- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- eI3-6552-283/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00194-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Nijolė Čekanauskienė, Giedrė Kairienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
- Pareiškėjas
- Panevėžio apygardos prokuratūra
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Giedrės Kairienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, A. R., E. V., V. V., V. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – Prokuroras), 2022 m. gegužės 31 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipėsi į administracinį teismą pareiškimu dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises, įsakymo ir įsakymo priedo atkūrus nuosavybės teisę neatlygintinai nuosavybei perduoto lygiaverčio turėtajam žemės sklypo, įsakymo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patvirtinimo dalių panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių, turto perdavimo ir priėmimo akto dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus (toliau – ir NŽT Molėtų skyrius), A. R., E. V., V. V., V. S. (toliau – ir A. R., E. V., V. V., V. S.), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija).
Šalies argumentai
Prokuroras paduotu pareiškimu prašė:
1) panaikinti nuo sudarymo momento Utenos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Utenos AVA) 2000 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 50172-62-8924 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. S.“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 3,33 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,0603 ha žemės ir miško dviejuose sklypuose: 1,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,9303 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,9303 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuria nuosavybės teisės atkurtos į 0,0109 ha valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias Nr. (duomenys neskelbtini)) juostos užimtą žemę;
2) panaikinti nuo sudarymo momento Utenos AVA 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 10-05-613 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone“ (toliau – ir Įsakymas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone) ir šio įsakymo priedo (sąrašo eilutę Nr. 3), kuriuo V. S., atkūrus nuosavybės teisę į žemę, buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam du žemės (miško) sklypai, dalį dėl 0,0109 ha iš 0,9303 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2000 m. gruodžio 13 d. Pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6199, patvirtintos Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 6199), dalį, kuria V. S. pardavė E. V. 109 kv. m (0,0109 ha) žemės plotą 0,9303 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkantį į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
4) panaikinti nuo sudarymo momento Utenos apskrities viršininko (toliau – ir Utenos AVA) R. S. 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 14-666 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ (toliau – Įsakymas dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone) dalį, kuriuo patvirtinti žemės ūkio paskirties, nuosavybės teise priklausančio E. V., žemės sklypo kadastriniai duomenys 109 kv. m (0,0109 ha) plotui 0,7259 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
5) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m liepos 19 d. Pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 12413, patvirtintos Vilniaus miesto 16-ojo notarės biuro notarės (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 12413) dalį dėl 109 kv. m (0,0109 ha) žemės, kuria E. V. ir V. V. pardavė pirkėjai A. R. 0,0109 ha žemės plotą 0,7259 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkantį į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2006 m. liepos 19 d. Turto perdavimo ir priėmimo akto, notarinio registro Nr. 12413 (toliau – ir Turto perdavimo ir priėmimo aktas) dalį, kuria A. R. iš E. V. ir V. V. priėmė 109 kv. m (0,0109 ha) žemės plotą 0,7259 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkantį į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
7) taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn pagal Kelių direkcijos inžinierės A. Ž. parengtoje schemoje nurodytas koordinates 109 kv. m (0,0109 ha) iš 0,7259 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkančio į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostą, o iš Lietuvos Respublikos valstybės A. R. priteisti 18,47 Eur.
