Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
1-86-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44230-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44230-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorams Artūrui Survilai, Benediktui Leišiui,kaltinamajam M. T.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) 26 MGL dydžio (979,16 Eur) bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas dvejus metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones ir konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančios pinigų sumos (1000 Eur) išieškojimas,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) ir BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. T. 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 14.20 val. Vilniuje, Žaliųjų ežerų g., ties pastatu Nr. 138, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,76 promilės etilo alkoholio.

M. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija).

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. nuvažiavo pas draugą, kur vartojo alkoholinius gėrimus (išgėrė litrą ar du degtinės). Išgertuvės tęsėsi maždaug savaitę, prie jų prisijungė kiti draugai. Vakarėlio metu draugai užsimanė šašlykų, todėl M. T., būdamas girtas, draugui priklausančiu automobiliu VW Polo nuvažiavo jų nupirkti. Kaltinamąjį policijos pareigūnai sustabdė prie parduotuvės (iki kurios nuo namų maždaug 10 minučių kelio). M. T. gėrė dvi savaites, tačiau abejoja, kad galėjo būti nustatytas toks neblaivumas. Kaltinamasis neneigia, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Gailisi dėl savo poelgio, nuo to laiko nebevartoja alkoholio. Anksčiau buvo baustas tris kartus už vairavimą neturint tam teisės. Baudžiamąjį įsakymą yra gavęs, tačiau neatsimena, ar buvo paskirtas uždraudimas vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas apie automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Policijos pareigūnų ekipažas privažiavo prie šios transporto priemonės, kuri stovėjo parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g. 138, automobilių stovėjimo aikštelėje. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas prisistatė M. T., pripažino vairavimo faktą, paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartoja apie 1,5 mėnesio, važiavo į parduotuvę. Atvykęs kitas policijos pareigūnų ekipažas nustatė M. T. 2,61 promilių neblaivumą (b. l. 30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tokios pačios aplinkybės, kurias nurodė jo kolegė liudytoja A. P. (b. l. 7).

Liudytojas S. K. (S. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. įsigijo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. B.. Kadangi automobilį reikėjo remontuoti, kad galėtų pereiti technikinę apžiūrą, o draugas davė naudotis kita transporto priemone, nutarė jį parduoti. Tai padarė po 2–3 savaičių A. B. (A. B.). Automobilio savo vardu registravęs nebuvo (b. l. 26).

Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. 14.57 val. M. T. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas (b. l. 49).

Pagal patikros sertifikatą Nr. 0804044, alkotesterio, su kuriuo buvo tikrinamas kaltinamojo neblaivumas, patikra galioja iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9256/2018(01) nurodyta, kad M. T. kraujyje, paimtame 2018 m. rugsėjo 12 d. 15.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 48).

2018 m. balandžio 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad S. K. įsigijo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. B. (b. l. 21).

Byloje esančiais VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas D. B. (buvusi Š.) vardu (b. l. 19–20).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertintas 355 Eur be PVM (b. l. 22).

Byloje esanti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamojo įsakymo kopija patvirtina, kad M. T. už BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (b. l. 76–77).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) nustatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,76 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą nurodydamas, kad pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau automobiliu važiavo į parduotuvę. M. T. baudžiamajam įstatymui prieštaraujančią veiką patvirtina liudytojos A. P., kuri tiesiogiai bendravo su M. T. nagrinėjamo įvykio dieną, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir pareigūno A. K. 2018 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti M. T.. Aplinkybę, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio viršijo 1,5 promiles, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – alkotesterio rodmenys ir M. T. kraujo tyrimo rezultatai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. T. 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 14.20 val. Vilniuje, Žaliųjų ežerų g., ties pastatu Nr. 138, pažeisdamas KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,76 promilės etilo alkoholio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad M. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija).

