Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-217-348/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-09-24
Bylos Nr.: 1-217-348/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27857-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Svetlana Jurgaitienė
Nukentėjusysis: V. T.
Kaltinamasis: D. Š.
Advokatai: Zenonas Žymančius

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-217-348/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27857-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; (S) 1.1.8.1.1.; 1.2.3.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.15.3.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei (Švėgždienei), Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui,nukentėjusiajai V. T.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiųjų atstovei R. S.,

kaltinamajam D. Š.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1. 2011 m. kovo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. 2011 m. birželio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, BK 65 straipsniu, subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, skiriant D. Š. galutinę 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų;

Žemesnės instancijos teismas

3. 2014 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams;

4. 2015 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skiriant D. Š. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi D. Š. lygtinai paleistas iš pataisos namų;

5. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2018 m. rugpjūčio 13 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus, nuspręsta išieškoti iš D. Š. valstybės naudai konfiskuotino turto – transporto priemonės „Opel Vectra-B-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 080 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt) eurų. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskiriant galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, faktiškai atliko 4 paras arešto, neatlikta bausmė 56 paros,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. Š. 2019 metų liepos 2 d., nuo 16.00 val. iki 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su T. T. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė T. T. į nugaros kairę pusę, tuo šiam padarė durtinį-pjautinį kiauryminį nugaros kairės pusės sužalojimą su kiauriniu kairio plaučio ir aortos pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei šoku po nukraujavimo, nuo ko nukentėjusysis T. T. vežamas į gydymo įstaigą greitosios medicinos pagalbos automobilyje 16.43 val. mirė, taip tyčia nužudė T. T..

Šiais veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis D. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad T. T. pažįsta nuo 2017 metų, jie buvo „švogeriai“, jų santykiai buvo labai geri. Paskutiniu metu jis gyveno (duomenys neskelbtini) su mama D. Š. bei seserimi G. K.. T. T. gyveno (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 2 d., apie 05.30 val., jis nuėjo į T. T. namus, nes T. T. jo ieškojo. T. T. rado su R. J.. Jis T. T. pasakė, kad eitų pas jį į namus pasiimti savo daiktų. Visi trys nuėjo iki jo namų, iš kur T. T. pasiėmė jam priklausančius daiktus – kompiuterius, telefonus. Po to, visi grįžo į T. namus. Ten gėrė degtinę. Jeigu gerai pamena, trise išgėrė 0,7 litro talpos butelį. Po to, visi trys nuėjo į parduotuvę, esančią prie „kebabinės“ (duomenys neskelbtini) ir ten nusipirko dar vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės. Grįžo į T. T. namus kur viską išgėrė. Išgėrus butelį degtinės, jis su T. T. išėjo pas save į namus, nes jam reikėjo sutvarkyti santechniką. Tuo metu jau jautėsi apsvaigęs. Buvo maždaug 11 val., tikslaus laiko nepamena. Namuose rado tik mamą. Sesers nebuvo. Jis su T. T. sutvarkė santechniką, abu išsimaudė ir nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur nusipirko 0,5 litro talpos degtinės butelį. Kai ėjo į parduotuvę, jis buvo apsirengęs tuos drabužius, su kuriais jį ir sulaikė. Nepamena, kad būtų apsirengęs kitus drabužius. Grįžę namo, virtuvės patalpoje gėrė nusipirktą degtinę. Jis sėdėjo ant virtuvinio kampo (prie lango), T. T. – prie stalo (jo veidas buvo nukreiptas į virtuvines spinteles, viryklę). Taip pat virtuvėje su jais buvo ir mama, ji kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems išgėrus butelį, jis lyg ėjo dar vieno, bet dabar tiksliai nepamena, nes buvo apsvaigęs. Pamena tik tiek, kad grįžo namo ir pastebėjo, kad mama išversta iš neįgaliojo vežimėlio. Mama jam pasakė, kad ją išvertė T. T.. Dėl ko – nežino. Jis su T. T. įsodino mamą atgal į vežimėlį ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir T. T. įvyko ginčas, dėl to, kad jis nuskriaudė mamą. Jie dažnai susipykdavo būdami girti. T. jam apie 3 kartus rankų delnais sudavė į skruostą, smūgius sudavė pusės minutės intervalu. Po antro T. T. smūgio pasakė, kad nustotų taip elgtis, bet T. T. dar vieną kartą jam sudavė ir tada jis nuo stalo paėmė peilį, juodos spalvos plastikine rankena, geležtė maždaug 15 cm, norėdamas juo T. T. pagąsdinti. Jis atsistojo ir T. T. stojosi, matyt norėjo iš jo atimti peilį ir tuo metu, jam besistojant jis netyčia pataikė peiliu T. T. į nugarą, į viršutinę jos dalį. Jis jo nenorėjo nužudyti, tokio tikslo neturėjo. Norėjo tik jį pagąsdinti. Iš karto ištraukė peilį, o T. T. susmuko ant virtuvinio kampo, tačiau nieko nesakė, nešaukė, nekalbėjo. Labai išsigando, pagalvojo, kad jį sužeidė, tikrai nemanė, kad jį nužudė. Išbėgo iš namų, norėjo atsigauti. Mamos paprašė iškviesti greitąją. Mama tuo metu buvo virtuvėje, viską matė. Pamanė, kad T. T. tik sužeidė, todėl išėjo iš namų, norėdamas palaukti kol T. T. išveš į gydymo įstaigą, po ko, būtų sugrįžęs. Bevaikščiojant po (duomenys neskelbtini), žmonės pradėjo sakyti, kad T. T. nužudytas, tada jis norėjo išsiblaivyti ir pats atvykti į policiją, tačiau jį greitai sulaikė. Neturėjo tikslo slapstytis ir nesislapstė, visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), vaikščiojo, bendravo su žmonėmis. Telefonai buvo įjungti. Išeidamas iš namų matė, kad mama renka telefono numerį. Įvykio metu jo judesiai buvo nekoordinuoti, buvo stipriai neblaivus.

Su T. sutarė gerai, tačiau kai išgerdavo, T. savo elgesiu išprovokuodavo muštynes. Kodėl jis ir toliau, patirdamas T. T. smurtą, su juo bendravo, paaiškinti negali. 2017 metais, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, su T. T. jo nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Tuo metu T. prieš jį smurtavo, spardė jam galvą, jis buvo visas kruvinas. Tuo metu kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Jį išvežė į LSMUL KK, o T. T. į areštinę, bet jį greitai paleido, kadangi jis atsisakė duoti parodymus. Ne jo būdui sodinti žmogų į kalėjimą, vien dėl to, kad jis pergėręs nevaldo savęs. Antras kartas, kada kreipėsi į policijos pareigūnus buvo 2018 metų spalio mėnesį, tikslaus laiko nepasakys, pas T. T. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. T. tada jį irgi suspardė, jis išsikvietė greitąją, jį išvežė į LSMUL KK. Ligoninėje pasakė, kad jį sumušė T. T., bet vėliau atvyko pareigūnai ir jis pasakė, kad nukrito nuo laiptų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Dainavos policijos komisariate. Daugiau dėl T. T. naudoto fizinio smurto jo atžvilgiu į policiją bei medikus nesikreipė, nors tų sumušimų buvo daug. Labai gailisi dėl to, kas nutiko, nenorėjo ir neturėjo jokio tikslo nužudyti T. T.. Jie buvo geri draugai, o viskas įvyko dėl per didelio kiekio alkoholio ir konflikto, kai T. T. spyrė jo mamai į vežimėlį ir ši iškrito, taip pat daužė jam į veidą. Kodėl būtent peiliu norėjo pagąsdinti T. T., nežino, tuo metu peilis pasitaikė po ranka ir nepagalvojęs apie pasekmes jį paėmė.

2019 m. liepos 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu D. Š. parodė, kur ir kokius veiksmus jis atliko, detalizuodamas duotus parodymus apie T. T. nužudymo aplinkybes ( t. 4, b. l. 66 - 67).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. T. parodė, kad ji yra nužudytojo T. T. motina. T. maždaug prieš keturis metus išsikraustė iš jų namų ir apsigyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Turėjo draugę, susilaukė vaikų. Sūnus dirbo, todėl atvykdavo dažnai, bet būdavo trumpai, nes skubėdavo į darbus. Sūnus jai buvo geras, ji su juo labai gerai sutarė, jis visuomet padėdavo, patardavo, kai reikėdavo. Niekada sūnus nėra prieš ją smurtavęs ar kitaip jos skriaudęs. Kol sūnus gyveno su jais, problemų su juo nebuvo, bet kai persikėlė į (duomenys neskelbtini), iš aplinkinių sužinojo, jog sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, jo draugų ratas nebuvo tinkamas, bet nebuvo ką daryti, nežinojo, kaip jį iš to ištraukti. Vėliau sužinojo, kad sūnus išvyko į užsienį dirbti. Užsienyje jis prabuvo apie 1- 2 mėnesius ir grįžo į Lietuvą. Pasakė, kad atvyks aplankyti, tačiau taip ir neatvyko. Su kuo sūnus buvo užsienyje, nežino. Sūnų paskutinį kartą matė prieš jam išvykstant į užsienį. Liepos 1 dieną buvo jos gimtadienis, tačiau sūnus jos nepasveikino. Jis žinojo, kad jos gimtadienis, bet tomis dienomis sūnus gėrė ir tikriausiai dėl to nepaskambino. Liepos 3 dieną policijos pareigūnai informavo, kad sūnus nužudytas. Kokiomis aplinkybėmis ir kur viskas įvyko, nežino, apie tai jai niekas nepasakojo. Jai svarbiausia buvo pasirūpinti sūnaus laidotuvėmis. Ji žino, kad dėl sūnaus nužudymo yra sulaikytas jo draugas, bet to asmens ji nepažįsta ir jo nežino. Sūnus buvo geras, neagresyvus Prašo priteisti už turtinę žalą 1187 Eur, kurią sudaro sūnaus laidotuvių išlaidos ir 50 000 Eur už neturtinę žalą, kurią sudaro fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sveikatos pablogėjimas.

