Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams D. G., M. G. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, išvadą teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2001 m. rugpjūčio 29 d. gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 40, iškeldinti atsakovę D. G. ir jos nepilnamečius vaikus G. G., S. G., V. G. ir atsakovą M. G. iš Plungės rajono savivaldybei priklausančio nuomojamo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

2. Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovų sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla pagal ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ieškinį nutraukta.

3. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovės D. G. ir jos vaikų G. G., S. G., V. G. ir atsakovo M. G. iškeldinimo iš Plungės rajono savivaldybei priklausančio nuomojamo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nevykdo taikos sutartimi nustatytų sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nutarė ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas nurodė, kad taikos sutartimi šalys nesusitarė, jog atsakovams nevykdant taikos sutarties sąlygų, atsakovai bus iškeldinti iš Plungės rajono savivaldybei priklausančio nuomojamo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra, tokia sąlyga taikos sutartyje nėra įrašyta, todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovų iškeldinimo. Pažymėjo, kad patvirtinus taikos sutartį, civilinė byla dėl iškeldinimo iš Plungės rajono savivaldybei priklausančio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos, yra nutraukta, bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalys taikos sutartyje susitarė dėl skolų sumokėjimo terminų ir sumų, vykdomasis raštas gali būti išduodamas dėl pradelstų sumokėti sumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantė dėl bylos faktinių aplinkybių nurodo, kad jos ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas dėl to, kad atsakovai sistemingai pažeidinėjo būsto nuomos sutarties sąlygas, daug metų nemokėjo nei mokesčių nei nuomos mokesčio ir turėjo daug įsiskolinimų. Bylos nagrinėjimo metu šalys pasirašė sutartį, kurios pagrindu atsakovai įsipareigojo mokėti skolą pagal sutartyje nustatytą grafiką, tačiau atsakovams skolos nemokant taip kaip buvo nustatyta taikos sutarties 1.2. punkte, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

5.2. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad teismas turėjo įvertinti ieškinio dalyką, tai yra jog atsakovus buvo prašoma iškeldinti nevykdant sutartinių įsipareigojimų, įvertinti, kad atsakovai nemokėdami nei skolų nei einamųjų mėnesių sąskaitų ir toliau ne tik nevykdo taikos sutarties sąlygų, bet ir pačios nuomos sutarties įsipareigojimų. Teigia, kad taikos sutartimi, apeliantė sutiko neiškeldinti atsakovų su sąlyga, kad jie skolas sumokės ir daugiau neįsiskolins, tačiau atsakovams toliau nevykdant nei nuomos sutarties, nei taikos sutarties sąlygų, apeliantei turi būti užtikrinta teisė taikos sutartį, kaip bet kokias kitas sutartis, nutraukti ir grįžti prie savo ankstesnių reikalavimų.

5.3. Apeliantė dėl taikos sutarties turinio vertinimo nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui išaiškinus, jog dėl vieno sakinio neįrašymo į taikos sutartį apeliantei išduoti vykdomojo rašto negalima, galima daryti prielaidą, kad savo ieškinio reikalavimo priverstinio įvykdymo teisę apeliantė yra praradusi, nes ieškinio dalykas yra iškeldinimo klausimo išsprendimas, o taikos sutartis skolų sumokėjimo klausimų išsprendimas. O ir be to, atsakovai yra skolingi ne apeliantei, o tretiesiems asmenims, kurie nėra padavę ieškinių dėl susidariusių skolų. Teigia, kad į taikos sutartį neįrašius vieno sakinio, jog atsakovai įsipareigoja išsikelti iš savivaldybės būsto jei nevykdys taikos sutarties sąlygų, negali užkirsti teisės šioje byloje gauti vykdomąjį raštą dėl ieškinio reikalavimų. Nes atsakovams nevykdant taikos sutarties ji, apeliantės įsitikinimu, pateikus teismui prašymą, dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismo turi būti pripažinta kaip nebegaliojanti visa apimtimi, todėl ji negali būti toliau taikoma ir turi būti išduodamas vykdomasis raštas dėl ieškinio reikalavimų, o ne taikos sutartyje numatytų sąlygų nevykdymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl atsakovų iškeldinimo netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pareikšto ieškinio reikalavimus, bei taikos sutarties sąlygas. Teigia, kad atsakovai taikos sutarties tinkamai nevykdo, todėl atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus yra teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl jų iškeldinimo.

8. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos apeliantės ir atsakovų sudarytos taikos sutarties sąlygas.

9. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės – apeliantė (ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iškeldinant atsakovę D. G. ir jos nepilnamečius vaikus G. G., S. G., V. G. ir atsakovą M. G. iš ieškovei priklausančio nuomojamo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Bylos nagrinėjimo metu šalys pasiekė tarpusavio taikaus susitarimo ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinta apeliantės (ieškovės) ir atsakovų sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.

10. Įvertinęs apeliantės ir atsakovų sudarytos taikos sutarties nuostatas apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai įsipareigojo pagal nustatytą grafiką sumokėti skolas, delspinigius, pateikti skolos sumokėjimą patvirtinančius įrodymus ir padengti teismo turėtas pašto ir kitas išlaidas (sutarties 1.1-1.5 punktai), o apeliantė (ieškovė) įsipareigojo užtikrinti, kad savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“ dėl iki 2019 m. lapkričio 1 d. susidariusių ir dar teismo nepriteistų skolų, nesikreips į teismą dėl jų išieškojimo iki 2021 m. birželio 1 dienos, jei atsakovai tinkamai ir laiku vykdys šią taikos sutartį (sutarties 2.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina (sutarties 3 punktas), prašo teismo šią taikos sutartį, kaip atitinkančią abiejų šalių valią patvirtinti, bei civilinę bylą nutraukti (sutarties 4 punktas). Šalys patvirtinto, jog joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės (sutarties 5 punktas), ieškinio atsisakymo pasekmės (sutarties 6 punktas). Nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis įsiteisėjusi.

11. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys).

12. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

13. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties netinkamo vykdymo šį prašymą grindžia tuo, kad atsakovai nevykdo taikos sutarties, nemoka susidariusių skolų, todėl pažeidžiama šalių sudaryta taikos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes (nutarties 9 punktas), taikos sutarties sąlygas (nutarties 10 punktas), materialinės ir proceso teisės normas (nutarties 11 punktas), atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutarties 12-13 punktai), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovų iškeldinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį sekančiai nurodytais motyvais.

15. Pirmiausia, įvertinus bylos faktines aplinkybes, taikos sutarties turinį, nustatyta, kad šalys sudarydamos taikos sutartį susitarė, kad atsakovai sumokės susidariusias skolas, o apeliantė (ieškovė) užtikrins, kad į teismą dėl skolos išieškojimo iki 2019 m. lapkričio 1 d. susidariusių ir dar teismo nepriteistų skolų, nebus kreipiamasi, jei atsakovai tinkamai vykdys taikos sutartį (sutarties 1.1-2.1 punktas). Sutarties 5-6 punktais patvirtinta, kad šalys supranta tiek ieškinio atsisakymo, tiek taikos sutarties patvirtinimo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atsisakė reikalavimų dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, prašė taikos sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti, taikos sutartimi šalys nesusitarė dėl taikos sutarties nevykdymo pasekmės – atsakovų iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas neturi teisės išduoti vykdomojo rašto dėl to, dėl ko nebuvo susitarta taikos sutartyje (nutarties 13 punktas).

16. Antra, nesutinkama su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad vykdomasis raštas turi būti išduodamas atsižvelgiant į ieškinio dalyką. Pažymėtina, jog procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, tai yra pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų (CK 6.156 straipsnis). Kaip matyti nagrinėjamu atveju šalys abipusių nuolaidų būdu priėmė sprendimą dėl taikaus susitarimo, apeliantė (ieškovė) atsisakė ieškinio reikalavimų iškeldinti atsakovus, sąlyga dėl atsakovų iškeldinimo nėra įtraukta ir į šalių taikos sutarties ir teismo patvirtintas nuostatas. Kadangi apeliantė (ieškovė) atsisakė pareikšto materialinio reikalavimo, tokio ir ar panašaus pobūdžio reikalavimo taikos sutartyje nėra, darytina išvada, kad remtis tuo, kas buvo nurodyta kaip ieškinio dalykas, nėra galima, kadangi vykdomasis raštas esant teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai, išduodamas pagal teismo patvirtintos nutarties taikos sutarties nuostatas ir negali būti įtraukiami papildomi aspektai, taip kaip pageidauja apeliantė pateiktame prašyme (nutarties 12 punktas).

17. Trečia, iš dalies sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą netinkamai taikė proceso teisės normą – CPK 646 straipsnio 3 dalį. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo, atsisakiusio išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, pareigą išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tokio išaiškinimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 7 straipsnis), papildomai pažymint, kad pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo suponuoja proceso atnaujinimą byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad jei šalys taikos sutarties nuostatas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

18. Teismas įvertinęs byloje nustatytas bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliantės pateiktus atskirojo skundo argumentus nenustatė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir ar neteisėtumo, priešingai – pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė apeliantės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Esant nustatytoms nutarties 7-18 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.