Dėl BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos

M. T. byloje taip pat buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

Jis, būdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), už kurią paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones), 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 14.20 val. Vilniuje, Žaliųjų ežerų g., ties pastatu Nr. 138, vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, tuo tarpu pavieniai teismo sprendimo vykdymo pažeidimai negali būti vertinami kaip sistemingi, dėl kurių asmeniui taikytina baudžiamoji atsakomybė (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-885/2020, 2020 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-468/2020, 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-843/2020 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, kai bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atveju įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir nėra teisinių kliūčių jiems taikyti, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Byloje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams – M. T. buvo paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija).

M. T. buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau jis 2018 m. rugsėjo 12 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršijo 1,5 promilės, todėl padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija). Kita vertus, vien šio fakto nepakanka pripažinti, kad M. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje. Be šioje byloje įrodyto vairavimo fakto jokių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nebuvo (b. l. 75, 175–180). Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika negali būti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Nors kaltinamasis nesilaikė draudimo naudotis specialiąja teise (vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones), tačiau tą padarė praėjus beveik metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam uždrausta vairuoti transporto priemones, įsiteisėjimo dienos (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 19 d.). Nėra pagrindo pripažinti M. T. piktybiškumą nesilaikant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės per visą šį laikotarpį.

Svarbu ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 dalis ir ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 12 d. vairavo automobilį VW Polo, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones (kai teisė vairuoti atimta). Už tai, kaltinamajam paskirta 500 Eur bauda (b. l. 177). Taigi M. T. administracine tvarka nubaustas už vairavimą, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo už tą pačią veiką negali būti baudžiamas du kartus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog minėtas principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių, todėl baudžiamasis procesas dėl tokios veikos neturi būti kartojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-183-648/2017).

Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad M. T. veiksmai, t. y. vienkartinis automobilio vairavimas neblaiviam, kai teisė vairuoti jam atimta, yra atsitiktiniai ir negali būti laikomi sistemingu vengimu atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, M. T. paskirta administracinė nuobauda už tuos pačius neteisėtus veiksmus, t. y. automobilio vairavimą, neturint tam teisės. Taigi M. T. veiksmai nelaikytini nusikalstamais baudžiamosios teisės prasme ir jis išteisinamas pagal BK 243 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. T. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

M. T. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė jis, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas (b. l. 78–80), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų nesumokėta (b. l. 175–180), šiuo metu nedirba, yra išsiskyręs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. T. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, 39 parų arešto bausmė, t. y. mažesnė, nei vidurkis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti jam viešųjų darbų bausmę, tačiau tokia bausmės rūšis nenustatyta BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) sankcijoje. Skirti švelnesnę bausmę, negu baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, šiuo atveju nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, M. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. T. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) nustatyta mokėtina paskirta 26 MGL dydžio (979,16 Eur) bauda. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ nėra duomenų apie tai, kad M. T. paskirta bauda yra sumokėta. Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridedama visa Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 26 MGL dydžio (979,16 Eur) bauda.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti M. T. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

M. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo 2,76 promilės etilo alkoholio. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, M. T. antrą kartą vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija) įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Taigi M. T. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo M. T., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį VW Polo. Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis VW Polo nuosavybės teise priklauso D. B. (buvusiai Šimonytei) (b. l. 19–20). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – D. B., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (355 Eur) išieškojimas iš M. T. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. T. išieškotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 355 Eur.

VI. Kiti klausimai

M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. 14.57 val. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. 14.04 val. (viena diena) (b. l. 36, 45). Jis taip pat buvo laikinai sulaikytas, kai buvo surastas pasislėpęs nuo teismo, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d. 13.30 val. iki 2020 m. birželio 4 d. 14.40 val. (dvi dienos). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą arešto bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), ir paskirti jam 39 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. skirti bausmę – 26 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėti visą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 26 MGL dydžio (979,16 Eur) baudą ir M. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 26 (dvidešimt šešių) parų areštą su 26 MGL dydžio (979,16 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti M. T. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. 14.57 val. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. 14.04 val. (viena diena), taip pat nuo 2020 m. birželio 3 d. 13.30 val. iki 2020 m. birželio 4 d. 14.40 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto bausmės parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Paskirti M. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) – valstybės naudai.

M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

M. T. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. T. išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) M. T. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (Techniko g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis