- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- eAS-128-492/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00372-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. Z., R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. Z. ir R. K. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimus Nr. 16S-228-(14.16.3.) ir Nr. 16S-225-(14.16.3.); 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“; 3) pripažinti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,938 ha, 0,511 ha ir 1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal žemės sklypų planus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Domo grupė“ 2020 m. liepos 3 d. atliktus geodezinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų ir su visais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 19 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundo reikalavimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ nutraukė, o likusią pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr.16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“. Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“. Kitą pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundo dalį atmesti“. Šia nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui V. Z. iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisė po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas V. Z. per atstovą 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 išduoti vykdomąjį raštą, nurodant jį vykdyti antstoliui pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos buveinės vietą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos privalomo įvertinimo veiksmo atlikimo – argumentuoto ir objektyvaus sprendimo priėmimo, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė Palangos mieste (posesija Nr. 105) yra laisva ar užstatyta.
Šalies argumentai
Prašyme pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties 42 punkte yra konstatuota, jog „<... nagrinėjamu atveju, panaikinus ginčijamus administracinius sprendimus, Palangos miesto savivaldybės administracija privalės iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva, o NŽT, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis dėl S. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, privalės priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo....>“. V. Z. pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį Palangos miesto savivaldybės administracija privalėjo įvykdyti per penkiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad nesulaukus Palangos miesto savivaldybės administracijos reakcijos dėl teismo sprendimo įvykdymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skyrius 2023 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. 16SD-1795-(14.16.136 E.) pakartotinai prašė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija patikslintų informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio žemės savininko S. K. valdytos 105 posesijos ribose. V. Z. akcentavo, kad jo atstovas Palangos miesto savivaldybės administracijai 2023 m. lapkričio 9 d., 14 d., 19 d. ir 21 d. bei gruodžio 17 d. teikė papildomą medžiagą ir argumentus, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis nebuvo vykdoma.
Šis pareiškėjo prašymas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 3 d. nutartimi V. Z. įpareigojo iki 2024 m. sausio 8 d. patikslinti prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra suformuluotas neaiškiai ir neapibrėžtai, jame nėra įvardytas joks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje priimtas sprendimas, dėl kurio prašoma išduoti vykdomąjį raštą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjui buvo priteistos piniginės sumos iš atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, tačiau prašyme nėra pateikta duomenų, ar šios sumos V. Z. yra sumokėtos, ar pareiškėjas prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl šių sumų išieškojimo priverstine tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas V. Z. įpareigojo šias aplinkybes patikslinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Z. per atstovą teismui pateikė 2024 m. sausio 5 d. patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame prašė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 (pirmosios instancijos teismo byla Nr. el3-71-320/2023), nurodant jį vykdyti antstoliui pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos buveinės vietą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos privalomo įvertinimo veiksmo atlikimo – argumentuoto ir objektyvaus sprendimo priėmimo ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė Palangos mieste (posesija Nr. 105) yra (nėra) laisva ne / užstatyta, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023 rezoliucine dalimi panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ bei neskundžiamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje konstatavo, kad „<...nagrinėjamu atveju, panaikinus ginčijamą administracinį sprendimą, Palangos miesto savivaldybės administracija privalo iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva...>“. Šiame patikslintame prašymas V. Z. iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo pirminiame prašyme. Papildomai pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijai nevykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos yra trukdoma priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiams E. Z. bei R. K., dėl ko taip pat yra nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse. V. Z. pažymėjo, kad jam priteistos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 1 200 Eur, atsakovų yra sumokėtos.
II.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 9 d. nutartimi V. Z. prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.
Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida, o administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Teismas akcentavo, kad teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti; veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas patvirtina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo; vykdytini tik tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendinamas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos Civilinio proceso kodekse nustatytos priverstinės teismo vykdymo priemonės.
Teismas pažymėjo, kad V. Z. reikalauja, jog būtų išduotas vykdomasis raštas, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracija būtų įpareigota atlikti veiksmus. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui paduoto skundo 1 ir 2 reikalavimais prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimus Nr. 16S-228-(14.16.3.) ir Nr. 16S-225-(14.16.3.) bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi šiuos pareiškėjų skundo reikalavimus tenkino, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą bei minėtus administracinius aktus panaikino. Taigi, pareiškėjų skunde ginčijami aktai buvo panaikinti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas akcentavo, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria buvo pakeistas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimas, rezoliucinės dalies matyti, jog šia nutartimi Palangos miesto savivaldybės administracija nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus (pareiškėjų skundo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmesta), todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, į kurį būtų įrašytas vykdytinas teismo sprendimo nurodymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris nebuvo suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Teismas nurodė, kad išduodamas vykdomąjį raštą užbaigtoje nagrinėti administracinėje byloje, jis neturi teisės keisti, pildyti ir / ar tikslinti priimto galutinio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 1 d.), taip pat, išduodamas vykdomąjį raštą, neturi teisės remtis motyvuojamąja procesinio sprendimo dalimi. Teismas pabrėžė, kad, kaip patvirtino pareiškėjo atstovas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjui V. Z. buvo priteistos piniginės sumos, yra įvykdyta.
