- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1781-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04107-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybei ir valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-461-470/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“ ieškinį atsakovams Alytaus rajono savivaldybei ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, įrašų nekilnojamojo turto registre pakeitimo, negautų pajamų priteisimo, trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama:
1. Pripažinti, kad patalpa, kurios indeksas 1B1p, įregistruota pastate 1B3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), anksčiau buvusi patalpa pažymėta indeksu 15-32, yra pastato 1 E3/p, priestato le4/b neatskiriama dalis;
Šalies argumentai
2. Įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32 ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate lE3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad atsakovas VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagristai pastato 1E3/p patalpą 15-32 įregistravo pastate 1B3b indeksu 1B1p, Alytaus rajono savivaldybės vardu ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą pakeisti patalpos 1B1p indeksą ir įregistruoti ieškovės vardu pastate 1E3/p., (duomenys neskelbtini);
3. Pripažinti, kad atsakovas VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai pastato 1E3/p patalpą 15-32 įregistravo pastate 1B3b indeksu 1B1p Alytaus rajono savivaldybės vardu ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą pakeisti patalpos 1B1p indeksą ir įregistruoti ieškovės vardu pastate 1E3/p, (duomenys neskelbtini).
4. Priteisti iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės 38 964 Lt prarastas pajamas nuomos mokesčio dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio.
5. Priteisti iš Alytaus rajono savivaldybės ieškovės naudai 9 741 Lt penkių procentų dydžio metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį.
Ieškovė nurodė, kad ji yra nekilnojamojo daikto – patalpų (duomenys neskelbtini), savininkė. 1992 m. kovo 2 d. tuometinė Alytaus miesto valdyba leido privatizuoti Alytaus miesto buitinių paslaugų įmones centrinio paviljono priestatą, kurį ieškovei perdavė turto perdavimo-priėmimo aktu. Pagal Valstybinės buitinių paslaugų įmonės Namų valdos techninės apskaitos bylą (toliau - Techninė byla) buitinio paviljono priestato pastato techninė inventorizacija buvo atlikta 1992 m. birželio 10 d., kur pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas indeksu lG3/p (1g4/p). Šiame pastate buvo inventorizuotos patalpos: rūsyje - nuo 1 iki 9, I aukšte - nuo 1 iki 35; II aukšte - nuo 36 iki 571; III aukšte - nuo 58 iki 81 ; IV aukšte - nuo 82 iki 96. Vadovaujantis 1994 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus miesto mero potvarkiu Nr.380, atlikta ieškovės pastatų, įskaitant ir patalpos 19/4b, esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija. Atliekant kadastrinius matavimus, patalpos indeksas buvo pakeistas į lG3p, o vėliau į lE3p, ir suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors iš planų matyti, kad patalpų inventorizacija buvo atlikta 1992 m. birželio 10 d. (Techninės bylos lapas 3-6), tačiau pastatų vidaus plotų eksplikacijos surašytos 1993 m. gruodžio 6 d. (Techninės bylos lapas 9-13), o 1995 m. rugsėjo 4 d. įklijuota nauja eksplikacija (Techninės bylos lapas 14-18). 