Prokuroras pareiškime nurodė, jog Panevėžio apygardos prokuratūroje 2022 m. balandžio 19 d. buvo gautas Kelių direkcijos prašymas ginti viešąjį interesą, registracijos Nr. AP-9984, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo pranešė, kad į jos patikėjimo teise valdomo Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų – ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 109 kv. m (0,0109 ha) dalis, priklausanti A. R.. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog Įsakymu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone ir Sprendimu V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,33 ha žemės, perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,0603 ha žemę ir mišką dviejuose sklypuose: 0,9303 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,13 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prokuroras paaiškino, kad buvo suformuotas 0,9303 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Be to, Prokuroras nurodė, kad 2000 m. gruodžio 13 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 6199, V. S. pardavė E. V. 0,9303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio žemės sklypo 2005 metais vyko ginčai teisme. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-667-05 panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimą ir pripažino negaliojančiais Sprendimo ir Įsakymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone, dalis dėl perdavimo neatlygintinai atsakovei V. S. 1 814 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei pripažino negaliojančia Pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6199, pagal kurią V. S. pardavė atsakovui E. V. 0,9303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1 814 kv. m žemės pardavimo; teismas taikė restituciją ir priteisė atsakovui E. V. iš atsakovės V. S. 975 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2006, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Be to, Prokuroras paaiškino, kad Utenos AVA Įsakymu dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone buvo patvirtinti suformuoto žemės ūkio paskirties 0,7259 ha (7259 kv. m) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. V., kadastriniai duomenys, kurie įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir Registrų centras). Nurodė, kad 2006 m. liepos 19 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 12413, E. V. ir V. V. pardavė A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą 0,7259 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Turto perdavimo ir priėmimo aktu A. R. šį žemės sklypą priėmė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7259 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. R..
Prokuroras, pagrįsdamas pareiškimo reikalavimus, paaiškino, kad, pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį, valstybinės reikšmės keliai ir jiems priskirta žemė išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Kelių direkcija. Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751 Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą (toliau – ir Rajoninių kelių sąrašas) bei į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą (toliau – ir Automobilių kelių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“. Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 buvo perduotas Kelių direkcijai valdyti patikėjimo teise. Siekiant nustatyti Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, buvo atlikti Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) atkarpų nuo 10,210 iki 15,717 km ir nuo 15,789 iki 19,796 km kadastriniai matavimai, kurių metu paaiškėjo, kad į šio kelio atkarpą nuo 15,789 iki 19,796 km patenka žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas 109 kv. m (0,0109 ha).
Prokuroras teigė, kad, pagal Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas V kategorijos keliams, kurių kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Kelių suskirstymą į rūšis ir kategorijas, atskirų kategorijų kelių juostų pločius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751 patvirtinti Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatai (toliau – ir Automobilių kelių nuostatai). Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 4.7 straipsnio 2 dalimi ir 1.80 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, t. y. jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku, o tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja.
Be to, Prokuroras, remdamasis pareiškime nurodytu teisiniu reglamentavimu ir išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teigė, kad Sprendimo ir Įsakymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone, dalys, susijusios su Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostai priskirta žeme, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir iš esmės yra neteisėtos, todėl turi būti panaikintos, t. y. atkuriamos pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Prokuroras tvirtino, kad, panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, žemės sklypo dalis turi būti išreikalauta iš svetimo neteisėto valdymo ir grąžinta valstybės nuosavybėn. Prokuroras nurodė, kad Pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6199, dalis dėl 109 kv. m (0,0109 ha) pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento kaip neteisėta ir prieštaraujanti aukščiau minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms valstybinės reikšmės kelius perleisti privačion nuosavybėn. Kaip prieštaraujanti aukščiau nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms naikintina dalis Utenos AV Įsakymo dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone dėl 109 kv. m (0,0109 ha) bei kaip neteisėtos ir prieštaraujančios aukščiau toms pačioms imperatyvioms įstatymų normoms pripažintinos negaliojančiomis nuo sudarymo momento pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 12413, ir Turto perdavimo ir priėmimo akto dalys dėl 109 kv. m (0,0109 ha) perleidimo privačion nuosavybėn.
Prokuroras nurodė, kad A. R. privalo valstybei grąžinti, neteisėtai, t. y. pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytą 109 kv. m (0,0109 ha) Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) užimtą plotą. Prokuroras, vadovaudamasis teisingo atlyginimo už valstybei grąžinamo turto dydžio nustatymo principais, išdėstytais Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje P. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 45092/07, nurodė, kad už valstybei grąžinamą žemę kompensacijos dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną. Prokuroras nurodė, kad Registrų centro duomenimis 0,7259 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1 230 Eur, todėl Lietuvos Respublika už 109 kv. m (0,0109 ha) įpareigotina A. R. atlyginti 18,47 Eur.
Šalies argumentai
Pagrįsdamas teisę kreiptis pareiškimu į teismą, Prokuroras nurodė, kad, gindamas viešąjį interesą, kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka prokuroras gali ir privalo, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams. Prokuroras, remdamasis Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, teigė, kad teismui paduotu pareiškimu yra siekiama grąžinti valstybės nuosavybėn turtą, kuris tapo privačia nuosavybe pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Prokuroras tvirtino, kad valstybinės reikšmės kelio juostos perleidimas privačion nuosavybėn reiškia tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktūra, bei saugaus eismo užtikrinimo, pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę saugiam eismui. Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos plotis turėjo būti 18 m, tačiau kelio juostos sąskaita suformavus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos plotis susiaurėjo. Be to, Prokuroras, remdamasis Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006 ir 2008 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3494/2008 pateiktus išaiškinimus, teigė, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, o tuo atveju, kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, yra pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms.
Prokuroras, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-585/2005, 2005 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS10 -27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8 - 660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 pateiktus išaiškinimus, tvirtino, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie pažeistą viešąjį interesą, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Pažymėjo, kad viešąjį interesą ginantis prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, be to, prokuroras, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teigė, kad prokuroro pareiga yra pirmiausia nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą, ir tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.
Prokuroras nurodė, jog konkrečiu atveju aplinkybę, kad, perleidžiant valstybinės reikšmės kelio juostos plotą, buvo pažeisti valstybės interesai, sužinojo tik 2022 m. balandžio 19 d., gavus Kelių direkcijos prašymą. Paaiškinęs, kad 2022 m. gegužės 10 d. buvo gauti duomenys iš Registrų centro, o 2022 m. gegužės 23 d. pažymos apie ginčo sklypo savininkus, teigė, kad į teismą su pareiškimu kreipėsi, nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Molėtų skyriaus, atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
NŽT Molėtų skyrius atsiliepime paaiškino, kad projekto autorės A. U. (toliau – ir A. U.) 2000 m. rugsėjo 1 d. parengtame žemės plane (mastelis - 1:10 000) yra nurodyta, jog žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kraštinės 3-4 ribojasi su 18 metrų pločio keliu (duomenys neskelbtini) ir kad tos pačios projekto autorės 2000 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte yra nurodyta, kad ribos parodytos, nežymint riboženkliais, ten kur jos nustatytos, pagal 18 metrų pločio kelią. NŽT Molėtų skyrius pažymėjo, kad Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, keliai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise.
Atsakovai A. R., E. V., V. V. ir V. S. atsiliepimų į Prokuroro pareiškimą nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė Prokuroro pareiškimo reikalavimus patenkinti.
Kelių direkcija nurodė, jog, atlikusi Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užimamo žemės sklypo atkarpos nuo 15,789 iki 19,796 km kadastrinius matavimus, nustatė, kad į šio kelio ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, tarp jų ir atsakovei A. R. priklausančio 0,7259 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 109 kv. m (0,0109 ha) ploto dalis. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 19 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą ir, siekiant panaikinti A. R. nuosavybės teisę į dalį Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), prašė ginti viešąjį interesą. Vertino, kad Prokuroras pagrįstai nustatė, jog pareiškime nurodytų administracinių aktų ir sandorių dalys, kurių pagrindu privačion nuosavybėn pateko dalis Kelio Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžia Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) bei kitų teisės aktų imperatyvias nuostatas.
