Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Klaipėdos skyrius) vedėjos A. Š. 2017 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (2.3) NO-2-3476, įpareigoti Tarnybos Klaipėdos skyrių jos prašymą spręsti iš naujo bei priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu raštu netenkintas jos 2017 m. balandžio 25 d. prašymas Nr. (2.3) KLTP-1-894 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

II.

Teismas nutartyje nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius nėra atsisakęs suteikti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos, tik, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalies punktais, kuriuose įtvirtinta pareiškėjų pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą ir išsamią informaciją, įpareigojo pareiškėją per 30 dienų pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad jos skoliniai įsipareigojimai viršija 9 500 Eur ir yra suėję jų sumokėjimo terminai, taip pat duomenis, kad pareiškėja yra apmokėjusi valstybės patirtas išlaidas už anksčiau teiktą teisinę pagalbą. Konstatavo, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl toks Tarnybos Klaipėdos skyriaus įpareigojimas yra nepagrįstas ir/ar neteisėtas, todėl pasiūlė tikslinant skundą nurodyti tokius argumentus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, konstatavus, kad pareiškėja T. Ž. teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytus terminus nepašalino, jos skundas laikytas nepaduotu.

Atsižvelgiant į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimą teisme gauto skundo (prašymą, pareiškimą) priėmimo klausimą administracinio teismo pirmininkui ar teisėjui išspręsti ne vėliau kaip per septynias darbo dienas, bei į tai, kad teisėjai pranešėjai D. G. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, pareiškėjos skundo priėmimo klausimą sprendė teisėja A. M., laikinai einanti teismo pirmininko pareigas.

III.

Pareiškėja T. Ž. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti, priimti pareiškėjos skundą nagrinėti teisme, nušalinti teisėją A. M. nuo pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo bei nagrinėjimo.

Pareiškėja teigia, kad teismas neturi kištis į pareiškėjos ir atsakovo santykius, šalinant trūkumus, pakeisti atsakovus reikalaujama nepagrįstai. Teismas turi nagrinėti bylą pareiškėjos skundo dalyko ribose, atsižvelgdamas į skunde nurodytas aplinkybes, ir negali reikalauti keisti skundo dalyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjos T. Ž. skundas laikytas nepaduotu, ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria buvo pareiškėjai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis nustatomas terminas skundo (prašymo, pareiškimo) trūkumams pašalinti nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, tačiau jų teisėtumas ir pagrįstumas paprastai patikrinamas apeliacine tvarka nagrinėjant atskiruosius skundus dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis asmenų skundus atsisakoma priimti ar jie laikomi nepaduoti dėl nepašalintų /netinkamai pašalintų skundo trūkumų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje <...>. Tuo tarpu, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016).

VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.

Pareiškėjos byloje ginčijamu atsakovo Tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjos A. Š. 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (2.3) NO-2-3476, skirtingai nei skunde nurodo pareiškėja, nėra atsisakyta jai suteikti antrinę teisinę pagalbą, bet vadovaujantis VGTPĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalies punktais, pareiškėja yra įpareigota per 30 dienų pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad jos skoliniai įsipareigojimai viršija 9 500 Eur, ir yra suėję jų sumokėjimo terminai, taip pat duomenis, kad pareiškėja yra apmokėjusi valstybės patirtas išlaidas už anksčiau teiktą teisinę pagalbą. Minėtose įstatymo nuostatose yra įtvirtinta asmenų pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą ir išsamią informaciją, todėl pareiškėjai nustatyti įpareigojimai neturi būti tapatinami su sprendimu, kuriuo atsisakoma suteikti prašomą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų bendradarbiavusi su tarnyba, teikusi prašomą informaciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus aspektus, konstatuoja, kad skundžiamas Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. raštas Nr. (2.3) NO-2-3476 yra administracinės procedūros tarpinis dokumentus, nesukėlęs pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tik sprendimas atsisakyti vienokiu ar kitokiu pagrindu teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turėtų realų poveikį pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Tik dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto akto, įvertinus jo teisėtumo bei pagrįstumo aspektus, galėtų būti administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo realiai būtų apginamos asmens teisės, nagrinėjamu atveju – teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Aplinkybė, kad ginčijamo Tarnybos Klaipėdos skyriaus rašto pabaigoje nurodoma, kad raštas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, neturi įtakos teisinės proceso situacijos, susijusios su skundo priimtinumu nagrinėti teisme ABTĮ nustatyta tvarka, vertinimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus argumentus, daro išvadą, kad reikalavimą dėl Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (2.3) NO-2-3476 bei išvestiniu laikytiną reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo spręsti pareiškėjos 2017 m. balandžio 25 d. prašymą Nr. (2.3) KLTP-1-894 suteikti antrinę teisinę pagalbą iš naujo, atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos nutarties atitinkama dalis turi būti keičiama.

Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai – dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovų, yra pareikšti nenurodžius juos pagrindžiančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ numatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai ir išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti toje dalyje, kurioje prašoma priteisti žalos atlyginimą, nes jos skunde nėra nurodyta, nei kuo grindžiamas atsakovų veiksmų neteisėtumas, nei kuo grindžiama reikalaujama neturtinė žala. Pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės apie jos sunkią turtinę padėtį ir finansines problemas pačios savaime nesietinos su atsakovo veiksmais ir negali būti laikomos pagrindžiančiomis jų neteisėtumą, be to, dėstomoms aplinkybėms pagrįsti nėra pridedami jokie įrodymai, nenurodomi jokie objektyvūs duomenys, galintys jas patvirtinti. Vėliau, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjai skundo trūkumų pašalinimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. liepos 31 d.

Pareiškėja per Klaipėdos apygardos administracinio teismo nustatytus terminus trūkumų net nebandė šalinti, todėl teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi konstatavus, kad pareiškėja teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytus terminus nepašalino, jos skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai laikyta nepaduota.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, remiantis ABTĮ 11 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėjo, jog pareiškėja, padavusi skundą teismui ir inicijavusi teisminį procesą, turėjo pareigą aktyviai domėtis teisminio proceso eiga bei atlikti kitas ABTĮ numatytas pareigas. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad ji administraciniame procese elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo proceso eiga, nesirūpino greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu.

Pareiškėjos argumentai, kad jos skundo priėmimo klausimą nepagrįstai sprendė kita teisėja, nei buvo priskirta nagrinėti, atmestini. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, skundo priėmimo klausimą sprendžia teisėja, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, nes teisėjai pranešėjai suteiktos kasmetinės atostogos. Ši aplinkybė neturi būti laikoma sutrukdžiusia pareiškėjai pasinaudoti nušalinimo teise, jei pareiškėja būtų buvusi rūpestinga ir būtų aktyviai domėjusis savo skundo priėmimo procesu.

Apeliacinės instancijos teismui nurodyti pareiškėjos argumentai, kad skundo priėmimo klausimą išsprendusi teisėja A. M. buvo šališka, nes dar 2011 m. pareiškėja yra pranešusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, kad šio teismo kai kurie teisėjai, tarp jų ir A. M., iš darbo namo išeina anksčiau nustatytos darbo dienos pabaigos, taip pat laikytini atmestinais, nesudarančiais pagrindo spręsti, kad procesinį sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra pernelyg nutolę laike bei pačios savaime teisėjos šališkumo negali pagrįsti, ir daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus pačios pareiškėjos nemotyvuotą subjektyvų įsitikinimą, kurie patvirtintų galimus teisėjos šališkumo pagrindus, kaip tai apibrėžiama ABTĮ 44 straipsnio 1 bei 2 dalyse.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dalies skundo reikalavimų priėmimo klausimą, netinkamai įvertino jų priimtinumą nagrinėti teisme ir netinkamai pritaikė administracinių bylų teisenos normas, sudaro pagrindą teisėjų kolegijai ištaisyti proceso teisės normų taikymo klaidą, tačiau tai neturi esminės reikšmės pareiškėjos teisinei padėčiai ir nelaikytina nei atskirojo skundo ribų peržengimu, nei jo dalies tenkinimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 2 punktu, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti, kad pareiškėjos T. Ž. skundo reikalavimus dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (2.3) NO-2-3476 bei jos įpareigojimo spręsti pareiškėjos 2017 m. balandžio 25 d. prašymą Nr. (2.3) KLTP-1-894 suteikti antrinę teisinę pagalbą iš naujo, atsisakoma priimti kaip nenagrinėtinus teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.