Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmos Čuchraj, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui V. Z., jo atstovui advokatui Jonui Kairevičiui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Monikai Jonkutei, trečiojo suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovei Daivai Šačkuvienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – R. K., K. K., R. K., trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. atstovui K. V., trečiojo suinteresuoto asmens R. Č. atstovui R. K., trečiojo suinteresuoto asmens D.S. atstovui V. Z., 2009 m. lapkričio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, S. K., R. K., R. Č., K. K., Z. V., R. K., D. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) ir grąžintiną žemę ir patvirtinti parengtus žemės sklypo planus).

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Tretieji suinteresuoti asmenys – R. K., K. K., R. K. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų – R. Č., Z. V., D. S. atstovai prašo skundą patenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo S.K. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir skundą patenkinti (b.l. 94).

Visi tretieji suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 137-142).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims – S. K., R. Č., Z. V. ir D. S. nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Dėl įpareigojimo atlikti trijų (0, 2570 ha, 0,2338 ha ir 0,1464 ha) natūra grąžinamų žemės sklypų formavimo veiksmus

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar pagrįsti ir teisėti Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai atsisakant suformuoti pareiškėjams tris žemės sklypus grąžinimui natūra S. K. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje. Taip pat ginčas kyla ir dėl to, kas nacionalizacijos metu buvo žemės savininkas, t.y. ar žemės savininkas buvo S. K.(pareiškėjo senelis), gimęs 1862 metais, ar jo sūnus karys savanoris S. K. (pareiškėjo dėdė). Taigi ginčas kyla dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei šio įstatymo 12 straipsnio 3 punkto taikymo.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte (galioja nuo 2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei <...>. Toje pačioje normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka). Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas valstybinio administravimo subjektas, kuris yra įstatymų įgaliotas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (apskrities viršininkas), sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į miesto žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius atlieka jo kompetencijai priskirtus veiksmus (suformuoja natūra grąžinamą žemės sklypą, organizuoja kadastrinius matavimus, patvirtina atitinkamo dydžio ir ribų žemės sklypo planą, nustato pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, servitutus) ir pateikia apskrities viršininko administracijai patvirtintą administracinį aktą dėl suformuoto natūra grąžinamos žemės sklypo plano patvirtinimo su atitinkamais priedais. Tačiau savivaldybės administracija gali atlikti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus jos kompetencijai priskirtus natūra grąžinamo žemės sklypo formavimo veiksmus tik tuo atveju, jei nustato, kad grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta), t.y. nepriskirtina valstybės išperkamai žemei.

Kaip jau buvo minėta, Palangos miesto savivaldybės administracija atsisakė atlikti Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytus jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir grąžino Palangos miesto žemėtvarkos skyriui kadastrinių matavimų bylas (bylos medžiagoje vokas Nr. 1), nurodydama, kad žemės sklypai 0,2570 ha ir 0,2338 ha pagal Palangos miesto bendrąjį planą, o žemės sklypas 0,1464 ha pagal (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detalųjį planą patenka į infrastruktūrai skirtas teritorijas.

Grąžinamo nekilnojamojo turto priskyrimą valstybės išperkamo turto kategorijai reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, kurio 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti; svarbioms valstybinės reikšmės statyboms; bendroms gyventojų reikmėms; visuomeninei statybai bei rekreacijai, valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Minėta teisės norma įtvirtina keletą esminių sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę), į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, išperka valstybė:

1) ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose;

2) ši žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų;

3) įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinti šios žemės detalieji planai, kuriuose apibrėžta atitinkama jos paskirtis (pastatų, statinių ar įrenginių eksploatacija).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime), aiškindamas šią įstatymo normą pažymėjo, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei ir šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti grąžinamas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nepatvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas tol, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas natūra negrąžinamas, o valstybės išperkamas (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 497).

(duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo detaliojo suplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1995 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 17, grafine dalimi, atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bei Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovių paaiškinimais nustatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini)gyvenamojo kvartalo detalųjį planą (komplekso Nr. 026 GP) 0,1464 ha žemės sklypas patenka į suprojektuotos mašinų stovėjimo aikštelės teritoriją (b.l. 61).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimta nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį gali būti paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant ginčus dėl to, ar gali būti miesto žemėje suformuotas žemės sklypas grąžinti natūra, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti žemę yra konkretus visuomenės poreikis.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 0,1464 ha žemės sklypo poreikis visuomenei patvirtintas įstatyme numatytu pagrindu, o tai reiškia, jog ši žemė nėra laisva (neužstatyta), todėl priskirtina valstybės išperkamai žemei ir negrąžinama natūra.

Aplinkybių, kurios būtų išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte ir įtvirtintos detaliuoju planu dėl prašomų sugrąžinti 0,2570 ha ir 0,2338 ha žemės sklypų, nenustatyta, todėl nėra kliūčių šią žemę grąžinti natūra. Tai, kad minėti sklypai pagal Palangos miesto bendrąjį planą patenka į suplanuotų gatvių teritoriją, nesudaro teisinio pagrindo priskirti šią žemę valstybės išperkamai.

