Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. vasario 26 d. vagystė iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)) – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. vasario 26 d. vagystė iš buto, (duomenys neskelbtini)) – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. kovo 3 d. vagystė) – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. S. nauju nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas V. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 5 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino nuspręsta netęsti.

Nukentėjusiosios K. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai iš V. S. 181,77 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 77 ct) turtinei žalai atlyginti.

Pripažinta, kad nukentėjusieji R. M. V. ir M. C. N. baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nėra pareiškę, todėl jiems išaiškinta, kad dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo jie turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės J. M. 2021 m. kovo 17 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. turtui – 43,66 Eur, kurie perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio specialistei A. J., nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir grąžinti V. S.. V. S. grąžinamus 43,66 Eur nukreipti nukentėjusiosios K. P. civilinio ieškinio patenkinimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 26 d., apie 7.30 val., pro nerakintas duris įsibrovė į K. P. priklausantį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kur iš svetainėje buvusios rankinės slapta pagrobė svetimą K. P. priklausantį turtą: piniginę, 20 Eur vertės, joje buvusius pinigus – 100 Eur ir K. P. vardu išduotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 17,87 Eur vertės, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 8,60 Eur vertės, AB „Luminor“ banko kortelę, 4 Eur vertės, automobilio „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 11,30 Eur vertės, įvairių parduotuvių nuolaidų korteles, bendros 20 Eur vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai K. P. bendrą 181,77 Eur turtinę žalą.

1.1. Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 26 d., apie 14.00 val., pro nerakintas duris įsibrovė į L. T. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), kur iš prieškambaryje buvusios rankinės slapta pagrobė svetimą L. T. priklausantį turtą: piniginę ir joje buvusius 6 Eur bei mobilaus ryšio telefoną „Huawei p30 lite“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“, 155 Eur vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai L. T. bendrą 161 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. kovo 3 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), pro nerakintas duris, įsibrovė į R. M. V. ir M. C. N. gyvenamąsias patalpas – kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) universiteto studentų bendrabutyje Nr. (duomenys neskelbtini), kur iš ant stalo padėtos piniginės, slapta pagrobė svetimą R. M. V. priklausantį turtą – 30 Eur, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. M. V. 30 Eur turtinę žalą, o iš striukės kišenėje buvusios piniginės slapta pagrobė svetimą M. C. N. priklausantį turtą – 110 Eur, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam M. C. N. 110 Eur turtinę žalą.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jurgita Mastauskienė prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės ir civilinių ieškinių priteisimo. V. S. už kiekvieną nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti po 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 3 (trejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. liepos 5 d. Iš nuteistojo V. S. nukentėjusiajam R. M. V. priteisti 30 (trisdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam M. C. N. – 110 (vieną šimtą dešimt) Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistajam V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir žalos atlyginimo pagal civilinius ieškinius nukentėjusiesiems nepriteisimu. Prokurorės vertinimu, V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per švelni, neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, todėl prašoma, atsižvelgiant į jo asmenybės neigiamą charakteristiką, bausmę griežtinti, taip pat priteisti nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės individualizavimo

