- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- A6.-900-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00018-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. K.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
nedalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), (toliau – ir bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. S. K. neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB (duomenys neskelbtini), taip pažeidė kreditorės VMI teises.
Šalies argumentai
Pareiškime taip pat nurodoma, kad buvęs bendrovės vadovas S. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. S. K. neįvykdė numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo bendrovei ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jei bendrovės vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimų mokesčių administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) neturėtų, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas S. K. pažeidė VMI interesus. VMI nuomone, bendrovė buvo nemoki jau nuo 2019 m. liepos mėnesio neatsiskaičiusi su valstybės biudžetu, todėl bendrovės vadovas S. K. nuo 2019 metų liepos mėnesio, neatsiskaitęs su valstybės biudžetu turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. K. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo taip pat pripažino, nurodė, kad gailisi. Prašė neskirti arba skirti kuo mažesnę baudą ir ją išdėstyti dalimis.
S. K. atstovas advokatas S. Š. nurodė, kad S. K. atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu sankcijoje numatytą nuobaudą.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie paskirtą teismo posėdį pareiškėja informuota tinkamai, byloje gautas prašymas pateiktą pareiškimą tenkinti bei pareiškimą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (b. l. 79).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą, pasireiškusį kuria nors iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad S. K. inkriminuojamas pareiškimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (t. y. imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti bei vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. K. kaltę, be jo paties prisipažinimo, dėl jam inkriminuojamo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo patvirtina VMI pareiškime bei jo prieduose pateikti duomenys (b. l. 1–61). Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo (b. l. 7-14) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre registruota nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. Nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. bendrovės teisinis statusas – bankrutuojanti. Bendrovės vadovas nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. buvo S. K.. Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties kopijos civilinėje byloje Nr. eB2 -1093-413/2022 (b. l. 15-19) ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad šia nutartimi bendrovei buvo iškelta iškėlė nemokumo (bankroto) byla. Nutartis įsiteisėjusi. Iš rašto „Dėl finansinio reikalavimo nemokumo byloje pateikimo“ ( b. l. 20-23) matyti, kad iškėlus nemokumo bylą bendrovei, jos įsiskolinimas VMI sudarė 59 076,56 Eur. Šią pinigų sumą sudarė: 854,78 Eur mokestis už aplinkos teršimą ir delspinigiai, 16 826,38 Eur gyventojų pajamų mokestis ir delspinigiai, 1 179,99 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir delspinigiai, 4 424,96 Eur pelno mokestis ir delspinigiai, 35 676,56 Eur pridėtinės vertės mokestis ir delspinigiai, 97,79 Eur dydžio žemės mokestis ir delspinigiai. Kartu su pareiškimu taip pat pateikti duomenys apie priimtu sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas: 2019 m. liepos 8 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti 7 771,17 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 24-26); 2019 m. gruodžio 6 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti 22 101,16 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 27-28); 2020 m. kovo 5 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti 22 608,47 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 29-31); 2021 m. gruodžio 14 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti 13 593,26 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 32-34); 2022 m. vasario 15 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti 37 982,03 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 35-37); iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 41) matyti, kad per 2021 m. bendrovė turėjo 121 560 Eur nuostolių. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (b. l. 43-44, 45-48) matyti, kad bendrovei priklausantis nekilnojamas įkeistas hipoteka, areštuotas; bendrovė transporto priemonių neturi (b. l. 49). Iš aptartų duomenų darytina išvada, jog S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neabejotinai žinojo apie bendrovės mokestines nepriemokas, kadangi nuo 2019 m. liepos mėnesio buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, kas rodo, jog bendrovė jau buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, S. K. neabejotinai suprato ir turėjo suprasti, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, ir kad jis kaip bendrovės vadovas, turi pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių išimtinai nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių bei duomenų, dėl kurių S. K. būtų negalėjęs inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūros. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą S. K. padarė veikdamas tyčia.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog S. K. baustas administracine tvarka. S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusižengimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus bei jis prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už padarytą kreditorių teisių pažeidimą (t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. K. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, anksčiau jis nebuvo baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus. Be to, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio svarbu atkreipti dėmesį ne tik į nusižengimo pobūdį, bet ir jo padarymo aplinkybes. Vertinant patį pažeidimą, darytina išvada, kad S. K. veiksmuose nebuvo piktybiškumo ar piktavališkumo nepateikiant laiku pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, o klaidingai tikintis ir siekiant išlaikyti bei užtikrinti nenutraukiamą bendrovės veiklą. Pasikartotina, kad S. K. nebuvo baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, yra senatvės pensininkas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, teisingumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog šioje byloje net ir paskiriant minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 400 eurų nuobaudą, ji būtų neproporcinga S. K. padaryto nusižengimo pavojingumui, tokia nuobauda laikytina per griežta ir neteisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą S. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirtinos nuobaudos dydį sumažinti iki 1 000 eurų.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikto rašytinio prašymo ir kitų anksčiau nurodytų įrodymų, teismas sprendžia, kad pagrindo paskirtos baudos išdėstymui nėra. S. K. išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo jis dėl baudos išdėstymo gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutaria:
S. K., (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.