- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-2879-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06108-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja S. P., veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, bei pagal atsakovo R. P. priešieškinį ieškovei S. P. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. P. padavė ieškinį, patikslintą 2024 m. gruodžio 23 d. pareiškimu, kuriuo, be kita ko, prašoma nutraukti ieškovės ir atsakovo R. P. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 350 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 1325 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
2. Atsakovas R. P. padavė priešieškinį, patikslintą 2025 m. birželio 3 d. pareiškimu, kuriuo, be kita ko, prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų E. P. ir D. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 225 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį iki jų pilnametystės, nustatyti patikslintame priešieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
3. 2025 m. birželio 13 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- nustatyti laikiną atsakovo R. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas R. P. kas antrą mėnesio penktadienį nuo 15.00 iki 18.00 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) pasiima nepilnamečius vaikus iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) bei grąžina nepilnamečius vaikus į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau 20.00 val.; nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas atostogų R. P. praleidžia su vaikais, šį laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 14 dienų, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse; atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip dvi savaites iki vasaros atostogų pradžios; atostogų metu su nepilnamečiais vaikais jų tėvai turi teisę išvykti iš Lietuvos, apie tai informuojant kitą tėvą;
- iš atsakovo R. P. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigojant atsakovą R. P. vaikų išlaikymo lėšas pervesti į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos.
Šalies argumentai
4. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo motyvuojamas tuo, kad per paskutinius 6 mėnesius atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendravo nereguliariai. Buvo laikotarpių, kai su vaikais atsakovas nebendravo tris ir daugiau savaičių arba iš anksto neinformavęs nurodydavo, kad nori bendrauti su vaikais. Ieškovės teigimu, tai kelia vaikams įtampą, emocinio nestabilumo jausmą. Artėjant vasaros atostogoms, būtina konkreti vaikų ir tėvo bendravimo tvarka. Be to, nuo 2024 m. balandžio 15 d. atsakovas teikia išlaikymą nereguliariai, savo nuožiūra, kartais skirdamas nepilnamečiais vaikams kiekvienam po 225 Eur, o kitą mėnesį – 210 Eur, pervesdamas nurodytas lėšas skirtingais laikotarpiais. Dėl to ieškovė negali planuoti išlaidų vaikams ir užtikrinti jų poreikių. Pasak ieškovės, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų pilnavertį ir visapusišką vystymąsi, jų išlaikymui iš atsakovo turėtų būti priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienam vaikui. 2025 m. birželio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovas ignoruoja šalių nepilnamečiam sūnui D. P. nustatytą neįgalumą, lemiantį papildomas išlaidas. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo darbo laiką. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas dirba įprastu grafiku nuo pirmadienio iki penktadienio, kartais jam tenka vykti į komandiruotes, kaip ir bet kokiame įprastame darbe. Karo tarnybos statuto 52 straipsnyje numatyta, jog kasdienės tarnybos laikas paprastai yra 40 valandų per savaitę. Atsakovas per visą vasaros atostogų laikotarpį pageidauja bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik savaitę, vietoje bendravimo su vaikais pasirinko atostogas (duomenys neskelbtini). Nusišalindamas nuo bendravimo su vaikais atsakovas pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus mėgautis abiejų tėvų draugija.