1992 m. kovo 2 d. Alytaus miesto buitinių paslaugų įmonės centrinio paviljono priestato turto perdavimo-priėmimo aktu ieškovei buvo perduotas pastatas pažymėtas indeksu 1 G 3/p (1 g4/p), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio pastato pirmame aukšte yra patalpa, kuri 1993 m. gruodžio 6 d. eksplikacijoje (Techninės bylos lapas 10) įrašyta Nr.32 - koridorius 22,92 m². Šis atžymėjimas atitinka 1 aukšto plane (Techninės bylos lapas 3) 15-32 indeksu pažymėtą patalpą 22,92 m². Ši patalpa yra pastato 1 G3p raudonomis linijomis plane pažymėtoje dalyje, tačiau iš plano matyti, kad įregistruojant pakeitimus 1995 m. rugsėjo 4 d. šios patalpos indeksas buvo nubrauktas, patalpa liko be jokio indekso, o indeksu 15-32 buvo pažymėta kita, naujai atsiradusi patalpa 10,50 m², kuri šiuo numeriu atsirado ir 1995 m. rugsėjo 4 d. eksplikacijoje (Techninės bylos lapas 15). Anksčiau buvusi 15-32 indeksu pažymėta patalpa 22,92 m² dingo tiek iš eksplikacijos, tiek iš plano, o 2006 m. rugpjūčio 29 d. buvo pakeistas pastato indeksas lG3/p (1g4/p) į lE3/p (1e4/p). Ieškovei priklausančiame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dalį pirmo aukšto patalpos, t.y. patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32 ir antro aukšto balkoną neteisėtai yra užėmusi Alytaus rajono savivaldybė. 2012 m. atlikus pastato lE3/p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę buvo nustatyta, kad patalpa, buvusi pažymėta indeksu 15-32, ir per antrą ir trečią aukštą esantis balkonas, yra pastato 1E3/p, priestato 1e4/b neatskiriama dalis. Todėl VĮ Registrų centras be jokio teisinio pagrindo ieškovės ginčo patalpą, pakeitus indeksą įregistravo atsakovės Alytaus rajono savivaldybės vardu. Ieškovė prašo išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo ir įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybę grąžinti visa tai, ką ši neteisėtai įgijo ieškovei ir atlyginti nuostolius, tokio dydžio, koks yra nepagristas praturtėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Alytaus rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje minimos ginčo patalpos plotas yra įskaičiuotas į pastato, kurio 24843/25096 dalis nuosavybės teise valdo atsakovė. Ieškovės reikalavimas grąžinti turtą iš svetimo neteisėto valdymo negali būti tenkinamas neišsprendus patalpos nuosavybės klausimo. Reikalavimas pripažinti registraciją atsakovės vardu ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centą įregistruoti patalpą ieškovės vardu turi būti sprendžiamas administracine teisena ir negali būti šios bylos dalyku.
Atsakovas VĮ Registrų centras prašė ieškinį atmesti. jį atmesti. Nurodė, kad pirmiausia turi būti išspręstas ginčo patalpų nuosavybės klausimas ir tik po to spręstini kiti ieškovės reikalavimai. Šiuo metu nuosavybės teisė į ginčo patalpą įregistruota savivaldybės vardu, todėl ji laikoma teisėta patalpos savininke.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir dėl turtinio reikalavimo atmetė, o ieškinį dalyje dėl patalpos žymėjimo panaikinimo paliko nenagrinėtą; civilinę bylą dalyje dėl patalpos pripažinimo priestato neatskiriama dalimi nutraukė; priteisė iš ieškovės atsakovei Alytaus rajono savivaldybei 1 752,20 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, kad 1991 m. tuometinė Alytaus miesto valdybos Privatizavimo tarnyba viešo akcijų pasirašymo būdu leido ieškovei privatizuoti Alytaus miesto centrinio buitinio paviljono priestatą (duomenys neskelbtini). Priestatas tuometinėje techninėje statinio dokumentacijoje buvo pažymėtas indeksu 1g/4b. Turtas perduotas ieškovei 1992 m. kovo 2 d. Alytaus miesto valstybinės buitinių paslaugų įmonės centrinio paviljono priestato turto perdavimo – priėmimo aktu. 1994 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus miesto mero potvarkiu Nr. 380 ieškovei leista priestatą įregistruoti savo nuosavybę. Ginčo priestatą ieškovė įregistravo 1994 m. rugsėjo 8 d., jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Privatizuoto priestato plotas ar kiti jį identifikuojantys požymiai Alytaus miesto mero potvarkyje nebuvo nurodyti. Realiai priestatas tarpusavyje jungia du kampinius skirtingų gatvių pastatus, o būtent pastatą (duomenys neskelbtini) ir pastatą (duomenys neskelbtini), kurių pirmasis iš dalies priklauso ieškovei, o antrasis iš dalies yra Alytaus rajono savivaldybės administracinis pastatas. 