Pareiškimas patenkinamas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Utenos AVA 2000 m. rugsėjo 25 d. Sprendimu Nr. 50172-62-8924 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. S.“ bei Utenos AVA 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 10-05-613 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone“ ir jo priedu V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,33 ha nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,13 ha žemės sklypą ir 0,9303 ha miško sklypą, iš viso 2,0603 ha, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini). V. S. 2000 m. gruodžio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 6199, E. V. pardavė 0,9303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-05-03/2005 išnagrinėjo ieškovų J. B. ir A. K. (toliau – ir J. B., A. K.) ieškinį atsakovams E. V., V. S., Utenos AVA, Registrų centrui, Registrų centro Utenos filialui, tretiesiems asmenims ieškovų pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Geosistemos“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – ir Vilniaus AVA) bei atsakovo E. V. priešieškinį ieškovams, atsakovams Vilniaus AVA, R. R., I. A. (toliau – ir R. R., I. A.), Registrų centrui, Registrų centro Vilniaus filialui dėl administracinio akto ir sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais. Molėtų rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovų J. B. ir A. K. ieškinį atmetė, o atsakovo E. V. priešieškinį patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A30-667-05 panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimą; pripažino negaliojančiais Sprendimo ir Įsakymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone dalis dėl perdavimo neatlygintinai atsakovei V. S. 1 814 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino negaliojančia 2000 m. gruodžio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6199, kuria V. S. pardavė atsakovui E. V. 0,9303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1 814 kv. m ploto žemės pardavimo; pritaikė restituciją ir priteisė atsakovui E. V. iš atsakovės V. S. 975 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2006 Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Utenos AVA, atsižvelgęs į įsiteisėjusius teismų sprendimus ir E. V. pateiktą prašymą, 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 14-666 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ patvirtino suformuoto 0,7259 ha (7259 kv. m.) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. V., kadastro duomenis, kurie nustatyta tvarka buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
E. V. ir V. V. 2006 m. liepos 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 12413 pardavė A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą 0,7259 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o 2006 m. liepos 19 d. Turto perdavimo ir priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 12413, A. R. šį žemės sklypą priėmė iš E. V. ir V. V..
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo metu 0,7259 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. R..
Žemesnės instancijos teismas
Byloje pateiktais duomenimis, atliekant Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad į šiam keliui priskirto žemės ploto ribas patenka žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas - 109 kv. m (0,0109 ha).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudotis ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ valstybei nuosavybės teise priklausantys keliai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše, t. y. ir Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduoti Kelių direkcijai valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise.
Dėl Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimo padavimo termino ir viešojo intereso gynimo
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus išaiškinimas, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2379/2013, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-248-146/2017 ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktikoje suformuotą aiškinimą, nustatant termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kada gauta pirminė informacija apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir šios informacijos pobūdis ir apimtis; ar ši informacija buvo pakankama kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą, ar buvo būtina rinkti papildomus duomenis, kokius papildomus veiksmus atliko viešąjį interesą ginantis pareiškėjas, siekdamas surinkti duomenis, reikalingus kreipimuisi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir viešojo intereso gynimo; ar pareiškėjas nedelsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ar papildomus duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinko per pagrįstą ir protingą terminą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009 ir kt.).
Įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktus duomenis, daroma išvada, kad Panevėžio apygardos prokuratūra duomenis apie galimai pažeistą viešąjį interesą gavo 2022 m. balandžio 19 d., Kelių direkcijai pateikus prašymą „Prašymas ginti viešąjį interesą dėl kelio Nr. (duomenys neskelbtini)“ su priedais – duomenimis apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, kadastro duomenis, Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) planą, Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) schemą.
Byloje pateiktų rašytinių įrodymų duomenimis, Prokuroras kreipėsi į Registrų centrą, Gyventojų registrą dėl duomenų suteikimo, kuriuos gavo 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. Prokuroras pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis teismui padavė 2022 m. gegužės 31 d.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Prokuroras 2022 m. gegužės 31 d. pareiškimu į administracinį teismą kreipėsi per ABTĮ nustatytą terminą.
Prokuroras pareiškimu dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo kreipėsi, gindamas viešąjį interesą.
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1542/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog prokurorui yra suteikta spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą (nebuvimą) sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad valstybinės reikšmės keliui priskirtos žemės perleidimas privačion nuosavybėn reiškia tinkamos teisės naudotis keliais ir jų infrastruktūra bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę saugiam eismui keliuose.