Atsiliepimas
5. Atsakovas R. P. rašytiniuose paaiškinimuose dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė atmesti ieškovės prašymą. Nurodė, kad jų nepilnamečių vaikų interesai nėra pažeidžiami, nes viso proceso metu yra teikiamas išlaikymas po 225 Eur, ir tėvas bendrauja su vaikais laisvu nuo darbo metu arba telefonu. Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių keliami klausimai gali būti išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė gauna kas mėnesį iš valstybės vaikų išlaikymui 780 Eur, iš viso ji gauna po 840 Eur abiem vaikams. Nurodyta suma yra didelė ir jos užtenka būtiniausiems bei specialiems vaikų poreikiams užtikrinti, jų laisvalaikiui, pramogoms, ugdymui ir asmenybės tobulinimui. Pati ieškovė negalėtų skirti didesnės, nei 225 Eur išlaikymo sumos. Pasak atsakovo, svarbu ir tai, kad jis leidžia ieškovei bei vaikams naudotis jam priklausančia namo dalimi su visais daiktais, moka vaikų draudimą (93,47 Eur), tokiu būdu prisidėdamas prie jų materialinės gerovės. Ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma yra per didelė, neproporcinga ir atsakovo, ir ieškovės turtinei padėčiai. Atsakovas neturi, kur gyventi, jo pajamos nedidelės, dirbti kitą darbą jam draudžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas. Ieškovė neleidžia jam lankyti jų bendrame būste. Jis turi skolinių įsipareigojimų, bet neturi asmeninės nuosavybės teise valdomo turto. Atsakovas sutiko toliau teikti vaikams išlaikymą po 225 Eur. Ieškovės sudarytose vaikų poreikių lentelėse nurodyti poreikiai per dideli, viršijantys faktinius vaikų poreikius, nepagrįsti tokio dydžio išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Gyvenant santuokoje išlaidos vaikams nesiekdavo 500 Eur. Ieškovė renkasi mokamas brangias logopedo paslaugas, nors tokio amžiaus vaikui yra skiriamos nemokamos logopedo paslaugos, esant susirgimui. Valstybės mokami vaiko pinigai ir sūnaus išmoka dėl negalios turi būti įskaityta į teikiamo išlaikymo dydį. Nustatant laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, jis prašė atsižvelgti į jo darbo specifiką ir grafiką. Atsakovo įsitikinimu, jo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka atitiktų vaikų interesus ir jo galimybes bendrauti su vaikais. Detalesnė bendravimo tvarka negalima dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl atsakovo darbo grafiko.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bei vaikų bendravimo tvarką. Ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka gali būti neįgyvendinama, nes nėra numatyta bendravimo kompensavimo tvarka, atsakovui negalint bendrauti su vaikais dėl jo darbo pobūdžio. Nėra pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaikų poreikių apimties, atsižvelgiant į tai, kad vaikams išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaikų poreikių tenkinimo užtikrinimu. Ieškovės prašoma priteisti laikino išlaikymo suma atitinka nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi patenkino iš dalies ieškovės prašymą, priteisdamas iš atsakovo R. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. P. ir D. P. po 240 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, įpareigodamas atsakovą pervesti lėšas į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių vaikų E. P. ir D. P. bendravimo su jų tėvu R. P. tvarką, pagal kurią:
- Vaikų tėvas R. P. kas antrą mėnesio penktadienį nuo 15.00 iki 18.00 val. (t. y. poriniais metų savaitgaliais) pasiima nepilnamečius vaikus iš motinos namų (arba kitos tėvų sutartos vietos ir atsižvelgiant į ugdymo įstaigos darbo laiką) ir grąžina nepilnamečius vaikus į motinos namus (arba kitą tėvų sutartą vietą) sekmadienį ne vėliau 20.00 val.;
- Atsakovui R. P. negalint susitikti su vaikais nustatytą savaitgalį dėl tėvo tarnybos karinėse pajėgose, vaikų bendravimas su tėvu perkeliamas į kitą artimiausią tėvui laisvą nuo tarnybos savaitgalį, vaikų pasiėmimą ir grąžinimą motinai vykdant pagal šios bendravimo tvarkos 1 punktą;
- Atsakovas R. P. apie kiekvieną kitą mėnesį planuojamus bendrauti su vaikais savaitgalius informuoja ieškovę ne vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms iki kiekvieno mėnesio pradžios.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečiai E. P. ir D. P. gyvena su motina, kuriai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vaikų tėvas gera valia savo nuožiūra teikė vaikams išlaikymą, kurio dydis buvo nustatytas ir atskiru atveju keičiamas atsakovo, ieškovei pervedant mažesnę sumą, nei įprastai. Pasak teismo, siekiant užtikrinti reguliarų stabilaus dydžio išlaikymo vaikams teikimą jų kasdieniams būtiniesiems poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaikų fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, tikslinga spręsti klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašoma laikino išlaikymo suma nėra itin maža. Atsakovas pripažįsta, kad kiekvienam vaikui galėtų ir toliau mokėti po 225 Eur per mėnesį. Šalys yra mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Dabija“ bendrasavininkiai, ieškovė yra šios bendrijos direktorė. Šalys turi bankui įkeistą gyvenamąjį namą, atsakovas dirba Lietuvos kariuomenėje, jo darbo užmokestis svyruoja nuo 1600 Eur iki 1800 Eur. Ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 1000 Eur. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad nebaigus bylos nagrinėjimo iš esmės ir neįvertinus visų įrodymų, nėra galimybės nuspręsti, ar atsakovas yra pajėgus kas mėnesį mokėti kiekvienam vaikui po 350 Eur, kokia dalimi jis papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo ir kokie yra realūs būtini vaikų poreikiai.