1998 m. gruodžio 23 d. savivaldybė atliko einamąją jai priklausančių administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) inventorizaciją ir jos metu užfiksavo ploto padidėjimą, kadangi priestate esantis holas su balkonu (dabar ginčo patalpa) priskirtas savivaldybės patalpoms, išjungiant jas iš ieškovės techninės pastatų apskaitos. Funkcine paskirtimi holas nuo priestato pastatymo momento visuomet buvo siejamas su savivaldybės vykdoma funkcija – jaunavedžių tuoktuvėmis, jis naudojamas kaip įėjimas į (duomenys neskelbtini) įsikūrusios savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus santuokų ceremonijos salę ir ši priestato dalis nuo priestato pastatymo momento naudojama išimtinai tik savivaldybės. Holas – įėjimas savivaldybės nuosavybe įregistruotas VĮ Registrų centre 1998 m. liepos 13 d. po atliktos pastatų techninės inventorizacijos, nuosavybės įgijimo pagrindu nurodant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 870. Teismas nurodė, kad šalių pagrindinis ginčas vyksta dėl patalpos išreikalavimo iš savivaldybės CK 4.95 str. pagrindu (vindikacija). Ieškovė neabejoja esanti ginčo patalpos teisėta savininke, todėl ir kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu, reikalaudama įpareigoti atsakovę savivaldybę atlaisvinti ieškovei priklausančią patalpą. Teismo vertinimu, neginčijamai nustatyta, kad patalpą, dėl kurios pareikštas ieškinys, šiuo metu nuosavybės teise valdo ne ieškovė, bet atsakovė savivaldybė. Tai patvirtina įrašas Nekilnojamojo turto registre, ginčo patalpa šiuo metu apskaityta kaip savivaldybei priklausantis turtas, jos plotas įskaičiuotas į bendrą jos valdomos pastato (duomenys neskelbtini) dalies plotą. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka bei yra vieši (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Teismas sprendė, kad, kol neišspręstas ginčo patalpos nuosavybės teisės klausimas, negalima nagrinėti reikalavimo pašalinti valdymo pažeidimus. Teismas nagrinėdamas ieškovės reikalavimą atsakovui VĮ Registrų centrui pakeisti ginčo patalpos žymėjimą ir įregistruoti ją ieškovės vardu, nustatė, kad ieškovės pastato kadastro duomenų dėl patalpos (duomenys neskelbtini) priskyrimo ieškovei pakeitimai, panaikinantys patalpos jai priklausymą, Nekilnojamojo turto registre įrašyti 1995 metais. Duomenys registre dėl tos pačios patalpos priskyrimo pastatui (duomenys neskelbtini), t.y. savivaldybės administraciniam pastatui, registre įrašyti 1998 metais. Ieškovė kelia reikalavimą, kad VĮ Registrų centras pakeistų patalpos 1B1p žymėjimą ir registruotų ją ieškovės vardu, taip atstatant padėtį, buvusią iki duomenų nekilnojamojo turto registre pakeitimo, atlikto inventorizacijos pagrindu, nes įrašą 1B1p techninėje pastato dokumentacijoje laiko esant klaidingu, atliktą be jokio teisėto pagrindo dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 d. ieškovė dėl šio reikalavimo dėl anot jos klaidingų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą ištaisymo privalėjo kreiptis į VĮ Registrų centrą ir pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Teritoriniam registratoriui netenkinus