Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priteisti iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 170 Eurų dydžio išmokomis, indeksuojant jas LRV nustatyta tvarka nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teikiamą materialinį išlaikymą pavesti uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti vaiko motinai J. L.. Priteisti iš atsakovo V. D. bylinėjimosi išlaidas.

Sūnaus A. D. gyvenamoji vieta yra deklaruota kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu ji su sūnumi gyvename pas jos tėvus (duomenys neskelbtini). sav. Vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, atitinkančios sūnaus interesus, jo amžių, pomėgius. Sūnus nuo gimimo auga su ja. Juos sieja artimas ryšys. Ji rūpinasi vaiko ugdymu, jam sudarytos sąlygos lankyti darželį, dalyvauti šokių užsiėmimuose. Ji nėra registruota Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl sūnaus nepriežiūros ar kokių nors vaiko teisių pažeidimų, atsižvelgiant į tai prašo nepilnamečio sūnaus A. D. gyvenamąją vietą nustatyta su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Taip pat prašo nustatyti ir tėvo V. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. D. tvarką, nurodytą ieškinyje. Dėl bendravimo tvarkos prašo nustatyti ieškinyje nurodytą tvarką. Bendravimo tvarkoje numatė punktą, kad neleidžiama atsakovui vaiko pasiimti su nakvyne dėl to, kad vaikas to nenori, jis yra pripratęs nakvoti namuose. Atsakovu ji pasitiki ir leidžia jam pasiimti sūnų pas save, sūnus ir dabar važiuoja pas tėvą į namus, tačiau nakvoti ten nenori, jis pas tėvą nemiega net pietų miego.

Sūnus A. yra penkerių metų. Tokio amžiaus vaikui yra būtinas ugdymas, rengimas mokyklai. (duomenys neskelbtini) darželio nėra, todėl sūnus lanko darželį (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini) kaimo yra už 20 km. Darželis yra ir (duomenys neskelbtini), tačiau kai kreipėsi dėl sūnaus priėmimo į (duomenys neskelbtini) darželį buvo atsisakyti jį priimti, todėl ir vedė į (duomenys neskelbtini) darželį. Darželis per mėnesį kainuoja 40-50 Eurų, be to, vaikas kasdien vežiojamas į darželį minėtu atstumu. Vaikas atvežamas į darželį ryte, grįžtama atgal į (duomenys neskelbtini), vakare vykstama pasiimti vaiko ir grįžtama su juo namo. Per dieną tuo tikslu nuvažiuojama 80 km, o per mėnesį 1680 km, todėl išlaidos kurui sudaro apie 150 Eurų per mėnesį. Sūnus lanko šokių pamokas, kurios kainuoja 20 Eurų per mėnesį. Vaikas turi regėjimo sutrikimą, jam prirašyti akinukai, juos keisti reikia pakankamai dažnai, nes sūnus dėl amžiaus, judrumo, tiesiog jų neišsaugo, akinukai susibraižo. Paskutinį kartą už akinukus mokėjo 110,5 Eurų. Dėl akių periodiškai vaiką vežioju į Kauno klinikas. Nuolat vartoja akių lašelius „Medracyl“, kurių kaina savaitei yra 4,21 Eur, mėnesiui apie 16 Eur. Vaiko maistui per mėnesį be darželio išleidžia 3-4 Eurus per dieną, kas per mėnesį sudaro apie 100 - 120 Eurų. Mano, kad tos išlaidos būtų daug didesnės, jeigu jos neparemtų tėvai, maistas nebūtų gaminamas namuose. Be to, tėvai suteikė būstą, už kurį neprašo nuomos, tačiau ji prisideda prie mokesčių mokėjimo. Vaikui būtina nupirkti drabužėlius, tiek viršutinius, tiek apatinius, jo amžių ir sezoniškumą, atitinkančią avalynę. Kokybiškų vaikiškų drabužių ir avalynės kainos yra pakankamai aukštos, ir jos vis auga. Per mėnesį vaiko drabužėliams vidutiniškai išleidžia 30-40 eurų, avalynei 20-30 Eurų. Vaiko higienai (šampūnas, dantų priežiūros priemonės, kirpimo paslaugoms, skalbimo priemonėms ir pan.) skiriama apie 10-15 Eurų. Sūnaus lavinimui - knygutėms, žurnalams, jo amžių atitinkantiems žaislams, pramogoms reikalinga apie 15-20 Eurų per mėnesį. Vitaminams, o ligos atveju ir vaistams reikalinga apie 10 Eurų per mėnesį. Vaiko poreikiams per mėnesį skiriama 350 Eurų. Jos pajamos yra apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovas yra dirbantis, jo darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesio alga, todėl atsižvelgiant į sūnaus poreikius bei į atsakovo turtinę padėtį, ji prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 170 Eurų. Sutinka, kad išlaikymas būtų priteistas nuo 2018-01-01, kadangi atsakovas sūnui išlaikymo yra nesumokėjęs tik už 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius.

Tretysis asmuo A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)šiuo metu yra vieneri metai, todėl jai reikalingas specialus maistas, o A. D. yra penkeri, todėl vaikas valgo tą patį, ką ir suaugusieji, jam nereikia atskirai gaminti ar pirkti specialaus maisto. Jiems dukters išlaikymui per mėnesį užtenka 130 Eur, tačiau jų finansai yra suvaržyti. Kai V. D. pasiima sūnų, ji džiaugiasi, nes yra pedagogė, todėl moka bendrauti su vaikais ir gerai sutaria su jo sūnumi A., tačiau mano, kad tai nepatinka ieškovei. Šiuo metu ji pajamų negauna, nes augina dukrą, motinystės išmokų ji negauną, nes iki tol dirbo užsienyje. Mano, kad ieškovės prašoma priteisti 170 Eur suma yra per didelė.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rima Bardauskienė nurodė, kad Vaiko teisų apsaugos skyrius nėra gavęs informacijos dėl netinkamai vykdomų tėvų pareigų A. D. atžvilgiu. J. L. šeima nėra įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Teigiamai J. L. charakterizavo ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė J. Š.. Pasak jos, seniūnija nusiskundimų dėl vaiko nepriežiūros, netinkamo šeimos gyvenimo būdo nėra gavusi. Motina gyvena labai tvarkingai, dirba, tinkamai rūpinasi sūnumi.

Ieškovė J. L. gyvena kartu su tėvais jiems priklausančiame name su patogumais. J. L. su sūnumi yra skirtas atskiras kambarys antrame namo aukšte. Kambaryje atliktas remontas, yra visi būtiniausi baldai. Sūnus A. miega atskiroje lovoje. Berniukui yra skirtas atskiras nedidelis žaidimų kambarėlis. Vaikas turi daug žaislų, lavinamųjų priemonių. Namuose švaru, šilta, tvarkinga. Motina su sūnumi naudojasi visomis namo erdvėmis. Sūnui ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos sveikai augti, vystytis bei lavintis.

Ieškovė su sūnumi yra registruota VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, pas šeimos gydytoją A. A.. A. turi regos sutrikimą, nešioja akinius, motinos teigimu, sūnus dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, dėl šios priežasties tenka gydytis stacionariai. Ieškovė dirba UAB „N.“ slenkančiu darbo grafiku. Jai būnant darbe sūnumi pasirūpina kartu gyvenantys seneliai. Jos gaunamos pajamos - darbo užmokestis. Taip pat materialiai ją remia tėvai. Ieškovė nurodė, kad neturi kreditinių įsipareigojimų, sveikatos sutrikimų, žalingų įpročių. A. D. yra (duomenys neskelbtini), iš kurio gauta informacija, kad A. D. lanko (duomenys neskelbtini) grupę (duomenys neskelbtini). A. atveda ir pasiima mama. Berniuko mama nuolat rūpinasi vaiko ugdymu, auklėjimu, savijauta, aprūpina sūnų Visomis reikalingomis priemonėmis. Ji noriai bendrauja su lopšelio-darželio administracija, auklėtojomis, dalyvauja renginiuose. A. į lopšelį-darželį ateina švariai, tvarkingai apsirengęs, pailsėjęs. Tėvas V. D. nesilanko lopšelyje-darželyje, nesidomi sūnaus auklėjimu ir ugdymu, nebendrauja su auklėtojomis, administracija. Ieškovės J. L. gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir pakankamos vaikui A. D. gyventi su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo

Ieškovė prašo teismo, nustatyti sūnaus A. D. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat prašė nustatyti tokią atsakovo V. D. bendravimo su sūnumi A. D. tvarką: atsakovas V. D. su sūnumi A. D. bendrauja kas antrą šeštadienį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas poriniais metais praleidžia su motina, antrą - su tėvu, neporiniais metais - pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją - su motina.; Šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu, antrąją Šv. Velykų dieną - su motina, neporiniais metais - pirmąją dieną su motina, antrąją dieną su tėvu; motinos dieną vaikas praleidžia su motina; tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu; Vaiko gimimo dieną vaikas praleidžia su motina, tėvui nedraudžiama dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir materialiai prie jos prisidėti; Rasos (Joninių) šventę vaikas poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu; Valstybės dieną (liepos 6-ąją) vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais - su motina; Žolinės (rugpjūčio 15-ąją) dieną vaikas poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais - su tėvu; vasaros metu nustatoma įprasta bendravimo tvarka - kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val.; vaikas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos paimamas ir į ją grąžinamas tėvo sąskaita; atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvui išsivežti vaiką su nakvyne neleidžiama iki vaikas sulauks mokyklinio amžiaus (7 metų).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena, sūnus nuo gimimo gyvena su motina (ieškove). Vaikui yra penkeri metai, todėl per šį laikotarpį atsakovo (tėvo) ir vaiko A. D. ryšys yra silpnesnis. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis ieškovė J. L. su nepilnamečiu sūnumi gyvena pas tėvus, jiems priklausančiame name su patogumais. J. L. su sūnumi yra skirtas atskiras kambarys antrame namo aukšte. Kambaryje atliktas remontas, yra visi būtiniausi baldai. Sūnus A. miega atskiroje lovoje. Berniukui yra skirtas atskiras nedidelis žaidimų kambarėlis. Vaikas turi daug žaislų, lavinamųjų priemonių. Namuose švaru, šilta, tvarkinga. Motina su sūnumi naudojasi visomis namo erdvėmis. Sūnui ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos sveikai augti, vystytis bei lavintis. Teismas neturi duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų motinos valdžia, netinkamai rūpintųsi vaiku, ar būtų neatsakingas motina. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė yra sudariusi normalias sąlygas sūnui augti ir vystytis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas V. D. su ieškovės reikalavimu sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina, sutiko, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. D. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų vaiko interesus.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

Ieškovė J. L. ieškinyje nurodė siūlomą tėvo bendravimo su sūnumi A. D. tvarką, tačiau atsakovas su siūloma ieškovės bendravimo tvarka sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu atsakovas V. D. nurodė, kad pageidauja sūnų pasiimti kas antrą savaitgalį su nakvyne, pasiimant vaiką šeštadienį 10 val. ir grąžinant jį sekmadienį 19 val. Paaiškino, kad sūnus A. D. noriai leidžia laiką pas jį namuose, jis gerai sutaria ir su jo nauja drauge A. B., todėl mano, kad sūnus tikrai pasiliktų pas jį su nakvyne. Be to, ieškovės gyvenamoji vieta yra nemažu atstumu nuo vietos kur gyvena jis, todėl sūnaus vežiojimas sudaro papildomų išlaidų.

Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Nors ieškovė teismo posėdžio metu ir nurodė, kad vaikas nenori likti nakvoti pas tėvą, tačiau paaiškino, kad atsakovu ji pasitiki, leidžia atsakovui pasiimti vaiką pas save, tik atsižvelgdama į vaiko norus, pageidauja, kad vaiką atsakovas pasiimtų be nakvynės. Tačiau iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų matyti, kad vaikas noriai leidžia laiką pas atsakovą V. D., to neneigė ir ieškovė. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta A. B., kuri nurodė, kad yra pedagogė, moka bendrauti su vaikais, todėl su V. D. sūnumi A. D. ji puikiai sutaria, vaikas džiaugiasi galėdamas pasisvečiuoti pas tėvą.

Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, todėl nustatant vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į A. D. poreikius, jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius nustatytina tokia atsakovo V. D. bendravimo su sūnumi A. D. bendravimo tvarka: V. D. su sūnumi A. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val.; Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas poriniais metais praleidžia su motina, antrą - su tėvu, neporiniais metais - pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją - su motina.; Šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu, antrąją Šv. Velykų dieną - su motina, neporiniais metais - pirmąją dieną su motina, antrąją dieną su tėvu; motinos dieną vaikas praleidžia su motina; tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu; Vaiko gimimo dieną vaikas praleidžia su motina, tėvui nedraudžiama dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir materialiai prie jos prisidėti; Rasos (Joninių) šventę vaikas poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu; Valstybės dieną (liepos 6-ąją) vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais - su motina; Žolinės (rugpjūčio 15-ąją) dieną vaikas poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais - su tėvu; vasaros metu nustatoma įprasta bendravimo tvarka - kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.; vaikas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos paimamas ir į ją grąžinamas tėvo sąskaita. Teismas mano, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko A. D. poreikius ir interesus.

