Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

21. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės URM, veikiančios per Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijoje, 2026 m. sausio 5 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Nustatyta, kad 2025-11-17 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus. Prašyme pareiškėjas nurodė ginčo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes / faktus: 1) dabartinė profesinė veikla – privatininkas; 2) darbdavys - Individuali V.M. įmonė; 3) kelionės tikslas - angį. DS program participation; 4) papildoma informacija apie buvimo tikslą - aplankyti tėvą ir brolį po DS programos; 5) numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data - 2025-12-02, išvykimo - 2025- 12-15, prašoma leisti atvykti daug kartų; 6) kviečiantis asmuo - VšĮ „Proton me“, (duomenys neskelbtini); 7) kelionės ir pragyvenimo išlaidas dengia – kvietėjas. Pareiškėjas Ambasadai pateikė pasą, sveikatos draudimo polisą, VšĮ „Freedom House“ MIGRIS sistemos tarpininkavimo raštą, gyvenimo aprašymą, turėtų vizų kopijas.

25. Taigi, Sprendime padaryta atžyma 7 punkte, kuriame numatyta Sprendimo priėmimo priežastis – viena ar kelios valstybės narės asmenį laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Valstybė prieštaraujanti vizos išdavimui – Lietuva. Sprendimo formoje numatyta galimybė atžymėti sprendimo priėmimo priežastį ir jame numatyto standartinio priežasčių sąrašo, be galimybės pateikti platesnius argumentus ar motyvus.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad 2026 m. sausio 5 d. standartizuotos formos Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui V. M. vizą, pareiškėjui įteiktas Ambasadoje 2026 m. sausio 6 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundžia tik šį Sprendimą.

29. UTPĮ 12¹ straipsnio 1 dalimis numato, jog Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse. Sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, dėl panaikinimo ar atšaukimo priima URM Konsulinis departamentas, LR diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (UTPĮ 20³ straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai).

30. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

31. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti.

32. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsultantas, be kitų Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalies papunkčiuose nurodytų duomenų, taip pat privalo patikrinti, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte (šiuo metu 21 punktas), arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių (Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalies d papunktis. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

33. Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje.

34. Jei prašymo nagrinėjimo metu atsakingas pareigūnas nustato, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytų atvykimo sąlygų, kurių e punktas siejama su atvykstančio asmens keliama grėsme valstybės saugumui, Šengeno vizą atsisakoma išduoti (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis).

35. Sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis N.VIS sistema (Aprašo 5 punktas). Sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2, 5 dalys).

36. LVAT praktikoje konstatuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).

37. Byloje nėra ginčo, jog LR ambasados Baltarusijoje atsakingam pareigūnui nagrinėjant pareiškėjo Prašymą į N.VIS sistemą buvo gauta VSD išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę LR vidaus saugumui, todėl vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, VSD rekomendavo LR ambasadai Baltarusijoje neišduoti pareiškėjai Šengeno C tipo vizos. O tai yra savarankiškas ir privalomas teisinis pagrindas, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies punkto vi papunktį, draudžiantis išduoti Šengeno vizą.

38. Vertinimą dėl užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui atlieka VSD (UTPĮ 4 straipsnis). Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog minėtas per N.VIS sistemą VSD pateiktas pareiškėjo situacijos individualus vertinimas – jį VSD pripažinus keliančiu grėsmę Lietuvos vidaus saugumui – būtų pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ar netekusiu galios. Taigi, pareiškėjo individualioje situacijos LR ambasada Baltarusijoje pagrįstai ir teisėtai konstatavo privalomąjį atsisakymo išduoti Šengeno vizą teisinį pagrindą, numatytą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktyje, ir jo pagrindu atsisakė išduoti Šengeno vizą, kadangi galimi asmens ryšiai su LR priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčiu kelti grėsmę Lietuvos vidaus saugumui.