ieškovės reikalavimo, jo veiksmus skųsti administracine tvarka. Kadangi ieškovė nesikreipė į VĮ Registrų centrą ir administracine tvarka nesprendė dėl anot jos klaidingų duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą ištaisymo ir šia teise, išsprendus terminų atnaujinimo klausimą, dar galima pasinaudoti, todėl ieškinį teismas šioje dalyje paliko nenagrinėtą dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centrui nėra suteikta teisė nustatyti sudarytų nekilnojamojo turto įgijimo sandorių turinį kitaip negu tuose sandoriuose nurodyta. Atsakovas, tenkindamas ieškovės prašymą, iš esmės turėtų spręsti ginčą dėl nuosavybės, bet tokia kompetencija įstatymo jam nesuteikta. Nurodė, kad pirmiausia ieškovė turėtų išspręsti nuosavybės teisės klausimą (ne patalpos žymėjimą techninėje statinio dokumentacijoje), tačiau šioje byloje ieškovė nenurodė reikalavimo ir teisinių argumentų, kurių esmė būtų nuosavybės teisių gynimas. Teismas priėjo prie išvados, kad esant įregistruotai kito juridinio asmens nuosavybei į pastatą ar jo dalį, šalis visų pirma turėtų tokį registravimą arba jo pagrindą reikalauti pripažinti esant nepagrįstu ir neteisėtu, o šį reikalavimą patenkinus, atsirastų pagrindas įrašą Nekilnojamojo turto registre naikinti. Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad patalpa, kurios indeksas 1B1p, registruota pastate 1B3b, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra pastato 1E3/p priestato 1e4/b neatskiriama dalis, teismas nurodė, kad ieškovė nei ieškinyje, nei teisminio nagrinėjimo metu neatskleidė, kaip tokio fakto, kuris ir šiaip jau yra akivaizdus, patvirtinimas apgins jos pažeistą arba tariamai pažeistą teisę. Ieškovė neatskleidė, kuo pasireiškia jos teisės pažeidimas ir kokius padarinius sukurs tokio fakto patvirtinimas teisme. Teismas, sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas negali ieškovei sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, bylą dėl šio reikalavimo byla nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Teismas ieškovės reikalavimą dėl piniginių lėšų kaip prarastų pajamų priteisimo iš savivaldybės laikė išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo dėl vindikacijos, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo šį reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teismo sprendimas yra nelogiškas ir nesuprantamas, pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai;
2. Dėl reikalavimo pripažinti, kad patalpa, kurios indeksas 1B1p įregistruota pastate 1B3b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) anksčiau buvusi patalpa pažymėta indeksu 15-32 yra pastato 1E3/p, priestato 1e4/b neatskiriama dalis. Pagal Techninę bylą ginčo patalpa buvusi pažymėta indeksu 15-32 yra pastate 1E3/p, tačiau šiuo metu pakeistas indeksas į 1B1p ir įregistruota pastate 1B3b. Atsakovai, nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo atliktas ginčo patalpos įregistravimas kitame pastate priklausančiame atsakovei. Teismas dėl šio klausimo nepasisakė ir neišaiškino, kodėl ginčo patalpa priklausanti ieškovės pastatui 1 E3/p iki šiol yra priskirta savivaldybės pastatui 1B3b;