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7. Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo įvertinta tiek V. S. padarytos nusikalstamos veikos (trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai nuosavybei), tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, turintis priklausomybę narkotinių medžiagų vartojimui), taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Pagrindinis argumentas, kodėl prokurorė prašo sugriežtinti V. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra tai, kad jis iš savo klaidų nesimoko, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (šis teistumas jam jau aštuonioliktas), todėl švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis iš tiesų sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes), taip pat kelis kartus yra teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (3 t., b. l. 47–66). V. S. yra įtrauktas į VĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pacientų registrą. 2017 m. rugsėjo 2 d. – 2017 m. rugsėjo 4 d. jam nustatyta diagnozė: F113 – Abstinencijos būklė, vartojant opioidus (3 t., b. l. 128), nuteistasis taip pat registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale, 2020 m. lapkričio 4 d. jam diagnozuotas priklausomybės sindromas, vartojant opioidus (F112). Bylos medžiagoje esantys duomenys liudija, kad 2017 m. V. S. atsisakė gydymo dėl turimos priklausomybės, nesant indikacijų priverstiniam gydymui, buvo išrašytas iš ligoninės. 2020 m. į Priklausomybės ligų centrą kreipėsi savo iniciatyva, kelias dienas gydėsi stacionare, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichiką veikiančias medžiagas. Specialisto išvada Nr. 93TPK-333/2021 (3 t., b. l. 137) konstatuota, kad V. S. nusikalstamų veikų darymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad priklausomybės narkotinėms bei psichotropinėms medžiagoms neneigia ir pats nuteistasis. Pirmosios instancijos teisme jis pripažino, kad vagystes įvykdė, nes vartoja heroiną. 2020 m. liepos 9 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos, susirado darbą ir kelis mėnesius dirbo, tačiau vėl pradėjo svaigintis, neteko darbo, reikėjo pinigų kvaišalams įsigyti, todėl pradėjo vogti. Jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo narkotikų, todėl visų aplinkybių gerai neprisimena (4 t., b. l. 20–21). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. S. nurodė, kad dėl turimos priklausomybės į patalpas pateko pro neužrakintas duris ir ieškojo pinigų. Dabar vėl vaikšto pas narkologus, susirado darbą (pateikta pažyma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiktų įdarbinti V. S. nekvalifikuoto statybų darbininko pareigoms (4 t., b. l. 93)). Taigi, jis deda pastangas, siekdamas pasitaisyti, prašo suteikti paskutinį šansą įrodyti, kad gali keistis pozityvia linkme (4 t., b. l. 46).

11. Aptarti duomenys patvirtina, kad vagystes V. S. vykdė ne dėl siekio finansiškai praturtėti, pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir pan., o dėl turimos stiprios priklausomybės narkotinėms medžiagoms, t. y. nuteistasis nesugebėjo nugalėti potraukio svaigintis, todėl pinigų kvaišalams įsigyti nusprendė gauti jam geriausiai žinomu būdu – vykdant vagystes. Pažymėtina, jog bylos duomenimis V. S. įvairias narkotines bei psichotropines medžiagas vartoja nuo (duomenys neskelbtini), t. y. jau daugiau nei tris dešimtmečius. Nuteistasis nėra visiškai nekritiškas savo turimai priklausomybei, kelis kartus jis bandė gydytis, tačiau nesėkmingai. Priverstinės narkotikų vartojimo pertraukos būdavo tuomet, kai jis atlikdavo jam skirtas laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose. Paskutinį kartą nuteistasis sugebėjo nesisvaiginti 2 metus ir 9 mėnesius, tačiau išėjęs į laisvę netrukus vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Kreipėsi į Priklausomybės ligų centrą, tačiau suteikta pagalba buvo trumpalaikė. Šios aplinkybės liudija, kad V. S. ilgus metus kovoja su daug valios pastangų reikalaujančia priklausomybe, gydymo procesas nėra veiksmingas, tačiau vien dėl to griežtinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrindo nėra.

12. Kitas prokurorės argumentas, kodėl nuteistajam reikėtų nustatyti ilgesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę, yra tas, kad V. S. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jei nukentėjusiųjų gyvenamosiose patalpose būtų radęs daugiau pinigų, tai būtų daugiau ir pavogęs. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad toks įrodinėjimo būdas prieštarauja nekaltumo prezumpcijai, kurios vienas iš aspektų yra draudimas vadovautis prielaidomis bei hipotezėmis. Be abejo, jei nuteistasis būtų pavogęs didelės vertės svetimą turtą, tuomet jam būtų skiriama griežtesnė bausmė, tuo pačiu galimai netgi keistųsi ir veikos kvalifikavimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino faktiškai nustatytas vagysčių aplinkybes, t. y. buvo įsibrauta pro neužrakintas gyvenamųjų patalpų duris, o pagrobtos pinigų sumos nebuvo didelės: nukentėjusiajai K. P. padaryta 181,77 Eur turtinė žala, nukentėjusiajai L. T. – 161 Eur žala (pavogtas 155 Eur vertės telefonas vėliau sugrąžintas, todėl realiai padaryta tik 6 Eur žala, t. y. tiek, kiek buvo paimta pinigų iš jos piniginės), nukentėjusiajam R. M. V. – 30 Eur žala, o nukentėjusiajam M. C. N. – 110 Eur žala. Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad skirdamas bausmę, teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas), t. y. į realiai, objektyviai padarytą, o ne menamą žalą. Taigi, prokurorės apeliacinio skundo argumentas „kas būtų, jei būtų“ – atmetamas.

13. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirti laisvės atėmimo bausmės dydžiai (atitinkamai 7, 9 ir 11 mėnesių) yra individualizuoti tinkamai ir aiškiai neprasilenkia su teisingumo principu, todėl daugiau nei du kartus griežtinti šias bausmes, kaip to apeliaciniame skunde prašo prokurorė, visiškai netikslinga, juo labiau, kad apylinkės teismas kiekvieną bausmę individualizavo pagal konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuo tarpu prokurorė tik formaliai prašo skirti už kiekvieną nusikalstamą veiką po du metus laisvės atėmimo, kas neatitinka bausmės individualizavimo taisyklių. Bausmių bendrinimo klaidų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl paskirtoji galutinė subendrinta bausmė – treji metai laisvės atėmimo – pripažintina proporcinga atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai.

Dėl civilinių ieškinių nukentėjusiesiems nepriteisimo

14. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, taip pat BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-648/2019, 2K-202-303/2020).

16. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Civiliniame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), pagal tai nustatomos civilinio ieškinio ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civiliniais ieškovais šioje byloje yra pripažinti trys asmenys – nukentėjusieji K. P., R. M. V. ir M. C. N. (1 t., b. l. 52, 2 t., b. l. 18, 37). Nukentėjusioji L. T. ikiteisminio tyrimo metu turtinių pretenzijų ją apvogusiam asmeniui raštiškai atsisakė (1 t., b. l. 162), todėl civiline ieškove pripažinta nebuvo. Nukentėjusioji K. P. įstatymų nustatyta tvarka pareiškė 181,77 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 51), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino jo dalyką ir pagrindą. Tuo tarpu R. M. V. ir M. C. N. civilinių ieškinių nepareiškė, nors tokia teisė jiems buvo išaiškinta, dalyvaujant anglų kalbos vertėjui. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog vien tai, jog apklausos metu nukentėjusysis nurodo, jog jam padaryta žala ir įvardijamas jos dydis negali būti tapatinama su ieškinio pareiškimo pateikimu. Prokurorės teigimu, minėtiems asmenims padaryta turtinė žala turėtų būti atlyginta vien dėl to, kad jie yra užsieniečiai (vienas atvykęs studijuoti į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kitas – iš (duomenys neskelbtini)) ir nesupranta Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiam vertinimui nepritaria ir pažymi, kad vienas iš esminių žmogaus teisių principų yra lygybė. Šis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintas principas užtikrina, kad asmenų teisės nebūtų pažeidžiamos dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės, asmens gimimo ar kokios nors kitokios padėties. Taigi, aplinkybė, jog nukentėjusieji R. M. V. ir M. C. N. nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, nesuteikia jiems jokių išskirtinių teisių baudžiamajame procese. Šiuo atveju jų teisės nebuvo pažeistos, nes, jau minėta, teisė pareikšti civilinį ieškinį ir šios teisės realizavimo tvarka nukentėjusiesiems buvo išaiškinta tinkamai.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas R. M. V. ir M. C. N. pagrįstai išaiškino, kad jie turi teisę kreiptis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka, kas, be abejo, yra jų teisė, o ne pareiga. Todėl prokurorės prašymas iš nuteistojo V. S. priteisti R. M. V. 30 eurų, o M. C. N. – 110 eurų jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-6781, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Evaldas Liutkevičius teikia antrinę teisinę pagalbą V. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 57,33 Eur (4 t., b. l. 70).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Šiuo atveju byla buvo nagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris yra atmestas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. S. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų dėl nuteistojo V. S. gynimo apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.