Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00372-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.3; 18.7; 18.10; 18.12; 53.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)

2020 m. gruodžio 22 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V.Z., R.K. patikslintą skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai V. Z. ir R.K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:

1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020-04-01 sprendimą Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės” (toliau – ir ginčijamas 2020-04-01 sprendimas);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2020-04-03 raštą „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę” Nr. 16SD-826-(14.16.104.) ir projektą (toliau – ir ginčijamas 2020-04-03 sprendimas);

3) pripažinti, kad Administracija 2020-04-01sprendimu neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą; įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057, 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas - patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,938 ha, 0,511 ha, 1206 ha, žemės sklypus, suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo projektas” 2015-12-16 atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui.

Nesutinka su ginčijamuose sprendimuose atsakovų išdėstyta pozicija - dėl atsisakymo atlikti įstatymo jiems pavestas funkcijas. Mano, jog sprendimų pagrindai yra neteisėti. Paaiškina, kad yra pretendentai atkuri nuosavybės teises į buvusio savininko S. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, Palangoje. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Įstatymas) buvo padavę prašymus ir yra pretendentai į buvusio savininko S. K. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. Pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismas 1999-01-12 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., J., gimęs 1862 m. nuosavybės teisme valdė gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini) nuo 1933 iki 1944 metų. Paaiškina, kad šio teismo sprendimo pagrindu, Palangos miesto valdyba 1999-11-04 sprendimu Nr. 301 atkūrė nuosavybės teises į 6043/16439 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Tvarka) 106 p. teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog jokių Tvarkos 106 p. numatytų veiksmų nei NŽT, nei Administracijos direktorius neatliko ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas galutinai nevyko, savo lėšomis pareiškėjai parengė S. K. iki 1940 m. valdytos posesijos ribose esančios laisvos (neužstatytos) žemės vieno iš sklypų tikslių geodezinių matavimų bylą ir pateikė NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui. Pažymi, kad dar 2015-12-16 atliko visų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Nurodo, kad 2015-12-16 atlikti kadastriniai matavimai sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 938 kv.m žemės sklypo suformavimo, 2015-12-16 kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 511 kv.m žemės sklypo suformavimo, 2015-12-16 kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1206 kv.m žemės sklypo suformavimo, visi šie sklypai patenka į S.K.nuosavybės teise valdytos žemės posesiją ir yra grąžintinos pretendentams. Pažymi, kad kadastrinius matavimus atliko UAB „Domo projektas” direktorius 2015-12-16. Tvirtina, jog faktiškai situacija nėra pasikeitusi, tačiau yra užsakyti šių kadastrinių matavimų atnaujinimai.

Pažymi, kad Administracija ir NŽT gan ilgai vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą S. K. žemės paveldėtojams, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau 2001-04-02 nutarime konstatavo, kad laisva (neužstatyta) žemė miestuose, kuriai nėra konkretaus visuomenės poreikio, ir kuri buvo neteisėtai nusavinta, turi būti grąžinama savininkams ar jų teisių paveldėtojams. Mano, jog ginčijami sprendimai galutinai užkerta kelią į nuosavybės atkūrimą pretendentams, nors realiai yra laisvos neužstatyto žemės, žemės šioje vietoje yra brangi, o valstybės siūloma 337,42 Eur suma yra absoliučiai neadekvati ir pažeidžianti pretendentų teises į nuosavybės atkūrimą.

Atkreipia dėmesį, kad 2015-10-08 Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo išsiųstas 2015-09-11 prašymas, kuriuo buvo prašoma pažymėti kaip laisvą neužstatytą žemę ir leisti suformuoti žemės sklypus nuosavybės gražinimui į buvusio savininko S. K. Nurodo, kad 2015-10-21 buvo gauta Administracijos 2015-10-16 rašto kopija Nr. (4.17)-D3-3670, kad NŽT Palangos skyriui siunčiamas raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašoma pateikti S. K. valdytos žemės ribas LKS94 kordinačių sistemoje. Teigia, kad daugiau jokių pranešimų iš Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus negauta.