3. Dėl reikalavimo pripažinti, kad VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai pastato lE3/p patalpą 15-32 įregistravo pastate 1B3b indeksu 1B1p., Alytaus rajono savivaldybės vardu ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą pakeisti patalpos 1B1p indeksą ir įregistruoti ieškovės vardu pastate lE3/p., (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kad ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles. Teismas šio reikalavimo nenagrinėjo. Teismo nurodymas, kad šalis visų pirma turėtų tokį registravimą arba jo pagrindą reikalauti pripažinti esant nepagrįstu ir neteisėtu, yra nesuprantamas. Jeigu teismas turėjo omeny, kad tokį reikalavimą reikėtų reikšti administraciniam teismui ir dėl to paliko šį reikalavimą nenagrinėtu, tai ši sprendimo dalis pažeidžia CPK 36 str. 1 d., kuri nustato, jog iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Tačiau toks veiksmas prieštarautų šio CPK 36 str. 2 d., nes iš ieškinio matyti, kad šioje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis, o ne administracinis;
4. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu le4/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate lE3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Teismas nenagrinėjo ginčo patalpos priklausomybės klausimo ir ieškinio pirmojo ir antrojo reikalavimų. Byloje nėra ginčo, ar ieškovė turėjo nuosavybės teisę į ginčo patalpą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktą. Teismas paneigė vieną iš esminių vindikacijos sąlygų ir nutarė, jog ginčo patalpa priklausė atsakovei Alytaus rajono savivaldybei ieškinio pareiškimo metu, nes neva ši patalpa registruota jos vardu. Tokie argumentai atmestini, nes pirma, pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977). Ginčo patalpa negali būti laikoma atsakovės nuosavybe. Teismas pripažino, kad ginčo patalpa yra pastato 1E3/p priestato 1e4/b neatskiriama dalis, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog šis turtas ieškinio pareiškimo metu priklausė atsakovei. Ieškovė ginčo patalpą prarado be savo valios ir dabar ją valdo atsakovė , kuri šia teise naudojasi neteisėtai. Ieškovės ir atsakovės nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Yra visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vindikacijos sąlygos;
5. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu ginčo patalpa buvo įregistruota Alytaus rajono savivaldybės pastate. Ginčo patalpa nėra atskiras nuosavybės teisės objektas, o tik priklausinys, pastato sudėtinė dalis. Ieškovės nuosavybės teisės į pastatą yra įregistruotos, todėl teismas privalėjo spręsti kuriam pastatui priklauso ginčo patalpa. Atsakovai taip pat nenurodė ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ginčo patalpa „atsidūrė“ kitame pastate. Teismas, priimdamas sprendimą neišsprendė ginčo iš esmės ir nepašalino prieštaravimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus rajono savivaldybė prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės 363 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti. Atsikirtimuose į apeliacinio skundo motyvus nurodė šiuos argumentus:
1. Dėl ieškovės ieškinio reikalavimu nagrinėjimo būdo. Ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė jos minimas reikalavimų nagrinėjimo atsietumas ir kokių juos siejančių reikšmingų aplinkybių teismas neįvertino;
2. Dėl ieškovės reikalavimu pobūdžio ir vindikacinio reikalavimo negalimumo. Ieškovė iš esmės sutiko su faktinėmis aplinkybėmis, jog ginčo patalpa šiuo metu yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip Alytaus rajono savivaldybės nuosavybė. Teiginius, kad ginčo dėl nuosavybės nėra, ieškovė iš esmės grindžia vien aplinkybe, jog pati save laiko ginčo patalpos savininke, nors tam šiuo metu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovė iš esmės kelia ginčą dėl ginčo patalpos nuosavybės teisių, tačiau tam pasirinko netinkamus teisių gynimo būdus - reikalauja ginčo patalpos registravimo pakeitimų (nors registravimas - išvestinis dalykas, kylantis iš atitinkamų teisių), reiškia reikalavimą „pripažinti ginčo patalpą pastato priestato