- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- eA2-1145-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00510-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Jurgita Ivanauskienė, Dalia Bukelie
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) R. P., atstovaujamo advokatės Dalios Bukelienės, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-803/2022 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui T. S. (T. S.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. P. patikslintu prašymu (DOK-35654) prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2087-803/2022 ir priimti naują sprendimą.
2. Prašymas atnaujinti procesą yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-316-330/2023, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir atmetė ieškovo R. P. ieškinį atsakovui T. S. dėl 264 130,43 Eur dydžio skolos priteisimo. Vienas iš apeliacinio teismo sprendimo motyvų, kodėl ieškinys buvo atmestas, tai, jog nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo aiškinimą, kad jis turėjo tiek lėšų, kiek galėjo paskolinti atsakovui 2008-09-10 ir 2019-09-10 vekselių sudarymo metu. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. liepos 11 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-1020/2024, kuriuo R. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį dėl G. L. turto įgijimo apgaule, t. y. teismui nekilo abejonių, jog ieškovas apgaulės būdu pasisavino G. L. priklausiusias pinigines lėšas už parduotą butą – 75 000 Eur. Vadinasi, ieškovas 2019-09-10 vekselio pasirašymo dienai bent jau tokią pinigų sumą tikrai turėjo ir galėjo ją paskolinti atsakovui. Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarytas 2015-2019 metais, nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos dydis viršija 200 000 Eur. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog pareiškėjas 2019-09-10 vekselio pasirašymo dienai disponavo 125 000 Eur dydžio piniginėmis lėšomis. Ruošdamasis vykti į bausmės atlikimo vietą (2024 m. liepos viduryje), pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje, tarp savo asmeninių daiktų atsitiktinai aptiko mobiliojo ryšio telefoną Apple su garso įrašu, darytu 2019-09-09. Šiame garso įraše užfiksuotas pareiškėjo pokalbis su atsakovu. Pokalbio metu atsakovas užsimena, kad jam reikalingi pinigai, o pareiškėjas sutinka jam paskolinti pinigų. Ir nors tiksli skolinamų pinigų suma nėra įvardijama, iš ieškovo pasakymo „pas mane 150 po 500 bus“ galima spręsti, jog skolinama ne mažiau nei 75 000 Eur (150 x 500). Juolab, kad ši suma sutampa su iš G. L. gauta pinigų suma. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir nuosprendyje konstatuotos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl 3 mėnesių prašymo atnaujinti procesą terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 11 d., ir jis nėra praleistas. Be to, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė vertintina ir tai, kad pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje, tarp savo asmeninių daiktų, atsitiktinai aptiko mobiliojo ryšio telefoną su garso įrašu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. S., atstovaujamas advokatės Jurgitos Ivanauskienės, pateikė atsiliepimą (DOK-416) į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atmesti ieškovo R. P. prašymą atnaujinti procesą kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo R. P. atsakovui T. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo ieškovas nepagrįstai teigia, neva lėšų turėjimas (pagrobtų sukčiaujant iš nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje G. L.) yra naujai paaiškėjusi aplinkybė nuosprendžiu, kurioje buvo nuteistas ieškovas baudžiamojoje byloje. Deja, yra priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje atmetant ieškovo ieškinį konstatavo, kad pinigų turėjimo paskolinimui aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl paskolos nebuvimo fakto, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendime teigiama, kad „Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teikė įrodymus, kuriais siekė pagrįsti, kad turėjo lėšų, kurios buvo perduotos atsakovui kaip paskola ir kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti pagal vekselius. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad vien aplinkybė, jog ieškovas ginčo vekselių sudarymo metu galbūt turėjo lėšų, nėra pakankama patvirtinti jų (lėšų) perdavimą atsakovui ir paskolos teisinių santykių tarp šalių realumą.