Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo N. G. skundą dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Tereza Gerasimovič 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino. Nurodė, kad skolininko atžvilgiu vykdomos 3 vykdomosios bylos dėl baudų administracinių teisės pažeidimų bylose: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą iki 2015-07-01, išieškojimui taikytinos jos paskyrimo metu galiojusios teisės normos. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju - antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Minėtose vykdomosiose bylose antstolė po vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti ėmėsi visų galimų teisėtų priemonių, siekdama nustatyti skolininko lėšas ir turtą, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų ir periodiškai tikrino duomenis apie skolininko materialinę padėtį, kad galėtų įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Užklausos į Registrus, tikslu nustatyti skolininko turtinę padėtį, buvo atliekamos vienoje vykdomojoje byloje, siekiant proceso ekonomiškumo principo ir tokiu būdu mažinant vykdymo išlaidas. Todėl vertinant, ar nepraleistas dviejų metų laikotarpis, turi būti sprendžiama iš atliktų veiksmų (užklausų) bendrai visose vykdomosiose bylose. Atlikus vykdymo veiksmų paiešką modernizuotoje Antstolių informacinėje sistemoje, matyti, kad antstolė 2013-2021 metais reguliariai atlikdavo vykdymo veiksmus. Remiantis vykdomosiose bylose atliktomis užklausomis ir kitais vykdymo proceso veiksmais, konstatuotina, kad vykdomosiose bylose nėra dviejų metų laikotarpio, kuomet antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų, todėl iki 2015-07-01 paskirtų administracinių nuobaudų - baudų vykdymo senaties terminai nėra suėję. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimai paskirti 2019-1 1-07, 2019-11-01, 2019-10-30, todėl vykdymo senaties terminas šiose vykdomojoje byloje sueis anksčiausiai 2024-iais metais ir nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininko skundo nagrinėjimo dieną vykdymo terminai būtų suėję pagal ANK 672 straipsnį. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoma dėl 255,33 Eur dydžio mokestinė nepriemoka (privalomojo sveikatos draudimo mokestis). Mokestinės nepriemokos išieškojimas N. G. atžvilgiu pradėtas 2016 metais, nepraėjus penkeriems metams nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priverstinio išieškojimo procedūros skolininko atžvilgiu turi būti tęsiamos, nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl skolininko skundas laikytinas nepagrįstu. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 30 Eur baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą. Ši teismo paskirta bauda civiliniame procese nėra administracinė nuobauda, teisės aktuose nėra įtvirtinta tokios baudų rūšies priverstinio išieškojimo senatis, todėl taikyti senatį vykdymo procese nėra pagrindo. Nepagrįsti yra skolininko teiginiai, kad jam nebuvo pranešta apie vykdomąsias bylas ir apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinį skolos išieškojimą. Vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad skolininkui buvo siunčiamos registruotos siuntos jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei į Alytaus pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko N. G. išieškotojo valstybės naudai: 1) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 92,00 Eur baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, išieškojimas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-01-14 sprendimą; 2) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 255,33 Eur mokestinės nepriemokos (privalomojo sveikatos draudimo mokesčio) išieškojimas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-26 sprendimą; 3) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,00 Eur baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-10 išduotą vykdomąjį raštą; 4) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17,38 Eur baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, pagal Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2013-11-13 nutarimą; 5) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur baudos, paskirtos už administracinį teisės pažeidimą, pagal Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2013-09-23 nutarimą.

2021 m. balandžio 26 d. antstolės kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąsias bylas suėjus 5 metų administracinės nuobaudos išieškojimo senaties terminui.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai.

Šiuo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Teismas nenustatė, kad skolininko vykdomųjų bylų vykdymas patektų į ANK 5 straipsnio 2 ir 3 dalies apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis.

Nuo 2015-07-01 galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai. Iki 2015-07-01, kai įsigaliojo 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257-1, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302-5, 302-8, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257-2 straipsniu įstatymas Nr. XII-601, ATPK nereglamentavo nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino. Šią teisės spragą užpildė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformuodamas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties termino nustatymo bei jo praleidimo įvertinimo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškinta, kad tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymus ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nebūtų blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos ATPK 308 str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga matyti, kad vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos buvo užvestos vykdomosios bylos, antstolei vykdyti buvo pateikti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminų. Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-11-13 nutarimas buvo pateiktas vykdyti 2014-01-23 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013-09-23 nutarimas buvo pateiktas vykdyti 2013-11-25 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi nurodyti vykdomieji dokumentai antstoliui buvo pateikti vykdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis, 313, 314 straipsniai).

Be to, antstolė, gavusi minėtus vykdomuosius dokumentus, vykdomosiose bylose atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtas baudas iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė užklausas kredito apie skolininko turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie skolininko nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui apie skolininko vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, duomenis A1S antstolių informacinėje sistemoje, taip pat priėmė reikiamus antstolio procesinius dokumentus (patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, dėl skolininko atvykimo į antstolės kontorą ir pan.). Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad vykdomųjų dokumentų vykdymo laikotarpiu nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių butų nevykdžiusi išieškojimo (t. y. neatlikusi jokių veiksmų dėl nuobaudų išieškojimo minėtose vykdomosiose bylose). Antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdama išieškoti skolą, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė yra atsakinga už tai, kad skola nėra išieškota.

Kaip jau minėta, antstolė yra užvedusi penkias vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš to paties skolininko. Vieno antstolio žinioje esant kelioms vykdomosioms byloms, nebūtina ir neracionalu analogiškas užklausas atlikti kiekvienoje iš bylų. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-998-656/2018, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-586-460/2018.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomosiose bylose laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Kadangi antstolis vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomųjų dokumentų gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis būtų neatlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo.

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bauda administracinių teisės pažeidimų byloje paskirta po 2015-07-01. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnis numato, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo nustatyto termino sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos pabaigos. Vykdomojoje byloje nutarimai administracinių nusižengimų bylose paskirti 2019-09-07, 2019-09-19, 2019-09-24, todėl vykdymo senaties terminas šiose vykdomojoje byloje sueis anksčiausiai 2024-iais metais. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti, kad yra suėję vykdymo senaties terminai.

Kitose dviejose vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomi išieškojimai ne pagal paskirtas administracines nuobaudas.

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoma dėl 255,33 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Ginčo santykiams taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau - MAĮ), kurio 107 straipsnyje įtvirtinta, kad Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. Pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Mokestinės nepriemokos išieškojimas N. G. atžvilgiu pradėtas 2016 metais, nepraėjus penkeriems metams nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalimi, MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priverstinio išieškojimo procedūros skolininko atžvilgiu turi būti tęsiamos, nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl skolininko skundas laikytinas nepagrįstu.

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas 30 Eur baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą. Ši teismo paskirta bauda civiliniame procese ir teisės aktuose nėra įtvirtinta tokios baudų rūšies priverstinio išieškojimo senatis, todėl taikyti senatį vykdymo procese nėra pagrindo.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 straipsniai).

Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

nutaria:

N. G. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.