dalimi“, galiausiai - reiškia vindikacinį reikalavimą, nors teisiškai nebūdama ginčo patalpos savininke negali tokio reikalavimo reikšti. Ieškovė neįrodė, jog anksčiau turėjo ginčo patalpos nuosavybės teises, neįrodinėjo, jog tebeturi ginčo patalpos nuosavybės teisę, sutiko, jog šio metu ginčo patalpos savininke įregistruota Alytaus rajono savivaldybė, taip pat nenurodė faktiniu aplinkybių, kuriomis be savo valios būtų praradusi ginčo patalpos valdymą. Ieškovė pripažino, jog ginčo patalpos faktiškai niekada nevaldė, ja nesinaudojo. Nesprendžiant ginčo patalpos nuosavybės klausimo neįmanoma spręsti ieškovės vindikacinio reikalavimo. Apeliaciniame skunde ieškovė vėl kelia ginčo patalpos nuosavybės klausimą, nors prieš tai nurodė teismui, kad ginčo dėl nuosavybės nėra. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesusiję su jos pareikštu vindikaciniu reikalavimu. Byloje pakanka įrodymų ieškovės nurodomoms aplinkybėms dėl ginčo patalpos privatizavimo paneigti. Ieškovės pateiktuose privatizavimo dokumentuose ginčo patalpa nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodyta. Ginčo patalpa ir negalėjo būti privatizuota, kadangi yra būtina pastato (duomenys neskelbtini), ir jame esančio Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriaus reikmėms. Be šios ginčo patalpos Civilinės metrikacijos skyrius negalėtų tinkamai funkcionuoti. Pagal suformuotą teismų praktiką ieškovei neįrodžius, kada ir koks valstybinis turtas jiems buvo perduotas ir kaip jie galėjo tapti ginčijamo turto savininkais, laikytina, kad valstybinis turtas nebuvo parduotas pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą (LAT 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2004). Ieškovė ginčo patalpos priskirtinumą pastatui (duomenys neskelbtini), įrodinėja aplinkybėmis, jog iki 1995 m. patalpa gal būt atsitiktinai ir per klaidą buvo pažymėta kaip esanti šiame pastate. Net ir archyvinės (iki 1993 m.) kadastro duomenų bylos lentelėje ginčo patalpa (numeriu 83) pažymėta kaip metrikacijos biuro patalpa. Teisinės registracijos klausimas yra išvestinis. Registravimas seka paskui teises. Ginčo patalpos priskirtinumas ieškovės, ar atsakovės pastatui yra (pirmiausiai) ne registravimo, o pagrindinio daikto ir jo priklausinio klausimas. Tarp šalių nekilo ginčo, kad ginčo patalpa (kurios paskirtis - įėjimas, holas) neturėtų būti laikoma savarankišku nekilnojamuoju daiktu. Ginčo patalpa yra pastato (duomenys neskelbtini) priklausinys ir teisėtai įregistruota kaip Alytaus rajono savivaldybės nuosavybė;
3. Dėl reikalavimo pakeisti ginčo patalpos registravimą. Teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovas VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai ginčo patalpą įregistravo pastate (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti ginčo patalpos indeksą bei įregistruoti ją ieškovės vardu pastate (duomenys neskelbtini) paliko nenagrinėtą. Šiuo atveju svarstytina, ar ieškovė iš viso dar galėtų pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi nuo ginčytų registratoriaus veiksmų praėjo apytiksliai 10 metų, todėl ar nereikėjo ir dėl šio reikalavimo bylą nutraukti bylos CPK 293 str. 2 p. pagrindu. Teismas šioje dalyje nenustatė bylos teismingumo administraciniam teismui, o konstatavo, kad nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos
Atsiliepimas
4. Dėl reikalavimo pripažinti, kad ginčo patalpa yra neatsiejama pastato (duomenys neskelbtini) dalis. Ieškovė nenurodė, kad jos reiškiamas atskiras reikalavimas dėl ginčo patalpos pripažinimo neatsiejama pastato (duomenys neskelbtini) dalimi (savo esme - reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo) turėtų kokias nors savarankiškas ir kitokias teisines pasekmes, nei reikalaujama kitais dviem ieškinio reikalavimais, kildinamais iš vindikacijos ir registratoriaus veiksmų. Ieškovė iš esmės neginčija (ar / ir negali nuginčyti) pagrįstos teismo išvados, jog toks ieškovės reikalavimas savarankiškai nenagrinėtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina;
5. Kitos priežastys netenkinti ieškovės reikalavimų. Reikalavimai pareikšti praleidus bendruosius ieškinio senaties terminus, skaičiuojant tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal 2001 m. CK normas. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nesumokėjo įstatymo numatyto žyminio mokesčio reiškiamam turtiniam reikalavimui dėl turto išreikalavimo iš tariamai neteisėto valdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad 1991 m. Alytaus miesto valdybos Privatizavimo tarnyba viešo akcijų pasirašymo būdu leido ieškovei privatizuoti Alytaus miesto centrinio buitinio paviljono priestatą (duomenys neskelbtini). Priestatas tuometinėje techninėje statinio dokumentacijoje buvo pažymėtas indeksu 1g/4b. Turtas perduotas ieškovei 1992 m. kovo 2 d. Alytaus miesto valstybinės buitinių paslaugų įmonės centrinio paviljono priestato turto perdavimo – priėmimo aktu. 1994 m. rugpjūčio 23 d. Alytaus miesto mero potvarkiu Nr. 380 ieškovei leista priestatą įregistruoti savo nuosavybe. VĮ Registrų centre nuosavybės teisę į pastatą – prekybines gamybines patalpas (duomenys neskelbtini) ieškovė įregistravo 1994-09-08 registro numeriu 60/16653, patalpoms Nekilnojamojo turto registre suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 20,21). Atliekant kadastrinius matavimus, patalpos indeksas buvo pakeistas į IG3p, o 2006-08-29 pastato indeksas buvo pakeistas iš 1G3/p į 1E3p ir suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Privatizuoto priestato plotas ar kiti jį identifikuojantys požymiai Alytaus miesto mero potvarkyje nebuvo nurodyti. Tačiau Namų valdos techninės apskaitos byloje pastate, pažymėtame indeksu 1g/4b nurodytos inventorizuotos patalpos. Šio pastato pirmame aukšte yra patalpa, kuri pastato vidaus plotų eksplikacijoje (Techninės bylos lapas 10) įrašyta Nr. 32 – koridorius 22,92 kv.m. Šis atžymėjimas atitinka pirmo aukšto plane (Techninės bylos lapas 3) 15-32 indeksu pažymėtą patalpą 22,92 kv.m. Ši patalpa yra pastato 1G 3 p. raudonomis linijomis plane pažymėtoje dalyje. Taip pat iš plano matosi, kad įregistruojant pakeitimus 1995-09-04 šios patalpos indeksas buvo nubrauktas ir patalpa liko be jokio indekso, o indeksu 15-32 buvo pažymėta kita, naujai atsiradusi patalpa 10,50 kv.m., kuri šiuo numeriu atsirado pastato vidaus plotų eksplikacijoje (Techninės bylos lapas 15). Anksčiau buvusios 15-32 indeksu pažymėtos patalpos 22,92 kv.m. neliko nei pastato vidaus plotų eksplikacijoje nei plane. Ieškovė nurodo, kad VĮ Registrų centras be jokio teisinio pagrindo ieškovei AB „Švytra“ priklausiusią ginčo patalpą įregistravo atsakovo Alytaus rajono savivaldybės vardu.
Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylos Nr. 1338 duomenimis ginčo patalpos yra pažymėtos indeksu 1 blp ir prijungtos prie pastato 1B3p, esančio (duomenys neskelbtini), kurį valdo atsakovė Alytaus rajono savivaldybė. Nekilnojamojo turto registro Nr. 30/116165 duomenimis 1998-12-23 einamosios inventorizacijos metu buvo užfiksuotas administracinio pastato 1B3/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ploto padidėjimas (dėl administracinio pastato 1B3/p patalpų vidaus pertvarkymo ir priestato 1 b 1/p), tačiau juridinis dokumentas nebuvo pateiktas.