Nukentėjusiojo Č. T. parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi jis 2019m. gruodžio 15d. mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Č. T. parodė, kad yra T. T. tėvas. Santykiai su sūnumi buvo geri, jie per šventes susitikdavo, leisdavo laiką. Dažnai bendraudavo ir telefonu. T. T. buvo jo mylimiausias vaikas. Žino, kad sūnus turi du vaikus, buvo ankščiau juos atsivežęs, yra anūkus matęs. Šiuo metu jo sveikata nėra gera, todėl su anūkais susitikti negali. Sūnus keturis metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, dirbo vairuotoju. Savaitgaliais vis užvažiuodavo pasibūti. Žinojo, kad sūnaus draugai yra nelabai geri. Kai apsigyveno (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudavo alkoholiu. Prieš tai sūnus daug sportavo ir daug alkoholio nevartojo, bet kai atskirai apsigyveno – pradėjo gerti. Sūnus buvo išvykęs šiais metais į užsienį, su kuo vyko, nežino, jį matė tik prieš kelionę. Jis grįžo į Lietuvą, skambino, sakė, kad atvyks aplankyti, tačiau taip ir nesuspėjo. Liepos 1 dieną sūnus motinos gimtadienio proga nepasveikino. Liepos 2 dieną jis telefonu mėgino skambinti sūnui, bet jis nekėlė ragelio. Apie pietus telefoną pakėlė kažkoks asmuo (jam pasirodė, kad ne sūnus), jis paklausė „T., čia tu?“, o jam atsakė „aš kine“ ir padėjo ragelį. Daugiau su sūnumi nebendravo. Liepos 3 dieną buvo ligoninėje, kai jam paskambino pareigūnai ir informavo apie tai, kad sūnus nužudytas. Jam žinoma, kad jis nužudytas apie 16.30 val. liepos 2 dieną, kokiu būdu ir kur, nežino. T. T. buvo gana aukštas, stambus vyras, sportiško kūno sudėjimo. Sūnus nebuvo agresyvus, niekada nėra smurtavęs prieš jį (t. 1, b .l. 107 - 108).

Įstatyminė nukentėjusiųjų A. T. ir D. T. atstovė R. S. parodė, kad ji yra T. T. vaikų močiutė. Jos dukra I. D. su T. T. susilaukė dviejų vaikų: A. T., gim. 2015 metais, ir D. T., gim. 2018 metais. I. D. su T. T. nebuvo susituokusi, kurį laiką gyveno drauge, bet vėliau, kiek jai žinoma, jie išsiskyrė. Kiek jai žinoma, maždaug prieš metus laiko, 2018 metų vasarą, dukra su T. T. gyveno drauge (duomenys neskelbtini), bet tada jis ją stipriai sumušė ir ji su vaikais išvyko gyventi pas seserį. Žino, kad dėl to buvo pradėta byla ir T. T. dėl dukters sumušimo buvo nuteistas atlikti parų. Jas atliko 2019 metų pradžioje ir išėjęs iš karto paskambino jai, pasidomėjo, kaip laikosi jo vaikai. Nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio jai paskirta A. T. ir D. T. laikina globa. Šiai dienai jau priduoti visi dokumentai, kad vaikai būtų nebe laikinoje globoje, o nuolatos jos globojami. Pati dukra vaikų neaugina, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos, neturi pastovaus darbo. Matyt nelabai nori auginti, nededa į tai daug pastangų. Kai ji pradėjo rūpintis T. T. vaikais, jis jai vis duodavo pinigų jiems išlaikyti, vieną mėnesį duodavo, kitą ne, bet pagal galimybes domėjosi jais ir padėjo kiek galėjo. Vėliau, kiek jai žinoma, išvyko į užsienį, dar buvo susisiekęs, sakė, kad grįžo, kad parvežė lauktuvių vaikams, kad užsidirbo šiek tiek pinigų, žadėjo atvykti aplankyti vaikų, tačiau nebespėjo ir neatvyko. Oficialiai vaikų išlaikymas iš T. T. nebuvo priteistas. Prieš ją T. T. rankos nėra pakėlęs, bet prieš dukrą yra kėlęs ranką ne kartą. Yra pati keletą kartų vykusi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) jos pasiimti. D. Š. ji pažįsta maždaug du metus. Jis kurį laiką draugavo su jos dukra L. K.. Artimai nebendravo. Jai žinoma, kad L. K. buvo stipriai sumušta D. Š., net ligoninėje gulėjo. Tą dieną, kai D. Š. nužudė T. T., ryte, tikslaus laiko nepasakys, jos dukrai L. K. skambino D. Š. ir grasino su ja susidoroti. Dėl ko, tiksliai nežino, žino, kad kažkas dėl dingusių pinigų. Jai paskambino dukra ir klausė ką daryti, ji pasakė, kad kreiptųsi į policiją. Kiek jai žinoma, ji į pareigūnus kreipėsi. Tos dienos popietę, tikslaus laiko nepasakys, T. T. skambino ir jos dukrai I. D., norėjo susitaikyti, tačiau jie nesusitaikė. Tą dieną jai paskambino dukra L. K. ir informavo apie tai, kad T. T. buvo nužudytas, sakė, kad pradžioje įtarinėjo D. Š. motiną, bet vėliau išaiškėjo, kad T. T. nužudė D. Š.. Ji yra mačiusi D. Š. ir T. T. kartu, tačiau nepastebėjo, kad jie konfliktuotų. T. T. laidotuvėse nebuvo ir vaikų nenorėjo vežti, nenorėjo, kad jie viską matytų. T. T. motina buvo su ja susisiekusi, jos bendravo. T. T. domėjosi vaikais, kiek galėjo jais rūpinosi, jam jie buvo svarbūs. Tik bėda, kad T. T. turėjo priklausomybę narkotikams, alkoholiui. Kadangi ji atstovauja savo mažamečius anūkus, kadangi jų globa paskirta jai, ji jais rūpinasi, juos augina, ugdo, todėl prašo priteisti atstovaujant mažametės A. T. interesus 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 51 900 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, ir atstovaujant mažamečio D. T. interesus 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 60 300 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Liudytoja D. Š. parodė, kad kaltinamasis D. Š. yra jos sūnus. 2019 m. liepos 2 dieną, tikslaus laiko nepamena, į namus sugrįžo jos sūnus D. Š. su draugu T. T., jie tvarkė namuose santechniką virtuvėje. Kai sutvarkė santechniką ir dar ją tvarkant, jos sūnus kartu su T. T. vaikščiojo į lauką, ėjo į rūsį, į parduotuvę. Vėliau buto virtuvėje gėrė alkoholį. Jos sūnus sėdėjo nugara į langą, o T. T. prie sienos, veidu į virtuvines spinteles. Ji vis pas juos atvažiuodavo, bet nebuvo su jais. Dar jiems papjaustė dešros, nes jie vartojo alkoholinius gėrimus. Ji juos palikdavo virtuvėje, o pati vis išvažiuodavo į kambarį. Vienu momentu išgirdo tarp savo sūnaus ir T. T. konfliktą, girdėjo, kaip jie žodžiais pykosi. Girdėjo, kaip T. T. jos sūnui pasakė, jog jis už jį stipresnis. Tada ji atvažiavo į virtuvę ir pasakė T. T., jog jis išeitų iš jos namų. T. jai pasakė, kad nesikištų ir spyrė jai į vežimėlį. Ji vertėsi su vežimėliu aukštielninka. Tuo metu buvo virtuvės patalpoje, netoli šaldytuvo. Ją jos sūnus ir T. T. pakėlė, T. jos neatsiprašė. Ji su vežimėliu nuvažiavo į savo kambarį, ten yra paprastas telefonas, ketino skambinti į policiją ir pranešti, kad T. T. neišeina iš jos namų, tačiau paskambinti nesuspėjo, nes virtuvėje vėl išgirdo konfliktą. Girdėjo, kaip jos sūnus sakė T., jog jis išeitų. Ji atvažiavo su vežimėliu į virtuvę ir pastebėjo, kad T. T. jos sūnui kelis kartus sudavė delnais į skruostus. Jos sūnus šiam vis rėkė, kad šis išeitų, bet T. atsigulė ant stalo (rankas pasidėjo ant stalo, galvą irgi), akivaizdžiai rodydamas, jog neketina išeiti iš jos namų. Tada jos sūnus paėmė peilį, kuris buvo ant stalo, su kuriuo ji pjaustė mėsą, ir dūrė T. T. į nugaros sritį, kur tiksliai, nematė. Ji dabar galvoja, kad ar matė patį dūrimą nepamena, gal iš šoko neatsimena. Matė, kad sūnus griebė peilį nuo stalo, tai tikrai matė. Tada sūnus jai pasakė, kad kviestų greitąją, o pats išėjo iš namų. Ji skambino į greitąją pagalbą, bet ką sakė, nepamena. Ji net neatsimena ar skambino iš paprasto telefono, ar iš mobiliojo telefono. Tikrai neatsimena, kad būtų kažką pasakojusi apie išžaginimą. Teigia, kad T. T. jos nebandė išžaginti, tai yra netiesa ir nesąmonė. Kodėl ji taip telefonu pagalbai nurodė negali pasakyti, matyt iš šoko ir streso. Ji tikrai gali patvirtinti tai, jog jos sūnui T. T. sudavė kelis smūgius į veidą delnu. Tiksliai matė, kad jos sūnus paėmė peilį nuo stalo ir juo dūrė T. T., tas peilis buvo juodos spalvos plastikine rankena. Negali pasakyti ar tą peilį jos sūnus padėjo atgal ant stalo ar kaip, ji to neatsimena. Net neatsimena, ar plovė tuos peilius ar ne, tik jai po keleto dienų atėjo suvokimas, kad ji pareigūnams pirmą dieną ne tą peilį padavė. Vėlgi, jai atrodo, pareigūnai paėmė kitą peilį, kuriuo, jos manymu, ir buvo padurtas T. T., bet dabar ji tikrai neatsimena kaip ten tiksliai su tais peiliais buvo. Žino tik viena, kad tas peilis, kuriuo pjaustė mėsą ir kuriuo buvo padurtas T. T., buvo trumpesne geležte, bent jau jai taip atrodo. Ji apie visa įvykį ir apie tai, kas tiksliai nutiko papasakojo tik savo seseriai I. V., daugiau niekam nieko nepasakojo. G. K. yra jos mirusios sesers dukra, ji ją augina nuo dešimties dienų. Įvykio dieną jos namuose nebuvo, ji buvo išvykusi į ekskursiją. Savo pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu galėjo nurodyti kitokias aplinkybes. Tai galėjo padaryti dėl to, jog buvo šoko būsenoje, buvo išgėrusi raminamųjų. Teisme duoda parodymus teisingus ir tokius, kokius tikrai atsimena. T. T. dažnai skriausdavo jos sūnų, jis fiziškai stipresnis už D. Š. buvo. D. visuomet padėdavo T., jo niekada nepalikdavo, net į namus pasikviesdavo pernakvoti, kai T. neturėjo kur nakvoti .

Liudytojas R. J. parodė, kad naktį iš 2019 m. liepos 1 d. į 2019 m. liepos 2 d. jis nakvojo savo namuose, esančiuose pažymoje nurodytu adresu. Pas jį nakvojo draugas T. T., jį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Ryte, gal buvo 8.00 val. ryto, į namus pas jį atėjo iš matymo žinomas D., jo pavardės nežino. Su juo artimai nebendrauja. Atėjęs D. jo paklausė, ar yra T. T. ir pasakė, kad T. T. ateitų pas jį pasiimti kažkokių daiktų. Jie visi trys nuėjo į D. Š. namus, jis padavė kompiuterį, telefoną, dar kažką (kiek žino, daiktai šie iš užsienio) ir pasiėmę daiktus visi trys grįžo pas jį į namus. Tada jie visi trys išgėrė 0, 7 litro talpos degtinės ir jis užmigo, o T. T. su D. Š. išėjo. Pas jį jie nesusipyko, jokių konfliktų tarpusavyje nebuvo. Tik vakare sužinojo apie tai, kad T. T. sužalotas, jokių aplinkybių apie tai nežino. T. T. su D. Š. iš jo išėjo dienos metu, tikslaus laiko nežino, gal apie 13.00 val. Apie D. Š. nieko papasakoti negali, nes su juo artimai nebendravo. T. T. yra jo draugas, jie gerai sutarė. Su T. T. jis labai gerai sutarė, jie draugai nuo „lagerio“ laikų. Pamena, kad T. T. kartu su D. Š. buvo išvykę į užsienį. Prabuvo užsienyje apie tris savaites, tikslaus laiko nežino, ir sugrįžo. Kiek jis matydavo, tai T. su D. gerai sutardavo, buvo kaip ir draugai. Pamena atvejį, kada tiksliai tai buvo nepasakys, bet čia keletas dienų prieš šį įvykį, jam T. papasakojo, kad kai grįžo su D. iš užsienio, užsuko pas D. draugę. T. jam pasakojo, jog tuo meta ten išgėrinėjo, o vėliau pastebėjo, kad dingo 700 eurų, kuriuos buvo parsivežęs iš užsienio. Įtarinėjo, kad tai D. Š. ar jo draugės darbas. Kiek pasakojo T. T., jis klausė D. kur jo pinigai, D. puolė savo draugę, bet pinigai neatsirado. Dar maždaug dvi savaitės prieš, T. T. jam pasakojo, kad D. Š. norėjo jam išdurti akį. Jis buvo tuo pasipiktinęs, sakė, kad norėjo padaryti jį invalidu. Įvykio dieną jis buvo su T. T. ir D. Š. savo namuose, vartojo alkoholį, prieš tai buvo nuėję iki D. namų paimti daiktus. Vėliau jis nuėjo miegoti, o T. T. ir D. Š. iš jo namų išėjo. Jis dar girdėjo, kaip D. T. sakė, jog eitų iki jo namų kartu, nes namuose kažkas ten po kriauklė bėga, reikia sutvarkyti. Jis T. pasakė, kad šis neitų, kad eitų miegoti, bet jis sakė, kad nori padėti D.. Jie išėjo, o jis liko namuose. Kol buvo pas jį, jokio konflikto tarp šių asmenų nebuvo. Tik vakare sužinojo apie nutikusią nelaimę. Apie nužudymą nieko nežino ir nieko paaiškinti negali, nes jame nedalyvavo. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino.

Liudytojas T. Š. yra kaltinamojo D. Š. brolis ir atsisakė duoti parodymus. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad yra D. Š. brolis. Pats jau devynis metus negyvena su savo motina D. Š.. Jis artimai su motina nebendrauja, nėra stipraus ryšio. Jam yra žinoma, kad kartais pas motina gyvena brolis D. Š.. Bet tai nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, kur nuolatos būna, nežino. Mama gyvena su įvaikinta mirusios sesers dukra – G. K.. Artimai ir su ja nebendrauja. Jis apskritai turi savo gyvenimą, gyvena gerai ir nenori artimai bendrauti su tais žmonėmis, kurie jį smukdo į dugną. 2019 m. liepos 2 d., 19.41 val. per „Messenger“ gavo iš mamos pusseserės I. U. pranešimą, kuriame ji paprašė nuvykti pas mamą į butą, nes brolis bute nužudė draugą. 20.54 val. jam taip pat per šią programą parašė kaimynė L. V., kuri paprašė jo atvykti pas ją, nes įvyko tragedija. Jis iš karto nuvyko pas mamą į butą, tik įėjęs į namus pamatė pusseserę K. V. ir tetą I. V.. Mamos nematė, nes ši buvo apklausinėjama kambaryje. Jis pokalbio esmės, apie ką kalbėjo su giminaičiais, nepamena. Pamena, kad kai motina jį pamatė, ji jam pasakė, kad iškvietė greitąją, ji jam nesakė, kad ji būtų nužudžiusi kokį asmenį. Motina negalėjo nužudyti D. Š. draugo. Yra įsitikinęs, kad tai padarė brolis, o mama jį gina. Jam atvykus D. Š. namuose nebuvo. Jam motina kažką sakė apie išžaginimą ar pasikėsinimą išžaginti, bet jis nieko nesuprato. Ji neaiškiai dėliojo mintis. Pamena, kad sakė tik tiek, kad buvo kambaryje, o virtuvėje buvo brolis D. Š. su draugu T. T.. Po kiek laiko motina įvažiavo į virtuvę ir pamatė joje ant kampo gulintį T. T., kuris kraujavo lyg iš nugaros. Kaip ji nurodė, privažiavo prie T. T., pajudino, sakė jam keltis, bet kadangi šis nesikėlė, motina iškvietė greitąją pagalbą. Brolis D. Š. yra agresyvus ( t. 2, b. l. 47 - 48 ).

Liudytojas O. L. parodė, kad 2019 m. liepos 2 d. Kauno apskr. VPK. patrulių rinktinėje tarnybą pradėjo 10:00 val. kartu su vyr. patrule R. J. ir LPM kursantu M. M., radijo šaukiniu ,,1732“. Dirbant, radijo ryšiu, 16:34 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad nedelsiant turi vykti į (duomenys neskelbtini), kur pirminiais duomenimis yra peiliu sužalotas vyriškis. Vykstant į įvykį, kolegė Rita per mobilią darbo vietą (kompiuterį) prisijungė prie sistemos ir perskaitė registruotą pranešimą, kur buvo nurodyta, kad pranešėją D. Š. bandė išprievartauti pažįstamas, jos sūnaus D. Š. draugas vardu T., maždaug 35 metų amžiaus, dėl to ji gynėsi, jį pastūmė ir pastarasis krito ant peilio ir taip susižalojo. 16:40 val. atvyko į įvykio vietą, tuo pačiu metu atvyko ir ekipažas ,,1903“. Jie visi kartu užėjo į butą, kuriame juos pasitiko neįgaliojo vežimėlyje sėdinti moteris, kuri prisistatė D. Š.. Moteris buvo pasimetusi, išsigandusi, verkė ir puolė aiškinti, kad ji peiliu padūrė sūnaus draugą ir parodė, kad šis dabar guli virtuvėje. Užėjus į virtuvės patalpą, ant suolelio pamatė sėdintį vyriškį. Priėjus prie jo, jis nereagavo, atrodė be gyvybės ženklų. Bandė čiuopti pulsą, tačiau jo nepavyko užčiuopti, gal nelabai ir mokėjo. Tada kartu su kolegomis vyriškį paguldė ant grindų, ant nugaros. Ant to vyriškio nugaros, daugiau kairėje pusėje, tarp menčių matė durtinį-pjautinį sužalojimą, taip pat buvo kruvini marškinėliai. Taip pat pastebėjo, kad kruvinas buvo stalas, siena, suolelio atlošas. Tada jie tos moters paklausė, o kur yra peilis, kuriuo ši jį sužalojo. Tada D. Š. parodė į kriauklės pusę, kur pamatė padėtą virtuvinį, juoda, plastikine rankena peilį. D. Š. paaiškino, kad peilį ji nuplovė vandeniu kriauklėje po kranu ir padėjo šalia kriauklės. Kiek spėjo pamatyti, virtuvės patalpa buvo tvarkinga, niekas nebuvo išvartyta, nematė alkoholio butelių. Netrukus atvyko greitoji, brigados Nr. ,,1501“ ir ,,1506“, kurios perėmė sužalotą vyriškį, pradėjo jo gaivinimą. Tada moteris kolegei R. J. pradėjo pasakoti įvykio aplinkybes. Ką tiksliai pasakojo, nelabai gali nurodyti, bet kas jam žinoma iš kolegės, tai, kad jos sūnus girtavo jos bute kartu su T., vėliau sūnus kažkur išėjo, o tada T. pradėjo prie jos priekabiauti ir ji gindamasi peiliu jam dūrė į nugarą. Išgirdęs tokią D. Š. įvykio versiją iškart ja nepatikėjo, kadangi atsižvelgiant į tai, kaip sustatyti virtuvės baldai, kur likę kraujo žymės, o taip pat į tai, kad D. Š. neįgali, sėdi invalido vežimėlyje, tikrai nerealu, kad ji būtų galėjusi sužaloti tą vyriškį, o būtent į tokią vietą, kur buvo padarytas sužalojimas. Su D. Š. jis beveik nebendravo, su ja bendravo kolegė R., todėl ji gali nurodyti daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių. Su kaimynais taip pat bendravo R. Jam išėjus į daugiabučio kiemą, jame susirinkę kaimynai nurodė, kad tuo metu, kai D. Š. išėjo iš namų, kieme savo automobilį remontavo kaimynas K., kuris taip pat galėjo matyti išeinantį D. Š.. Jis susirado tą K. netoliese esančiuose garažuose, remontavo savo automobilį. Paklausus jo, kada jis matė praeinantį D. Š., pastarasis paaiškino, kad D. Š. jis matė būdamas savo bute, pro 5 aukšto langus. Matė, kad D. Š. nuėjo kiemu link namo (duomenys neskelbtini). Karolis nurodė, kad D. Š. einantį jis matė maždaug valandą prieš iki atvykstant policijos pareigūnams ir medikams. Tikslesnio laiko nenurodė. K. minėjo, kad prieš tai jis iš D. Š. ir D. buto girdėjo sklindančią muziką. K. su juo bendravo nenoriai, vis aiškino, kad nenori liudyti, kadangi bijo ir neužilgo pats turi išvykti į komandiruotę. Ką tas K. galėjo nurodyti kolegoms, nežino (b. l. 50- 51, t. 2).

Liudytoja R. J. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3- osios kuopos 1- ojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. liepos 2 d. darbą pradėjo 10 val. ryto ir darbą baigė 22 val. Dirbo tarnybiniu automobiliu r. š. 1732. Dirbo kartu su kolega O. L. bei LPM kursantu. Atsimena, kad 16.34 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) moterį bandė išprievartauti sūnaus draugas, kad ši jį pastūmė ir pastarasis krito ant peilio, susižalojo, kraujuoja. Tiksliai vietos, kurioje buvo jų ekipažas, kai gavo iškvietimą, nepamena, bet į įvykio vietą atvyko per maždaug 5 minutes. Į įvykio vietą taip pat atvyko ir kiti kolegos, dirbę r. š. 1903. Kolegos įėjo į butą, pažymėtą Nr. 1 (butas pirmame aukšte po kaire). Ji į butą įėjo paskutinė. Duris atidarė moteris, kuri sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje. Ji iš karto pradėjo sakyti „gelbėkit“, kolegos paklausė, kur viskas yra ir jie visi nuėjo į virtuvės patalpą. Tuo metu moteris verkė, buvo išsigandusi, matėsi, kad jaučiasi prastai. Nuolatos moteris verkdama sakė, kad „aš skambinau greitajai, norėjau išgelbėti“. Ji su kolegomis nuėjo į virtuvę ir ant virtuvinio suolo pamatė vyriškį, vyriškis sėdėjo ant suolo sukniubęs, jis, kiek pamena, tikrai negulėjo. Tada kažkuris iš kolegų, kuris nepasakys, nes to neįsidėmėjo, patikrino pulsą ir pasakė, kad guldom. Ji pastebėjo, kad vyriškio nugara kraujuota, kraujas apstingęs. Vyriškį kolegos užkalbino, tačiau jis nieko neatsakė, į aplinką nereagavo. Pamačiusi, kad kolegos dirba virtuvėje, ji iš karto su pranešėja, kuri, kaip vėliau išsiaiškino, yra D. Š., nuėjo į kambarį. Tuo metu jos kolegos guldė ant žemės vyriškį, o pro duris ateidinėjo medikai. Ji stovėjo tarpduryje į virtuvę ir kambarį, nes neįgaliojo vežimėlyje sėdinti D. Š. vis norėjo važiuoti pažiūrėti, kas vyksta. Medikai pradėjo gaivinti vyriškį. Jie jį gaivino gana ilgai, gal apie 1 valandą laiko. Kiek pamena, medikai iš karto konstatavo, jog vyriškiui pradurtas kairysis plautis, jį ištiko klinikinė mirtis. Vyriškis nedelsiant buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Nustatyta, kad į gydymo įstaigą išvežtas vyriškis – T. T.. Šį asmenį žino, nes ne kartą teko su juo bendrauti. D. Š. žinojo tik jo vardą, sakė, kad jis T., todėl ji ištraukusi šio asmens fotonuotrauką parodė ją D. Š. ir ji patvirtino, kad tai tas pats asmuo. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, bendravo su D. Š.. Pradėjo jos klausinėti, ar jai nereikia pagalbos, nes pirminis pranešimas buvo apie jos išžaginimą, bet ji apie tai iš viso nieko nekalbėjo. Pradžioje jai D. Š. papasakojo, kad jos sūnus D. Š. grįžo su draugu T. į namus, vartojo degtinę. Ji taip pat su jais šiek tiek išgėrė ir po to jos sūnus išėjo. Ji liko bute viena su T. T. pradėjo ją įžeidinėti, prie jos priekabiauti ir tada ji, norėdama apsiginti, paėmė peilį juoda rankena ir vieną kartą T. dūrė į nugarą. Vėliau savo pasakojimą D. Š. pakeitė ir nurodė, kad jai būnant namuose girdėjo, kaip virtuvėje jos sūnus su T. konfliktuoja. Jos sūnus išėjo iš namų, o ji nuvažiavo į virtuvę ir joje rado sėdintį T., kurio nugaroje pamatė kraują. D. Š. paaiškino, kad kalbino T., tačiau jis nieko neatsakė ir ji tuomet iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pamena, kad D. Š. klausė, kur yra peilis, kuriuo buvo sužalotas T., pastaroji paaiškino, kad peilį nuplovė kriauklėje ir padėjo ant spintelės. Pokalbio metu D. Š. verkė, pasakojimas jos buvo padrikas, ji daug kalbėjo, prisiminė visokius senus įvykius, su ja sunku buvo susikalbėti. Ji tai nurimdavo, tai vėl susijaudinusi ir verkdama kalbėdavo. Pokalbio metu D. Š. vis kaltino save dėl visko, vis sakė, kad D. Š. nekaltas, jis nieko nematė. Ji vis kartojo, kad jos sūnus yra geras. Vizualiai apžiūrėjo D. Š. drabužius, neįgaliojo vežimėlį. Ant jų kraujo dėmių nepastebėjo. Jokių sužalojimų ant D. Š. kūno nematė, ji niekuo nesiskundė. Kiek pamena, jai D. Š. nesakė, kad T. T. ją išmetė iš vežimėlio. Ji apskritai vis kartojo, kad norėjo jį išgelbėti, nenorėjo, kad jis mirtų. Pradžioje ji nesuprato, ar D. Š. išgėrusi, nes ji vis važinėjo, bet vėliau lyg pastebėjo, kad nuo jos sklido alkoholio kvapas. D. Š. buvo nustatytas 1,37 ‰ girtumas. Kai ji išėjo į lauką nustatyti T. T. asmenybę, ten jau būriavosi kaimynai, kurie jos pradėjo visko klausinėti ir prasitarė, kad matė iš namų išeinantį D. Š.. Šis atrodė keistai. Nurodė, kad D. Š. yra gana agresyvus, vartojantis alkoholį ir narkotines medžiagas. Kaimynai sakė, kad D. Š. bijo. Taip pat bendraujant su kaimynais išaiškėjo, kad vyriškis, kuris tvarkė automobilį prie namo girdėjo, kaip iš buto, kuriame buvo D. Š. su draugu sklido riksmų garsai, girdėjo, kaip D. Š. konfliktavo su draugu, o po keleto minučių D. Š. išbėgo iš namų ir nubėgo link miestelio.

Liudytoja I. V. parodė, kad 2019 m. liepos 2 d. jai paskambino dukra K. V., kuri pasakė, kad kažkas yra nužudytas, pasakė, kad nužudytas arba D. Š., arba jos sesuo D. Š.. Apie tai dukra, kiek žino, paskaitė Facebook „(duomenys neskelbtini)“ grupėje. Ji bandė prisiskambinti seseriai, bet ši neatsiliepė, tada ji automobiliu atvyko į sesers namus ir sužinojo apie tai, kad jos buto virtuvėje buvo nužudytas peiliu D. Š. draugas ir, kad tą draugą peiliu nudūrė D. Š.. Apie nužudymą pirmiausiai išgirdo iš kieme stovėjusių kaimynų. Po to matė, kaip sesuo buvo apklausinėjama pareigūnų kambaryje, o išvykus policijos pareigūnams ji tvarkė virtuvę, nes ten buvo visur kraujo. Po to ji su savo seserimi vėl matėsi, kadangi nuvyko jos aplankyti į jos namus. Tą dieną, t. y. 2019 m. liepos 3 d., jai D. Š. pasakė, kad kada buvo peiliu nudurtas T., šis sėdėjo virtuvėje prie stalo, nugara atsisukęs į virtuvės sieną, pasirėmęs rankomis ant stalo ir šiek tiek palinkęs virš stalo arba kitaip sakant užsikniaubęs ant stalo, o D. stovėjo šalia lango, greta T., ir būtent tada D. iš nugaros peiliu smogė T. į nugarą. Tada ji suprato, kaip ir kokiu būdu galėjo būti nudurtas peiliu į nugarą T., kuris sėdėjo nugara į sieną. D. Š. sakė, kad po to T. parkrito ant virtuvinio kampo ir ji pamatė, kad jis jau nekvėpuoja, o tuo metu D. jau buvo pasišalinęs iš namų, ji nieko nelaukdama kvietė medikus. Kodėl D. peiliu nudūrė savo draugą, sesuo jai nesakė.

2019 m. liepos 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės R. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. liepos 2 d., patruliuojant r. š. 1732 kartu su vyr. patruliu O. L. ir LPM kursantu M. M., apie 16.34 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją ką tik bandė išprievartauti pažįstamas (sūnaus draugas) 35 m. amžiaus, ji pastūmė ši asmenį ir jis krito ant peilio, kraujuoja. 16.40 val. atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kartu su ekipažu r. š. 1903 vyr. patruliu Č. P. ir vyr. patruliu M. L. buto duris atidarė moteris, sėdinti neįgaliojo vežimėlyje, kuri paaiškino, kad peiliu virtuvėje nudūrė sūnaus draugą vardu T. (kitų anketinių duomenų nurodyti negalėjo). Užėjus į virtuvę, ant suolo sėdėjo vyriškis, kuris užkalbinus nieko neatsakė, į aplinką nereagavo, nugaroje kairėje pusėje tarp menčių arčiau stuburo matėsi durtinė žaizda, vyriškis nerodė jokių gyvybės ženklų. Iškart atvykus medikams GMP 1501 ir 1506 medikai vyriškį pradėjo gaivinti. Vietoje konstatavo, kad pradurtas kairys plautis ir ištiko klinikinė mirtis. GMP 1501 brigada nukentėjusįjį išgabeno į LSMUL KK SPS. Nustatyta, kad tai T. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Ekipažo r. š. 1903 kolegos pranešėjai D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077, patikros sertifikato Nr. 0971537, 16.50 val. nustatė girtumą – 1,37 promilės. Bendraujant su. D. Š., pastaroji paaiškino, kad sūnus grižo į namus su draugu T., parsinešė butelį degtinės. Abu gėrė ir ji išgėrė su jais porą stikliukų, tada sūnus D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) išėjo, o T. pradėjo ją užgaulioti, priekabiauti. Ji paėmusi virtuvinį peilį juoda rankena dešine ranka jam dūrė į nugarą. Vėliau sakė, kad tarp sūnaus ir jo draugo kilo konfliktas, jie pykosi virtuvėje, sūnus išėjo ir ji atėjusi į virtuvę rado sėdintį T., kurio nugaroje pamatė kraują, paklausė kas nutiko, kadangi T. nieko neatsakė, ji iškvietė greitąją pagalba maždaug po 10 minučių. Peilį nuplovė ir padėjo ant spintelės. Ant D. Š. drabužių ir neįgaliojo vežimėlio dėmių, panašių į kraują nesimatė. Jokių sužalojimų D. Š. nepatyrė. Kaimynai, kurie buvo susirinkę kieme, matė kaip D. Š. išėjo greitu žingsniu iš buto, atrodė labai keistai. Manė, kad kažką padarė kaimynei D. Kaimynai tikino, kad D. dažnai elgiasi agresyviai, vartoja narkotines medžiagas, todėl jie jo bijo. Vyriškis tvarkęs savo automobilį prie D. langų patikino, kad girdėjo kaip D. konfliktavo su savo draugu, garsiai rėkavo bute, po keleto minučių skubiai išbėgo iš buto ir nubėgo link miestelio (t. 2, b. l. 1450).

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M567/2019(02) nustatytomis aplinkybėmis, T. T. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio nugaros kairės pusės sužalojimo su kiauriniu kairio plaučio ir aortos pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei šoku po nukraujavimo. T. T. mirė prieš 1-2 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2019 m. liepos 4 d., 9 val.). Tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė autopsijos metu. T. T. lavono kraujyje rasta 2,90 ‰ etilo alkoholio. Esant T. T. gyvam, tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama sunkiu girtumu. T. T. lavono kraujyje ir šlapime narkotinių medžiagų bei psichotropinių medikamentų nerasta. T. T. lavone konstatuotu šie sužalojimai: durtinė žaizda dešinėje plaštakoje; durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio ir aortos kiauriniais pažeidimais. Durtinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta aštriu duriančiu įnagiu, kuo galėjo būti medicininė injekcinė adata. Durtinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta po mirties. Tai patvirtina įrašai greitosios med. pagalbos kortelėje. Durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio ir aortos kiauriniais pažeidimais padarytas aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio ir aortos pažeidimais padarytas kelių- keliolikos minučių laikotarpyje prieš mirtį. Kadangi durtinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta taikant medicininę pagalbą, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. T. T. esant gyvam durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio ir aortos pažeidimu butų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kaires pusės sužalojimas su kairio plaučio ir aortos pažeidimu padarytas prieš mirtį. Durtinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta po mirties. Teismo medicininiu požiūriu T. T. durtinę žaizdą dešinėje plaštakoje galėjo pasidaryti pats sau. T. T. lavone sužalojimų būdingų kovai ir savigynai nekonstatuota. Po padaryto durtinio-pjautinio kiauryminio nugaros kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir aortos pažeidimu T. T. labai trumpą laiko tarpą (kelias minutes) galėjo atlikti savistovius veiksmus. Po padaryto durtinio-pjautinio nugaros kairės pusės sužalojimo su kairio plaučio ir aortos pažeidimu T. T. galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių. T. T. durtinio-pjautinio nugaros kaires pusės sužalojimo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, išskyrus aukštielninką padėtį. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu užpuolikas buvo už T. T. nugaros. Sužalojimai T. T. padaryti dviejų (2) trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti skirtingais įrankiais. Pirmiausia buvo padarytas durtinis-pjautinis nugaros kairės pusės sužalojimas, o vėliau po mirties durtinė žaizda dešinėje plaštakoje. T. T. drabužiuose konstatuoti pažeidimai atitinka durtinį-pjautinį nugaros kaires pusės sužalojimą ( t. 1, b. l. 68 - 73).

Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM 13-M567/2019(02), teismo medicininiu požiūriu mažai tikėtina, kad D. Š. tokiu būdu galėjo mirtinai sužaloti T. T. ( t. 1, b. l. 80-81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1705/2019(02) duomenimis, D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: nubrozdinimai pilvo dešinėje apatinėje dalyje, odos pažeidimas dešiniame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Pilvo nubrozdinimų vaizdas rodo, kad jie padalyti prieš daugiau nei tris paras iki teismo medicinos apžiūros. Dešinio dilbio odos pažeidimo vaizdas rodo, kad jis galėjo būti padarytas trijų parų laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros ( t. 3, b. l. 139 ).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1709/2019(02) matyti, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 17).

Remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(3132)-IS1-4064, ant peilio ir butelio, paimtų įvykio vietos apžiūros metu 2019 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) ir peilio su juodos spalvos rankena, pateikto 2019 m. liepos 3 d. D. Š. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (t. 2, b. l. 105-106). Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėto Nr. 1 paimto 2020 m. liepos 2 d. atliekant įvykio vietos apžiūra, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro biologiniu pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 4), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su T. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų T. T. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 9x10-23. Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėto Nr. 2, 2019 m. liepos 3 d. pateikto reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Š., žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 5), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 6), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti dviejų tamponų su T. T. panagių turiniu ir rankų nagų nuokarpų rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 12, Nr. 13), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su T. T. genotipu. Ant pateiktų tirti D. Š. rankų nagų nuokarpų rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 9, Nr. 10), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 3x10-21. Ant pateiktų tirti dviejų tamponų su D. Š. panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 7. Nr. 8), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 108-111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK52/2019(01) duomenimis, T. T. padaryta nugaros odos žaizda yra 27 mm ilgio, kurios kiaurinė dalis yra 22, 5 mm ilgio. Nugaros sužalojimo kanalo gylis yra 6- 9 cm, o kryptis – iš užpakalio į priekį, iš kairės į dešinę, iš viršaus žemyn (remiantis VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 567/2019(02) duomenimis). Tyrimui pateiktų peilių Nr. 1 ir Nr. 2 panaudojimo galimybė, padarant T. T. nugaros kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą, neatmetama. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek nugaros odos žaizdoje, tiek ir abiem peiliais atliktuose eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali. T. T. nugaros kairės pusės sužalojimas padarytas vienu įrankiu. Tyrimui pateikta T. T. nugaros kairės pusės odos žaizda yra durtinė- pjautinė, padaryta plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, kuris paniro per odą ašmenims esant nukreiptoms kairėn nukentėjusiojo kūno atžvilgiu (t. 2, b. l. 124-129).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1381(19) nustatyta, kad tirti pateiktų marškinėlių pažeidimas padarytas duriamuoju- pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu. Požymių, nurodančių, kokių matmenų įrankiu padarytas tirti pateiktų marškinėlių pažeidimas, nėra. Nustatyti, ar marškinėlių pažeidimas padarytas tirti pateiktais peiliais, tuo pačiu, kuriuo tirti pateiktu peiliu, negalima, nes nėra peilių geležtes individualizuojančių požymių (t. 2, b. l. 139-142).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. liepos 2 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu rasta ir paimta: peilis su galimai biologiniais pėdsakais, kvapo pėdsakas nuo peilio bei foninis kvapas, piniginė su LR asmens tapatybės kortele, 0, 5 l. butelis „ Kvietinė degtinė“ su išryškintais pirštų pėdsakais, vatos tamponas su nuoplovomis nuo butelio, vatos tamponas su nuoplovomis nuo stikliuko, vatos tamponas su nuoplovomis nuo sienos, vatos tamponas su nuoplovomis nuo suolo, vatos gniužulas su raudonos spalvos dėmėmis, Mobiliojo ryšio telefonai „ Nokia“ (3 vnt.), Samsung (2 vnt.), Huawei (1 vnt.), planšetinis kompiuteris Lenovo, videokamera Sony, nešiojamas kompiuteris Akoya, kompiuterio priedas Bamboo, nešiojamieji kompiuteriai Toshiba (2 vnt.), kompiuterinis pakrovėjas ir kompiuterinė klaviatūra ( t. 1, b. l. 22 - 36).

2019 m. liepos 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, VTMT Kauno skyriaus sanitarė pateikė mirusiojo T. T. daiktus: marškinėlius ir kelnes (t. 1, b. l. 84).

2019 m. liepos 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad D. Š. pateikė virtuvinį peilį su juodos spalvos plastikine rankena (t. 2, b. l. 151).

2019 m. liepos 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad D. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (t. 2, b. l. 152).

2019 m. liepos 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Š. pateikė įvykio metu dėvėtus drabužius – kelnes ir marškinėlius trumpomis rankovėmis (t. 2, b. l. 153).

2019 m. liepos 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Š. pateikė įvykio metu dėvėtus drabužius – sportinius batelius, kojines, džinsines kelnes, marškinėlius, džemperį ir striukę (t. 2, b. l. 154-155).

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis 2019 m. liepos 8 d. apžiūros protokolu, buvo apžiūrėti 2019 m. liepos 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Š. pateikti du mobiliojo ryšio telefonai bei 2019 m. liepos 2 f. įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai: mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“ (3 vnt.), „Samsung“ (2 vnt.), „Huawei“ (1 vnt.), planšetinis kompiuteris, video kamera, nešiojamas kompiuteris, kompiuterio priedas bei piniginė su joje esančiais daiktais. Apžiūros metu tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (t. 2, b. l. 158-197).

Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. apžiūros protokolo, apžiūrėti 2019 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai: kvapo pėdsakas nuo peilio ir foninis kvapas, 4 vnt. vatos tamponų su nuoplovomis, vatos gniužulas su raudonos spalvos dėme; 2019 m. liepos 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. Š. pateiktos kelnės ir marškinėliai; 2019 m. liepos 3 d.07-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamojo D. Š. pateikti drabužiai – sportiniai bateliai, kojinės, džinsinės kelnės, marškinėliai, džemperis ir striukė; 2019 m. liepos 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu VTMT Kauno skyriaus sanitarės pateiktos mirusiojo T. T. kelnės ir 2019 m. liepos 2 d. atliekant D. Š. asmens kratą rasti du mobiliojo ryšio telefonai. Apžiūros metu reikšmingos tyrimui informacijos nerasta (t. 3, b. l. 1-28).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. liepos 8 d. nutarimu grąžinti daiktus nutarta D. Š. grąžinti reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu jos pateiktus du mobiliojo ryšio telefonus bei 2019 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtu daiktus – MRT „Nokia“ (3 vnt.), „ Samsung“ (2 vnt.), „Huawei“ (1 vnt.), planšetinį kompiuterį Lenovo, video kamerą Sony, nešiojamą kompiuterį Akoya, kompiuterio priedą Bamboo, nešiojamuosius kompiuteriu Toshiba (2 vnt.), kompiuterinį pakrovėją ir kompiuterio klaviatūrą (t. 2, b. l. 198-199).

2019 m. spalio 22 d. nutarimu grąžinti daiktus nutarta D. Š. grąžinti 2019 m. liepos 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu jos pateiktas kelnes ir marškinėlius (t. 3, b. l. 29-30).

2020 m. vasario 14 d. nutarimu grąžinti daiktus nutarta I. M. grąžinti 2019 m. liepos 2 d. atliekant D. Š. asmens kratą rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony“ ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (t. 3, b. l. 31-32).

Remiantis, 2019 m. liepos 15 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas garso įrašas, kuris įrašytas į kompaktinę plokštelę. Apžiūrėjus kompaktinę plokštelę su garso įrašu, nustatyta, kad CD-R diską įdėjus į leistuvą, matyti failas „2019_07_02_16-25-49_25.02 837541255.mp3“. Paspaudus ant šio failo pasileidžia garso įrašas ir girdima:

??(O – operatorė, D – D. Š.)

??O - 112 klausau.

??D - laba diena.

??O - laba diena.

??D - labai greitai, kuo greičiau, jeigu galima atvykite į (duomenys neskelbtini).

??O - Antrą (duomenys neskelbtini) ar pirmą (duomenys neskelbtini)?

??D - Į antrą. Aš sėdžiu neįgaliojo vežimėlyje, bandė mane išprievartauti ir aš žmogui...

??O - o kur? (duomenys neskelbtini) gatvėje?

??D - su peiliu bandžiau pagąsdinti ir..

??O – (duomenys neskelbtini)?

??D – (duomenys neskelbtini), jo jo.

??O - kiek jums metų?

??D - man keturiasdešimt aštuoni.

??O - o kur tas yra dabar prievartautojas?

??D - mano namie.

??O - jūs įleisit į butą?

??D - taip taip taip, kuo greičiau tik atvykit.

??O - greitoji jums reikalinga? Ar reikia greitosios?

??D - man ne, bet tam žmogui tai tikrai reikia.

??O - o kas jam yra? o kas jam yra tam žmogui?

??D - mes susistumdėm ir netyčia ant peilio jis krito.

??O - aj, krito ant peilio, jis kraujuoja ar ne?

??D - jo jo. Ar nugara, ar stuburas, aš nežinau kas.

??O - durų kodą sakykit?

??D - 249.

??O - 249. Jūsų vardas, pavardė?

??D - D. Š..

??O - o jis gyvas yra?