III.
Pareiškėjas V. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį, kuria nebuvo patenkintas V. Z. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, ir priimti naują sprendimą – išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023, nurodant jį vykdyti antstoliui pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos buveinės vietą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos privalomo įvertinimo veiksmo atlikimo – argumentuoto ir objektyvaus sprendimo priėmimo, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė Palangos mieste (posesija Nr. 105) yra (nėra) laisva ne / užstatyta.
Atskirąjį skundą pareiškėjas motyvuoja iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pateiktuose pirminiame ir patikslintame prašymuose išduoti vykdomąjį raštą. Papildomai V. Z. paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties 42 punkte yra kategoriškai nurodyta, jog panaikinus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, Palangos miesto savivaldybės administracija privalo iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgusi į Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis dėl S. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, privalės priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodyto esminio prašymo argumento išduoti vykdomąjį dokumentą, atsižvelgiant į su 2024 m. sausio 1 d. prašymu pateiktuose dokumentuose fiksuotas aplinkybes, argumentų nepateikė ir tai lėmė klaidingą išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
V. Z. pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 dalis pareiškėjui suponuoja teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, joje nėra nuodytos aplinkybės, kad toks prašymas, kaip nepagrįstai sprendė Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai, nurodytu pagrindu būtų netenkinamas.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskaidė ir atskyrė neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis. Ignoravus priimto procesinio dokumento visumą, klaidingai buvo netenkintas prašymas išduoti vykdomąjį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų prašymas pripažinti, jog Palangos miesto savivaldybės administratoriaus sprendimas Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ neteisėtai vilkina nuosavybės teisių atkūrimą bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nustatytas administracijos direktoriaus funkcijas – patvirtinti natūra grąžinamų S. K. nuosavybės teise iki 1940 m. valdytos posesijos ribose geodeziniais matavimais suformuotus 0,938 ha, 0,511 ha ir 1206 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau tai visiškai neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostatai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija privalo iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva. Tai nėra vykdoma, todėl yra prašoma išduoti vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 634 str. 1 ir 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje H. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 59498/00).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio, reguliuojančio sprendimo vykdymą, 1 dalyje yra įtvirtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Sistemiškai analizuojant nurodytas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-240-502/2023).
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdytini yra tik tie teismo sprendimai, kurie gali būti vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, t. y. kai teismo sprendimo teisinis efektas gali būti pasiekiamas ir jis įgyvendinamas atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotas įpareigojimas, ir kai atsakovui neatlikus šių įpareigojimų gali būti taikomos Civilinio proceso kodekso numatytos priverstinės teismo vykdymo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001). Taigi, teisinis sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Atsakovui, neatliekančiam įpareigojimų, tenka taikyti įstatyme nustatytą prievartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2001 taip pat yra pažymėta, kad jeigu šalis nesiskaito su sprendimu dėl nustatymo ir pažeidžia kitos šalies teises, tai pažeistos teisės tokiu atveju gali būti ginamos, pareiškiant ieškinį teisme dėl įpareigojimo, kuris gali būti priverstinai įvykdytas.
Nagrinėjamu atveju administracinė byla Nr. eI3-71-320/2023 buvo išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams priėmus 2023 m. birželio 19 d. sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinę bylą, 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pakeitė: pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundą patenkino iš dalies ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-225-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. Z.“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 16S-228-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. K.“ bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-1239 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ panaikino, o kitą pareiškėjų V. Z. ir R. K. skundo dalį atmetė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalauja, kad būtų išduotas vykdomasis raštas, kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracija būtų įpareigota priimti argumentuotą ir objektyvų sprendimą, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė Palangos mieste (posesija Nr. 105) yra (nėra) laisva ne / užstatyta, tačiau iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimas, matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nebuvo įpareigota atlikti veiksmus, kuriuos pareiškėjas prašo įpareigoti šią instituciją atlikti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, į kurį būtų įrašytas vykdytinas teismo sprendimo nurodymas, kuris nebuvo suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje.
2023 m. spalio 11 d. nutarties 42 punkte Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad panaikinus ginčijamus administracinius sprendimus, Palangos miesto savivaldybės administracija privalės iš naujo įvertinti, ar S. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra (nėra) laisva, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis dėl S. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės, privalės priimti naujus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus ginčijamus sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, subjektai atsiduria toje pačioje padėtyje, kuri buvo iki tokių sprendimų priėmimo, ir teismo sprendimo vykdymas pasireiškia tuo, kad viešojo administravimo subjektai turi atlikti privalomus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese bei tęsti teisės aktuose nustatytas procedūras. Nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės administracijai neatliekant jokių veiksmų, pareiškėjas savo teises turėtų ginti ne prašydamas jam išduoti vykdomąjį raštą, bet skųsdamas institucijos neveikimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą užbaigtoje nagrinėti administracinėje byloje, neturi teisės keisti, pildyti ir / ar tikslinti priimto galutinio procesinio sprendimo rezoliucinės dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str.), taip pat, išduodamas vykdomąjį raštą, remtis motyvuojamąja procesinio sprendimo dalimi (Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo V. Z. atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.