- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- AN2-14-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-000562023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės D. D.-U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria pakeistas Institucijos 2023 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 0045-ANR_N-179-2023 ir A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, nuspręsta neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. A. B. Institucijos 2023 m. rugsėjo 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta administracinė nuobauda– 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 11.54 val. (duomenys neskelbtini) ribose, pasienio ruože, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių“, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, vairavo motociklą „Honda CBF600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi Institucijos nutarimas pakeistas ir A. B. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, nuspręsta neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Likusi skundžiamo nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė D. D.-U. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį ir palikti Institucijos 2023 m. rugsėjo 10 d. nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Institucijos atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad A. B. įvykdytas administracinis nusižengimas yra žemo pavojingumo. Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, dalyvaujant viešajame eisme, yra pavojus visų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Todėl vieno iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalies, sankcijoje yra imperatyviai įtvirtintas įpareigojimas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nenumatyta jokių papildomų nusižengimo sudėčių (greičio viršijimas, pavojingas chuliganiškas vairavimas, vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų). Konkrečioje situacijoje procesinės prievartos priemonės neskyrimas iškreiptų teisės aktų taikymą ir nuobaudos sušvelninimas nusižengimą padariusiam asmeniui nepasiektų sankcijoje numatyto tikslo pažeidėjui sukelti neigiamas pasekmes. Dviratės transporto priemonės vairavimas bei turėjimas teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones ne tapatu motociklo vairavimui, kadangi A. B. įvykdytas administracinis nusižengimas su motociklu, klasifikuojamu kaip sunkiuoju, reikalauja ypatingų įgūdžių.
3.2. Pirmosios instancijos teismas pervertino aplinkybę, kad A. B. dirba tarptautinio krovinių vežimo bendrovėje bei, kad gyvena užmiestyje, nes tai yra įprasta, todėl neturėtų būti vertinama kaip ypatinga aplinkybė, pakankama mažinti ir taip A. B. už įvykdytą administracinį nusižengimą sankcijos ribose paskirtą minimalią nuobaudą ir privalomą administracinę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui. Asmuo, kuriam transporto priemonių vairavimas yra būtinas dėl šeimos ar jo paties gerovės, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas kilsiančias pasekmes, būti suinteresuotas nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti vairuotojo pažymėjimo praradimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu Institucija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių neginčija, iš esmės skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. ANK 424 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas, be kita ko, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
9. Nagrinėjamu atveju, A. B. Institucijos 2023 m. rugsėjo 10 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. B. skundą, sprendė, kad jo atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 10 d. nutarimą pakeitė ir administracinio poveikio priemonės A. B. neskyrė.
10. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti A. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu administracinio poveikio priemonės jam neskirti, netinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti apskritai neskiriant administracinio poveikio priemonės. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu A. B. paskirtos minimali ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. B. administracinio poveikio priemonės neskiriant, atsižvelgė į tai, jog A. B. nusižengimo padarymo metu buvo įgijęs teisę vairuoti aštuonių kategorijų transporto priemones, tame tarpe ir AM kategorijos transporto priemonę, todėl šio nusižengimo pavojingumą vertino kaip menką, taip pat nurodė, kad ji, vairuodamas motociklą, jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, motociklas buvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, techniškai tvarkingas, apdraustas, vairuotojas buvo blaivus, nuo pasienio pareigūnų nebėgo. Teismas taip pat vertino, kad specialiosios teisės atėmimas A. B. niekada nebuvo skiriamas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nors 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu buvo baustas už analogišką nusižengimą, kuomet vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Teismas pažymėjo, kad neseniai pradėjusiam dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, reikštų darbo ir pajamų šaltinio praradimą, be to, po nusižengimo padarymo (2023 m. spalio 11 d.) jis įgijo teisę vairuoti motociklą. Teismas atsižvelgė, kad A. B. prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi dėl jo padarymo, taip pat į tai, jog nenustatyta pažeidėjo atsakomybę aplinkybių. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apylinkės teismas priėmė sprendimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti A. B. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.
13. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde A. B. teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumą grindė iš esmės vienintele aplinkybe, jog yra įsidarbinęs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir teisės vairuoti transporto priemones netekimas jam reikštų darbo ir pajamų šaltinio praradimą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog A. B. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-2011). Iš išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad A. B. bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2023 m. balandžio 4 d. įsidarbino tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, dirbo iki 2023 m. lapkričio 13 d., t. y. septynis mėnesius, tačiau iš jų laikotarpiais nuo 2023 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 12 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. buvo nedraudiminiame laikotarpyje, taigi, taip, kaip teisės aktuose apibrėžiama ši sąvoka, leidžia spręsti, jog A. B. faktiškai nedirbo, nes nedraudiminiu laikotarpiu apdraustasis asmuo negauna pajamų (t. y. tokie atvejai kaip nemokamos atostogos, atostogos kvalifikacijai tobulinti arba neatvykimas į darbą administracijos leidimu ir kt.). Be to, A. B. nuo 2023 m. spalio 14 d. verčiasi individualia veikla ir nuo 2023 m. lapkričio 19 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šiuo atveju nebėra pagrindo teigti, kad A. B. teisė vairuoti transporto priemones išimtinai reikalinga darbo funkcijų atlikimui, kadangi šiuo metu A. B. nebedirba skunde nurodytoje bendrovėje, kurioje jo funkcijos tiesiogiai siejosi su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, todėl, apygardos teismo vertinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš A. B. galimybės apskritai dirbti bei gauti pajamas neatims. Tai, kad A. B. reikalinga teisė vairuoti dėl darbo funkcijų atlikimo nelaikytina išskirtine aplinkybe, vertinant tai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų kontekste, nes ši aplinkybė egzistavo dar prieš A. B. padarant administracinį nusižengimą, todėl net ir tai A. B. nesulaikė nuo administracinio nusižengimo įvykdymo.
14. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo apylinkės teismas, apygardos teismas išskirtinėmis negali pripažinti ir aplinkybių, kad nusižengimo padarymo metu A. B. buvo įgijęs teisę vairuoti aštuonių kategorijų transporto priemones, tame tarpe ir AM (mopedą) kategorijos transporto priemonę. Nors skunde pirmosios instancijos teismui A. B. nurodė, kad buvo pradėjęs mokytis vairuoti motociklą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones, neturintiems šios teisės. Kartu tai reiškia, kad asmuo, prieš vairuodamas atitinkamą transporto priemonę (automobilį, tam tikros kategorijos motociklą), visuomet turi pareigą įsitikinti, kad turi teisę vairuoti reikiamą kategoriją. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad A. B. neabejotinai suprato, kokias teisines pasekmes jam gali sukelti tokio pobūdžio veiksmai.
15. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog A. B. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų ir nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog A. B. padaryto nusižengimo pavojingumas menkas, kadangi jis turėjo teisę vairuoti ne tik automobilius, bet ir mopedą (AM kategorijos transporto priemonę), šią teisę jis buvo įgijęs 2017 m. liepos 25 d., taigi turėjo įgūdžių vairuoti dviratę motorinę transporto priemonę, vairuodamas motociklą jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, motociklas buvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, techniškai tvarkingas, apdraustas, vairuotojas buvo blaivus, nuo pasienio pareigūnų nebėgo, tačiau aukštesnės instancijos teismas vis dėlto sprendžia, jog apeliantas savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas akivaizdus. Įvertinus aukščiau išvardintą, nėra pagrindo išvadai, jog A. B. galėjo sąžiningai klysti, manydamas, jog turi teisę vairuoti A kategorijos motorines transporto priemones bei nežinojo, jog daro nusižengimą, juo labiau, jog kaip pats A. B. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, jog jo vairavimo stažas vairuojant B kategorijos transporto priemones yra (duomenys neskelbtini) metai, todėl turimas stažas ar teisės vairuoti tam tikras transporto priemones kategorijų skaičius ar tai, kad tuo metu A. B. mokėsi vairuoti motociklą, tik patvirtina, kad jam, kaip vairuotojui, turėjo būti žinomos motorinių transporto priemonių kategorijos ir reikalavimai, keliami vairuotojams, siekiantiems tokias transporto priemones vairuoti, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. neatsakingas elgesys negali būti laikomas kaip aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu.
16. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. B. administracinio nusižengimo byloje nėra. Taip pat priešingai, nei tai vertina pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, kilę padariniai nėra šio nusižengimo būtinieji padariniai, todėl vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neturint tam teisės A. B. nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankcijoje. Išimtinai teigiamai negali būti vertinama ir A. B. asmenybė. Priešingai, nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, iš administracinio nusižengimo byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad nusižengimo padarymo metu A. B. administracine tvarkas baustas net penkis kartus, tame tarpe ir už tris KET pažeidimus, taip pat turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, o 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą dėl to, kad vairavo motociklą „Yamaha“ neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog jam iki tol nebuvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones, kaip pagrindas neskirti šioje byloje administracinio poveikio priemonės, neturi reikšmės, kadangi tuo metu pagal galiojusią ANK 424 straipsnio 2 dalies redakciją (už analogiško nusižengimo padarymą), nebuvo numatyta teisė skirti administracinio poveikio priemonę. Duomenys apie ankstesnius A. B., turinčio vos (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, baustumus, charakterizuoja kaip nedrausmingą eismo dalyvį ir leidžia daryti išvadą, kad jo padarytas KET 14 punkto reikalavimo pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir vienkartinis, apeliantas yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių.
17. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog A. B. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, taip pat nėra išskirtinės, be to, tai jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos bei alternatyvios švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Šios aplinkybės, vertinant jas visų administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumoje, buvo vienas iš faktorių, sudaręs pagrindą A. B. paskirti ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos baudos ir administracinio poveikio priemonės minimalų dydį, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo.
18. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, pažeidėjui, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, bus sunkiau organizuoti savo kasdienę veiklą ir atlikti darbines funkcijas, kurios šiuo metu nebėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu ir ši aplinkybė yra išnykusi, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. B. dar iki padarant pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, privalėjo įvertinti teisės vairuoti transporto priemones jam svarbumą, tačiau akivaizdu, jog jau būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jis toliau sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, todėl privalo prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios tiek A. B. padaryto nusižengimo pavojingumui, tiek ir jo asmenybei. Šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, be asmens nubaudimo taip pat siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir asmenį paveikti laikytis įstatymų, taip pat atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
19. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos šios aukščiau aptartos aplinkybės nėra laikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas A. B. prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą, juolab visai jos neskiriant. Apygardos teismo įsitikinimu, A. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje siekiant gauti pajamas ar gyvenimas užmiestyje, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas nevairuoti tokios transporto priemonės rūšies, kurios vairavimo teisės dar nėra įgijęs. Be kita ko, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 300 Eur taip pat nustatė ir minimalų administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminą – 6 mėnesiams.
20. Remiantis visomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad Institucijos skundas tenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis panaikintina ir paliekamas galioti Institucijos 2023 m. rugsėjo 10 d. nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos atstovės D. D.-U. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį ir palikti galioti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto R. D. 2023 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 0045-ANR_N-179-2023.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.