??D - nežiūrėjau.

??O - nežinot.

??D - nežiūrėjom mes, mes apsistumdėm.

??O - jis nugriuvęs dabar guli taip?

??D - taip.

??O - supratau. (duomenys neskelbtini), reiškia jis bandė jus išprievartauti, antra (duomenys neskelbtini). Jis krito ant peilio, taip?

??D - taip.

??O - palaukit. Tuoj atsiųsim.

??Pokalbis baigėsi. Pokalbio trukmė 1 min. 28 s. (t. 3, b. l. 40-42).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. Š. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Kaltinamasis D. Š. savo kaltės neginčijo nei ikiteiminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pripažindamas kaltę visiškai, jis parodė kokiu būdu ir aplinkybėmis nužudė T. T.. Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Kaltinamasis parodė, kad smogdamas peiliu į nugarą T. T., nužudyti jo nenorėjo. Su peiliu smogė todėl, kad T. T. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, sudavė jam ranka kelis kartus per veidą, spyrė į vežimėlį, kuriame sėdėjo jo neįgali motina, kuri apsivertė aukštielnika. Peiliu smogė T., norėdamas jį pagasdinti. Pats ne kartą buvo sužalotas T. T., dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėse, tačiau T. policijai neišdavė. Tokius D. Š. parodymus patvirtino ir liudytoja D. Š., kuri matė įvykio aplinkybes. D. Š. patvirtino, kad T. T. ne kartą sudavė D. Š. per veidą, ją išvertė iš neįgaliojo vežimėlio. Nors ji prašė T., kad šis išeitų namo, tačiau T. neklausė, teigdamas, kad čia ir D. butas. Ji girdėjo, kaip konflikto metu su T., D. liepė T. išeiti, tačiau pastarasis neklausė ir D.. Taigi, bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamasis ir nužudytasis girtavo, tarpusavyje konfliktavo.

Liudytojas O. L. apklausiamas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, kad atvykus į įvykio vietą, D. Š. bandė aiškinti, kad tai ji padarė sužalojimą T. T., tačiau akivaizdu, kad ji dėl savo fizinių galimybių ir dar tuo metu gyvo T. T. padėties, žaizdos padėties, to padaryti negalėjo. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytoja R. J., kuri pabrėžė tai, kad iš pradžių D. Š. aiškino, kad tai ji sužalojo T. T., tačiau vėliau šiuos parodymus pakeitė ir nurodė, kad jai būnant namuose, girdėjo kaip virtuvėje sūnus su T. konfliktavo, sūnus išėjo iš namų, ji nuvažiavo į virtuvę, rado sėdintį T., kurio nugaroje pamatė kraują.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad T. T. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio nugaros kairės pusės sužalojimo su kiauriniu kairio plaučio ir aortos pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei šoku po nukraujavimo. Durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio ir aortos kiauriniais pažeidimais padarytas aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. T. T. esant gyvam durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio ir aortos pažeidimu butų vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinis-pjautinis kiauryminis nugaros kaires pusės sužalojimas su kairio plaučio ir aortos pažeidimu padarytas prieš mirtį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad D. Š. nustatyta kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Nužudymas padaromas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiajam. Tarp kaltininko veikos ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys.

Kaltinamojo D. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jis sudavė vieną smūgį peiliu T. T. į nugarą, kuriuo padarė durtinį-pjautinį kiauryminių nugaros kairės pusės sužalojimą su kairio plaučio aortos kiauryminiais pažeidimais, o tai rodo, kad smūgis peiliu suduotas į vietą, kur išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai. Jis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors gyvybės atimti nenorėjo, kaip jis teigia, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nustatytas akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir tarp atsiradusių pasekmių.

Nors bylos medžiaga nustatyta, kad nužudytasis kaltinamajam sudavė kelis smūgius ranka į veidą, išvertė jo neįgalią mamą iš vežimėlio, tačiau kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos negalima kvalifikuoti kaip nužudymo labai susijaudinus (BK 130 straipsnis). Staigus didelis susijaudinimas – fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis – kėsinimasis į kaltininko ar jo artimo asmenes gyvybę, sveikatą, šantažas, įžeidimas, kitas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas arba administracinis pažeidimas. Staigų didelį susijaudinimą gali sukelti ir itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Spręsdamas ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai iš esmės prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į individualias asmenines jo savybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio dieną buvo gausiai girtaujama. Tiek nužudytasis, tiek kaltinamasis buvo neblaivūs, tarp jų vyko konfliktai, ginčai. Kaltinamasis dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių. Nužudytasis buvo agresyvesnis, jis provokavo kaltinamąjį. Nors T. T. spyrė į vežimėlį, kuriame sėdėjo neįgali kaltinamojo mama ir ją išvertė ant grindų, tačiau tuoj pat ją įkėlė į vežimėlį, prieš ją nesmurtavo. D. Š. jokių sužalojimų nepatyrė. Pažymėtina, kad D. Š. įvykio metu buvo neblaivi. Nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, būdavo agresyvus, ką policijos pareigūnams patvirtino jo kaimynai. Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime pažymėta, jog kaltinamojo kaimynai policijos pareigūnei aiškino, kad D. dažnai elgiasi agresyviai, vartoja narkotines medžiagas, todėl kaimynai jo bijo. Kitas kaimynas girdėjo, kaip D. konfliktavo su savo draugu, garsiai rėkavo, o po keleto minučių išbėgo iš buto ir nubėgo link miestelio. Nors nustatyta, kad T. T. panaudojo D. Š. atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau jokių sužalojimų kaltinamasis nepatyrė, išskyrus fizinį skausmą ir pažeminimą. Netinkamas nužudytojo elgesys išprovokavo kaltinamąjį atkeršyti, tačiau panaudotas įrankis – peilis, kuriuo T. T. buvo nužudytas, nebuvo adekvatus veiksmas patirtam pažeminimui ir fiziniam skausmui kompensuoti. Nenustatyta, kad D. Š. staiga reagavo į jo atžvilgiu panaudotą smurtą ar įžeidžiantį poelgį, taip pat nėra duomenų, kad nužudytojo poelgis būtų itin įžeidžiantis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra įstatyminio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis nužudė T. T. būdamas labai susijaudinęs.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusioji V. T. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai ir 1 187 Eur turtinei žalai atlyginti.

V. T. Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas išmokėjo 585 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui ir 164 Eur kompensaciją turtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 103- 105).

Nukentėjusysis Č. T. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 118).

Nukentėjusiosios A. T. atstovė pagal įstatymą R. S. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 51 900 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

R. S. Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas išmokėjo 585 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo D. T. atstovė pagal įstatymą R. S. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 60 300 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 996,14 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareikštus civilinius ieškinius ir teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. T., nukentėjusiųjų A. T. ir D. T. atstovės pagal įstatymą R. S. civiliniai ieškiniai, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, tenkinami iš dalies. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusieji dėl atitinkamai sūnaus ir tėvo nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškiniuose nurodytus padarinius – neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nenumaldomą skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su šeimos nario praradimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltu pripažinto kaltinamojo D. Š..

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nukentėjusioji V. T. su sūnumi bendraudavo, sūnus dirbo. Anot nukentėjusiųjų, sūnus buvo geras, jis visuomet padėdavo, nukentėjusioji neteko artimiausio ir mylimiausio žmogaus – sūnaus. Nors T. T. piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo problemų su teisėsauga, buvo nuteistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskutiniu metu tėvų nelankė, tačiau mama, netekusi sūnaus patyrė dideles dvasines kančias, fizinį skausmą, buvo dvasiškai sukrėsta, pablogėjo jos sveikata.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis Č. T. 2019-12-15 mirė. Jo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo paliekamas nenagrinėtu, kadangi byloje nėra duomenų apie jo procesinių ir materialinių teisių įpėdinius (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nukentėjusioji V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paveldėjimo teisės dokumentai dar tik tvarkomi, jų teismui nepateikė.

Nukentėjusiųjų A. T. ir D. T. atstovė pagal įstatymą R. S. paaiškino, kad nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio jai paskirta A. T. ir D. T. laikina globa. Kai ji pradėjo rūpintis T. T. vaikais, jis jai vis retkarčiais duodavo pinigų jiems išlaikyti, pagal galimybes domėjosi jais ir padėjo kiek galėjo. Vėliau, kiek jai žinoma, T. T. išvyko į užsienį, dar buvo susisiekęs, sakė, kad grįžo, kad parvežė lauktuvių vaikams, kad užsidirbo šiek tiek pinigų, žadėjo atvykti aplankyti vaikų, tačiau neatvyko ir vaikų neaplankė, pinigų nedavė. Oficialiai vaikų išlaikymas iš T. T. nebuvo priteistas. T. T. bendravimas su vaikais buvo epizodinis. Vaikai turi motiną, bet jai apribotos teisės, iš jos alimentai nepriteisti.