Paaiškina, jog nesulaukus iš Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus jokio atsakymo į pateiktą prašymą, 2016-05-09 pakartotinai išsiųstas prašymas pažymėti kaip laisvą neužstatyta žemę ir leisti suformuoti žemės sklypus nuosavybės grąžinimui į buvusio savininko S. K., tačiau iki šiol nėra gautas joks pranešimas, atsakymas į pateiktą prašymą.

Nurodo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatas. Pažymi, kad nors Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo išsiųsti net du prašymai (2015-10-08 pirminis prašymas ir 2016-05-10 pakartotinis prašymas), tačiau iki šiol nėra gautas joks atsakymas į pateiktą prašymą, taip nėra gautas joks pranešimas apie pratęstą prašymo nagrinėjimo terminą. Nesupranta dėl kokių priežasčių iki šiol nėra pateikiamas atsakymas.

Daro išvadą, kad Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, teisės aktų nustatytu terminu nepateikdama atsakymo į prašymą, taip pat nepateikdama jokio pranešimo apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad po šių raštų, vėl pakartotinai buvo prašyta išspręsti pateiktą prašymą - pažymėti kaip laisvą neužstatyta žemę ir leisti suformuoti žemės sklypus nuosavybės grąžinimui į buvusio savininko S. K. ir pateikti atsakymą, tačiau į šį laišką atsakymo taip pat negauta.

Nurodo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 12 straipsnį. Teigia, kad nei šis Įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia teisės savivaldybių administracijoms valstybės išperkamos žemės statusą suteikti teritorijoms kitokiais nei detalieji planai teritorijų planavimo dokumentais, taip pat kitokiais nei Įstatyme išvardinti pagrindais. Argumentuoja, kad Administracijos direktoriaus atsisakymas formuoti žemės sklypus vadovaujantis Palangos miesto bendrojo plano sprendiniais ir pastabomis, yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Mano, kad būtina pripažinti, jog Administracija tokiais savo neteisėtais veiksmais vilkina nuosavybės atkūrimo procesą, tinkamai neatlieka jam įstatymo pavestų funkcijų ir įpareigoti atsakovą jas atlikti.

Teigia, kad ginčo teritorijoje galiojančio detaliojo plano nėra. Nurodo Tvarkos 106 punktą. Tvirtina, kad atsakovė neatliko minėtame punkte nurodytų veiksmų, tačiau pateikė savo klaidinantį ir neteisėtą atsisakymą. Mano, kad atsakovai neteisėtai ir nepagrįstai neužbaigė sklypų suformavimo ir patvirtinimo procedūros ir tai prieštarauja ne tik nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojantiems teisės aktams, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui. Argumentuoja, jog pažeisti šie viešojo administravimo principai: įstatymo viršenybės, objektyvumo.

Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje palaikė patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjai nutyli, jog tų pačių pareiškėjų tapatų skundą tyrė Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje, Seimo kontrolierius, dėl tos pačios žemės statuso 2009-11-24 sprendimu adm. byloje Nr. 1-443-162/2009 pasisakė Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Argumentuoja, jog dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima kreiptis į teismą pakartotinai. Tvirtina, jog pareiškėjai iš esmės skundžia Administracijos 2016-09-27 atsakymą Nr. D 3-3188, kuriame taip pat buvo nurodyta apskundimo tvarka.