Be to, teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad viešuoju interesu pripažįstamas ir specifinį pobūdį turinčio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso tinkamas įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1702-525/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014, konstatavo, kad nustatytas akivaizdus nuosavybės atkūrimo proceso ir jo metu priimtų administracinių aktų prieštaravimas imperatyvioms teisės aktų nuostatoms sudaro teisinį pagrindą panaikinti neteisėtai priimtus administracinius aktus, priešingu atveju, tokių administracinių aktų galiojimas keltų abejonių viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso skaidrumu ir teisėtumu, valdžios institucijų siekiu tinkamai pabaigti šį svarbų socialinį procesą ir kuo teisingiau atkurti buvusių savininkų nuosavybę.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Prokuroras pareiškimą padavė ginant viešąjį interesą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 pateiktais išaiškinimais dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, nurodytoje nutartyje konstatavo, kad administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių bei pareigų, todėl jos negali būti ginamos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai reiškia, jog turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, gražinamas valstybei, už jį teisingai atlyginant sąžiningiems jį įgijusiems asmenims, taikant restitucijos taisykles (CK 6.145 straipsnis), nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalimi ir 47 straipsnio 1 dalimi, Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia, kad Prokuroro pareiškimu yra siekiama grąžinti valstybės nuosavybėn turtą, kuris privačion nuosavybėn buvo perduotas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Prokuroro pareiškimui ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.
Dėl administracinių aktų dalių panaikinimo ir sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis
Prokuroras prašė panaikinti kaip prieštaraujančias aukštesnės galios teisės aktams Sprendimo, kuriuo V. S. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,0603 ha žemės ir miško dviejuose sklypuose, dalį dėl 0,9303 ha žemės sklypo, kuria nuosavybės teisės atkurtos į 0,0109 ha plotą, užimtą valstybinės reikšmės Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juosta, bei Įsakymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone ir jo priedo (sąrašo eil. Nr. 3), V. S. atkūrus nuosavybės teisę į žemę, kuriuo neatlygintinai nuosavybėn perduoti lygiaverčiai turėtajam du žemės (miško) sklypai: 0,9303 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini), ir 1,13 ha miškų ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,0109 ha iš 0,9303 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiam į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Konstitucinis Teismas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime aiškindamas Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintą nuostatą dėl Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančių objektų, yra konstatavęs, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis, šie objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams ir bendrojo naudojimo geležinkeliams; Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima (Žemės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis); žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktas); keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis); valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis); valstybiniai automobilių keliai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki 2002 m. kovo 20 d.); Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas, taikoma 2000 m. liepos 31 d. – 2000 m. spalio 25 d. laikotarpiu galiojusi redakcija) 12 straipsnio 1 punktas įsakmiai nustatė, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra užimta valstybės ir savivaldybės kelių.
Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 kelias Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į Rajoninių kelių sąrašą, o Sprendimo bei Įsakymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone priėmimo metu Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ pavirtintą Automobilių kelių sąrašą ir priskirtas rajoninių kelių kategorijai ((duomenys neskelbtini) eilutė). Bylos nagrinėjimo metu Automobilių kelių sąraše (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 941 redakcija) Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) išliko priskirtas rajoninių kelių kategorijai ((duomenys neskelbtini) eilutė).
Pagal Sprendimo bei Įsakymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone priėmimo metu galiojusio Kelių įstatymo 10 straipsnio 5 punktą, žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas V kategorijos kelias (toliau – kelio juosta), minimalus plotis yra 18 metrų.
Kelių direkcijos pateiktais duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0109 ha ploto dalis patenka į V kategorijos Keliui Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtą žemės juostą.
Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad Utenos AVA, viena iš valstybės vykdomosios valdžios institucijų, tinkamai vykdydama jai pavestas funkcijas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje ir siekdama užtikrinti, kad nuosavybės teisių atkūrimas vyktų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, 2000 m. rugsėjo 25 d. priimdama Sprendimą bei Įsakymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone, privalėjo taikyti aukščiau nurodytas įstatymuose įtvirtintas nuostatas, užtikrinančias, kad žemė, priskirta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančiam Keliui Nr. (duomenys neskelbtini), negali tapti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuota. Teismas daro išvadą, kad Utenos AVA, spręsdama dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pretendentei V. S., privalėjo taikyti Sprendimo bei Įsakymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir žemę, užimtą valstybės keliu, iš V. S., patenkančios į šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių kategoriją, išpirkti ir už ją atlyginti pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Taigi, Utenos AVA, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama Sprendimą ir Įsakymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone pažeidė imperatyvias Konstitucijos ir kitų įstatymų normas, draudžiančias valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančią žemę perleisti privačion nuosavybėn.
Remiantis tuo, kas nurodyta, Sprendimo bei Įsakymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone, kuriais V. S., atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, kuriomis nuosavybės teisės atkurtos į 0,0109 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę, naikinamos kaip neteisėtos, t. y. savo turiniu prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal suformuotą teisminę praktiką, neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisinai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui negali būti teikiamas prioritetas.
Nustačius, kad Sprendimas bei Įsakymas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas ir dėl to panaikinus jų dalis, naikinama 2000 m. gruodžio 13 d. sudarytos Pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6199, dalis, kuria V. S. pardavė E. V. 0,0109 ha plotą 0,09303 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
Prokuroras prašė panaikinti Utenos AVA Įsakymo dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone dalį, kuria patvirtinti žemės ūkio paskirties, nuosavybės teise priklausančio E. V., žemės sklypo kadastriniai duomenys 109 kv. m (0,0109 ha) plotui 0,7259 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančiam į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
Teismas sprendžia, kad Įsakymo dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams ir bendrojo naudojimo geležinkeliams; Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima (Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis); keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis); valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis 1, 2, 3 punktai); valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Be to, šių aktų priėmimo metu galiojusio Kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numatė, kad valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė, o šio įstatymo 9 straipsnis numatė, kad kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į kelių transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos patvirtintais Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais; valstybinės reikšmės kelių kategorijas nustato Kelių direkcija; vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas nustato savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso šie keliai.
Minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame Automobilių kelių sąraše Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas kaip rajoninis kelias ((duomenys neskelbtini) eilutė), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 284, tokį statusą Kelias Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo ir priimant aukščiau minėtą aktą t. y. jis toliau buvo priskirtas rajoninių kelių kategorijai (651 eilutė); Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad V kategorijai priskiriamų valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra 18 metrų; Kelių direkcijos pateiktais duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0109 ha plotas patenka į V kategorijos Keliui Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtą žemės juostą.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad priimant Utenos AVA Įsakymą Nr. 14-666 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“, buvo privaloma taikyti aukščiau nurodytas įstatymuose įtvirtintas nuostatas, užtikrinančias, kad nebūtų pažeistas aukštesnės galios teisės akto reikalavimas, nustatantis, jog valstybinės reikšmės Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) minimalus kelio juostos plotis privalo būti 18 m.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad Įsakymu dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys buvo patvirtinti, pažeidžiant imperatyvias galiojusių teisės aktų nuostatas.
Remiantis tuo, kas nurodyta, naikinama kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams Utenos AVA 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 14-666 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ dalis, kuria patvirtinti kadastriniai duomenys 109 kv. m (0,0109 ha) plotui, esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustačius, kad aukščiau nurodytas administracinis aktas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, ir atsižvelgus į tai, kad teisėtų lūkesčių principas suponuoja, jog ginamos tik teisėtai įgytos teisės, nėra pagrindo teigti, kad nekilnojamojo turto įgijėjams neteisėto sprendimo pagrindu gali susiformuoti teisėti lūkesčiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2008 m. vasario 20 d. nutarimus; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.).
Nustačius, kad viešojo administravimo subjekto priimtas aktas buvo priimtas, pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, ir jo dalį panaikinus kaip neteisėtą, pripažįstamos negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir civilinių sandorių – žemės sklypo 2006 m. liepos 19 d. sudarytų Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 12413, ir Turto perdavimo ir priėmimo akto, notarinio registro Nr. 12413, dalys, kurių pagrindu žemės sklypas buvo perduotas atsakovės A. R., kaip fizinio asmens, privačion nuosavybėn.