10. Teismas, preliminariai įvertinęs šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių bei nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme būtina užtikrinti bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, kad ieškovė gauna iš valstybės išmokas vaikams, sprendė, kad prašymas priteisti laikiną išlaikymą turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant nepilnamečiams vaikams iš atsakovo po 240 Eur iki bus išnagrinėta ši byla (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo nuomone, ši suma yra protinga ir reikalinga būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti.
11. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo nesutikimo nustatyti ieškovės bendravimo tvarką, nurodė, kad šis nepateikė į bylą jo aplinkybes pagrindžiančių duomenų (darbo grafiko intensyvumo, kintamumo, ilgalaikių komandiruočių ir kt.). Teismo vertinimu, abiejų šalių nurodomos aplinkybės patvirtina, kad jų santykiai dėl bendravimo yra pakankamai įtempti. Nuo 2025 m. vasario 16 d. susitikimo iki 2025 m. kovo 10 d. susitikimo yra praėjusios daugiau, nei 3 savaitės. Tėvas, pabendravęs su vaikais 2025 m. kovo 15-16 d., bendravo su jais kitą kartą 2025 m. balandžio 4-6 d. Tėvas, pabendravęs su vaikais 2025 m. balandžio 19-20 d., bendravo su jais kitą kartą 2025 m. gegužės 10-11 d. Tėvas, pabendravęs su vaikais 2025 m. gegužės 16-17 d., bendravo su jais kitą kartą 2025 m. birželio 7-8 d. Atsakovo susitikimai su vaikais vykdavo kas trečią savaitgalį. Teismas sprendė, kad visapusiškam vaikų vystymuisi nuolatinis bendravimas ir su motina, ir su tėvu yra būtinas, todėl nurodė, kad atsakovo laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas iki bylos išnagrinėjimo yra būtinas, kitaip gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
12. Pasak pirmosios instancijos teismo, 9 ir 7 metų vaikams kasdieniniame gyvenime yra svarbus stabilumas, tam tikra rutina, turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo galimą darbo specifiką, siekdamas užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos sistemingumą ir stabilumą, nenukrypti nuo vaikų interesų prioriteto, šalių lygių teisių ir pareigų, sprendė, kad geriausius vaikų interesus šiuo metu atitiktų ieškovės pasiūlyta vaikų ir tėvo laikina bendravimo tvarka, kai atsakovas su vaikais praleidžia kas antrą savaitgalį (porinį) nuo penktadienio, pasiimant vaikus nuo 15.00 iki 18.00 val., iki sekmadienio 20.00 val. Teismas nurodė, kad papildomai turi būti nustatyta, jog tėvui negalint susitikti su vaikais dėl darbo, vaikų bendravimas su tėvu perkeliamas į kitą artimiausią tėvui laisvą nuo tarnybos savaitgalį. Teismo nuomone, tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos užtikrinti vaikų interesus dažniau bendrauti su tėvu kontaktiniu būdu bei abiejų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų vasaros atostogos jau yra prasidėjusios, kad teismui nepateikti duomenys, kada konkrečiai tėvams pagal atostogų grafikus yra numatytos vasaros atostogos, įvertinęs, kad pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką, atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau, kaip dvi savaitės iki vasaros atostogų pradžios, sprendė, kad nagrinėtinu atveju, iki galo lieka neaišku ir negalima spręsti, ar tikslinga laikinosiomis apsaugos priemonėmis reguliuoti esamą situaciją ir kaip ją sureguliuoti neturint byloje pakankamai duomenų. Teismas nurodė, kad nėra galimybės kiekvienai gyvenimiškai situacijai nustatyti (numatyti) bendravimo tvarkos. Tėvai patys turi dėti pastangas ir siekti savo nepilnamečiams vaikams didžiausios gerovės, jų interesų užtikrinimo. Teismo nuomone, šioje proceso stadijoje, praėjus vienam vasaros mėnesiui, nėra teisinio pagrindo nustatyti atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais jų vasaros atostogų metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
