netiksliai pateiktos informacijos dėl turto apšiltinimo (b. l. 51, 70, 71, 73, 74, 168, 169), todėl darytina išvada, kad įtakos turto pardavimo kainai už 110000 Eur šios aplinkybės negalėjo turėti, nes jos išaiškėjo jau vėliau, t. y. turtą pardavus.

37. Tai, kad turto pardavimo kaina buvo svarbi ir ieškovui, patvirtina ir Sutarties sąlyga, rengta ieškovo, kad atstovui suradus pirkėją, kuris sutinka už Sutartyje nurodytą turtą mokėti didesnę kainą, nei nurodyta šios Sutarties 3.4 punkte – skirtumas tenka atstovui (Sutarties 6.6. punktas). Svarbi aplinkybė ir tai, kad Sutarties 5.15. punkte nurodyta, kad užsakovui pažeidus, neįvykdžius Sutarties sąlygų ar atsisakius sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su atstovo surastu pirkėju, užsakovas įsipareigoja sumokėti atstovui 5 procentus nuo parduodamo turto kainos, nurodytos šios Sutarties 3.4. punkte, dydžio baudą (netesybas), bet ne mažiau kaip 1500 Eur, jei parduodamo turto kaina (kaip nurodyta Sutarties 3.4. punkte) neviršija 35000 Eur.

38. Sisteminė Sutarties sąlygų analizė leidžia daryti išvadą, kad Sutartimi atsakovams yra nustatyta tam tikra atsakomybė už Sutarties neįvykdymą, kai tuo tarpu ieškovas savo atžvilgiu jokių sankcijų nėra nusimatęs, kas suteikia pagrindo įžvelgti Sutarties, kaip vartojimo sutarties, sąlygų nesąžiningumą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl yra pagrindas spręsti, kad atsakovai, sutikdami turtą parduoti už mažesnę, nei su ieškovo sudarytoje Sutartyje nurodytą kainą, pagrįstai galėjo tikėtis, kad ir ieškovas, pilnai neįvykdęs Sutarties, sumažins savo paslaugų kainą, ką atsakovu teigimu ieškovo atstovė ir padarė.

39. Byloje atsakovai laikėsi pozicijos, kad atsakovams nuleidus kainą, su ieškovo atstove A. P. buvo žodžiu sutarta, kad UAB ,,Savas būstas plius“ nereikalaus 4000 Eur užmokesčio pagal Sutarties 5.11 punktą, ir kad tarpininkavimo kaina bus mažinama iki 2000 Eur, kurią jie ir sumokėjo. Teismas tokius atsakovų argumentus pripažįsta labiau tikėtinais, nei ieškovo argumentus, kad tokios kalbos nebuvo (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Savas būstas plius“ (Pardvėjas) išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160, kurioje nurodyta, kad Pirkėjas yra A. E., nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2000 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą yra išrašiusi ir pasirašiusi A. P. bei yra pasirašęs A. E., kad gavo sąskaitą (b. l. 75), nustatyta ir ginčo nėra, kad sąskaitoje faktūroje Nr. 000160 nurodyta sąskaita yra UAB „Savas būstas plius“. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. A. P. (nurodyta Pardavėjas) už atstovavimo paslaugas A. E. (nurodyta Pirkėjas) išrašė sąskaitą faktūrą už 2000 Eur sumą, sąskaita pasirašė A. P. (b. l. 81), kuri taip pat 2020 m. gruodžio 11 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 36, kuriame nurodyta A. E. už atstovavimo paslaugas pavedimu į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 2000 Eur, kvitą yra pasirašiusi A. P. kaip paslaugų pardavėjas, ir A. E., kaip paslaugų pirkėjas (b. l. 82), nustatyta ir ginčo nėra, kad minėtame kvite Nr. 36 nurodyta sąskaita yra A. P., o ne UAB „Savas būstas plius“. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. A. E. į A. P. sąskaitą už atstovavimo paslaugas pervedė 1000 Eur sumą (b. l. 83) ir 2020 m. gruodžio 13 d. į A. P. sąskaitą už atstovavimo paslaugas pervedė 1000 Eur sumą (b. l. 84), iš viso 2000 Eur.

40. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovų argumentus, kad 2020 m. gruodžio 11 d. A. E. į A. P. sąskaitą už atstovavimo paslaugas pervesdamas 1000 Eur sumą (b. l. 83) ir 2020 m. gruodžio 13 d. į A. P. sąskaitą už atstovavimo paslaugas pervesdamas 1000 Eur sumą (b. l. 84), iš viso 2000 Eur, galėjo suprasti, kad atsiskaito pagal 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Savas būstas plius“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160, kurioje nurodyta, kad Pirkėjas yra A. E., nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2000 Eur (b. l. 75). Svarbus aspektas yra tai, kad atsakovai Sutartį yra pasirašę su ieškovu UAB ,,Savas būstas plius“, o ne su trečiuoju asmeniu A. P., kuri tik atstovavo ieškovą pagal įgaliojimą, todėl sutiktina su atsakovų atstovo argumentais, kad atsakovas A. E. turėdamas ieškovo UAB „Savas būstas plius“ 2020 m. gruodžio 9 d. išrašytą ir paties atsakovo pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160, kurioje nurodyta, kad Pirkėjas yra A. E., nurodyta, kad už atstovavimo paslaugas mokėtina suma yra 2000 Eur, ir notarinės sutarties pasirašymo dieną gavęs 2020 m. gruodžio 11 d. išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 36, kuriame nurodyta A. E. už atstovavimo paslaugas pavedimu į sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 2000 Eur (b. l. 59), atlikdamas minėtus du pavedimus po 1000 Eur, pagrįstai tikėjo, kad atsiskaito pagal 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Savas būstas plius“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000160 už ieškovo suteiktas paslaugas.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai; preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas iš atsakovų iš viso pagal Sutartį 4000 Eur, vadovaujasi Priede II prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties Nr. AP-20180110, kuris pavadintas „Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nurodyta komisinių mokėjimo tvarka, nurodyta, kad šalys, kur nustatyta, kad pardavimo atstovas A. P. ir UAB „Savas būstas plius“ susitaria, kad komisiniai nuo kiekvieno pardavimo atstovo dėka sudaryto su nekilnojamuoju turtu susijusio sandorio tarp UAB „Savas būstas plius“ ir pardavimo atstovo bus paskirstomi tokiomis dalimis – 50 proc. pardavimo atstovui (pardavimo atstovo pajamos) ir 50 proc. UAB „Savas būstas plius“ (UAB „Savas būstas plius“ pajamos); nurodyta, kad komisinius nustatytomis proporcijomis pardavimo atstovui ir UAB „Savas būstas plius“ sumoka tiesiogiai klientas, pervesdamas ar sumokėdamas grynais, išrašant pajamų orderį (b. l. 80). Pažymėtina, kad minėta Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra priedas prie 2018 m. sausio 10 d. nepriklausomo pardavimo atstovo sutarties, sudarytos tarp UAB „Savas būstas plius“ ir A. P., jokių nuorodų į tai, kad Komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra ir priedas prie su atsakovais sudarytos Sutarties nėra. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovai žodžiu buvo supažindinti su minėta tokia komisinių skaičiavimo tvarka, negali būti pagrindu CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytai prezumpcijai paneigti.

43. Šiuo atveju gana keistai atrodo aplinkybė, kad UAB „Savas būstas plius“ vardu sąskaita yra išrašoma 2020 m. gruodžio 9 d. (b. l. 75), o A. P. vardu 2020 m. gruodžio 11 d. (b. l. 81), ir abi sąskaitos yra išrašytos to paties asmens A. P., tačiau pirmu atveju kaip UAB „Savas būstas plius“ vadovės, o antru kaip nepriklausomo pardavimo atstovės. Todėl labiau tikėtina, kad su atsakovais vis dėlto buvo susitarta dėl mažesnio, t. y. 2000 Eur tarpininkavimo atlygio, ko pasėkoje ir buvo išrašyta 2020 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000160 (b. l. 75), ir nors faktiškai atsakovai 2000 Eur pervedė į 2020 m. gruodžio 11 d. sąskaitoje faktūroje nurodytą sąskaitą, o ne į 2020 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sąskaitą, dėl byloje nustatytų aplinkybių yra pagrindas daryti išvadą, kad tokiu būdu atsakovai su ieškovu yra atsiskaitę (CPK 185 straipsnis, CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis, ), juolab, kad ieškovas 2000 Eur mokėjimus ne į ieškovo nurodytą sąskaitą, o į A. P. sąskaitą, pripažino kaip dalinį atsakovų atsiskaitymą, todėl ieškinį reiškė už 2000 Eur, o ne už 4000 Eur sumą.

44. Konstatavus, kad atsakovai su ieškovu už suteiktas paslaugas yra atsiskaitę 2020 m. gruodžio 11 d. -13 d. (b. l. 83, 84), nėra pagrindo iš atsakovų reikalauti ir delspinigių, todėl ieškinys atmestinas visiškai.

Dėl netinkamų atsakovų byloje

45. Atsakovų atstovas baigus nagrinėti bylą iš esmės, tik baigiamųjų kalbų metu pareiškė, kad atsakovu byloje turi būti A. P., o M. J. ir A. E. atsakovais įtraukti nepagrįstai.

46. Minėta, kad tokie atsakovų pusės argumentai buvo išsakyti baigus nagrinėti bylą iš esmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Aplinkybių, kuriomis vadovaujantis, teismui būtų buvusi pareiga ieškovui siūlyti į bylos procesą atsakovu įtraukti kitą asmenį, nenustatyta (CPK 45 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Atsakovė M. J. patyrė 1300 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje (b. l. 87, 88, 89, 90, 91, 179, 180, 181-182) ir turėjo 34,61 Eur dokumentų vertimo išlaidų (b. l. 177, 178). Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo UAB „Savas būstas plius“ priteistina atsakovei M. J. 1334,61 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

48. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. P., ją įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, nurodė, kad yra ieškovo pusėje, todėl ieškovo ieškinį atmetus, jai, kaip ir ieškovui, turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

49. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 3, 58 Eur, t. y. mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Savas būstas plius“ (juridinio asmens kodas 304744184) atsakovei M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1334,61 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis eurus 61 centą) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Irma Valiuškienė