Dėl restitucijos taikymo
Prokuroras pareiškime suformulavo prašymą taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn iš 0,7259 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0109 ha plotą, patenkantį į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostą, o iš Lietuvos Respublikos valstybės A. R. už šią žemės sklypo dalį iš Lietuvos valstybės priteisti 18,47 Eur.
Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija, t. y. turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, gražinamas valstybei, o tokį turtą įgijusiems sąžiningiems asmenims, teisingai atlyginama pagal CK 6.145 straipsnyje nustatytas restitucijos taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).
Konstatavus, jog nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra procese Utenos AVA priėmus Sprendimą bei Įsakymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone ir Utenos AVA priėmus Įsakymą dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone, privačion nuosavybėn buvo perleista Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė, priskirta valstybinės reikšmės keliui, restitucija turi būti taikoma natūra, t. y. Lietuvos valstybės nuosavybėn grąžinamas neteisėtai perleistas nekilnojamasis turtas, o Lietuvos Respublika turi pareigą teisingai už tai atlyginti atsakovei A. R., ginčo nagrinėjimo metu valdančiai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 0,0109 ha ploto dalis patenka į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostą.
Prokuroras pareiškime nurodė, kad, nesant individualaus Lietuvos valstybei grąžinamo turto rinkos vertės įvertinimo, turi būti remiamasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Prokuroras pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis, patvirtinančius, kad masinio vertinimo būdu nustatyta 0,7259 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 1 230 Eur. Taigi, šio žemės sklypo 0,0109 ha ploto vertė yra 18,47 Eur.
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, atsižvelgiant į vidutinę panašių objektų vertę, o ne į individualias turto savybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Atsakovė A. R. Prokuroro pareiškime nurodytos kompensacijos už valstybės nuosavybėn grąžinamą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0109 ha ploto dalį, patenkančios į Kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostą, neginčijo, savo iniciatyva parengtų duomenų apie šio turto rinkos vertę nepateikė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Lietuvos valstybė už jos nuosavybėn grąžinamą 0,0109 ha ploto nekilnojamąjį turtą A. R. privalo sumokėti 18,47 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.
- Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 50172-62-8924 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei V. S.“ dalį, kuria V. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0109 ha plotą, užimtą valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostą, patenkančią į 0,9303 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
- Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 10-05-613 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) Molėtų rajone“ dalį ir šio įsakymo priedo dalį (eilės Nr. 3), kuria V. S., atkuriant nuosavybės teisę į žemę, buvo perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam 1,13 ha žemės sklypas ir 0,9303 ha miško sklypas (iš viso - 2,0603 ha), esantys (duomenys neskelbtini), dėl 0,0109 ha iš 0,9303 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2000 m. gruodžio 13 d. Pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 6199, patvirtintos Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės, dalį, kuria V. S. pardavė E. V. 0,0109 ha plotą iš 0,9303 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančią į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę.
Panaikinti nuo sudarymo momento Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 14-666 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ dalį, kuria buvo patvirtinti 0,0109 ha ploto 0,7259 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio E. V. ir patenkančio į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos žemę, kadastro duomenys.
- 2006 m. liepos 19 d. Pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 12413, patvirtintos Vilniaus miesto 16-ojo notaro biuro notarės, dalį, kuria E. V. ir V. V. pardavė A. R. 0,0109 ha plotą 0,7259 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostos užimtą žemę;
- 2006 m. liepos 19 d. Turto perdavimo ir priėmimo akto, notarinio registro Nr. 12413, dalį, kuria A. R. priėmė 0,0109 ha plotą 0,7259 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juosta užimtą žemę.
Taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,0109 ha plotą iš 0,7259 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenkantį į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostą, o iš Lietuvos Respublikos priteisti 18,47 Eur (aštuoniolika eurų ir 47 euro centus) A. R. naudai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.