39. Pažymėtina, jog LR ambasada Baltarusijoje, gavusi VSD vertinimą, kad pareiškėjas LR kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo atsisakyti išduoti Šengeno vizą, nes būtent VSD yra institucija, įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes, o Šengeno viza gali būti išduodama tik tokiam užsieniečiui, kuris nelaikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktas). Nei URM, nei jos teritoriniam padaliniui – LR ambasadai Rusijoje, priėmusiai ginčijamus sprendimus pareiškėjos atžvilgiu – nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Be to, sutiktina su VSD atsiliepime į skundą pateiktu argumentu, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į savo teritoriją, jeigu tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų, nes grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama ypač svarbia, tiek sprendžiant leidimo gyventi, tiek ir vizų išdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

40. Be kita ko, Sprendimo teisėtumą pareiškėjas ginčijo teigdamas, kad daug jo artimųjų gyvena Lietuvoje, atitinkamai jo šeimos nariai yra gavę vizas, kaip ir pats pareiškėjas. Pažymėjo, kad prieš keletą metų pareiškėjui net buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl šį kartą dėl vizos išdavimo Ambasados Sprendimas buvo labai netikėtas. Tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip išeinančius už ginčo ribų ir nepagrįstus, kadangi Vizų kodeksas numato pareigą užsieniečiui kiekvienu individualiu atveju kreipiantis dėl vizos išdavimo pildyti naują prašymą vizai išduoti, atsakingai užpildant šio prašymo formą ir prisiimant asmeninę atsakomybę dėl šiame prašyme pateiktų duomenų teisingumo bei jame nurodytas aplinkybes pagrindžiant rašytiniais dokumentais. O taip pat atsakingos institucijos pareigą atsakingai ir detaliai įvertinti kiekvieną individualų užsieniečio kreipimąsi dėl vizos išdavimo. Nei UTPĮ, nei Šengeno sienų kodekso, nei Vizų kodekso, nei Aprašo taisyklės nenumato tęstinių pagrindų vizoms išduoti, ar Šengeno vizos klausimo sprendimo galimybės pagal ankstesnių prašymų išduoti vizas turinyje pateiktą informaciją ir / ar remtis ankstesniems prašymams išspręsti / pagrįsti užsieniečio teiktais dokumentais, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Paminėtina, jog Aprašo 9 punktas numato Lietuvos vizų tarnybos užsienyje vadovo teisę priimant sprendimą nereikalauti visų ar dalies Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų tuo atveju, kai jam yra žinomas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens sąžiningumas ir patikimumas, visų pirma dėl teisėto naudojimosi ankstesnėmis vizomis, tačiau tik tuo atveju, jeigu neabejojama dėl to, kad kirsdamas valstybių narių išorės sienas jis atitiks Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimo sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo situacija minėtos Aprašo 9 punkto sąlygos neatitinka, kadangi pareiškėjo Prašymo nagrinėjamu metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkto sąlygos.

41. LVAT praktikoje yra pažymėjęs, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas (LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014). Šiuo atveju skundžiamas Sprendimas priimtas ne tik įvertinus pareiškėjo Prašymą, bet ir atlikus LR ambasadai Baltarusijoje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. ginčijamas Sprendimas yra objektyviai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas priimtas, vertinant pareiškėjo Prašyme išduoti Šengeno vizą nurodytus duomenis, kartu su prašymu pareiškėjo pateiktus dokumentus bei Prašymo nagrinėjimo metu papildomai surinktus duomenis apie pareiškėją, tame tarpe ir VSD išvadą.

42. Minėta, pareiškėjui įteiktame Sprendime (standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje) nurodyta atsisakymo išduoti Šengeno vizą priežastis (motyvai): viena ar kelios valstybės narės jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui; valstybė prieštaraujanti vizos išdavimui - Lietuva.

43. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 ir 5 dalis, apie sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita ES institucijų oficialiąja kalba. Informacija apie atsisakytą išduoti Šengeno vizą įvedama į N.VIS sistemą (Aprašo 5 punktas). LVAT 2026 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-218-821/2026 pažymėjo, jog pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. Būtent tokį Sprendimą gavo pareiškėjas. Todėl, atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus ir teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad LR ambasada Baltarusijoje iš esmės teisingai taikė teisės normas, pakankamai išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, teisingai pagal Vizų kodekso ir Aprašo normų reikalavimus įformindama standartine pranešimo forma, Sprendimu supažindindama pareiškėją su jo atžvilgiu LR ambasados Baltarusijoje priimtu sprendiniu – Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu atsisakyti išduoti Šengeno vizą.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui iki kreipimosi į teismą dėl Ambasados Sprendimo panaikinimo, buvo pateiktas susipažinti tik standartizuotos formos Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, kuriame nurodyta, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas, atsisakyta išduoti vizą dėl to, kad viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui – Lietuva, Sprendime aptarta jo apskundimo tvarka ir terminas. Taip pat byloje nustatyta, jog Sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą su išsamiais tokio sprendimo priėmimo motyvais pareiškėjui buvo pateiktas tik inicijavus bylą teisme. Taigi, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinęs su išsamiu Ambasados sprendimu, patikslinti skundo reikalavimus, skundžiant abu Ambasados sprendimus, priimtus pareiškėjo atžvilgiu, bei pateikti papildomus motyvus.

45. Pažymėtina, kad LVAT 2025 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025, taip pat pažymima, kad pagal Europos Sąjungos teisminių institucijų jurisprudenciją, su kuria darnos siekia Lietuvos administracinė justicija, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokį pažeidimą paprastai nėra galima ištaisyti teismo proceso metu. Ši praktika formuojama taip pat atsižvelgiant į konstitucinius teisės principus – teisinės valstybės, gero administravimo ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimą. Tam tikrais išimtiniais atvejais, viešojo administravimo subjektui papildžius administracinio sprendimo motyvus ar pateikus administracinį sprendimą su motyvais tik inicijavus teisminį ginčą, teismas galėtų vertinti priežastis, lėmusias ir praktiškai apsunkinusias išsamių motyvų nepateikimą suinteresuotam asmeniui, taip pat objektyvų jų egzistavimą iki kreipimosi į teismą, kartu įvertinant tokios situacijos poveikį šalių lygybei ir pareiškėjo teisei į gynybą, teismo proceso stadiją, kurios metu buvo pateikti papildomi motyvai, ir kitus reikšmingus aspektus.

46. ESTT 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo byloje C-430/10 41 punkte išaiškino, kad asmuo, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, turi turėti teisę veiksmingai kreiptis į teismą; šis kreipimasis turi leisti faktiškai ir teisiškai patikrinti ginčijamo sprendimo teisėtumą pagal Sąjungos teisę; kad kreipimasis į teismą būtų veiksmingas, asmuo turi turėti galimybę sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo teisės reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti. Iš šio ESTT sprendimo seka, kad Europos Sąjungos teisei neprieštarauja tokia situacija, kai asmeniui ir vėliau pranešami dėl jo priimto sprendimo motyvai.

47. Iš byloje susiklosčiusios faktinės situacijos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui inicijavus bylą teisme buvo sudaryta galimybė susipažinti su galutiniu sprendimu atsisakyti išduoti Šengeno vizą ir išdėstyti teismui visus nesutikimo su sprendimais argumentus. Taigi, galutinio sprendimo motyvai nebuvo surašyti vėliau, nei buvo priimtas individualus administracinis aktas, todėl atsižvelgus į šioje byloje susiklosčiusią individualią situaciją, vadovaujantis ESTT ir LVAT aptarta praktika, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, buvo apribota pareiškėjo galimybė suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas standartinės formos Sprendimas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos buvo laikomasi ir LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2137-575/2024.

48. LR ambasados Baltarusijoje veiksmuose, priimant Sprendimą, nebuvo nustatyta tarptautinių ar nacionalinių teisės aktų pažeidimų, LR ambasada Baltarusijoje jį priėmė savo kompetencijos ribose, griežtai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas aiškiai teisės aktų nustatyta tvarka buvo supažindintas su jo atžvilgiu priimtu LR ambasados Baltarusijoje sprendimu bei jo priėmimo motyvais, todėl, įvertinus anksčiau aptartą, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Taip pat atmestinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

49. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.