Dėl nacionalizuotos žemės savininko

Atsakovės nuomone, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad nacionalizuotos žemės savininkas buvo pareiškėjo senelis S. K., gimęs 1862 metais, bet ne jo dėdė S. K., gimęs 1900 metais. Nustačius, kad nacionalizuotos žemės savininkas buvo pareiškėjo dėdė, pareiškėjas nebūtų tinkamu pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pripažindama nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. priėmė principinį sprendimą ir patvirtino šias nuostatas: pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas; Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka jiems priklausantį turtą natūra, o nesant galimybės jį sugrąžinti – gauti kompensaciją. Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. priėmė įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojusį 1991 m. rugpjūčio 1 d., kuriame buvo nustatyta, kuriems asmenims, į kokį turtą, kokiomis sąlygomis ir kokia tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės. Pagal šį įstatymą (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo vykdoma ribota restitucija – ankstesniems savininkams nuosavybės teisės į žemę, miškus, vandens telkinius buvo atkuriamos inter alia grąžinant juos natūra, sumokant kompensaciją, suteikiant lygiavertį turtą. Restitucijos procesas tebevyksta. Jį reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. priimtas Atkūrimo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

Abiejų įstatymų – tiek 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo tikslas ir paskirtis vienodi – jais siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t.y. savininko, teises ir interesus. Tokia išvada darytina tiek iš pirmojo, tiek iš antrojo įstatymų 2 straipsnio, kuriame asmeniu, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausia įvardijamas būtent savininkas. Kitų asmenų, numatytų 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių, jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jei turto savininkas miręs.

Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo Atkūrimo įstatymo prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.

Ta aplinkybė, kas buvo po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.

Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagoje esančiais duomenimis, pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, esančiais voke Nr. 2, bei trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovės pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 104-129) nustatytos šios faktinės aplinkybės. Žemės reformos valdybos 1929 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 1252 kariui savanoriui S. K. (pareiškėjo dėdei) buvo paskirtas 9,1 ha žemės sklypas Kunigiškių kaime, pažymėtas 1929 metais Žemės tvarkymo departamento matininko L. S. sudarytame parceliacijos plane Nr. 105. 1930 m. balandžio 25 d. įgaliojimu savanoris kapitonas S K. įgaliojo savo tėvą S.K. „perimti iš Kretingos apskrities žemės tvarkytojo jam skirtą žemės sklypą Nr. 105 su visais esančiais trobesiais ir medžiais (pastaba: Kretingos apskrities žemės tvarkytojo 1930 m. balandžio 17 d. raštas Nr. 2294) ir tą viską naudoti savo šeimynos reikalais iki aš pats savo šeimynos asmeniškam naudojimui paimsiu“. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Kunigiškių seniūnijos mokesčiais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių 1934 m. vasario 1 d. sąraše kaip 9,10 ha Vanagupės kaime esančios žemės savininkas nurodytas S. K. Palangos miesto apylinkės teismo byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo 1999 m. sausio 12 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad S. K., J. perėmė iš sūnaus S. K. sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini), Palangos mieste 1930 metais, sklype statė namą, kuriame gyveno su šeima iki namo nacionalizacijos. Šio sprendimo rezoliucine dalimi nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. K., J., gimęs 1862 m.(t.y. pareiškėjo senelis), nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, nuo 1993 metų iki 1944 metų. Taigi šiuo sprendimu nustatyta, kad nacionalizacijos metu namo (pagal tuo metu galiojančius teisės aktus kartu ir žemės) savininkas buvo pareiškėjo senelis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1992 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr. 2-610 nurodyta, kad S. K., gimęs 1900 m., buvo suimtas 1940 m. rugsėjo 4 d. ir nuteistas 1941 m. balandžio 26 d. 8 metams lagerio, vėliau reabilituotas; byloje nėra nekilnojamojo turto aprašo suėmimo metu. Pažymoje nurodyta faktinė aplinkybė, kad byloje nėra nekilnojamojo turto aprašo, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo dėdė S. K. jo suėmimo metu turto neturėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai atitinka Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 12 punkte numatytus nuosavybės teisę patvirtinančius įrodymus, todėl laikytini leistinais konstatuoti faktinę aplinkybę, kad žemę nacionalizacijos metu valdė S. K., J., t.y. pareiškėjo senelis.

Teisėjų kolegija pažymi ir tą aplinkybę, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, reikšdama abejones dėl to, ar pareiškėjas yra tinkamas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą, nekvestionuoja sprendimų, kuriais pareiškėjui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. A1-642 patvirtintas 0,0773 ha žemės sklypas posesijoje Nr. 105 nuosavybės teisių atkūrimui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nusprendž i a:

pareiškėjo V. Z. skundą patenkinti iš dalies.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) ir grąžintiną žemę, patvirtinti parengtus žemės sklypo planus, pasiūlyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, urbanistinius-architektūrinius apribojimus, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo bei suteikti adresus žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) g., Palangoje: žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2570 ha, bei žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,2338 ha.

Kitoje dalyje skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.