14. Ieškovė S. P. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti ieškovės prašymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną atsakovo R. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu, pagal kurią R. P. ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas atostogų praleidžia su vaikais, šį laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 14 dienų, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse; atostogų grafikus suderinant raštu ne vėliau, kaip dvi savaites iki vasaros atostogų pradžios; atostogų metu vaiko tėvai, turi teisę su nepilnamečiais vaikais išvykti iš Lietuvos, apie tai informuojant kitą tėvą; 2) priteisti iš atsakovo R. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigojant atsakovą lėšas pervesti į ieškovės banko sąskaitą, iki einamojo mėnesio 10 dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą vasaros atostogų metu, pažeidė prioritetines vaikų teises ir interesus bendrauti su abiem tėvais bei neatsižvelgė į tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumą. Taip teismas iš esmės eliminavo atsakovo pareigą rūpintis nepilnamečių vaikų ugdymu, dalyvauti jų vystymesi. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti savo darbo grafiko, iš anksto suplanavo atostogas, tačiau vietoje bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais išvyko atostogų metu į Vokietiją. Taip atsakovas nusišalino nuo dalyvavimo nepilnamečių vaikų gyvenimo jų vasaros atostogų metu, eliminuodamas jų galimybę mėgautis tėvo draugija per vasaros atostogas. Nepaisydamas to, kad prasididėjo vasaros atostogos, atsakovas kaip atsakingas ir rūpestingas tėvas, vykdydamas pareigas vaikams, turėjo ir turi galimybę suderinti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką vasaros atostogų metu. Per visas mokslo metų atostogas atsakovas nei karto nebuvo pasiėmęs vaikų bendravimui.
14.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neatsižvelgė į CK 3.192 straipsnio 2 dalyje ir kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus. Minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių nepilnamečiui sūnui nustatytas neįgalumas, tai lemia papildomus poreikius, susijusius su sūnaus gydymu bei ugdymu. Atsakovas, gaudamas pakankamas reguliarias pajamas, vengia teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius, o ieškovei vienai tenka pareiga rūpintis kasdienių vaikų poreikių tenkinimu, jų sveikatos priežiūra, ugdymu ir kt. Teismo nustatytas laikinas išlaikymas neužtikrina net minimalių vaikų poreikių, o visa nepilnamečių vaikų išlaikymo pareiga iš esmės perkeliama tik ieškovei.
Atsiliepimas
15. Atsakovas R. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas priteisė tinkamo dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurį atsakovas sutinka mokėti. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės palaikė savo rašytinių paaiškinimų argumentus apie jo ir ieškovės turtinę padėtį, jo savanoriškai teikiamą išlaikymą, vaikų poreikius. Atsakovo teigimu, jis teikia vaikams išlaikymą po 225 Eur reguliariai, o ieškovė kiekvieno vaiko išlaikymui gauna iš viso po 855 Eur (su valstybės teikiama parama). Tokios sumos pakanka patenkinti būtinus ir specialius vaikų poreikius, todėl didinti laikino išlaikymo sumą nėra pagrindo. Pasak atsakovo, 350 Eur laikino išlaikymo suma būtų neproporcinga abiejų šalių turtinei padėčiai.
15.2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, įvertino visus argumentus, nurodytus atskirajame skunde, todėl nėra pagrindo ją keisti. Šiuo metu atsakovas bendrauja su vaikais. Detalesnės bendravimo tvarkos nustatyti negalima dėl to, kad atsakovas negalės jos laikytis dėl savo darbo grafiko. Pasak atsakovo, ieškovė suformulavo prašymą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais taip, kad apsunkintų jo galimybę dirbti arba kad jis apskritai negalėtų vykdyti šios tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo (tėvo) ir ginčo šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka bei iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas jo vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė S. P. ir atsakovas R. P. yra sutuoktiniai, kurie turi du nepilnamečius vaikus: E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys negyvena kartu.