Ieškovė dėl ginčo patalpos pareiškė ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu ir kaip be pagrindo įgyto turto grąžinimo CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl įrodymų vertinimo
CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo yra nurodęs, kad reiškiant vindikacinį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, UAB „Skliutas“, UAB „Kuršių marios“ kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos nr. 3K-3-44/2009; kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė, Vyriausybė v. UAB „Tomis“ ir V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo patalpą ieškinio pareiškimo metu valdo ne ieškovė, bet atsakovė Alytaus rajono savivaldybė. Ginčo patalpos plotas įskaičiuotas į bendrą atsakovės valdomos pastato (duomenys neskelbtini) dalies plotą, kas įrašyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenyse. Nuosavybės įgijimo pagrindu įrašytas 1998-07-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 870. Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, kad pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pats pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, kokių dokumentų pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į ginčo patalpą. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) pradėjo valdyti 1998-07-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 870 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ploto padidėjimas užfiksuotas tik 1998-12-23 einamosios inventorizacijos metu. Iš namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos bylos matosi, kad techninėje statinio dokumentacijoje ginčo patalpos buvo pastate, pažymėtu indeksu 1g/4b. Byloje taip pat nustatyta, kad Alytaus rajono savivaldybė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi dokumento, pavirtinančio nuosavybės teisių atsiradimą į padidėjusį administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpos, plotą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nesilaikė įrodymų naštos paskirstymo taisyklių, taip pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiškia, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas – kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. K. ir kt. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-228/2007). Sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „Tortela“, bylos Nr. 3K-3-131/2008). Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimas neatitinka nurodytų teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo patalpą šiuo metu nuosavybės teise valdo atsakovė Alytaus rajono savivaldybė tik įrašo Nekilnojamojo turto registre pagrindu, tačiau nevertino įrodymų viseto byloje, nenustatė esminės teisiškai reikšmingos aplinkybės - nuosavybės teisės į ginčo patalpas įgijimo pagrindo, taip pat nevertino ieškovės pateiktų įrodymų dėl ginčo patalpų priklausomumo, nenagrinėjo reikalavimo dėl ginčo patalpų pripažinimo ieškovei priklausančio pastato dalimi. Kadangi teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis).
Dėl ieškinio reikalavimo atsakovui VĮ Registrų centrui pakeisti patalpos žymėjimą ir įregistruoti ją ieškovės vardu
Skundžiamu teismo sprendimu buvo paliktas nenagrinėtu ieškinio reikalavimas atsakovui VĮ Registrų centrui pakeisti patalpos žymėjimą ir įregistruoti ją ieškovės vardu.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ar ištaisytų arba neišsamius papildytų. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesikreipė į VĮ Registrų centrą ir administracine tvarka nesprendė dėl duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą ištaisymo ar papildymo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo išskyrė ieškinio reikalavimus ir nukreipė nagrinėti administracine tvarka. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014-04-29 nutartis teismingumo byloje Nr. T-60-2014). Šioje byloje pripažintini vyraujančiais civiliniai teisiniai santykiai. Nors ginčas susijęs su administraciniais santykiais (dėl įpareigojimo pakeisti patalpos žymėjimą ir jos registraciją nekilnojamojo turto registre), tačiau pagrindinis šio ginčo dalykas yra nuosavybės teisės į patalpą klausimai. Bylą nagrinėjantis teismas faktinių bei teisinių bylos aplinkybių kontekste, visų pirma, turi vertinti nuosavybės teisės į ginčo objektą įgijimo pagrindo teisėtumą, t. y. vertinti atitinkamus susiklosčiusius materialinius civilinius teisinius santykius (daiktines teises), ir tik po to – spręsti dėl registracijos panaikinimo ar pakeitimo. Kadangi byloje ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ir ieškinio reikalavimai susiję su pastato patalpos žymėjimo ar registracijos pakeitimu turi būti nagrinėjami vienoje byloje bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas dėl patalpų grąžinimo apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo dalies pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas visiškai naujais esminiais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamoje byloje neatskleista ginčo esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendimas naikinamas ir perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.