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė J. L. iš atsakovo V. D. prašė priteisti 170,00 Eur išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiam sūnui A. D.. Nurodė, kad sūnus lanko darželį (duomenys neskelbtini), kuris nuo (duomenys neskelbtini)yra už 20 km. Už darželį per mėnesį sumoka po 40-50 Eurų, be to, kasdien veža sūnų į darželį 20 km atstumu., todėl per dieną tuo tikslu nuvažiuoja 80 km, o per mėnesį 1680 km, ir per mėnesį patiria apie 150 Eurų išlaidų. Sūnus lanko šokių pamokas, kurios kainuoja 20 Eurų per mėnesį. Vaikas turi regėjimo sutrikimą, jam prirašyti akinukai, juos keisti reikia pakankamai dažnai, nes sūnus dėl amžiaus, judrumo, tiesiog jų neišsaugo, akinukai susibraižo. Be to, sūnui nuolat reikalingi akių lašai, kurių kaina savaitei yra 4,21 Eur. Vaiko maistui per mėnesį be darželio išleidžia 3-4 Eurus per dieną, kas per mėnesį sudaro apie 100 - 120 Eurų. Ji su sūnumi gyvena pas tėvus, tačiau prisideda prie mokesčių mokėjimo. Per mėnesį vaiko drabužėliams vidutiniškai išleidžia 30-40 eurų, avalynei 20-30 Eurų. Vaiko higienai ieškovė skiriama apie 10-15 Eurų. Sūnaus lavinimui, žaislams, pramogoms reikalinga apie 15-20 Eurų per mėnesį. Vitaminams, o ligos atveju ir vaistams reikalinga apie 10 Eurų per mėnesį. Vaiko poreikiams per mėnesį ieškovė skiriama 350 Eurų. Jos pajamos yra apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutiko ir nurodė, kad sūnaus išlaikymui galėtų skirti po 130 Eur per mėnesį. Nurodė, kad turi išlaikyti ir dukterį, kurios išlaikymui per mėnesį skiria 130 Eur. Jo pajamos per mėnesį yra 600 Eur. Taip pat mano, kad ieškovės išlaidos nurodytos už vaiko nuvežimą į darželį yra nepagrįstos, kadangi ieškovė pati vyksta į darbą, tuo pačiu, nuveža į darželį ir vaiką.

CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo V. D. dirba UAB „D.“, jo pajamos yra apie 600 Eur per mėnesį, jis turi dar vieną išlaikytinį, dukrą T. D., kuriai yra priteistas 130 Eur išlaikymas per mėnesį. Jo sugyventinė A. B. šiuo metu augina dukterį, todėl niekur nedirba, todėl ji šiuo metu taip pat yra išlaikoma atsakovo V. D.. Be to, teismo vertinimo ieškovės išlaidos skirtos vaiko vežiojimui į darželį yra nepagrįstos ir galėtų būti sumažintos, jei vaikas lankytų darželį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo V. D. nepilnamečiam vaikui A. D. priteistinas 150,00 Eur išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteistinas nuo 2018-01-01, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išlaikymo sūnui nėra sumokėjęs už du mėnesius (2017 m. lapkritį ir gruodį), iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas vertinimu, tokia suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, yra pakankama patenkinti nepilnamečio vaiko A. D. poreikius.

Ieškovė J. L. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis (150,00 Eur x 12 mėn. x 3% = 54,00 Eur). Už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo turi būti mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis, taigi iš viso už ieškinį turi būti sumokėtas 154,00 Eur žyminis mokestis. Teismas šioje byloje taip pat patyrė 10,64 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 154,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,64 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Ieškovė J. L. prašo priteisti iš atsakovo V. D. bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 250 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką sekančiai:

- tėvas V. D. su sūnumi A. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val.;

- Šv. Kalėdų pirmąją dieną vaikas poriniais metais praleidžia su motina, antrą - su tėvu, neporiniais metais - pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją - su motina.;

- Šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu, antrąją Šv. Velykų dieną - su motina, neporiniais metais - pirmąją dieną su motina, antrąją dieną su tėvu;

- motinos dieną vaikas praleidžia su motina, tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu;

- vaiko gimimo dieną vaikas praleidžia su motina, tėvui nedraudžiama dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir materialiai prie jos prisidėti;

- Rasos (Joninių) šventę vaikas poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu; - Valstybės dieną (liepos 6-ąją) vaikas poriniais metais praleidžia su tėvu, neporiniais - su motina;

- Žolinės (rugpjūčio 15-ąją) dieną vaikas poriniais metais praleidžia su motina, neporiniais - su tėvu;

- vasaros metu nustatoma įprasta bendravimo tvarka - kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val.;

- vaikas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos paimamas ir į ją grąžinamas tėvo sąskaita.

Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eurų (vieno šimto penkiasdešimt eurų, 00 ct) dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teikiamą materialinį išlaikymą pavesti uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti vaiko motinai J. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimą vykdyti skubiai.

Iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) J. L. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) bylinėjimo išlaidų.

Iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 10,64 Eur (dešimt eurų, 64 ct) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.