20. Šalių sūnui D. P. nustatyti sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini)). 2025 m. balandžio 15 d. gydytojai rekomendavo jam intensyvią logopedo, spec. pedagogo pagalbą bei ugdymą; pagal PPT rekomendacijas būtina struktūruota aplinka, taisyklių laikymasis, psichologo konsultacijos. D. P. paskirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu šalių sūnui D. P. nustatytas (duomenys neskelbtini) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio 25 m. sprendimu D. P. nuo 2025 m. balandžio 18 d. iki 2027 m. balandžio 17 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) sprendimu D. P. paskirta bei mokama 372 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. balandžio 30 d.
21. Šiaulių rajono savivaldybės administracija kas mėnesį moka ieškovei 317,10 Eur dydžio išmoką vaikams (122,50 Eur išmoka vaikui × 2 + 72,10 Eur papildoma išmoka neįgaliam vaikui) bei 124,80 Eur tikslinę išmoką (individualios pagalbos išlaidų tikslinę kompensaciją) už D. P.. Iš viso ieškovė gauna iš valstybės 122,50 Eur už E. P., ir 691,40 Eur už D. P..
22. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės valdo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas hipoteka pagal šalių sudarytą kredito sutartį. Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad ji kas mėnesį moka apie 550 Eur paskolos įmokas (paskolos dalį ir palūkanas). Šalys yra MB „Dabija“ savininkai ir neturi kito kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Ieškovė dirba MB „Dabija“ direktore, jos pajamos per mėnesį sudaro 1000 Eur. Atsakovas atlieka tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jo pajamas per mėnesį sudaro apie 1700 Eur.
23. Atsakovas kas mėnesį mokėjo ieškovei savanoriškai 450 Eur vaikų išlaikymui, t. y. po 225 Eur kiekvienam vaikui, 2025 m. gegužės 28 d. sumokėjo 420 Eur. Jis sutinka mokėti skundžiama nutartimi teismo priteistą laikiną išlaikymą po 240 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas kas mėnesį moka 44,51 Eur gyvybės draudimo įmokas už E. P. ir 48,96 Eur – už D. P..
24. Ieškovė pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodyta, jog E. P. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1276 Eur suma (rūbams ir avalynei – 210 Eur; sportiniam inventoriui – 11 Eur; higienos reikmenims – 38 Eur; užklasiniams užsiėmimams – 50 Eur; 967 Eur kitoms išlaidoms (maistui, transportui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymui, sveikatos profilaktikai, numatomoms papildomoms išlaidoms ir kt.); D. P. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1531 Eur suma (rūbams ir avalynei – 164 Eur; sportiniam inventoriui – 12 Eur; higienos reikmenims – 51 Eur; logopedo paslaugoms – 274 Eur; 1030 Eur kitoms išlaidoms (maistui, ugdymui, lavinimui, transportui, laisvalaikiui, sveikatos profilaktikai, reabilitacijai, numatomoms papildomoms išlaidoms, dailės terapijai ir kt.). Iš lentelės duomenų matyti, kad D. P. specialiems poreikiams patenkinti, be logopedo paslaugų, ieškovė nurodė ir dailės terapiją, kurios kaina 60 Eur per mėnesį, papildomas išlaidas reabilitacijai (42 Eur per mėnesį), 40 Eur didesnę sumą lavinimosi priemonėms ir 10 Eur didesnę sumą sveikatos profilaktikai, nei šalių dukrai. Kiti abiejų vaikų poreikiai rūbams, avalynei, maistui, ugdymui, laisvalaikiui, transportui, higienai – įprasti, neišskirtiniai.
25. Ieškovė pateikė logopedės pažymą, kurioje nurodoma, kad D. P. lanko logopedės užsiėmimus du kartus per savaitę, vieno vizito kaina – 30 Eur. D. P. poreikių lentelėje nurodoma, kad jam reikalingi 94 užsiėmimai per metus. Todėl laikytina, kad vieno mėnesio užsiėmimų kaina yra 235 Eur (30 Eur × 94 / 12 mėn.).
26. Apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nustatytu laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu bei tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos vasaros atostogų metu. Apeliantė argumentuoja savo nesutikimą tuo, kad pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma nepatenkina net minimalių vaikų poreikių; teismas, nenustatydamas prašomos laikinos bendravimo vasaros atostogų metu tvarkos, pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą bei nepilnamečių vaikų prioritetinę teisę lygiai bendrauti su abiem tėvais.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. P. ir E. P. dydžio
27. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 384 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.