Nurodo Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. Teigia, kad pretendentų žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes joje planavimo dokumentais visų gyventojų reikmėms yra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė pagal Detalųjį planą, patvirtintą Tarybos 1995-03-22 sprendimu, ir inžinerinės infrastruktūros koridorių zona pagal Specialųjį planą, patvirtintą Tarybos 2017-03-30 sprendimu. Daro išvadą, kad už išperkamą žemę pareiškėjams turi būti atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas. Pažymi, jog vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 6 d., inžinerinių komunikacijų koridorius tai žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti. Paaiškina, jog pajūryje jau šiuo metu ypatingai trūksta automobilių parkavimo vietų, o pajūriu turi teisę naudotis visi Lietuvos gyventojai, be to, reikia išsaugoti racionalų ir saugų susisiekimo tinklą Palangos mieste. Akcentuoja, kad nurodytoje vietoje pradėjo formuotis didžiuliai gyvenamųjų namų kvartalai, o gatvės ginčo teritorijoje yra labai siauros, todėl jas bus būtina rekonstruoti ir platinti, įrengti automobilių parkavimo vietas.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-25 nutartį ir tai, jog dėl išperkamos žemės vertės yra pasisakę tiek Konstitucinis Teismas, tiek LVAT ir tuo suformavę teismų praktiką, jog išmokant kompensaciją nėra pažeidžiamos pretendento teisės.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su patikslintu skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palaiko atsakovės Administracijos atsiliepime į patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo išdėstytą poziciją.

Pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Tvarka, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Atkreipia dėmesį, jog pagal teisų atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Tvarkos 106 punktą, savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų.

Paaiškina, kad buvęs žemės savininkas S. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime valdė 9,1000 ha žemės sklype 105. Informuoja, kad 2020-03-16 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko S. K. turėtoje žemėje suteikimo” pakartotinai kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) buvusio savininko S. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teigia, kad Administracija 2020-04-01 raštu informavo, kad S.K. valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ji užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais, esamais pastatais, esamomis ir suplanuotomis gatvėmis. Teigia, kad vadovaudamasi teisės aktais ir nustačius, kad likusi neatkurta buvusio žemės savininko S. K. valdytos žemės dalis priskirta valstybės išperkamai, ginčijamu sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais - pagal sprendimą Nr. 16S-225-(14.16.3.) atlyginant kitais būdais: pinigais už 0.2156 ha žemės - vertė (indeksuota - indeksas 1.6) 316,85 Eur, pagal sprendimą Nr. 16S-228-(14.16.3.) atlyginant kitais būdais: pinigais už 0.2296 ha žemės - vertė (indeksuota - indeksas 1.6) 337,42 Eur.

Paaiškina, kad už žemę buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje, atlyginimo pinigais dydis apskaičiuojamas pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” (toliau – ir Lygiavertiškumo metodika). Pažymi, jog pagal 193-02-01 (duomenys neskelbtini) mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą S. K. valdyta žemė įvertinta: III rūšies - 3,25 ha X 304,10 Eur = 988,33 Eur ir IV rūšies - 5,85 ha X 188,25 Eur = 1101,26 Eur. Viso vertė: 988,33 Eur + 1101,26 Eur = 2089,59 Eur X 4 = 8358,36 Eur. 1 ha vertė -8358,36 Eur : 9,10 ha = 918,50 Eur.

Akcentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-09-11 nutarimą (bylos Nr. 6/2010). Pažymi, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, jei nėra galimybės grąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą natūra, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-12-22, 1998-06-18, nutarimai; Konstitucinio Teismo 2008-05-20 d, 2010-03-09, 2012-10-11 nutarimai; Konstitucinio Teismo 2014-10-30 nutarimas Nr. KT46-N14/2014).

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė patikslintą skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėjai R. K. ir V. Z., kuriuos atstovauja atstovė advokatė Jelena Pališaitienė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Patikslintas skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra dėl pareiškėjų V. Z., R. K. teisės atkurti nuosavybės teises į piliečiui S.K.(miręs) tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,02296 ha žemės), esančią Palangos mieste, natūra. Pareiškėjai ginčija atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-01 sprendimą Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės”, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020-04-03 raštą Nr. 16SD-826-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę” ir projektą. Pareiškėjai iš esmės nesutinka su atsakovų sprendimais, jog S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemės dalis priskiriama valstybės išperkamai žemei ir pareiškėjams nuosavybės teisės atkurtinos atlyginant kitais būdais (pinigais).

Dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020-04-03 raštą Nr. 16SD-826-(14.16.104.) ir projektą

Pareiškėjai prašo panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2020-04-03 raštą Nr. 16SD-826-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę” ir kartu su juo pridėtą sprendimo projektą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.”.

Iš NŽT Palangos skyriaus 2020-04-03 rašto turinio matyti, jog pareiškėjas R. K. buvo informuotas, kad yra parengtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą jam tenkančią 0,2296 ha dalį žemės iš buvusio savininko S. K. turėtos žemės Palangos mieste. Nurodyta, kad yra siunčiamas susipažinti parengtas sprendimo projektas, kurį numatoma priimti 2020-05-05. Pažymėta, kad jei sutinkama su parengtu sprendimo projektu, prašoma iki sprendimo priėmimo dienos apie tai informuoti raštu. Paaiškinta, kad nesutinkant su sprendimo projektu iki 2020-05-05 galima pateikti pašymą atidėti sprendimo priėmimą, nurodant priežastis. Pažymėta, kad iki nurodytos datos nesulaukus informacijos ar priėmus sprendimą netenkinti prašymo atidėti sprendimo priėmimą, sprendimas bus priimtas ir išsiųstas registruotu laišku, nurodant jo apskundimo tvarką. Prie NŽT Palangos skyriaus 2020-04-03 rašto pridėtas sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.” projektas, kuriame nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui R. K.tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,2296 ha žemės), esančią Palangos mieste, atlyginant kitais būdais: pinigais už 0,02296 ha žemės – vertė (indeksas 1.6) 337,42 Eur

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018, ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (žr. Konstitucinio Teismo 2004-12-29 nutarimą). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Tuo tarpu, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016-11-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016, 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.).

Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina administracinių teismų ir turi būti nutraukiama (žr., pvz., 2010-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010; 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010; 2013-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013 ir kt.).

Regionų apygardos administracinio teismo 2020-05-14 nutartimi pareiškėjams buvo išaiškinta, kad skundo dalyku negali būti projektiniai sprendimai; viešojo administravimo subjektas priima pats sprendimus, todėl teismas negali nuspęsti tokiu atveju, kai sprendimas nėra priimtas, kokį sprendimą jis turi priimti. Nurodyta nutartimi pareiškėjams buvo pasiūlyta įvertinti, ar jų skundo reikalavimas dėl NŽT 2020-04-03 raštu Nr. 16SD-826-(14.16.104) atsiųsto sprendimo projekto dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti ginčo dalyku. Teismo 2020-06-16 nutartimi pareiškėjams siūlyta įvertinti, ar skundo reikalavimas dėl NŽT 2020-04-03 raštu atsiųsto sprendimo projekto dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo gali būti ginčo dalyku ir nurodyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjams.

Atsakovė NŽT teismo posėdyje paaiškino, kad 2020-05-05 buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste. Į administracinę bylą yra pateikti atsakovės nurodyti 2020-05-05 sprendimai. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija tik sprendimo projektą, priimtą dėl R. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2296 ha žemės atlyginant pinigais. NŽT 2020-05-05 priimti sprendimai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėjai šių sprendimų nagrinėjamoje administracinėje byloje neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos pagal pareiškėjų suformuluotus konkrečius reikalavimus. Nors teismo 2020-05-14, 2020-06-16 nutartimis pareiškėjams buvo pasiūlyta įvertinti, ar jų skundo reikalavimas dėl NŽT 2020-04-03 raštu atsiųsto sprendimo projekto dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti ginčo dalyku, tačiau pareiškėjai nei tikslindami skundą, nei teikdami 2020-07-10 patikslintą skundą, neginčija jokių priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste, neteikia teismui šių sprendimų ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundo dalyku negali būti NŽT Palangos skyriaus 2020-04-03 raštas „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę”, ir kartu su juo pridėtas sprendimo projektas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R.K.”, nes šie atsakovės raštai patys savaime nesukelia pareiškėjams materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi tik sprendimas, o ne projektinis sprendimas, turėtų realų poveikį pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Tik dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto akto, o ne projektinio sprendimo, įvertinus jo teisėtumo bei pagrįstumo aspektus, galėtų būti administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo realiai būtų apginamos asmens teisės.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų motyvų pagrindu nagrinėjama byla dalyje dėl NŽT Palangos skyriaus 2020-04-03 rašto „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę”, ir kartu su juo pridėto sprendimo projekto „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R.K.” panaikinimo, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl šioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

Dėl reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-01 sprendimą „Dėl laisvos neužstatytos žemės”

Pareiškėjai prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-01 sprendimą „Dėl laisvos neužstatytos žemės”, kuriame nurodyta, jog S. K. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ji užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais, esamais pastatais, esamomis ir suplanuotomis gatvėmis. Nurodyta, kad S. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalis priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Sprendžiant pareiškėjų patikslinto skundo argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad atsakovai, įgyvendindami įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog institucija privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 8 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis). LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 išaiškino, jog tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” patvirtintos Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995-06-01 buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

Pagal Tvarkos 106¹ punktą, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, jog tai, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar žemė yra laisva (žr., pvz., LVAT 2004-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-586-04; 2008-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1677/2008, 2009-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A63 -880/2009 ir kt.).Taigi, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir šios teisės normos taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą, privalu nustatyti, kokia žemė ( ar jos dalis) yra valstybės išperkama, o kokia dalis laisva, t. y. į kurią galimos nuosavybės teises natūra. Tai paaiškėja detaliojo planavimo procedūrų metu, kurių metu nustatoma, koks žemės plotas yra reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas naudojamas. Ši taisyklė turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011; 2012-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012 ir kt.).

Pareiškėjai į bylą pateikė 2015-12-16 kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,0511 ha, 0,1206 ha, 0,0938 ha žemės sklypų, patenkančių į S. K. nuosavybės teise valdytos žemės posesiją, suformavimo, ir mano, kad nurodytos žemės yra grąžintinos pretendentams. Atsakovė Administracija teigia, jog pretendentų žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes joje planavimo dokumentais visų gyventojų reikmėms yra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė pagal Detalųjį planą, patvirtintą Tarybos 1995-03-22 sprendimu, ir inžinerinės infrastruktūros koridorių zona pagal Specialųjį planą, patvirtintą Tarybos 2017-03-30 sprendimu.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Detalusis planas, patvirtintas Tarybos 1995-03-22 sprendimu, ir Specialusis planas, patvirtintas Tarybos 2017-03-30 sprendimu, nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantys.

Vadovaujantis Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detaliojo suplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1995-03-22, grafine dalimi, nustatyta, jog pagal Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalųjį planą (komplekso Nr(duomenys neskelbtini)) 0,1464 ha žemės sklypas patenka į suprojektuotos mašinų stovėjimo aikštelės teritoriją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodyta aplinkybė jau buvo konstatuota įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-11-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-443-162/2009. Teisėjų kolegija 2009-11-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-443-162/2009 darė išvadą, kad „0,1464 ha žemės sklypo poreikis visuomenei patvirtintas įstatyme numatytu pagrindu, o tai reiškia, jog ši žemė nėra laisva (neužstatyta), todėl priskirtina valstybės išperkamai žemei ir negrąžinama natūra”. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pripažino res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios principo svarbą (žr., pvz., LVAT 2011-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2586/2011). Vadovaujantis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikia įrodinėti. Įsiteisėjusiu teismo 2009-11-24 sprendimu pripažinus, kad 0,1464 ha žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir negrąžinamas natūra, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, kad teisėtai ir pagrįstai ši S. K. iki nacionalizacijos valdyta 0,1206 ha žemės sklypo dalis ginčijamame sprendime pripažinta išperkama valstybės žeme.