“. Ieškovo argumentacija dėl tariamo lėšų turėjimo paskoloms anaiptol nepaaiškėjo nuosprendžiu, t. y., tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Taigi, prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės sąlygos, kadangi ieškovas tai deklaravo dar ieškiniu, o nuosprendžiu jis nuteistas už nusikaltimų padarymą tokių, kuriuos pats darė ir jokios jam naujos aplinkybės nebuvo nenustatytos, tik už jam žinomas aplinkybes pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Galiausiai iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje atmetant ieškovo ieškinį atsakovui aišku, jog ieškovo galimas lėšų turėjimas anaiptol neturėjo lemiamos, esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu tai būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą (o jos ir buvo žinomos), būtų buvęs priimtas lygiai toks pats sprendimas – ieškinys atmestas. Taigi neegzistuoja ir 4-oji privaloma sąlyga proceso atnaujinimui. Pažymi, kad garso įrašo telefone pareigūnai baudžiamojoje byloje nerado net kratų metu. Apple telefono aparate galima įrašų (kaip ir fotonuotraukų) laiko keitimo funkcija, tad jei pokalbis ir egzistuoja, nebus įmanoma nustatyti jo padarymo laiko. Be to, pokalbyje, kurio tariamą turinį pateikė išverstą priedu prie prašymo atnaujinti procesą, nėra kalbama apie pinigų perdavimo faktą, t. y. tai, kas teismų praktikoje patvirtintų realinio sandorio sudarymą, o iš tikro aprašomas tariamas pokalbis neaišku apie ką, ieškovo iniciatyva kalbama apie mokėjimą už elektrą, neaišku dar apie kokius pinigus ir už ką kalbama. Procesas negali būti atnaujintas ir tuo pagrindu, jog ieškovas nepagrindė, jog nėra suėjęs 3 mėnesių terminas nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Dėl tariamo lėšų turėjimo paskolai suteikti iš G. L. ieškovas aplinkybes įrodinėjo netgi ieškiniu ir jo priedais dar 2022 metais. Ieškovas teigia, jog pats padarė įrašą 2019 m. liepos mėn. Taigi, jis apie tokį įrašą žinojo ir turėjo žinoti, taigi, tokia aplinkybė paaiškėti ruošiantis į įkalinimo įstaigą, nes buvo žinoma ir turėjo būti žinoma, jei toks įrašas ir egzistavo, dar 2019 metais. Taigi, ieškovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės, anot jo paties, ne tik nėra naujai paaiškėjusios, tačiau ieškovui pačiam buvo gerai žinomos ir turėjo būti žinomos dar 2019 m. liepos mėn., o tai reiškia, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino
5. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
6. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.
7. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022). Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad terminas dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-1020/2024, kuriuo R. P. pripažintas kaltu dėl turto įgijimo apgaule, priėmimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 11 d., taip pat, 2024 m. liepos viduryje pareiškėjas savo gyvenamojoje vietoje atsitiktinai aptiko mobiliojo ryšio telefoną su garso įrašu, darytu 2019 m. rugsėjo 9 d., kuriame užfiksuotas pareiškėjo pokalbis su atsakovu dėl pinigų skolinimo fakto. Pareiškėjas teigia, kad baudžiamojoje byloje nustatytos ir nuosprendyje konstatuotos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos nagrinėjimo metu, o garso įrašas atsitiktinai rastas tik 2024 m. liepos mėn.
9. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2024 m. spalio 7 d.
10. Taigi pareiškėjas vienu iš argumentų, kad terminas dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas nurodo, tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-1020/2024 nustatytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjas vekselio pasirašymo dienai disponavo tam tikro dydžio piniginėmis lėšomis, todėl pareiškėjas baudžiamojoje byloje nustatytas ir nuosprendyje konstatuotas aplinkybes vertintina kaip naujai paaiškėjusias būtent nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 11 d., kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju teismas laiko kaip nepagrįstą minėtą pareiškėjo argumentą, kadangi aplinkybė, jog pareiškėjas galimai turėjo lėšų paskoloms jam netapo naujai žinoma tik teismui priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-1020/2024, nes tokią aplinkybę ieškovas deklaravo dar 2022 metais, kai kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-2087-803/2022.
11. Be to, pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. darytą garso įrašą atsitiktinai rado 2024 m. liepos viduryje, kai aptiko mobiliojo ryšio telefoną , ir tai taip pat vertina kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe tik 2024 m. liepos mėn. Teismo vertinimu akivaizdu, kad pareiškėjui apie tokį įrašą turėjo būti žinoma dar 2019 m. rugsėjo 9 d., kadangi šį įrašą atliko pareiškėjas ir jis buvo jo gyvenamojoje vietoje, tarp jo asmeninių daiktų. Atitinkamai teismas sprendžia, kad tokia aplinkybė negalėjo tapti kaip naujai paaiškėjusi tik 2024 m. liepos mėn., nes vien tai, kad įrašas atliktas 2019 m. rugsėjo 9 d. patvirtina, jog būtent nuo to momento pareiškėjas ir žinojo apie tokio įrašo egzistavimą.
12. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančią informaciją teismas sprendžia, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tada, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą ir pareiškėjas neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas pareiškėjo prašymą atmesti.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo atnaujinti procesą
13. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
14. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių; CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nauji įrodymai privalo atitikti tokius kriterijus: (i) šie įrodymai buvo bylos nagrinėjimo metu; (ii) jie tuo metu nebuvo žinomi teismui bei pareiškėjui; (iii) jie tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir (iv) turi esminės reikšmės bylai, t. y. teismui priimant sprendimą, būtų turėjusios jam įtakos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-691/99, 3K-3-182/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos anksčiau, būtina išsiaiškinti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti, t. y. turi būti vertinami ne tiek subjektyvūs, kiek objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tas faktas, kad pati ginčo šalis išnagrinėtoje civilinėje byloje nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą ir kt.).
15. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjas įvardijo tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-1020/2024 nuosprendžiu konstatuota, jog pareiškėjas disponavo tam tikro dydžio piniginėmis lėšomis, be to, 2019 m. rugsėjo 9 d. atliktas garso įrašas patvirtina, jog atsakovui buvo reikalingi pinigai ir ieškovas (pareiškėjas) sutiko jam paskolinti pinigų. Taigi pareiškėjas teigia, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina tai, jog pareiškėjas turėjo piniginių lėšų ir jas galėjo paskolinti atsakovui.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo R. P. ieškinys, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. S. 264 130,43 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui R. P. iš atsakovo T. S. 264 130,43 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą išnagrinėjus iš esmės, atlyginimą. Teismas netenkino atsakovo T. S. prašymo dėl baudos ieškovui R. P. skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį.
17. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-316-330/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui T. S. iš ieškovo R. P. 8 920,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
18. Pažymėtina, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo matyti, kad ieškovo ieškinys atmestas konstatavus, kad ieškovo pinigų turėjimo/neturėjimo paskolinimui aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl paskolos tarp šalių nebuvimo fakto, t. y. vien aplinkybė, jog ieškovas ginčo vekselių sudarymo metu galbūt turėjo lėšų, nėra pakankama patvirtinti lėšų perdavimą atsakovui ir paskolos teisinių santykių tarp šalių realumą. Taigi teismas sprendė, jog ieškovo galimas lėšų turėjimas anaiptol neturėjo lemiamos, esminės reikšmės bylai.
19. Iš pateikto garso įrašo ir jo vertimo matyti, kad jame nėra kalbama apie pinigų perdavimo faktą, pokalbis yra neaiškus ir nekonkretus, nėra nustatyta konkreti garso įrašo darymo data, akivaizdu, kad pokalbio turinys ir menamos frazės galėjo būti suprantamos tik pokalbio dalyviams. Teismo vertinimu, šis įrodymas nėra objektyvus, galintis vienareikšmiškai patvirtinti pinigų perdavimo atsakovui faktą.
20. Taigi pareiškėjo argumentai ir nurodomos aplinkybės bei pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų kontekste ir laikomi teisėtu pagrindu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje. Esant nurodytoms aplinkybės, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo, ir kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė praėjus daugiau nei trims mėnesiams, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
22. Atmetus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrindas priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nurodė, kad patyrė 1815,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią advokatui priteistiną sumą bei nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, pateikto atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo turinį, apimtį, kilusio ginčo pobūdį, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, teismas sprendžia, kad prašomų bylinėjimosi išlaidų dydis yra teisingas ir protingas, dėl ko nėra pagrindo jų mažinti (CPK 98 straipsnis).
23. 2024 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo nutarties priėmimo. Šiuo atveju pareiškėjo prašymo netenkinus, yra pagrindas priteisti iš pareiškėjo 2 956,50 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo (ieškovo) R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2087-803/2022 atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo (ieškovo) R. P. atsakovui T. S. 1815,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo (ieškovo) R. P. 2 956,50 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.