28. Pagal CK 3.3 straipsnį, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, be kita ko, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, ir taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktai). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020, 28 punktas).
30. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.).
31. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių, nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai).
32. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Tiek išmoka vaikui, tiek šalpos neįgalumo pensija turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 54, 57 punktai).
33. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą, nenustatė preliminariai to, kokia suma šiuo metu užtikrintų šalių vaikų minimalius poreikius, nors turėjo tai padaryti, atsižvelgiant į CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas.
34. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 patvirtino 2025 m. minimalios mėnesinės algos dydį - 1038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui didesnį laikiną išlaikymą, nurodydama, kad dukros poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1276 Eur, sūnaus – apie 1531 Eur. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė, nurodydama šias aplinkybes nepateikė teismui šioje stadijoje įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog šiuo metu vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga būtent tokio dydžio suma. Todėl preliminariai vertinant jos prašymo dėl laikino išlaikymo pagrįstumą galima daryti išvadą, kad šiuo metu byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 1276 Eur suma, o sūnaus – 1531 Eur. Juolab kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo po 350 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, neprašė teismo nukrypti nuo išlaikymo lygiomis dalimis principo, vadinasi laikėsi pozicijos, kad vieno vaiko išlaikymui tėvai turi skirti bendrą 700 Eur sumą (350 Eur×2).
35. Atsakovas, teigdamas, kad šiuo metu vaikų poreikiams patenkinti užtenka mažesnės, nei 777 Eur sumos, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, bet vadovavosi bendro pobūdžio teiginiais, kad gyvendamos kartu šalys neišleisdavo vaikams didesnės, nei 500 Eur sumos kiekvienam vaikui.
36. Apeliacinės instancijos teismui preliminariai įvertinus ieškovės pateiktus duomenis, nustatyta, kad E. P. kasdieniai poreikiai yra įprastiniai, nespecialūs. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių didesnes išlaidas dukrai, nei orientacinis išlaikymo dydis. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo paskirstyti šalių pareigą skirti dukrai 654 Eur per mėn. (777 Eur suma, reikalinga vaiko išlaikymui – 123 Eur valstybės išmoka, šios nutarties 32 punktas).
37. Preliminariais bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus D. P. turi specialių poreikių: jam reikalingi užsiėmimai su logopedu, dailės terapija, reabilitacija, lavinimo priemonės (žr. šios nutarties 20 punktą). Bendra tokių išlaidų suma, ieškovės pateiktos lentelės duomenimis, siekia apie 387 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima daryti preliminarią išvadą, kad išlaidas specialiems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams kompensuoja valstybė, teikdama vaikui šalpos neįgalumo pensiją, individualios pagalbos išlaidų tikslinę kompensaciją, kurių paskirtis yra užtikrinti papildomą finansinę pagalbą neįgaliam vaikui (žr. šios nutarties 32 punktą). Preliminariai įvertinus byloje esančius dokumentus, į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių kad šių valstybės skiriamų lėšų nepakanka šalių sūnaus specialiems poreikiams patenkinti, bei įrodymų, patvirtinančių didesnes išlaidas sūnaus įprastiems poreikiams, nei orientacinis išlaikymo dydis. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo paskirstyti šalių pareigą skirti sūnui 582 Eur per mėn. (777 Eur suma, reikalinga vaiko išlaikymui – 195 Eur valstybės išmoka).
38. Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo pareigą teikti vaikams laikiną išlaikymą po 240 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, tokiu būdu perkėlė didžiąja dalimi nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą ieškovei. Tokia išvada darytina, preliminariai nustačius, kad esant vaikų poreikiams, kuriuos užtikrintų 654 Eur ir 582 Eur išlaikymo, teiktino abiejų tėvų, sumos, skundžiama nutartimi priteisus iš atsakovo 240 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, ieškovė turi užtikrinti vaikų įprastus poreikius kas mėnesį atitinkamai 384 Eur (dukrai) ir 342 Eur (sūnui).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neatitinka CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyto principo, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu privalo būti užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai maistui, būstui, higienai, sveikatai, todėl pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma, įvertinus minimalios mėnesinės algos dydį, neatitinka prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos principų. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės apie jo rūpinimąsi vaikų poreikiais, užtikrinant gyvenamąjį būstą, mokant draudimo įmokas, aplinkybės, susijusios su bylos šalių realia turtine padėtimi bus išsamiai tiriamos ir vertinamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir šiuo metu nepatvirtina to, kad įprastiems abiejų vaikų poreikiams per mėnesį reikalinga mažesnė, nei 777 Eur suma kiekvienam.
40. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs konkrečios sumos, būtinos ginčo nagrinėjimo metu šalių nepilnamečių vaikų mėnesio poreikiams, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl išlaikymo priteisimo, neįvertinęs to, kad šioje stadijoje nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie didesnės / mažesnės lėšų sumos kasdienių vaikų poreikių tenkinimui reikalingumo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo kas mėnesį skirtinos 240 Eur sumos kiekvieno vaiko poreikiams turėtų užtekti kartu su valstybės ir ieškovės skirtinomis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl laikino išlaikymo, padidinant iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą dukrai E. P. iki 330 Eur (suapvalinus 327 Eur=654 Eur/2, žr. šios nutarties 39 punktą) per mėnesį, o sūnui D. P. – iki 290 Eur (suapvalinus 291 Eur=582 Eur/2, žr. šios nutarties 39 punktą) per mėnesį, periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie poreikio nustatyti atsakovo R. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais jų vasaros atostogų metu tvarką nebuvimą
41. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.165 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
42. Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
44. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
45. Pagal kasacinio teismo praktiką skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 13 punktas).
46. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos vasaros atostogų laikotarpiu, pažeidė prioritetines vaikų teises ir interesus bendrauti su abiem tėvais vienodai, neatsižvelgė į tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu tvarką, nepagrįsta ir neatitinka vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, jų tikslų bei teismų praktikos.
47. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šeimos bylos nagrinėjimo trukmė yra neapibrėžta, ji gali užsitęsti virš metų ir tokiu atveju ieškovė bus priversta dar kartą kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl tėvo ir vaikų bendravimo vasaros atostogų metu. Todėl laikinas atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo vasaros laikotarpiu sureguliavimas gali būti aktualus ne tik 2025 m. vasarą, bet ir vėlesniais bylos nagrinėjimo etapais. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje byloje iš esmės turi būti siekiama užtikrinti šalių vaikų teises ir interesus iki galutinio tėvų ginčo išsprendimo, nesant aiškiai bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos datai.
48. Šiuo atveju atsakovas nurodė, kad nėra objektyvių galimybių vykdyti ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką dėl jo tarnybos ir intensyvaus darbo grafiko, kad per vaikų vasaros atostogas planuoja su vaikais bendrauti tik vieną savaitę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokią atsakovo poziciją, sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, esant šalių konfliktiškiems santykiams ir nerandant kompromiso dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pirmosios instancijos teismas, nutardamas nenustatyti tokios tvarkos vasaros atostogų metu, iš esmės paneigė atsakovo pareigą lygiais pagrindais ir kiek įmanoma dažniau dalyvauti vaikų gyvenime ir ginčo laikotarpiu (galbūt ir vaikų vasaros atostogų metu) (CK 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju svarbu tai, kad, kaip minėta, atsakovas negali pasirinkti tik jam patogios bendravimo su vaikais formos ar laiko, nes bendravimo tvarka turi atitikti, visų pirma, vaikų interesus (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 2 dalis). Net ir esant tam tikriems atsakovo tarnybos ypatumams, jis kaip nepilnamečių vaikų tėvas privalo organizuoti savo laiką taip, kad galėtų užtikrinti savo vaikų teisę bendrauti su juo maksimaliai galbūt ir vasaros atostogų metu.
49. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra galimybės kiekvienai gyvenimiškai situacijai nustatyti bendravimo tvarkos, šiuo atveju reikšminga tai, jog apeliantė ir neprašė nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos kiekvienai gyvenimiškai situacijai. Ieškovė siekė vaikų ir tėvo bendravimo vasaros atostogų metu sureguliavimo. Todėl byloje nesant duomenų apie tai, kiek gali užtrūkti šios bylos procesas, pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui, turėjo išspręsti atsakovo bei vaikų bendravimo tvarkos ir jų vasaros atostogų metu klausimą. Tokiu būdu būtų užtikrintas ir šalių teisinių santykių dėl jų vaikų stabilumas santuokos nutraukimo procese, esant konfliktiškiems šalių santykiams.
50. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovas, nesutikdamas su prašymu nustatyti laikiną bendravimo tvarką, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog jis dėl objektyvių aplinkybių negalės vykdyti ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad neturi teisės į mažiausiai 28 kalendorines dienas atostogų per metus, kad jam negali būti suteiktos atostogos vasaros metu.
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos papildymo jos nurodytomis sąlygomis dėl tėvo ir vaikų bendravimo vasaros atostogų metu turi būti patenkintas. Todėl skundžiama nutarties dalis dėl atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo keistina, papildant ją sąlygomis, pagal kurias atsakovas turi praleisti su vaikais ne mažiau kaip 28 kalendorines dienas jų vasaros atostogų metu, šį laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 14 dienų, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse; atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau, kaip likus dviems savaitėms iki vasaros atostogų pradžios; atostogų metu vaikų tėvai turi teisę su nepilnamečiais vaikais išvykti iš Lietuvos, apie tai informuodami kitą tėvą.
52. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus jų gyvenimo aplinkybėms, dėl kurių nustatyta laikina atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka taptų neįmanoma, kiekviena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios laikinos atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo įstatymo nustatyta tvarka, pateikus įrodymus, pagrindžiančius poreikį keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams, mažesnį nei minimalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą, neįvertino to, kad atsakovas nepateikė šioje bylos nagrinėjimo stadijoje įrodymų apie tai, jog būtinus vaikų poreikius galėtų užtikrinti mažesnė, nei vieno MMA dydžio išlaikymo suma. Apeliantei šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje taip pat neįrodžius savo teigiamų aplinkybių apie tai, kad vaikų poreikių neužtikrina vieno MMA išlaikymas bei valstybės teikiamos lėšos, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo turi būti pakeista, padidinant šalių dukrai iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą iki 330 Eur, nepilnamečiam sūnui – iki 290 Eur išlaikymo, mokėtinų periodinėmis išmokomis nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones gavimo iki šioje byloje priimtino teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
54. Pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai įvertinęs skyrium gyvenančio tėvo pareigą maksimaliai bendrauti su savo vaikais bei vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais, nesant duomenų apie teisminio ginčo išnagrinėjimo laikotarpį, be pagrindo atsisakė nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką jų vasaros atostogų metu, esant ieškovės prašymui. Tai yra pagrindas pakeisti ir skundžiamos nutarties dalį dėl atsakovo bei vaikų laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, papildant pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos ieškovės nurodytomis sąlygomis dėl atsakovo bendravimo su vaikais ir vasaros atostogų metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 144 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsnio 1 dalies 11, 13 punktais, teismas
nutaria:
patenkinti iš dalies ieškovės S. P. atskirąjį skundą.
Pakeisti iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį.
Padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi priteistą iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą iki 330 (trijų šimtų trisdešimties) Eur, mokėtinų kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo (t. y. 2025 m. birželio 13 d.) iki galutinio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo, indeksuojant laikiną išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi priteistą iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą iki 290 (dviejų šimtų devyniasdešimties) Eur, mokėtinų kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo (t. y. 2025 m. birželio 13 d.) iki galutinio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo, indeksuojant laikiną išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šalių nepilnamečių vaikų E. P. ir D. P. laikiną bendravimo tvarką, papildant šią tokiomis sąlygomis:
- Tėvas R. P. turi praleisti su vaikais E. P. ir D. P. ne mažiau kaip 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines dienas jų vasaros atostogų metu, šį laikotarpį išskaidant į dvi dalis po 14 (keturiolika) dienų, atsižvelgiant į vaikų norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse;
- Atostogų grafikus tėvai R. P. ir S. P. turi suderinti raštu ne vėliau, kaip likus dviems savaitėms iki vasaros atostogų pradžios. Atostogų metu vaikų tėvai turi teisę su nepilnamečiais vaikais išvykti iš Lietuvos, apie tai informuodami kitą iš tėvų.
Palikti nepakeistą kitą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties dalį.