Dėl kitų žemės sklypų, pažymėtina, jog atsakovė Administracija, argumentuodama apie pagrįstą visuomenės poreikį, nurodė, kad pajūryje jau šiuo metu ypatingai trūksta automobilių parkavimo vietų, reikia išsaugoti racionalų ir saugų susisiekimo tinklą Palangos mieste, ginčo teritorijoje pradėjo formuotis didžiuliai gyvenamųjų namų kvartalai, o gatvės ginčo teritorijoje yra labai siauros, todėl jas bus būtina rekonstruoti ir platinti, įrengti automobilių parkavimo vietas. Vadovaujantis Ištrauka iš Kunigiškių teritorijos specialiojo plano, patvirtinto Tarybos 2017-03-30 sprendimu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Administracijos nurodyta pozicija, kad 0,0511 ha, 0,0938 ha žemės sklypai, patenkantys į S.tasio K. nuosavybės teise valdytos žemės posesiją, yra inžinerinės infrastruktūros koridorių zonoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nurodyti žemės sklypai reikalingi plėtrai, teritorijai yra išreikštas aiškus visuomenės poreikis, nes ji yra inžinerinės infrastruktūros koridorių zonoje, kuri skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti. Taigi ginčo 0,0511 ha, 0,0938 ha žemės sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei ir negrąžinami natūra.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-01 sprendimas „Dėl laisvos neužstatytos žemės”, kuriame nurodyta, jog S. K. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ji priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Dėl vilkinimo atlikti veiksmus ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjai prašo pripažinti, kad Administracija 2020-04-01 sprendimu neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą; įpareigoti Administracijos direktorių patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,938 ha, 0,511 ha, 1206 ha, žemės sklypus, suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal UAB „Domo projektas” 2015-12-16 atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos NŽT skyriui.

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad atkūrimo procesas pareiškėjams yra baigtas (2020-05-05 priimti sprendimai dėl likusios neatkurtos S. K.nuosavybės teise iki 1940 m turėtos žemės Palangos mieste). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, nes neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus, ir pan. (žr., pvz., 2011-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2012-11-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012; 2014-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-939/2014; ir kt.). NŽT 2020-05-20 sprendimų priėmimo aplinkybės (procedūros, terminai, įteikimas, teisėtumas bei pagrįstumas ir pan.) nevertintinos šioje byloje, nes pareiškėjai patikslintu skundu šių sprendimų neginčija. Administracijos 2020-04-01 sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Administracijos priimtas sprendimas dėl laisvos neužstatytos žemės, NŽT priimti sprendimai dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę, neturi būti tapatinami su tokių sprendimų priėmimo vilkinimu. Taigi, nustačius, kad 2020-05-05 sprendimais dėl likusios neatkurtos S. K. nuosavybės teise iki 1940 m turėtos žemės Palangos mieste atkūrimo procesas pareiškėjams yra baigtas, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė Administracija kokiu nors būdu neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą.

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Nagrinėjamoje byloje pripažinus Administracijos 2020-04-01 sprendimą teisėtu ir pagrįstu, nenustačius aplinkybių, jog Administracija neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjų reikalavimai dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas dalyje dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-01 sprendimo Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės” panaikinimo, vilkinimo atlikti veiksmus, įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjų patikslinto skundo, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020-04-03 rašto Nr. 16SD-826-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę” ir sprendimo projekto „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.” panaikinimo nutraukti.

Pareiškėjų V. Z., R. K. patikslintą skundą dalyje dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-04-01 sprendimo Nr. (4.17 )-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės” panaikinimo, vilkinimo atlikti veiksmus, įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.