Taigi, iš pačių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimų matyti, kad jie su T. T. nors ir kartu negyveno, bet palaikė santykius, kartais bendraudavo. T. T. nors ir nepakankamai, tačiau domėjosi vaikais, retkarčiais pagal galimybes teikė išlaikymą. Visa tai rodo, kad nukentėjusiųjų ir T. T. bendravimas buvo epizodinis, todėl jų ryšiai nelaikytini tampriais. Sutiktina, kad V. T. ir Č. T. patyrė didesnių dvasinių išgyvenimų ir fizinio skausmo, nei mažamečiai vaikai, kuriais rūpinasi ir juos augina močiutė R. S. (vaikų motinos mama). Pažymėtina ir tai, kad vaikų neaugina ir jais nesirūpina ir jų motina, kuriai apribotos teisės į vaikų auklėjimą.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį. Kaltinamasis D. Š. yra vidutinio amžiaus, nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusiosios teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Taip pat, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio – 50 000 Eur – neatitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, visiškai priteisus prašomas pinigų sumas bus nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies ir iš kaltinamojo D. Š. nukentėjusiesiems priteistina po 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog teismo nustatytas nukentėjusiems neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai gyvybės atėmimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems (tėvams, broliams, seserims, vaikams) iš kaltininkų priteisiama tokio dydžio neturtinė žala. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus. Be to, teismas pažymi, kad nukentėjusiajai V. T. ir nukentėjusiųjų atstovei R. S. Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas atitinkamai išmokėjo po 585 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas į tai atsižvelgė.

Nukentėjusiosios V. T. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo D. Š. grindžiamas tuo, kad ji organizavo T. T. laidotuves ir savo lėšomis padengė visas išlaidas, susijusias su laidojimo paslaugų suteikimu. Šias išlaidas sudarė 1 187 Eur. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, pridėtais prie civilinio ieškinio. Nukentėjusioji parodė, kad vienkartinė laidojimo pašalpa iš šios sumos išminusuota. Mirusiojo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. (CK 6.291 straipsnis). Reikalavimas dėl laidojimo išlaidų pripažįstamas kaltinamojo, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas iš dalies. V. T. Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondas išmokėjo 164 Eur kompensaciją turtinės žalos atlyginimui, todėl ieškinys šioje dalyje atitinkamai mažintinas.

Nukentėjusiųjų A. T. ir D. T. atstovė pagal įstatymą R. S. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš D. Š. priteisti išlaikymą A. T. ir D. T. kas mėnesį mokamomis 300 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 2 d. iki jų pilnametystės. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nepilnamečiai vaikai visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo jų turtinės padėties ir kitų sąlygų, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), atitinkamai vieno iš tėvų mirties atveju turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-495/2009). T. T. nužudymo dieną (2019 m. liepos 2 d.) šis dydis buvo 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025). Nukentėjusieji A. T. ir D. T. yra nužudytojo vaikai ir pagal įstatymą turėjo teisę į išlaikymą iš tėvo. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nužudytojo T. T. pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus ir orientacinis šios pareigos dydis šioje byloje turi teisinę reikšmę vertinant vaiko patirtą žalą dėl maitintojo netekimo. Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą paaiškino, kad T. T. nereguliariai vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus. Šiame kontekste pažymėtina, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kokias pajamas gauna A. T. ir D. T. motina. Kaip jau minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu vaikas neturi poreikių, dėl kurių jo būtinosios išlaidos būtų didesnės, tai minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga. Teismas pažymi, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) didėjo 30 Eur – iki 430 Eur, tik dėl įsigaliosiančios mokesčių reformos ši suma nurodoma 555 Eur, todėl dviejų vaikų išlaikymui skirtina suma sudarytų būtent 1 MMA atskaičius mokesčius (430 Eur, po 215 Eur kiekvienam), o ne 555 Eur (277,50 Eur kiekvienam). Kadangi teismui nepateikta įrodymų, kad vaikai turėtų poreikių, dėl kurių būtinos išlaidos būtų didesnės, tai iš kaltinamojo turėtų būti priteistinas minimalius išlaikymo dydis – 215 eurų. Tačiau kadangi vaikams mokama našlaičio pensija, tai iš kaltinamojo turėtų būti priteistina po 131,54 eurų kiekvienam vaikui (215 – tai pusė minimalios algos – 85,56 =131,54). Todėl pareikštas civilinis ieškinys šioje dalyje taip pat tenkinamas iš dalies.

Civiliniu ieškiniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) Vilniaus skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo 996,14 Eur. Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyrius mirusiojo T. T. vaikams A. T. ir D. T. 2019 m. liepos 12 d. sprendimais paskyrė socialinio draudimo našlaičių pensiją. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. A. T. ir D. T. buvo išmokėta 996,14 Eur. Ieškinys pagrįstas su ieškiniu pateiktais rašytiniai įrodymais, todėl tenkinamas. Iš D. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondui priteistina 996,14 Eur turtinei žalai atlyginti.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

D. Š. padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Pasekmės negrįžtamos ir neatstatomos. Nužudytas jaunas žmogus. Nusikaltimas baigtas.

Kaltinamasis nedirbo, eilę kartų baustas administracine tvarka. Teistas 6 kartus už tyčinius, smurtinius nusikaltimus.

Psichiatrinis gydymas, įskaita - VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2017-03-03 pagal probacijos skyriaus nukreipimą, profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisinga bausmė paskiriama, kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį, o ne būtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles, o laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat bendrą jų visumą. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, bet kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-870/2020).

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į neigiamą kaltinamojo asmenybę, į jo atžvilgiu nustatytas dvi lengvinančias aplinkybes bei į vieną sunkinančią aplinkybę, į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirtas bausmės vidurkis.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais.

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę - 40 parų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu“ vieną arešto parą prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 40 dienų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 24 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš nuteistojo D. Š. civilinius ieškinius:

Valstybinio socialinio draudimo fondui priteisti už turtinę žalą 996,14 Eur;

Nukentėjusiajai V. T. už neturtinę žalą priteisti 21 000 Eur ir už turtinę žalą 1023 Eur,

Nukentėjusiajai A. T., gim. 2015-12-21, priteisti - 21 000 Eur už neturtinę žalą ir po 131,54 Eur kas mėnesį nuo 2019-07-03 mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į infliaciją kasmet indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaiko pilnametystės;

Nukentėjusiajam D. T., gim. 2018-04-11, priteisti - 21 000 Eur už neturtinę žalą ir po 131,54 Eur kas mėnesį nuo 2019-07-03 mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į infliaciją kasmet indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaiko pilnametystės.

Skirti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Peilį su galimai biologinės kilmės pėdsakais, kvapo pėdsakais nuo peilio rankenos ir foninį kvapą, juodos spalvos piniginę, 0, 5 l. tūrio degtinės butelį, vatos tamponą nuo butelio, vatos tamponą nuo stikliuko, vatos tamponą nuo sienos, vatos tamponą nuo suolo, vatos gniužulą su raudonos spalvos dėmėmis, paimtus 2019 m. liepos 2 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus ir negalinčius būti sunaudotus daiktus BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

2. T. T. drabužius - marškinėlius ir juodos spalvos sportines kelnes, paimtus 2019 m. liepos 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus ir negalinčius būti sunaudotus daiktus BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

3. Virtuvinį peilį su juodos spalvos plastikine rankena, paimtą 2019 m. liepos 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį daiktą ir negalintį būti sunaudotą daiktą BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

4. D. Š. drabužius - sportinius batelius, kojines, džinsines kelnes, marškinėlius, džemperį ir striukę, paimtus 2019 m. liepos 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, grąžinti teisėtam savininkui – nuteistajam D. Š. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;

5. D. Š. panagių turinio pavyzdį, paimtą 2019 m. liepos 2 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį daiktą ir negalintį būti sunaudotą daiktą BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

6. D. Š. seilių lyginamuosius pavyzdžius bei rankų delnų ir pirštų atspaudus, paimtus 2019 m. liepos 8 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus ir negalinčius būti sunaudotus daiktus BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu

7. D. Š. seilių lyginamuosius pavyzdžius bei rankų delnų ir pirštų atspaudus, paimtus 2019 m. liepos 3 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais, D. Š. rankų nagų nuokarpas su panagių turiniu, paimtus atliekant medicininį tyrimą, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus ir negalinčius būti panaudoti daiktus BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu:

8. T. T. rankų pirštų ir delnų antspaudų lyginamuosius pavyzdžius, du tamponus su T. T. rankų panagių turiniu, rankų nagų nuokarpomis ir kraujo lyginamuoju pavyzdžiu, gautus 2019 m. rugpjūčio 20 d. su VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos 2019-08-19 raštu Nr. (1.9) SD-D-159, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3- iojo skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus ir negalinčius būti sunaudotus daiktus BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu;

9. Kompaktinį diską su fotonuotraukomis prie 2019 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo - perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

10. Kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro prie 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 41D(K)-2231- perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

11. Kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro prie 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 41D(K)-1385 - perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

12. Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu prie 2019 m. liepos 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo – perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

13. Kompaktinį diską su įtariamojo D. Š. apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašu, kuris buvo pateiktas prie 2019 m. liepos 29 d. užduoties atlikti objektų tyrimą (papildoma) Nr. IBPS-V-1296504- perduota teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu;

14. Kompaktinį diską su skambučių išklotinėmis prie 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo susipažinti su dokumentais ( informacija) Nr. IBPS-V-2170629 - perduotą teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė