- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- A2-683-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04107-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybės administracijos, Alytaus rajono savivaldybei ir valstybės įmonei Registrų centrui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1253-254/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“ ir atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-433-292/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“ ieškinį atsakovams Alytaus rajono savivaldybei ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – Alytaus miesto savivaldybė, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo ir įpareigojimo atlaisvinti patalpą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Dėl galimo apeliacinės instancijos teismo šališkumo nagrinėjant apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Švytra“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad patalpa, kurios indeksas 1B1p, įregistruota pastate 1B3b, unikalus Nr. 1192-8001-6019, esanti Alytuje, Pulko g. 21, ir iki 1995 metų buvusi pažymėta indeksu 15-32, yra pastato 1 E3/p, unikalus Nr. 1196-9001-3194, patalpos unikalus Nr. 1196-9001-3179-0017, neatskiriama dalis; 2) įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. 1196-9001-3179-0017, pastate 1E3p, unikalus Nr. 1196-9001-3194, esančiame Alytuje, Rotušės a. 16; 3) pripažinti, kad atsakovė VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai pastato 1E3/p patalpą 15-32 įregistravo pastate 1B3b indeksu 1B1p ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti patalpos 1B1p indeksą ir įregistruoti UAB „Švytra“ vardu registruotoje patalpoje, unikalus Nr. 1196-9001-3179-0017, esančioje pastate 1E3/p, unikalus Nr. 1196-9001-3194, Alytuje, Rotušės a. 16; priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės 11 284,75 Eur prarastų pajamų (nuomos mokesčio) už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio; priteisti iš Alytaus rajono savivaldybės UAB „Švytra“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį – 2 821,19 Eur; priteisti 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu įpareigojo Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. 1196-9001-3179-0017, pastate 1E3p, unikalus Nr. 1196-9001-3194, esančiame Alytuje, Rotušės a. 16. Ieškinį dalyje dėl prarastų pajamų ir procesinių palūkanų priteisimo, atmetė. Ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Ieškinį dalyje dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrui pakeisti patalpų žymėjimo indeksus paliko nenagrinėtu. Priteisė iš Alytaus rajono savivaldybės UAB „Švytra“ naudai 41 Eur žyminį mokestį, 1 468,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 579,24 Eur už specialisto išvadą, iš viso: 2 089,10 Eur. Priteisė iš Alytaus rajono savivaldybės 54,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio ir Dalės Burdulienės 2017 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1253-254/2017 ieškovės UAB „Švytra“ apeliacinį skundą atmetė, atsakovės Alytaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą tenkino visiškai. Teismas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. 1196-9001-3179-0017, pastate 1E3p, unikalus Nr. 1196-9001-3194, esančiame Alytuje, Rotušės a. 16 panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti. Sprendimą kitų ieškovės UAB „Švytra“ ieškinio reikalavimų dalyje paliko nepakeistą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės panaikino ir priteisė iš ieškovės UAB „Švytra“ atsakovei Alytaus rajono savivaldybei 4 445,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pašalinti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sąlygą „įvykdžius sprendimą“. Kitą šio sprendimo dalį paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovės UAB „Švytra“ 69,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pareiškimo dėl proceso atnaujinimo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Pareiškėja UAB „Švytra“ pareiškimu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1253-254/2017 procesą. Prašymą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu ir šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktas draudžia teisėjui nagrinėti bylą, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme. Teisėja Dalė Burdulienė dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (2015 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1781-273/2015), tačiau nenusišalino.
CPK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jis buvo vienos iš bylos šalių atstovas. Susipažinus su teisėjo Raimondo Buzelio viešai skelbiama biografija paaiškėjo, kad teisėjas 1980 – 1985 m. ėjo Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas. Būtent dėl šio skyriaus patalpų byloje ir buvo kilęs ginčas. Tačiau teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, nors tą turėjo padaryti ir CPK 66 straipsnio pagrindu.
Atsakovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Prašymą dėl teisėjo Raimondo Buzelio pareiškėja grindžia prielaidomis, nes nenurodo konkrečių faktų, kuriems esant teisėjas galėjo būti šališkas (turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi).
Pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu gerai žinojo aplinkybę dėl teisėjos Dalės Burdulienės ankstesnio dalyvavimo byloje, tačiau prašymų nušalinti teisėją nereiškė.
Atsakovė Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo pareiškimą atmesti, spręsti dėl baudos pareiškėjai skyrimą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teismėis. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Dėl teisėjos Dalės Burdulienės. Teisėjas neprivalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jei anksčiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, t. y. teisėjas nepasisakė dėl ginčo esmės.
Dėl teisėjo Raimondo Buzelio. Vien darbo ryšių turėjimas praeityje savaime nesuponuoja nešališkumo principo pažeidimo. Atsižvelgtina į tai, kad nuo teisėjo Raimondo Buzelio darbo nurodytoje darbovietėje praėjo daugiau kaip 30 metų. Tuo metu buvo kita valstybės santvarka, savivaldybė, ieškovė, kaip juridiniai asmenys tuo laiku de jure apskritai neegzistavo, o kitokių aplinkybių dėl kažkokių asmeninių teisėjo ryšių buvimo pareiškėja nenurodo.
Šalies argumentai
Pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjai apie teisėjos Dalės Burdulienės dalyvavimą anksčiau nagrinėjant bylą buvo žinoma gerokai prieš 2017 m. spalio 10 dieną, o duomenys apie teisėjo Raimondo Buzelio ankstesnę darbovietę yra paskelbti viešai, todėl taip pat pareiškėja turėjo galimybę su jais susipažinti gerokai anksčiau nei ji nurodanti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, prieš nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas turi nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Pareiškėja nurodo, kad ji apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą byloje sužinojo ruošdama kasacinį skundą 2017 metų gruodžio mėnesį, kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas nebuvo, todėl ji nėra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Nustatyta, kad teismo procesinis sprendimas, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą priimtas 2017 m. spalio 10 d. žodinio proceso tvarka, dalyvaujant bylos šalims. Todėl konstatuotina, kad aplinkybės apie tai, kad bylą nagrinėjo jau anksčiau teisėjų kolegijos sudėtyje buvusi teisėja Dalė Burdulienė, neabejotinai pareiškėjai turėjo būti žinomos jau bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtyje buvęs teisėjas Raimondas Buzelis 1980 – 1985 m. ėjo Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo pareigas, pareiškėjai taip pat buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes duomenys apie teisėjų biografinius faktus tuo metu jau buvo skelbiami viešai. Todėl laikytina, kad minėti duomenys pareiškėjai buvo prienami iki bylos išnagrinėjimo momento. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas prašymui atnaujinti yra praleistas ir pareiškėja šio termino atnaujinti neprašo.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
Kaip jau nurodyta, pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-1253-254/2017 grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. jeigu bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga nurodyti teisėjų nešališkumo principo pažeidimą įrodančias aplinkybes ir pateikti įrodymus tenka pareiškėjai.
Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu.
Todėl pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas patikrina visus su galimai neteisėtos sudėties teismu susijusius aspektus, t. y. nuo pat bylos priskyrimo bei teismo sudėties sudarymo iki teismo procesinio sprendimo paskelbimo.
CPK 62 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 62 straipsnio 5 dalis). CPK 319 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamasis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalis nurodo, jog bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (CPK 62 straipsnio 7 dalis).
Konstatuojama, jog šioje byloje skiriant teisėjų kolegiją nagrinėti pareiškėjos nurodytą bylą apeliacine tvarka, teismo sudėties sudarymą reglamentuojančios teisės normos nepažeistos. Teisėjo skyrimo protokolo byloje Nr. 2A-1253-254/2017 duomenimis, nagrinėti šią bylą teismų informacinė sistema Liteko atrinko teisėją Dalę Burdulienę. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Švytra“ ir atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos apeliaciniams skundams dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo išnagrinėti paskyrė būtent modulio atrinktam teisėjui Dalei Burdulienei ir teisėjų kolegijos nariams Aušrai Baubienei bei Raimondui Buzeliui.
Spręstina, kad pareiškėjui jau nuo šio momento tapo žinoma bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtis ir nuo šio momento jis turėjo teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėsiantiems teisėjams, tačiau, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, to nepadarė.
Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniais, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškiamas raštu prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Apie pareiškėjo apeliacinio skundo nagrinėjimą, teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka buvo paskelbta 2017 m. balandžio 11 d. Be to, šią informaciją pareiškėjas, veikdamas aktyviai ir domėdamasis jo paduoto atskirojo skundo eiga, galėjo gauti net neišeidamas iš namų tiek naudodamasis „Vieša tvarkaraščių paieška“ (http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/), tiek gauti informaciją telefonu teismo raštinėje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tokia informacija jam buvo neprieinama.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisėjų šališkumo nepagrindžia ir apeliacinėje byloje teisėjos atlikti procesiniai veiksmai. Byla buvo paskirta žodiniam nagrinėjimui, papildomai išklausant šalis ir jų atstovus, kas reiškia, jog teisėjų kolegija siekė bylą išnagrinėti teisingai ir visapusiškai.
Pareiškėjas nepagrįstai teisėjos Dalės Burdulienės šališkumą grindžia ir aplinkybe, kad teisėja apeliacine tvarka nagrinėjo šią civilinę bylą (2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1781-273/2015).
CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkto normos numato, jog teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmą kartą išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009 ir kt.). Tačiau nurodytas nušalinimo (nusišalinimo) pagrindas neapima atvejų (ir negali būti aiškinamas kaip juos apimantis), kai apeliacinės instancijos teismo teisėjas dalyvavo atitinkamą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir šio teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).
Nustatyta, kad nagrinėjant šalių ginčą Kauno apygardos teisme pirmą kartą apeliacine tvarka 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi Nr. 2A-1781-273/2015 teismas panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Akivaizdu, kad pareiškėjai nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka pakartotinai ši aplinkybė turėjo būti žinoma, tačiau pareiškėja nušalinimo teisėjai nereiškė.
Pasisakant dėl teisėjo Raimondo Buzelio dalyvavimo teisėjų kolegijos sudėtyje civilinėje byloje, kurioje buvo kilęs ginčo dėl civilinės metrikacijos skyriaus patalpų, siejant teisėjo galimą šališkumą su aplinkybe, kad jis 1980-1985 metais buvo Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėju, nurodytina, kad vien ši aplinkybė taip pat neleidžia spręsti apie teisėjo šališkumą nagrinėtoje byloje.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vien darbo ryšių turėjimas praeityje savaime nesuponuoja nešališkumo principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2009, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių buvimo reikia atsižvelgti į ryšių pobūdį, trukmę, kiek laiko praėjo nuo darbo ryšių nutrūkimo, ar yra įrodymų, kad konkrečioje byloje šie ryšiai galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui. Ginčo atveju nustatyta, kad nuo teisėjo darbinių pareigų civilinės metrikacijos skyriuje praėjo daugiau kaip 30 metų, įrodymų apie tai, kad jis iki šiol palaiko kažkokius asmeninius ryšius su tuo metu dirbusiais asmenimis ar yra kažkaip suinteresuotas ginčo byloje baigtimi, nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog teisėjas nagrinėjat civilinę bylą apeliacine tvarka buvo šališkas. O ta aplinkybė, kad priimtas procesinis sprendimas yra nepalankus pareiškėjai, nesudaro pagrindo abejoti teisėjų nešališkumu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti teisėjos Dalės Burdulienės ir teisėjo Raimondo Buzelio šališkumo buvimą, nagrinėjant pareiškėjos bylą apeliacinės instancijos teisme nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais. Tuo vadovaujantis, pagrindų atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1253-254/2017 nėra.
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu
Atsakovė Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą byloje prašo skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, šiai pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo, nors ji turėjo galimybę pareikšti nušalinimą teisėjams, dėl kurių šališkumo buvo abejojama.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ji, naudodamasi CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymą sustabdyti įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. CPK 366 straipsnyje nurodyti galimi proceso atnaujinimo pagrindai, kuriais byloje dalyvaujantys asmenys gali remtis, pareikšdami prašymą atnaujinti procesą. Pareiškėja, naudodamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai. Nenustačius pareiškėjos nesąžiningumo nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti pareiškėjai baudą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2A-1253-254/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir esant įstatyme nustatytiems pagrindams gali būti skundžiama kasacine tvarka.